- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-07-20
- Bylos Nr.
- 2-152-714/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Lukšienė
- Ieškovas
- J. L.
- Atsakovas
- R. V.
- Išvadą teikia
- Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Advokatai
- Osvaldas Radimonas, Gvidas Byčius
Jurbarko rajono apylinkės teismo teisėja Jūratė Lukšienė, sekretoriaujant Egle Maciauskienei, dalyvaujant ieškovei J. L., jos atstovui advokatui Osvaldui Radimonui, atsakovui R. V., jo atstovui advokatui Gvidui Byčiui, institucijos išvadai teikti Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei J. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. L. ieškinį atsakovui R. V. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir pagal atsakovo R. V. priešieškinį ieškovei J. L., institucija, teikianti išvadą byloje, Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
teisme 2015 01 13 buvo iškelta civilinė byla pagal ieškovės J. L. ieškinį atsakovui R. V. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (b.l. 2-3). Ieškovė prašė pakeisti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2011 10 12 nutartimi iš atsakovo priteistą išlaikymą nepilnamečiui vaikui N. V., gim. (duomenys neskelbtini), nuo 2015 01 01 periodinėmis išmokomis po 120,00 Eur kas mėnesį iki vaikui sueis pilnametystė, lėšasa indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, priteistų lėšų tvarkytoja paskirti ieškovę J. L..
Šalies argumentai
Atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies, nurodė, kad galėtų teikti išlaikymą po 90,00 Eur per mėnesį (b.l. 9).
Teisme 2015 03 24 buvo priimtas atsakovo R. V. priešieškinis ieškovei J. L., institucija, teikianti išvadą byloje, Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo (b.l. 25-26). Atsakovas prašė nustatyti išlaikymo periodinėmis išmokomis dydį po 90,00 Eur, nustatyti jo ir nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarką, pagal kurią jis pirmą ir trečią mėnesio savaitgalį pasiimtų sūnų N. V. penktadienį iki 20.00val. iš jo gyvenamosios vietos ir parveža sekmadienį iki 20.00 val. į jo gyvenamąją vietą, atsakovas antrą Šv.Kalėdų ir antrą Šv.Velykų dieną pasiima jį iš gyvenamosios vietos 11.00val. ir parveža jį 19.00val. į gyvenamąją vietą, be to atsakovas bendrauja su sūnumi vasaros atostogų metu 14 dienų iš anksto telefonu apie tai suderinęs su jo motina.
Ieškovė su priešieškiniu nesutiko (b.l. 37).
Teismo posėdyje ieškovė palaikė ieškinio reikalavimą, priešieškinį prašė atmesti, paaiškino, kad 72,00 Eur, kuriuos šiuo metu teikia atsakovas vaikui išlaikyti nepakanka, nes sūnaus poreikiai išaugos, ypač dėl jo sveikatos būklės, du kartus per metus vaiką reikia vežti į sanatoriją, be to viskas pabrango, sūnus lanko mokyklą, būrelius, reikia pinigų vaiką laidžiant į ekskursijas, vaikas pats nenori bendrauti su tėvu, anksčiau dar važiuodavo pas jį į (duomenys neskelbtini), tačiau dabar tą daryri atsisako.
Atsakovas paaaiškino, kad jo turtinė padėtis yra sunki, jo pajamos apie 300,00-400,00 eurų per mėnesį, daugiau vaikų jis neturi, tačiau slaugo savo sergantį tėvą, pats taip pat turi sveikatos problemų, jei vaikas daugiau bendrautų, jis galėtų jo išlaikymui skirti daugiau pinigų.
Teismo posėdyje buvo apklaustas nepilnametis N. V.. Jis paaiškino, kad gyvena su mama ir jos sutuoktiniu, kurį vaikas vadina tėčiu, taip pat aaiškino, kad pastėtį R. į (duomenys neskelbtini) nenori vačiuoti, nes ten neturi ką veikti, jam labiau patiktų bendrauti su tėčiu R. paskambinus jam ir susitarus dėl susitikimo.
Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė nurodė, kad nėra duomenų , kad vaikas būtų neteikinėjamas prieš tėvą, palaiko ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, dėl bendravimo tvarkos prašo atsižvelgti į vaiko nuomonę, paliekant daugiau iniciatyvos pačiam vaikui.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Priešieškinis tenkintinas iš dalies.
Nustatyta, kad Jurbarko rajono apylinkės teismo 2011 10 12 nutartimi civilinėje byloje Nr. N2-1048-384/2011 buvo patvirtinta J. L. ir R. V. taikos sutartis, pagal kurią R. V. įsipareigojo teikti išlaikymą sūnui N. V. po 250,00Lt, o J. L. įsipareigojo netrukdyti R. V. bendrauti su sūnumi (b.l. 5), R. V. dirba (duomenys neskelbtini), kur jam pskaičiuojamas darbo užmokestis apie 392,00 Eur (b.l. 10), J. L. dirba (duomenys neskelbtini), kur jai mokamas darbo užmokestis apie 383,00 Eur (b.l. 15), N. V. diagnozuota nepatikslinta bronchinė astma, jamskiriamas gydymas sanatorijoje (b.l. 16-21), R. V. diagnozuotas padididėjęs kraujospūdis, ligos 2-a stadija (b.l. 28), R. V. negyvena kartu su savo tėvu A. V., tačiau dažnai jį lanko, rūpinasi sergančiu tėvu (b.l. 29-30), R. V. turi kreditorinių įsipareigojimų (b.l. 31-33), J. L. šeimoje vaikui N. V. sudartos tinkamos salygos gyventi ir vystytis (b.l. 40-41), N. V. raštu nurodė, kad nenori tiek daug bendrauti su tėčiu, kaip jis prašo (b.l. 42).
Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui pakeitimo.
Lietuvos Respublikos CK 3.201 str. 1 d. numato, kad teismas gali pagal vaiko tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Nagrinėjant klausimą dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, taip pat atsižvelgiama į nepilnamečio vaiko poreikius. Lietuvos Respublikos CK 3.192 str. 2d. nurodyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, tai ir yra kriterijai, į kuriuos atsižvelgiama, nustatant nepilnamečiam vaikui priteisiamo išlaikymo dydį. Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo priteisimo iš vieno iš tėvų ar išlaikymo pakeitimo, taip pat atsižvelgiama į tai, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (Lietuvos Respublikos CK 3. 192 str. 3 d.). Vaikų išlaikymo tiesioginis tikslas – maksimaliai patenkinti vaiko poreikius ir interesus. Vaikų poreikiai ir interesai yra pagrindiniai kriterijai, nulemiantys išlaikymo dydį. Pagal Lietuvos Respublikos CK 3.192 str. 2d. numatytoms būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaiko išlaikymo dydis pirmiausiai siejamas su protingais jo paties poreikiais, be to išlaikymo dydį lemia ir tėvų turtinė padėtis. Tėvų pareiga auklėti vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši tėvų konstitucinė pareiga lemia tai, kad išlaikymui reikalingas deramas pinigų sumas tėvai turi apskaičiuoti ir skirti patys. Tai yra turtinė asmeninė prievolė, kurios negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims (Lietuvos Respublikos CK 3.192 str. 1 d.). Geriausiai žinodami auklėjamo vaiko individualius poreikius, tėvai atsakingai turėtų skirti visą reikalingą išlaikymą vaikui ir tokį išlaikymą tinkamai panaudoti. Esant tėvų ginčui dėl išlaikymo dydžio ir formos, priteistino išlaikymo tinkamą formą parenka ir jo realų vaikui reikalingą dydį apskaičiuoja teismas.
2011 metais N. V. dar nebuvo sulaukęs dešimties metų amžiaus, o šiuo metu jis jaudvylikametis paauglys. Atsižvelgiant į tai, jo poreikiai yra žymiai išaugę, o atsižvelgiant į ekonominę padėtį šalyje atsakovo sūnui skiriamo išlaikymo dydis 72,00 per mėnesį yra nepateisinamai menka suma, nepakankama tokio amžiaus vaikui išlaikyti. Tėvo ar motinos teikiamas išlaikymui vaikui turi ne tik patenkinti bent jau pačius būtiniausius vaiko poreikius (būsto išlaikymą, maistą, sveikatinimą, lavinimą, rūbus, avalynę, higienos priemonės, laisvalaikio praleidimą), šalių sūnui diagnozuotas sveiaktos sutrikimas, kurio gydymas reikalauja papildomų išlaidų). Kad išlaikymo dydis turėtų būti didesnis, iš dalies pripažįsta ir atsakovas (Lietuvos Respublikos CPK 187str.), be to jo teigimu, daugiau bendravimo- daugiau pinigų išlaikymui. Tačiau toks požiūris neteisingas. Be to tai tik rodo, kad atsakovas turi galimybę teikti didesnį išlaikymą. Tėvų pareiga yra tinkamai išlaikyti vaiką, ir ta pareiga negali būti niekam perduodama, pavyzdžiui, kitam vaiko motinos ar tėvo sutuoktiniui (Lietuvos Respublikos CK 3.159str. 1d.).
Išlaikymo dydžio peržiūrėjimo pagrindu galėtų būti ir ta aplinkybė, kad nuo 2015 01 01 įvesta nauja valiuta – euras. Periodinėmis išmokomis priteistas išlaikymas taip pat gali būti keičiami, kai įsiteisėjus teismo sprendimui (nutarčiai) iš esmės pasikeičia aplinkybės, turinčios įtakos išmokų dydžio nustatymui ar jų trukmei (Lietuvos Respublikos CPK 279str. 5d.).
Šalių turtinė padėtis iš esmės yra panaši, daugiau išlaikytinių šalys neturi. Abiejų pajamos minimalios. Atsakovas ir jo prižiūrimas tėvas tėvas valdo apie 9,00 ha žemės, nors duomenų apie jų gaunamas pajamas byloje nėra. Ieškovė gyvena sutuoktiniui priklausančiame būste, sutuoktinio pajamos minimalios. 120,00 eurų sudarytų daugiau kaip trečdalį atsakovo gaunamų pajamų.
Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, į nepilnamečio vaiko amžių, poreikius, jo tėvų turtinę padėtį, atsakovo pajamas, sveikatos būklę, išlaikymo dydis N. V. turėtų būti pakeistas, didinant jį iki 110,00 Eur per mėnesį nuo 2015 01 01 (Lietuvos Respublikos CK 3.201str. 1d.).
Nepilnamečiui vaikui priteistų piniginių išmokų tvarkytoja uzufrukto teisėmis skirtina ieškovė (Lietuvos Respublikos CK 3.185str., 3.190str. 1d.). Ieškovei išaiškintina, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik dukters interesams (Lietuvos Respublikos CK 3.203 str. 1d.).
Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo.
Iki bylos iškėlimo teisme atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka iš esmės nebuvo nustatyta. Ieškovė tik buvo įsipareigojusi netrukdyti atsakovui bendrauti su sūnumi. Iš esmės tai yra jos pareiga, nustatyta įstatymo, nes priešingas veikimas būtų priešingas nepilnamečio vaiko interesams. Abiejų tėvų teisės ir pareigos lygios (Lietuvos Respublikos CK 3.156str.).
Vaikui, kaip besivystančiam žmogui, svarbiausia turėti pastovias, saugias ir geras vystymosi sąlygas, todėl vaiko interesus visų pirma nulemia teigiamas vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, vystymąsi, atsižvelgiant į jo dvasinius, psichologinius, kultūrinius, moralinius, tautinius, materialinius ir kitokius poreikius. O bet kokie tėvų ginčai dėl bendravimo su vaiku vis tiek sukelia neigiamą psichologinę aplinką, kuri prieštarauja vaiko interesams. Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus.
Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, įvykdymą. Tačiau ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais.
Abiejų tėvų dalyvavimas vaiko auklėjime yra būtinas, kad vaikas pilnaverčiai vystytųsi. Nepilnoje šeimoje nėra adekvataus vyriško ar moteriško elgesio modelio. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais.
Iš bylos medžiagos (pateiktos susirašinėjimo medžiagos, pareiškimo policijai, šalių paaiškinimų) matyti, kad tėvo ir sūnaus santykiuose atsiradęs atotrūkis o tai kenkia vaiko interesams, poreikiui gyventi ir augti, pagal galimybes, ramiai, saugiai, stabiliai.
Atsižvelgiant į tai bei siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko teisingą raidą, siekiant išsaugoti jo ryšius su abiem tėvais, kad tas ryšys nuolat stiprėtų, ir vaiko sąmonėje susiformuotų jo šeimos modelis, kad vaikas augdamas natūraliai priimtų tėvą, kuris negyvena kartu su juo, nustatytina atsakovo bendravimo su sūnumi tvarka (Lietuvos Respublikos CK 3.170 str. 2 d., 3.156str.). Duomenų, kad sūnaus bendravimas su tėvu prieštarautų vaiko interesams, keltų, grėsmę nenustatyta. Todėl R. V. turėtų būti sudarytos maksimalios sąlygos, lygiomis teisėmis su J. L. bendrauti su sūnumi ir dalyvauti jo auklėjime, žinoti apie svarbiausius vaiko gyvenimo įvykius, sveikatos būklę ir panašiai.
Byloje nėra duomenų, kad vaiko svečiavimasis tėvo namuose kenktų vaiko interesams, todėl būtina sudaryti sąlygas vaikui lankytis tuose namuose, bendrautų su kitais artimaisiais, juo labiau, kad ieškovė paaiškino, jog ji iš esmės dėl to neprieštarauja. Atsakovo prašoma nustatyti bendravimo su sūnumi tvarka optimaliai sudarytų sąlygas atsakovui bendrauti su sūnumi, tačiau būtina atsižvelgti ir vaiko interesus. Bendravimo tvarka nustatytina tokia, kad ir nepilnametis vaikas, kuris pagal amžių yra pakankamai brandus, galėtų dalyvauti sprendžiant klausimus dėl bendravimo, o nustatant bendravimo su vaiku tvarką, neįmanoma nustatyti visų atvejų, atsitiktinumų, kurie gali nutikti, tėvams kuriant savo ir vaiko santykius. Tėvai turėtų išimtinai vadovautis vaiko interesais, atsižvelgdami į vaiko poreikius, gali susitarti dėl kitokios bendravimo tvarkos, papildomų susitikimų, laiko ir vietos pakeitimo, jokiu būdu to nesiedami su išlaikymo dydžiu.
Išlaikyti vaiką ir dalyvauti jo auklėjime yra dvi tėvų pareigos, kurias jie privalo vykdyti be jokių sąlygų vienas kitam, juo labiau vaikui.
Atkreiptinas šalių dėmesys į tai, kad teismo sprendimas dėl vaiko išlaikymo priteisimo neturi res judicata galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, augant vaikui, jo poreikiams, ar iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai ir kt., galimas pakartotinis ieškinys dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo (Lietuvos Respublikos CK 3.201 str.). Taip pat gali būti keičiama vaiko gyvenamoji vieta (Lietuvos Respublikos CK 3.169str. 3d.), bendravimo su vaiku tvarka (Lietuvos Respublikos CK 3.175str.).
Ieškovė šioje byloje buvo atleista nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei (Lietuvos Respublikos CPK 83str. 1d. 2p., 14p.), jai buvo suteikta valstybės garantuojama 100 procentų apmokama teisinė pagalba.
Iš atsakovo valstybės naudai turėtų būti priteistas žyminis mokestis (Lietuvos Respublikos CPK 96str. 1d.), skaičiuojant ieškinio sumą pagal Lietuvos Respublikos CPK 85str. 1d. 6p., 80str. 1d. 1p. nuostatas (110,00Eur-72,00Eurx12mėn.x3proc) 20,00 žyminio mokesčio ir 50,00 Eur teisinės pagalbos išlaidoms atlyginti, atsvelgiant į patenkintų reikalavimų dalį (Lietuvos Respublikos CPK 93str. 2d., 96str.). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo reikalavimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo buvo tenkinta iš dalies, iš ieškovės atsakovo naudai priteistini 20,00 Eur bylinėjimosi išlaidoms (sumokėtam žyminiui mokesčiui) atlyginti.
Sprendimo dalis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir priteisimo vykdytina skubiai (Lietuvos Respublikos CPK 282str. 2d. 1p.)
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priešieškinį tenkinti iš dalies.
Pakeisti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2011 10 12 nutartimi civilinėje byloje Nr. N2-1048-384/2011 nustatytą išlaikymo dydį ir
Priteisti iš atsakovo R. V., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą sūnui N. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis pajamomis po 110,00 Eur ( vieną šimtą dešimt eurų) nuo 2015 01 01 iki jo pilnametystės.
Nepilnamečiui N. V., a.k. (duomenys neskelbtini) priteistų piniginių išmokų tvarkytoja skirti ieškovę J. L., a.k. (duomenys neskelbtini)
Nustatyti tokią atsakovo R. V. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi N. V. tvarką, pagal kurią:
Atsakovas R. V. pirmą ir trečią mėnesio savaitgalį gali pasiimti sūnų N. V. penktadienį iki 20.00val. iš jo gyvenamosios vietos ir parveža sekmadienį iki 20.00 val. į jo gyvenamąją vietą, atsižvelgiant į N. V. poreikius ir interesus. Atsakovas R. V. antrą Šv.Kalėdų ir antrą Šv.Velykų dieną gali pasiimti sūnų N. V. iš jo gyvenamosios vietos 11.00val. ir parvežti jį 19.00val. į gyvenamąją vietą, atsižvelgiant į vaiko poreikius ir interesus;Atsakovas R. V. gali bendrauti su sūnumi N. V. vasaros atostogų metu 14 dienų iš anksto telefonu apie tai suderinęs su sūnumi ir vaiko motina J. L., atsižvelgiant į vaiko poreikius ir interesus. Atsakovas R. V. gali netrukdomai ir neribotai bendrauti su sūnumi N. V. telefonu ir kitomis ryšio priemonėmis, atsižvelgiant į vaiko poreikius ir interesus.Ieškovė ir atsakovas, atsižvelgdami į konkrečias aplinkybes, kurios neaptartos šio byloje, į nepilnamečio vaiko N. V. poreikius ir interesus, gali susitarti dėl kitų (papildomų) tėvo ir sūnaus susitikimų, bendravimo vietų ir laiko.Atsakovas R. V. turi teisę gauti informaciją iš ieškovės J. L., vaiko gydymo, ugdymo ir kitų įstaigų apie nepilnametį sūnų N. V..Atsakovas R. V. turi teisę gauti informaciją iš ieškovės J. L. apie nepilnametį sūnų, jo gyvenamąją vietą, mokymosi ir gydymosi , laikino buvimo išvykus vietą.
Priteisti iš ieškovės J. L., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovo R. V., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 20,00 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Priteisti iš atsakovo R. V., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 20,00 Eur žyminio mokesčio ir 50,00 Eur teisinio atstovavimo išlaidoms atlyginti, iš viso 70,00 Eur.
Žyminis mokestis (20,00 Eur) turi būti sumokėtas VMI pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 247300010112394300 AB bankas „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Lėšos už antrinės teisinės pagalbos teikimą (50,00 Eur) turi būti sumokėtos VMI pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 247300010112394300 AB bankas „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5630.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.
Sprendimas per trisdešimt dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Jurbarko rajono apylinkės teismą.