Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2010-10-08 · Administracinė byla Nr. I-975-0142/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-10-08
Bylos Nr.
I-975-0142/2009
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Laimė Baltrūnaitė (pirm.), Audrius Bakaveckas, Arūnas Sutkevičius (pran.)
Pareiškėjas
Lietuvos žaliųjų
Atsakovas
Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
Trečiasis asmuo
Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
Kategorijos
  • 14.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 14.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 14.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A556 - 1180/2010Procesinio sprendimo kategorija 14.1; 14.5; 14.6; 26 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. spalio 8 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

sekretoriaujant Loretai Česnavičienei,dalyvaujant atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovui Augustui Ručinskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Lietuvos žaliųjų judėjimo apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos žaliųjų judėjimo skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (teisių perėmėjas Šiaulių apskrities viršininko administracijos) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas Lietuvos žaliųjų judėjimas (toliau – ir pareiškėjas) skundu (b. l. 3-7), kurį patikslino (b. l. 43-46), prašė: 1) panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir VAGK) 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimą Nr. 2008/05-4R-288; 2) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2008 m. lapkričio 5 d. raštą Nr. (6.3)-2D-295; 3) įpareigoti Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos (toliau - ir Inspekcija) persiųsti Lietuvos žaliųjų judėjimo skundą (gautą Inspekcijoje 2008-10-28) Šiaulių apskrities viršininkui, pateikiant Šiaulių apskrities viršininkui įpareigojimą išnagrinėti šį skundą Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Pareiškėjas paaiškino, kad nesutinka su Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimu, nes sprendimas priimtas byloje nesant administracinių sprendimų, kurie priimti vykstančio administracinio ginčo laikotarpiu, bei kurie galėjo padaryti įtaką administracinio ginčo eigai, Inspekcijos priimtoms išvadoms bei ginčo šalių teisėms. Inspekcija, tirdama pareiškėjo prašymą, neišreikalavo iš Šiaulių apskrities viršininko administracijos 2008 m. rugsėjo 9 d. teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akto Nr. SA-240. Pareiškėjas neturėjo galimybės susipažinti su šiuo aktu. Pareiškėjo manymu, šis aktas būtinas teisingam ginčo sprendimui. Taip pat Inspekcija neišreikalavo Pakruojo rajono savivaldybės administracijos 2008 m. rugsėjo 25 d. sprendimo Nr. T-291, o tokiu sprendimu bendrasis planas negalėjo būti patvirtintas, nors Inspekcija teigia, kad buvo patvirtintas. Pareiškėjo manymu, ir šis dokumentas buvo būtinas teisingam ginčo sprendimui. Pareiškėjas nesutiko su VAGK sprendimo motyvais, kad ši komisija nesprendžia ginčų, kilusių teritorijų planavimo procese (Administracinių ginčų komisijų įstatymo 9 str. 2 d. 2 p.). Paaiškino, kad ikiteismine tvarka pareiškėjas kreipėsi į Inspekciją, kuri priėmė skundą ir atsakė pareiškėjui 2008 m. lapkričio 5 d. raštu. Pareiškėjo manymu, Inspekcija ginčą išnagrinėjo neteisingai, priimtas sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo nuostatų, taip pat teritorijų planavimo įstatymo nuostatų. Teigė, kad Inspekcija turi būti įpareigota persiųsti Lietuvos žaliųjų judėjimo skundą Šiaulių apskrities viršininko administracijai. Nurodė, kad pareiškėjo skundo nagrinėjimas neatitiko Konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais nuostatų. Rėmėsi Konvencijos 9 straipsnio 2 punkto b papunkčiu ir teigė, kad VAGK sprendimas nutraukti bylą prieštarauja šios Konvencijos nuostatoms. Gindamas teisę gauti informaciją, rėmėsi Konvencijos 7 ir 6 straipsniais.

Atsiliepimas

Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į skundą (b. l. 35-38) prašė nutraukti administracinę bylą dalyje dėl pareiškėjo skundo reikalavimo, kuriuo prašoma panaikinti Inspekcijos 2008 m. lapkričio 5 d. raštą Nr. (6.3)-2D-295, o kitus skundo reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus.

Atsakovas nurodė, kad nesutinka su tuo, jog nesilaikė Viešojo administravimo įstatyme nustatytos skundo nagrinėjimo tvarkos. Inspekcija 2008 m. spalio 28 d. gavo pareiškėjo skundą, kuriuo prašyta Viešojo administravimo įstatyme nustatyta tvarka išnagrinėti 2008 m. kovo 14 d. pareiškėjo skundą, adresuotą Šiaulių apskrities viršininkui, įpareigoti Šiaulių apskrities viršininką panaikinti 2008 m. rugsėjo 9 d. išduotą Pakruojo savivaldybės teritorijos bendro plano patikrinimo aktą Nr. SA-240, patikrinti Pakruojo savivaldybės teritorijos bendrojo plano rengimo, svarstymo ir kitų procedūrų, taip pat planavimo sąlygų ir planavimo sąlygų sąvado atitiktį teisės aktų reikalavimams. Pareiškėjas planavimo organizatoriaus Pakruojo savivaldybės administracijos 2008 m. vasario 14 d. raštą Nr. S-287-(8.15), kuriuo pareiškėjo 2008 m. sausio 4 d. pateikti pasiūlymai dėl rengiamo Pakruojo savivaldybės teritorijos bendrojo plano pripažinti nepagrįstais, 2008 m. kovo 14 d. raštu apskundė Šiaulių apskrities viršininkui. Šiaulių apskrities viršininko administracija 2008 m. rugsėjo 18 d. raštu Nr. S3-795(144) atsakė pareiškėjui į skundą ir pranešė pareiškėjui, kad Šiaulių apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas 2008 m. rugsėjo 9 d. išdavė Pakruojo savivaldybės teritorijos bendrojo plano patikrinimo aktą Nr. SA-240. Atsakovas rėmėsi Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsniu ir paaiškino, kad pareiškėjas nepasinaudojo šioje teisės normoje nustatyta teise apskųsti teismui Šiaulių apskrities viršininko administracijos neveikimą, t. y. motyvuoto atsakymo nepateikimą į pareiškėjo 2008 m. kovo 14 d. skundą. Ginčijamas savivaldybės teritorijos bendrasis planas patvirtintas Pakruojo rajono savivaldybės tarybos 2008 m. rugsėjo 25 d. sprendimu Nr. T-291. Vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 31 dalies, 32 straipsnio nuostatomis, pareiškėjas gali būti priskirtas suinteresuotai visuomenei ir manydamas, kad patvirtinto savivaldybės lygmens bendrojo teritorijų planavimo dokumento sprendiniai pažeidžia visuomenės ar valstybės teises ar teisėtus interesus, turėjo teisę kreiptis į Šiaulių apskrities viršininko administraciją, administracijos sprendimą skųsti Inspekcijai, dėl kurios sprendimo buvo galima kreiptis tik į teismą, o ne į VAGK. Šio ginčo atveju pareiškėjas Inspekcijai neskundė Šiaulių apskrities viršininko administracijos sprendimo dėl patvirtinto bendrojo plano sprendinių teisėtumo, o prašė Inspekcijos išnagrinėti 2008 m. kovo 14 d. pareiškėjo skundą. Pareiškėjo skundas, gautas Inspekcijoje 2008 m. spalio 28 d., buvo pateiktas subjektui, neįgaliotam jį nagrinėti. Inspekcija nebuvo teisės aktų įgaliota persiųsti pareiškėjo 2008 m. spalio 28 d. skundą Šiaulių apskrities viršininko administracijai. Rėmėsi Teritorijų planavimo įstatymo 34 straipsnio 2 dalimi ir nurodė, kad, Inspekcijai gavus pareiškėjo skundą, bendrasis planas jau buvo patvirtintas. Paaiškino, kad Inspekcija ginčijamu 2008 m. lapkričio 5 d. raštu pasiūlė Šiaulių apskrities viršininkui įvertinti pareigūnų neveikimą, nagrinėjant pasiūlymus ir ginčus dėl rengiamo savivaldybės teritorijos bendrojo plano. Pareiškėjui buvo paaiškinta, kad viršininko administracijos neveikimas galėjo būti skundžiamas teismui. Teigė, kad skundo teismui reikalavimai nepagrįsti, todėl atmestini. Keldamas atitinkamus reikalavimus teismui pareiškėjas praleido kreipimosi į teismą terminus, nustatytus Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalyje, todėl skundas atmestinas. Pažymėjo, kad VAGK sprendimas nutraukti bylos nagrinėjimą yra pagrįstas teisės aktų reikalavimais, todėl pareiškėjas nepagrįstai reikalauja panaikinti šį sprendimą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Šiaulių apskrities viršininko administracija (toliau – ir Šiaulių AVA) atsiliepimu į skundą (b. l. 32-33) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino, kad Šiaulių apskrities viršininko administracija 2008 m. rugsėjo 18 d. raštu Nr. S3-796(1.44) atsakė į pareiškėjo skundą. Šiame atsakyme buvo pažymėta, kad viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas atliko Pakruojo savivaldybės teritorijos bendrojo plano projekto patikrinimą ir 2008 m. rugsėjo 9 d. išdavė teritorijos planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. SA-240. Nesutikdamas su atsakymu pareiškėjas pateikė 2008 m. spalio 28 d. skundą Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos. Inspekcija 2008 m. lapkričio 5 d. raštu atsakė į pareiškėjo skundą, nurodė, kad atsakymas skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka. Pareiškėjas padavė skundą VAGK. Rėmėsi Vyriausybės 1997 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. 370 patvirtintais Teritorijų planavimo ir valstybinės priežiūros nuostatais, kurių 20.4 punkte pasakyta, kad inspekcijos sprendimai skundžiami teismui. Nurodė, kad VAGK sprendimas yra teisėtas.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu (b. l. 105-111) Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimą Nr. 2008/05-4R-288 paliko galioti, o pareiškėjo Lietuvos žaliųjų judėjimo skundą atmetė.

Teismas konstatavo, kad sprendžiant šį ginčą turi būti įvertintas Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. 2008/05-4R-288 teisėtumas ir pagrįstumas. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog sprendžiant šį ginčą išimtinai turi būti taikoma Konvencija dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais (Orhuso konvencija, ratifikuota nuo 2001-07-10; įsigaliojo nuo 2002-04-28), bet ne Lietuvos Respublikos įstatymai, apibrėžiantys šio pobūdžio ginčus nagrinėjančių institucijų kompetenciją. Orhuso konvencija užtikrina teisę kreiptis į teismus joje nurodytais klausimais, tačiau nereguliuoja ginčų nagrinėjimo tvarkos kiekvienoje valstybėje, prisijungusioje prie šios Konvencijos. Pareiškėjo nurodomas Orhuso konvencijos 9 straipsnis taip pat garantuoja teisę kreiptis į teismus, tačiau šiame straipsnyje paminėta, kad valstybė (sutarties šalis) gali numatyti ir kitą ginčų aplinkos apsaugos klausimais nagrinėjimo tvarką, tai tokiu atveju asmeniui turi būti užtikrinta galimybė kreiptis į tokią specialią instituciją, kuriai valstybė paskyrė nagrinėti būtent tokio pobūdžio ginčus ikiteismine tvarka. Šiame ginče pareiškėjas nepagrįstai vadovaujasi ir Orhuso konvencijos 7 straipsnio nuostatomis, nes šio straipsnio paskirtis - užtikrinti, kad valstybė (sutarties šalis) parengtų atitinkamas praktines ir/ar kitokias nuostatas, skaidria ir teisinga tvarka leidžiančias visuomenei dalyvauti rengiant su aplinka susijusius planus bei programas, suteikdama visuomenei būtiną informaciją. Lietuvos Respublika šių nuostatų įgyvendinimą užtikrino Teritorijų planavimo įstatymo septintuoju skirsniu, o teisę gauti informaciją bet kokiu klausimu užtikrina Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nuostatos. Orhuso konvencija negali pakeisti Lietuvos Respublikos teisės aktų, kuriais nustatoma atitinkamų ginčų nagrinėjimo tvarka, nes valstybė tik turi užtikrinti, kad suinteresuoti asmenys apskritai galėtų kreiptis į teismą ar kitą specialiai tokiems ginčams įsteigtą instituciją. Lietuvos Respublikoje tokia teisė užtikrinta minėtais bei kitais teisės aktais. Sprendžiant ginčą svarbi ir ta aplinkybė, kad tai nėra ginčas dėl teisės gauti informaciją, dėl visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir/ar dėl teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais. VAGK nagrinėjo ginčą dėl atitinkamų institucijų neveikimo nagrinėjant pasiūlymus ir ginčus dėl rengiamų teritorijų planavimo dokumentų (rengiamo bendrojo plano). Iš esmės ginčas kilo dėl to, kad Šiaulių apskrities viršininko administracija nereagavo į pareiškėjų 2008 m. kovo 14 d. skundą, o šis skundas buvo paduotas teritorijos bendrojo plano rengimo procese ir Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnyje numatyta tvarka. Skundas yra dėl Pakruojo rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano koncepcijos bei kitų bendrojo planavimo klausimų – pareiškėjas šį skundą grindė ir Teritorijų planavimo įstatymu. Tokių pasiūlymų ir ginčų nagrinėjimo tvarka yra nustatyta Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnyje. Pirmiausiai pasiūlymai teikiami planavimo organizatoriui (pareiškėjai teikė Pakruojo rajono savivaldybei pasiūlymą 2008 m. sausio 4 d. ir gavo atsakymą 2008 m. vasario 19 d.). Atsakymas galėjo būti apskųstas valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai per mėnesį nuo atsakymo gavimo dienos. Pareiškėjai šio termino nepraleido ir pateikė skundą Šiaulių AVA. Teismas, vadovaudamasis Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 2 dalimi, 34 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 32 straipsnio 3, 4, 5 ir 6 dalimis, konstatavo, kad Teritorijų planavimo įstatymas, sutinkamai su Orhuso konvencijos reikalavimais, nustatė tvarką, kaip asmenys, kurie turi teisę ginti ir gina viešąjį interesą teritorijų planavimo procese (tame tarpe ir teikiant pasiūlymus aplinkos apsaugos srityje), gali ginčyti kiekvienos iš pasiūlymus ir ginčus nagrinėjančių institucijų sprendimus. Šio ginčo atveju pareiškėjai per 20 dienų negavo atsakymo iš Šiaulių AVA, todėl jie šį neveikimą (vilkinimą) galėjo skųsti tiesiogiai teismui, laikantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų – paduoti skundą teismui per 2 mėnesius nuo tos dienos, kai baigiasi įstatymo nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 5 dalies nuostatas Inspekcijai gali būti skundžiamas tik apskrities viršininko administracijos sprendimas dėl kreipimosi išnagrinėjimo, bet ne neveikimas. Apskrities viršininko administracija viešojo administravimo normų laikymosi prasme nėra pavaldi nei Aplinkos ministerijai, nei Inspekcijai. Inspekcija ir pateikė pareiškėjams 2008 m. lapkričio 5 d. atsakymą, kuriame išdėstyta tokių ginčų nagrinėjimo tvarka ir Inspekcijos kompetencija. Teismas konstatavo, kad ginčas, kurį nagrinėti pareiškėjas padavė Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai, atitinka ginčų, kurie aprašyti Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnyje, kategorijai. Teismas, vadovaudamasis Administracinių ginčų komisijų įstatymo 1 straipsnio 3 dalimi, 9 straipsnio 2 dalies 2 punktu, Administracinių ginčų komisijų darbo nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 10, 40 punktais, padarė išvadą, kad VAGK negali nagrinėti ginčų, kuriems įstatymas nustato kitokią nagrinėjimo tvarką. Šiuo atveju VAGK teisingai nusprendė, kad kilęs ginčas turėjo būti nagrinėjamas Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnyje numatyta tvarka. Tokiu atveju ginčas nepatenka į VAGK kompetenciją ir išnagrinėjusi tokį ginčą VAGK pažeistų įstatymą. Teismas tokį ginčą galėtų spręsti tik tuo atveju, jeigu pripažintų, kad VAGK nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė nagrinėti ginčą ir bylą nutraukė. Šiuo gi atveju teismas negali spręsti kilusio ginčo, nes, esant teisėtam VAGK sprendimui, pareiškėjas ne tik praleido terminus skųsti tiesiogiai teismui Inspekcijos 2008 m. lapkričio 5 d. raštą, bet jis iš viso nėra kreipęsis į administracinį teismą su skundu dėl Inspekcijos sprendimo teisėtumo. Pareiškėjas skunde VAGK neteisingai nurodo, kad skundžiamas Inspekcijos raštas yra 2008 m. gruodžio 5 d., nes šis raštas yra 2008 m. lapkričio 5 d., tai nurodyta ir VAGK sprendimo aprašomojoje dalyje, be to, tai patvirtina skųsto VAGK Inspekcijos rašto kopija. Teismas nurodė, kad pareiškėjas tiesiog pasinaudojo galimybe skųsti ikiteisminės ginčų nagrinėjimo institucijos sprendimą teismui (ABTĮ 32 str. 1 d.), ir tik teismui panaikinus šį sprendimą teismas galėtų ginčą išnagrinėti iš esmės, tuomet pareiškėjas įgytų teisę tikslinti ir pakeisti skundo pagrindą ar dalyką (ABTĮ 52 str.). Atsakovas nepagrįstai prašo dėl reikalavimų, kurie buvo paduoti nagrinėti VAGK, bylą nutraukti. Teismas galėtų bylą nutraukti šių reikalavimų apimtimi tik tuo atveju, jeigu teismui būtų paduotas ir priimtas nagrinėti analogiškas skundas, kaip buvo priimtas ir nagrinėtas VAGK. Tokiu atveju byla galėtų būti nutraukta galimai dėl to, kad skundas buvo paduotas praleidus nustatytus terminus ir neprašoma terminus atnaujinti. ABTĮ 101 straipsnyje nenumatytas toks bylos nutraukimo pagrindas - bylą jau išnagrinėjo VAGK. Kadangi reikalavimas panaikinti VAGK sprendimą atmetamas, tai atmetami ir reikalavimai teismui išnagrinėti VAGK paduotą skundą iš esmės. Šio ginčo atveju esminis buvo reikalavimas panaikinti Inspekcijos raštą, o antrieji reikalavimai abiem atvejais yra išvestiniai iš pirmojo reikalavimo – panaikinus Inspekcijos sprendimą reikalaujama įpareigoti, kad Inspekcija atliktų veiksmus, numatytus Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnyje. Nepanaikinus skundžiamo rašto, kaip buvo šiuo atveju, laikoma, kad Inspekcija pareiškėjo skundą išsprendė teisingai, taip, kaip to reikalauja Teritorijų planavimo įstatymas. Teismas padarė išvadą, kad VAGK paduotą skundą išnagrinėjo tinkamai, 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimas teisėtas ir pagrįstas, byla nutraukta pagrįstai. Šis teismo sprendimas neatima galimybės iš pareiškėjo paduoti administraciniam teismui skundą dėl Inspekcijos rašto teisėtumo ir pagrįstumo, tačiau skundas turi būti paduotas laikantis ABTĮ 22 - 24 straipsnių, 33 – 34 straipsnių reikalavimų. Pareiškėjas teikė teismui prašymus dėl rašytinių įrodymų ir informacijos išreikalavimo, kurie buvo atmesti kaip neturintys reikšmės šiai bylai. Tai neatima galimybės pareiškėjui reikalauti, kad šiuos dokumentus pareiškėjui pateiktų ir informaciją suteiktų atitinkamos institucijos tiesiogiai, įstatymuose nustatyta tvarka.

III.

Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 115; 122-125) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 19 d. ir 2009 m. rugpjūčio 7 d. nutartis, o administracinę bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėjimui iš esmės. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Nesutinka su teismo sprendime pateiktu neteisingu išaiškinimu, kad Inspekcijos 2008-11-05 raštas Nr. (6.3)-2D-295 nebuvo apskųstas VAGK, o vėliau teismui. Pareiškėjo pirminiame skunde VAGK buvo įsivėlusi techninė klaida ir Inspekcijos rašto Nr. (6.3)-2D-295 data skunde buvo nurodyta neteisingai (rašto Nr. (6.3)-2D-295 data buvo neteisingai nurodyta kaip „2008-12-05“). Tačiau pareiškėjas 2008-12-23 VAGK pateikė lydraštį „Dėl skundo patikslinimo“. Patikslintame skunde pareiškėjas patikslino skundžiamo rašto Nr. (6.3)-2D-295 datą, t. y. nurodė teisingą datą. Nagrinėjant bylą VAGK, administracinės bylos šalims ar Komisijai nebuvo iškilę abejonių dėl skundžiamo rašto Nr. (6.3)-2D-295 sudarymo datos, todėl kad pareiškėjas techninę rašybos klaidą laiku pataisė, nebuvo praleisti ir 2008-11-05 rašto Nr. (6.3)-2D-295 apskundimo terminai VAGK.

2. Teismas neteisingai taikė įstatymus, nesivadovavo galiojančių teisės šaltinių hierarchijos principu. Bet kokio teisinio ginčo sprendimas turi prasidėti nuo aukščiausią teisinę galią turinčių teisės šaltinių - Konstitucijos ir įstatymo analizės. Konstitucijos 135 straipsnis nustato, kad Lietuvos Respublika vadovaujasi visuotinai pripažintais tarptautiniais teisės principais ir normomis. Vienas tokių principų, įtvirtintų 1969 m. Vienos konvencijoje dėl sutarčių teisės yra tarptautinės teisės prioriteto prieš nacionalinę teisę principas. Lietuva yra ratifikavusi Konvenciją dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais. Teismas priimdamas sprendimą privalėjo įvertinti Konvencijos 7, 9 straipsniuose nustatytų principų ir teisinių normų prioritetą prieš nacionalinės teisės teisines normas.

3. Teismas neteisingai taikė ir nacionalinės teisės normas. Teritorijų planavimo įstatymo 10 straipsnio 5 punktu yra išskiriami du baigiamieji bendrojo plano rengimo etapai: 10 straipsnio 5 punkto 1 dalimi apibrėžtas teritorijų planavimo dokumentų svarstymo ir derinimo stadija; 10 straipsnio 5 punkto 2 dalimi apibrėžta teritorijų planavimo tvirtinimo stadija. Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsniu yra nustatyta pasiūlymų teikimo ir ginčų nagrinėjimo tvarka teritorijų planavimo dokumentų svarstymo ir derinimo stadijoje, kuri nustatyta Teritorijų planavimo įstatymo 10 straipsnio 5 punkto 1 dalimi. Pareiškėjas, gavęs Šiaulių AVA 2008-09-18 raštą Nr. 83-765(1.44), kreipėsi į Inspekciją dėl Šiaulių AVA neteisėtų veiksmų, kurie yra priskirtini teritorijų planavimo tvirtinimo stadijai ir kurie reglamentuotini Teritorijų planavimo įstatymo 10 straipsnio 5 punkto 2 dalimi. Administracinių ginčų sprendimas, kurie kilę teritorijų planavimo tvirtinimo stadijos eigoje, nėra reglamentuotas Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsniu, todėl kilęs ginčas turėjo būti sprendžiamas taikant Viešojo administravimo įstatymo teisės normas.

Atsiliepimas

Atsakovas Inspekcija atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 130-133) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovas nurodo, kad sutinka su teismo sprendime išdėstyta pozicija, jog reikalavimai, susiję su Inspekcijos 2008 m. lapkričio 5 d. raštu Nr. (6.3)-2D-295, niekada nebuvo paduoti tiesiogiai administraciniam teismui. Atsakovo manymu, apelianto skundas, gautas Inspekcijoje 2008 m. spalio 28 d., priskirtinas prie skundų, nurodytų Teritorijų planavimo įstatymo 35 straipsnio 5 punkte ir Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros bei statinių naudojimo priežiūros nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. 370, 20.4 punkto antrojoje pastraipoje. Inspekcijos 2008 m. lapkričio 5 d. raštą Nr. (6.3)-2D-295 apeliantas turėjo skųsti ne VAGK, o teismui. VAGK 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimas Nr. 2008/05-4R-288 nutraukti bylą kaip nežinybingą Komisijai yra teisėtas ir pagrįstas. Atsakovo manymu, Vilniaus apygardos administracinio teismo procesiniai sprendimai ir dėl bylos esmės priimtas sprendimas yra teisėti ir pagrįsti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas kreipdamasis į teismą pateikė šiuos reikalavimus: 1) panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimą Nr. 2008/05-4R-288; 2) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2008 m. lapkričio 5 d. raštą Nr. (6.3)-2D-295; 3) įpareigoti Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos persiųsti Lietuvos žaliųjų judėjimo skundą (gautą Inspekcijoje 2008-10-28) Šiaulių apskrities viršininkui, pateikiant Šiaulių apskrities viršininkui įpareigojimą išnagrinėti šį skundą Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Dėl panaikinimo Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. 2008/05-4R-288.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 28 straipsnyje nurodyta Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos kompetencija. Administracinių ginčų komisijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 2 punkte pažymėta, kad Administracinių ginčų komisija nesprendžia ginčų, kuriems įstatymai numato kitokią tvarką (iš esmės analogiška nuostata įtvirtinta ir minėtame Administracinių bylų teisenos įstatymo 28 str.). Taigi pagal šias teisės normas Vyriausioji administracinių ginčų komisija turi teisę spręsti tik tokius ginčus, kurie pagal kitus teisės aktus nėra nagrinėjami įstatymais jiems nustatyta kita tvarka.

Administracinėje byloje esanti medžiaga leidžia teigti, kad pareiškėjas į Šiaulių apskrities viršininko administraciją kreipėsi dėl Pakruojo rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano rengimo procedūrų ir sprendinių, po to, tuo pačiu klausimu ir į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją. Pareiškėjo kreipimasis į viešojo administravimo sistemos subjektus sietas su konkrečios planuojamos teritorijos galima korektūra, priimtų sprendinių peržiūra, t.y. kontrole.

Teritorijų planavimo įstatymo 34 straipsnio 2 dalies 2 punkte, Komisijos skundžiamo sprendimo priėmimo metu, buvo numatyta, kad valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atlieka savivaldybės lygmens bendrojo, specialiojo teritorijų planavimo dokumentų, detaliųjų planų - apskrities viršininko administracija. Įstatymų leidėjas to paties straipsnio 1 dalyje nurodė Vyriausybei nustatyti valstybinės teritorijų planavimo priežiūros bendrąją tvarką, kuri buvo patvirtinta priėmus Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros nuostatus. Nuostatų 20.4 punkte pasisakyta, jog valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekanti institucija pagal šių Nuostatų 3 punkte nurodytą kompetenciją tame tarpe tarp kitų funkcijų Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka pagal kompetenciją nagrinėja fizinių ir juridinių asmenų prašymus, skundus bei pranešimus teritorijų planavimo klausimais. Nustačiusi asmenų, visuomenės ar valstybės teisių ar teisėtų interesų pažeidimus, inicijuoja atitinkamų teritorijų planavimo dokumentų sprendinių panaikinimą administracine tvarka, o nesant galimybės teritorijų planavimo dokumentų sprendinius panaikinti administracine tvarka - kreipiasi į teismą.

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos arba Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos šiuos prašymus, skundus bei pranešimus nagrinėja, kai juos pagal kompetenciją jau išnagrinėjęs apskrities viršininkas, tačiau jo priimtas sprendimas netenkina pareiškėjo. Dėl šių institucijų priimtų sprendimų pareiškėjai gali kreiptis į teismą. Vadinasi, nagrinėjamu atveju pareiškėjo veiksmai turėjo būti tokie: kreipimasis į apskrities viršininko administraciją, pastarosios veiksmų apskundimas Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, o nesutinkant su Inspekcijos priimtu sprendimu (bendrine prasme) – pasinaudojimas teismine gynyba. Esama teisinė reglamentacija, turint omenyje kitokią įstatymais nustatytą analizuojamo klausimo nagrinėjimo tvarką, paneigė Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos pareigą nagrinėti Lietuvos žaliųjų judėjimo skundą dėl Inspekcijos veiksmų teisėtumo bei pagrįstumo, todėl pirmosios instancijos teismas tikrinamoje dalyje priėmė visiškai teisingą sprendimą.

Dėl panaikinimo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2008 m. lapkričio 5 d. rašto Nr. (6.3)-2D-295.

Šioje nutartyje jau buvo pasisakyta, kad ginčo kilmė - bendrojo plano projekto patikrinimas, t.y. klausimas susijęs su teritorijų planavimu. Aptarta, nesutinkant su bendrojo planavimo sprendiniais, apeliacijos tvarka, pagal kurią galutinio sprendimo priėmimo teisė suteikta teismui. Tačiau tam, kad būtų galima pasinaudoti teismine gynyba reikalinga laikytis atitinkamos kreipimosi į teismą tvarkos.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalis suteikia teisę suinteresuotam subjektui į administracinį teismą kreiptis per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas.

Skundžiamas 2008 m. lapkričio 5 d. dokumentas pareiškėjo gautas, teisėjų kolegijos vertinimu, vėliausiai 2008 m. gruodžio 9 d., kada buvo kreiptasi į Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją (b.l. 8). Šiame baigiamajame teisės akte jau buvo konstatuota, kad Lietuvos žaliųjų judėjimas pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą, nes kreipėsi į Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją, neturėjusią teisės nagrinėti ginčo klausimą, o ne į teismą. 2009 m. sausio 19 d. Vilniaus apygardos administraciniame teisme užregistravus pareiškėjo skundą dėl Vyriausios administracinių ginčų komisijos sprendimo panaikinimo ir dėl 2008 m. lapkričio 5 d. dokumento naikinimo pastarojo atžvilgiu praleistas kreipimosi į teismą terminas. Atnaujinti jo neprašyta. Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas turėjo atsisakyti priimti skundą šioje dalyje (Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 str. 2 d. 8 p.), o jį priėmęs ir nustatęs minėtas aplinkybes vadovautis Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 6 punktu. Tai nebuvo atlikta, todėl padaryta pažaida taisytina ir administracinė byla dalyje dėl panaikinimo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2008 m. lapkričio 5 d. rašto Nr. (6.3)-2D-295 nutrauktina, nes paaiškėjo, kad skundas buvo priimtas praleidus nustatytus terminus, o pareiškėjas neprašė termino atnaujinti.

Dėl įpareigojimo Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos persiųsti Lietuvos žaliųjų judėjimo skundą (gautą Inspekcijoje 2008-10-28) Šiaulių apskrities viršininkui, pateikiant Šiaulių apskrities viršininkui įpareigojimą išnagrinėti šį skundą Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Trečiasis reikalavimas išvestinis iš antrojo. Nutraukus bylą dėl antrojo reikalavimo, išnyksta teisinis pagrindas svarstyti iškeltą įpareigojimą, nes nepasisakius dėl 2008 m. lapkričio 5 d. dokumento teisėtumo bei pagrįstumo nėra galimybės įvertinti ir įpareigojimo teisėtumo bei pagrįstumo aiškiai neatsiejamo nuo 2008 m. lapkričio 5 d. dokumento.

Apeliaciniame skunde taip pat prašyta naikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 7 d. ir 2009 m. rugpjūčio 19 d. nutartis. Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad nagrinėjant skundą visiškai nebuvo paliestas Pakruojo rajono savivaldybės tarybos 2008 m. rugsėjo 25 d. sprendimas, pareiškėjo iškelti reikalavimai atmesti dėl netinkamos valinės išraiškos realizavimo, praleistų terminų pasinaudoti teismine gynyba, vienareikšmiškai tvirtina skundžiamas nutartis neturinčias visiškai jokios įtakos bylos baigčiai ir dėl jų iš esmės dėl to ir nebepasisako.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Lietuvos žaliųjų judėjimo apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą pakeisti. Administracinę bylą dalyje dėl panaikinimo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2008 m. lapkričio 5 d. rašto Nr. (6.3)-2D-295 nutraukti.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasLaimė BaltrūnaitėArūnas Sutkevičius