Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą kurioje E. S. a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, LR pilietė, 7 kl. išsilavinimo, našlė, nedirbanti, pensininkė, neteista, gyv. (duomenys neskelbtini), kaltinama privataus kaltinimo tvarka padariusi nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

privataus kaltinimo skunde teigiama, kad 2010 m. lapkričio 17 d., 17⁵⁰ val., (duomenys neskelbtini) pažymėto namo atvykus policijos pareigūnams aiškintis dėl kaltinamosios E. S. šuns keliamo triukšmo ir E. S. sužinojus, kad policijos pareigūnai atvyko nukentėjusios A. J. iniciatyva, E. S. viešai, policijos pareigūnų akivaizdoje, A. J. apkaltino įsibrovus į jos kiemą ir pavogus dvi vištas bei pavadino ją vagimi.

Be to, 2011 m. sausio 18 d., Alytaus rajono apylinkės teisme nagrinėjant administracinę bylą iškeltą A. J. J., E. S., apklausiant A. J. kaip liudytoją, vėl gi viešai, girdint teisėjai ir kitiems proceso dalyviams, pareiškė, kad A. J. įsilaužė į jos kiemą ir išlaužusi tvartelį išvogė vištas.

Nukentėjusioji nurodo, kad abiem šiais atvejais jos atžvilgiu padaryta nusikalstama veika numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 str. 1 d., tai yra ji buvo apšmeižta, kadangi jokių kaimynės vištų nėra pavogusi.

Motyvuojamoji dalis

Teismas išnagrinėjęs bylą ir įvertinęs ištirtus įrodymus konstatuoja, kad pateiktas kaltinimas E. S. nepasitvirtino.

E. S. kalta dėl jai pareikšto kaltinimo neprisipažino ir paaiškino, kad nukentėjusios vištų vagyste jinai nekaltina ir jokių pretenzijų jai neturi. Jos dvi vištas 2006 ar 2007 metais yra pavogusi nukentėjusios motina A. J. J., o ne nukentėjusioji. Jinai nukentėjusios vagyste nekaltino nei 2010 m. lapkričio 17 d., atvykus policijos pareigūnams, nei 2011 m. sausio 18 d., posėdžio metu teisme.

Apklaustas liudytoju policijos darbuotojas M. Z. parodė, kad jiems buvo iškvietimas į (duomenys neskelbtini), dėl lojančio šuns. Nuvykus buvo apžiūrėta teritorija ir jokių pažeidimų dėl šuns nenustatyta. Moterys tarpusavyje pykosi, tačiau kas ką kaltino ir dėl ko nežino. Ar žodis vagis buvo minimas negali pasakyti.

Liudytojas R. J. buvęs policijos darbuotojas parodė, kad į įvykio vietą buvo nuvykęs kartu su M. Z.. Jie ten nuvyko dėl lojančio šuns, tačiau su šunimi ten buvo viskas tvarkoje. Negirdėjo, kad moterys išsakytų kokius nors priekaištus dėl ko nors ir kad kas ką vadintų vagimi.

Taigi, šių dviejų liudytojų, kuriuos teismas laiko nesuinteresuotais bylos baigtimi, parodymai patvirtina kaltinamosios aiškinimą, kad jinai nesakė nukentėjusiajai, kad ši pavogė jos vištas ir nevadino jos vagimi.

Tuo tarpu liudytoja A. J. J. nukentėjusios motina parodė priešingai, kad kaltinamoji jos dukrą 2010 m. lapkričio 17 d., girdint policijos darbuotojams, išvadino vagilka, sakydama, kad dukra pavogė jos vištas.

Kadangi ši liudytoja yra nukentėjusios motina, galimai suinteresuota bylos baigtimi, o jos parodymai neatitinka policijos darbuotojų parodymams, todėl teismas juos vertina kritiškai.

Kaltinimo dalies dėl 2010 m. lapkričio 17 d., įvykio nepatvirtina ir iš policijos komisariato išreikalauta medžiaga pagal kurią atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą.

Antroji kaltinimo dalis, tai yra dėl 2011 m. sausio 18 d., vykusio teismo posėdžio kuomet nukentėjusioji buvo apklausiama kaip liudytoja ir šios apklausos metu kaltinamoji viešai, visiems girdint pareiškė, kad nukentėjusioji įsilaužė į jos kiemą, įsilaužė į jame esantį tvartelį ir išvogė vištas taip pat nepasitvirtino. Iš byloje esančios teismo posėdžio protokolo kopijos (b.l. 21-22) matyti, kad toje byloje liudytoja nukentėjusioji buvo apklausta ne 2011 m. sausio 18 d., kaip kad teigia savo skunde ir vėlesniuose paaiškinimuose, bet 2010 m. gruodžio 29 d. Iš paminėtos protokolo kopijos matyti, kad po nukentėjusios kaip liudytojos apklausos kaltinamoji visiškai nieko nepareiškė, neuždavė jokių klausimų nukentėjusiajai ir jos vagimi nevadino. Iš 2011 m. sausio 18 d., teismo posėdžio protokolo kopijos (b.l. 23) taip pat negalima daryti išvados, kad kaltinamoji betarpiškai nukentėjusiąją būtų išvadinusi vagimi, kuris įsibrovė į kaltinamosios kiemą, įsilaužė į tvartelį ir pavogė vištas. To protokole užfiksuota nėra. Netgi nukentėjusios motina A. J. J., apklausiama kaip liudytoja šioje byloje, dėl 2011 m. sausio 18 d., teismo posėdžio metu kaltinamosios išsakytų minčių nieko konkretaus nepasakė ir neteigė, kad šio posėdžio metu dukra buvo išvadinta vagimi dėl vištų vagystės.

Taigi, jokių objektyvių duomenų ir įrodymų, išskyrus pačios nukentėjusios teiginius, kad kaltinamoji būtų padariusi jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, byloje nėra.

Esant šioms aplinkybėms, kaltinamoji E. S. pagal visus jai pateiktus kaltinimus išteisintina nepadarius jai veikos turinčios nusikaltimo požymių.

Nukentėjusios pareikštas civilinis ieškinys atmestinas.

Daiktų turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 302-307 str., ir 3 str., teisėjas

nusprendžia:

E. S. pagal pateiktą jai kaltinimą padarius nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 str. 1 d., išteisinti nepadarius jai veikos turinčios nusikaltimo požymių.

Nukentėjusios civilinį ieškinį atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą.