Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Viktoro Preikšo (kolegijos pirmininkas) ir Rimo Švirino,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. R. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžio, kuriuo M. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 4 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams devyniems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, bausmė sumažinta trečdaliu ir jam paskirta vie­ne­rių metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmės lai­ką įskaitytas M. R. laikino sulaikymo laikas nuo 2016 m. vasario 4 d. iki 2016 m. vasario 4 d. (viena para).

Sutinkamai su BK 67 straipsnio 3 dalimi, BK 68 straipsniu skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta M. R. teisė vairuoti kelių transporto priemones trims metams.

Civilinis ieškinys tenkintas visiškai, priteista iš M. R. 2756,79 Eur nukentėjusiųjų gydymo išlaidoms atlyginti Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Priteista iš M. R. 7,22 Eur proceso išlaidų valstybei.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. R. nuteistas už tai, kad 2016 m. vasario 4 d. apie 1.55 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairuodamas jam priklausantį automobilį BMW 525 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Ke­lių eismo taisyklių 14, 127 punkto nuostatas, tai yra privalėdamas būti blaivus (14 punktas), pa­si­rinkti tokį važiavimo greitį, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatytos kliū­ties (127 punktas), neatsižvelgė į meteorologines oro sąlygas, esant slidžiai kelio dangai nepa­sirinko saugaus važiavimo greičio, todėl jo vairuojamam automobiliui praradus tie­sia­­eigiš­ku­mą, jo nesuvaldė, nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkęs į pakelės medį apvirto, ko pasėkoje kartu va­žia­vu­siems keleiviams K. B. dėl minkštųjų audinių sumušimų dešinės šlau­nies srityje nežymiai sutrikdė sveikatą, o A. P. dėl kairės kaukolės vidurinės duobės lūžio sunkiai sutrikdė sveikatą.Kėdainių rajono apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad kal­ti­namojo veiką ir kilusias pasekmes sieja priežastinis ryšys, tad nekelia abejonių, jog teisės vai­ruo­ti transporto priemones neturinčio ir apsvaigusio nuo alkoholio kaltinamojo M. R. pa­da­ry­ti Kelių eismo taisyklių pažeidimai sukėlė autoįvykį, kurio metu ir buvo nežymiai su­trik­dy­ta K. B. sveikata, o A. P. sunkiai sutrikdyta sveikata. M. R. supra­to, kad esant sudėtingoms eismo sąlygoms neblaiviam vairuojant kelių transporto priemonę bei nesi­­lai­kant saugaus važiavimo greičio, jis kelia pavojų eismo dalyvių saugumui, numatė, kad dėl šių jo veiksmų gali įvykti eismo įvykis ir būti sužaloti žmonės, tačiau lengvabūdiškai ti­kė­jo­si to išvengti. Apeliaciniame skunde nuteistasis M. R. prašo 2016 m. rugsėjo 8 d. Kėdainių rajono apy­linkės teismo nuosprendį pakeisti – taikyti BK 75 straipsnį ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti.Skunde nurodo, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimą yra padaręs 2013 metais ir dėl to nu­baus­tas 2015 m. sausio 20 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu. Į minėtą ap­lin­kybę (KET pažeidimą) jau buvo atsižvelgta skiriant ankstesnę bausme, tai yra: už KET pa­žeidimą apeliantui buvo paskirta administracinė nuobauda; į tai buvo atsižvelgta skiriant bausmę 2015 m. sausio 20 d. nuosprendžiu; tai apsprendė laisvės atėmimo bausmės sky­ri­mą ir skundžiamu nuosprendžiu. Apelianto teigimu, toks vertinimas neteisingas, nes už tą patį pa­žeidimą asmuo gali būti baudžiamas tik vieną kartą. Bausmę pagal 2015 m. sausio 20 d. nuosprendį atliko. Po bausmės atlikimo iš karto oficialiai įsidarbinti netu­rėjo gali­my­bių, todėl teigia, kad kurį laiką dirbo neoficialiai. Apeliantas taip pat teigia, jog įvykio me­tu jis ir priekyje sėdėjęs K. B. buvo šoke, nesunkiai susižaloję, nerado te­le­fonų, todėl sunkiai orientuodamiesi ėjo ieškoti pagalbos. Netrukus prie jų priva­žia­vo auto­mobi­lis. Teis­mo išvada, kad apeliantas buvo abejingas draugo likimui, yra nepa­grįsta.Skunde pažymėta, jog padaryta nusikalstama veika yra netyčinė. Teigia, kad atlikęs paskirtą bausmę dėjo pastangas pakeisti savo gyvenimą iš esmės. 2015 m. gruodžio 31 d. sukūrė šeimą. Sutuoktinė D. R. laukiasi kūdikio, turi sveikatos problemų dėl gre­sian­čio persileidimo, todėl nuolat yra gydoma. D. R. augusi vaikų namuose, giminių neturi, sutuoktiniai turto neturi, būstą nuomojasi – šeimos padėtis pakankamai sudėtinga. Ape­­liantas yra vienintelis, kuris gali ir privalo ja pasirūpinti. Turi daug skolų pagal anks­tes­­nius teismų sprendimus. Atsiradus galimybei įsidarbino. Pažymi, jog anksčiau yra teis­tas už nesunkius nusikaltimus (vagystes) ir už BK 137 straipsnio 1 dalyje numatytą nusi­kal­timą dėl neatsargumo. Apelianto teigimu, nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnyje prie­žastys, aplinkybės bei sąlygos yra visiškai skirtingos.Su nukentėjusiaisiais K. B. ir A. P., kurie važiuodami kartu prisiėmė dalinę atsakomybę, susitaikė, susitarė dėl žalos atlyginimo, jie pretenzijų neturi. Apeliantas pri­pažįsta, kad nusikaltimą padarė dėl nusikalstamo pasitikėjimo, už tai turi atsakyti. Tačiau laisvės atėmimo bausmė už neatsargų nusikaltimą ir esant jo šeimos dabartinei padėčiai, pa­darytų negrįžtamas neigiamas pasekmes. Bausmę atliktų, tačiau prarastų sunkiai gautą darbą, galimai ir šeimą bei vaiką, nes rūpintis žmona jos nėštumo laikotarpiu ir po gim­dy­mo dau­giau nėra kam. Todėl paskirta bausmė yra neproporcinga padarytam nusikaltimui bei ape­lian­tui ir jo šeimai.Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas palaikė apelia­ci­nia­me skunde pareikštą prašymą ir nurodytus argumentus, prašė apeliacinį skundą tenkinti. Pro­ku­rorė prašė skundą atmesti.Nuteistojo M. R. apeliacinis skundas tenkinamas.Nuteistasis M. R. apeliaciniame skunde savo kaltės neginčija, prašo taikyti jam BK 75 straipsnį ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti. Apeliacinės instancijos teismas, neper­ženg­da­mas apeliacinio skundo ribų, patikrina bau­džia­mąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skun­de (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d.).Teismas skundžiamu nuosprendžiu pripažindamas M. R. kaltu, rėmėsi įstatymo nus­ta­ty­ta tvarka ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais duo­menimis. Teismas nuosprendyje nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo iš­vados, išanalizavo ir įvertino teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines ap­lin­kybes atitinkančias išvadas, tačiau nepagrįstai nuteistajam netaikė BK 75 straipsnio nuostatų.Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketve­riems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teis­mas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog baus­mės tikslai bus pa­siekti be realaus bausmės atlikimo.Pagal teismų praktiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2013, 2K-91/2014, 2K-536/2014), teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir nei­giamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padary­mo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, pavyzdžiui: ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos vei­kos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų. Teismas šią išvadą gali padaryti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulai­ky­tas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė da­ry­ti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus už­tikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad taikant bausmės vykdymo atidė­ji­mą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kal­tininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžia­mo­sios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar igno­ruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų, kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiek­vienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reak­ci­ja į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita bau­džia­mo­jo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nu­tar­tys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012).Pirmosios instancijos teismas, netaikydamas BK 75 straipsnio nuostatų savo sprendimą argu­men­ta­vo tuo, kad M. R. būdamas jauno amžiaus, penktą kartą teisiamas ir šią nusi­kals­tamą veiką padarė esant neišnykusiam ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintam teistumui. Kal­ti­na­ma­sis sukėlęs eismo įvykį būdamas stipriai neblaivus, iš eismo įvykio vietos pasišalino ir grįžo tik vėliau, kai sunkiai nukentėjęs A. P. jau buvo ištrauktas iš automobilio padedant ki­tiems sustojusiems vairuotojams. Teismas taip pat sprendė, kad M. R. yra pavojingas visuomenei, jo izoliacija yra būtina, nes anksčiau kaltinamajam paskirtos bausmės bei nuo­bau­dos jo nuo šiurkščių KET pažeidimų padarymo nesulaikė, todėl darė išvadą, kad kaltinamajam bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus sankcijoje numatyta realią laisvės atėmimo bausmę. Taigi esminis pirmosios instancijos teismo argumentas, nulėmęs sprendimą netaikyti nuteista­jam M. R. BK 75 straipsnio nuostatų, yra jo buvę teistumai.Kolegija pažymi, kad teismų praktikoje buvę teistumai vertinami kaip viena iš kaltininko asme­ny­bę apibūdinančių aplinkybių, kuri visų kitų jo asmenybę apibūdinančių aplinkybių kontekste neturi išskirtinės reikšmės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-256-976/2016). Na­gri­nėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nuteistojo M. R. teistumui suteikė do­minuojančią reikšmę, o paminėjęs atsakomybę lengvinančią aplinkybę, šeimos padėtį, aplin­ky­bes, jog kaltinamasis dar ikiteisminio tyrimo metu yra atsiprašęs, nukentėjusieji kaltinamajam pre­tenzijų neturi, civilinių ieškinių nereiškia, šių aplinkybių nepagrįstai nevertino kaip apibū­di­nančių nuteistojo galimybes pasiekti bausmės tikslus be realaus jos atlikimo.Nors M. R. nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas, bausmės vykdymo atidėjimo metu, yra teisiamas penktą kartą, tačiau ankstesnės jo padarytos nusikalstamos veikos yra susi­ju­sios su kitų teisės saugomų vertybių pažeidimu. Už nusikalstamas veikas paskirtas bausmes M. R. atliko. Dėl to nėra pagrindo išvadai, kad M. R. yra pavojingas visuo­me­nei ir būtina jį izoliuoti.M. R. yra jauno amžiaus, sutuoktinė D. R. laukiasi kūdikio, turi sveikatos problemų dėl gre­sian­čio persileidimo, todėl nuolat yra gydoma. D. R. augusi vaikų na­muose, giminių neturi, sutuoktiniai turto neturi, būstą nuomojasi, todėl šeimos padėtis pagrįstai laikytina pakankamai sudėtinga, anksčiau dirbo nelegaliai, atsiradus galimybei – įsidarbino. Pažymėtina ir tai, kad pagal BK 75 straipsnio nuostatas netgi neišnykęs teistumas, esant pakan­ka­mam pagrindui manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, nėra kliūtis atidėti bausmės vykdymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-256-976/2016, Nr. 2K-256-976/2016).Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo daryti išvados, jog bausmės tikslai nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, dėl to šis teismas netinkamai pritaikė BK 75 straipsnio nuostatas. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis atitinkamai keistinas, atidedant nuteistajam M. R. šio teismo paskirtos lais­vės atėmimo bausmės vykdymą ir, atsižvelgus į nusikalstamos veikos pobūdį, skiriant bau­džia­mo­jo poveikio priemones – per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką vei­kiančių medžiagų, per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. nuosprendį pakeisti.

M. R., pripažintam kaltu pagal BK 284 straipsnio 4 dalį ir nuteistam vienerių metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausme, pritaikyti BK 75 straipsnį ir bausmės vykdymą ati­dėti trejiems metams.

Įpareigoti nuteistąjį M. R. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevar­toti psichiką veikiančių medžiagų, per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, ir neišvykti už gyve­na­mo­sios vie­tos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.