- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-06-28
- Bylos Nr.
- 1A-397-332-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-82-1-00579-2011-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Raimundas Jurgaitis (pirm.), Zigmas Kavaliauskas, Vidmantas Mylė
- Nuteistasis
- I. K.
- Advokatai
- Stasys Zabita
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Raimundo Jurgaičio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. K. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2012-02-29 nuosprendžio, kuriuo I. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 201 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1, 3 dalimis paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su Raseinių rajono apylinkės teismo 2011-04-22 nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta galutinė bausmė laisvės atėmimas 1 metams 9 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str. į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2011-10-27 iki 2011-10-29.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. K. buvo nuteistas už tai, kad jis 2011 m. spalio mėnesio pabaigoje, tyrimo metu nenustatytą dieną (duomenys neskelbtini) raj. (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) kaimo ribose esančiame miške, pasigamino ir laikė aparatą namų gamybos stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti, iki 2011-10-27, kol jį rado ir paėmė (duomenys neskelbtini) rajone policijos komisariato pareigūnai.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis I. K. prašo panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2012-02-29 nuosprendį ir bylą nutraukti.
Skunde nuteistasis I. K. nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas. Apelianto nuomone, teismas neteisingai įvertino bylos faktines aplinkybes, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nepašalino visų prieštaravimų, buvusių bylos medžiagoje, ir visus prieštaravimus aiškino kaltinamojo nenaudai, taip pat buvo padaryti esminiai baudžiamojo įstatymo ir baudžiamojo proceso pažeidimai. Teigia, kad teismas neteisingai vertino byloje esančius įrodymus, ko pasėkoje, neteisingai buvo pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir paskirta griežta bausmė.
Nuteistasis I. K. nurodo, kad jis nuo pat sulaikymo pradžios neprisipažino ir neprisipažįsta, kad gamino, ruošėsi gaminti ar pagamino aparatą, skirtą namų gamybos alkoholiui gaminti. Pažymi, kad nuo pat pradžių jis nurodė, jog 2011-10-27, apie 9 val. jis nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) raj., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) mišką pjauti malkų ir pamatė rūkstančius dūmus, o priėjęs arčiau, rado aparatą, kuris, kaip sužinojo, skirtas naminei degtinei gaminti. Prie rastų statinių ugnis nesikūreno, jis nebuvo sujungtas vamzdžiais. Apelianto manymu, prie aparato naminei degtinei gaminti dirbo naktį, nes buvo matyti, kad kūrenta ugnis. Jam būnant prie aparato, pribėgo policininkai ir jį sulaikė. Kam priklauso aparatas, jis nežino. I. K. nurodo, kad šių jo parodymų taip niekas ir nepaneigė.
Apeliantas skunde teigia, kad vieninteliai liudytojai yra policijos darbuotojai, kurių parodymai yra iš esmės skirtingi. Kaltinamajame akte nurodyta, jog liudytojas A. K. davė analogiškus parodymus kaip ir P. G., tačiau parodymai iš esmės skiriasi, todėl atsižvelgiant į tai, kaltinamasis aktas neatitinka Lietuvos Respublikos BPK 219 str. nuostatų, o tai Lietuvos Respublikos BPK 254 str. 3 d. pažeidimas.
I. K. pažymi, kad policijos pareigūnai, atlikdami operatyvinius ir ikiteisminio tyrimo veiksmus pažeidė operatyvinės veiklos įstatymą (toliau -OVĮ) ir baudžiamojo proceso kodekso nuostatas. Teigia, kad policijos pareigūnas P. G., gavęs operatyvinę informaciją ir ją tikrindamas, 2011-10-25 nustatė, jog miške stovi bačkos, kurios gali būti naudojamos naminei degtinei gaminti. Palaukęs, kol I. K. nuvažiuos, jis atėjo apžiūrėti ir nusprendė, kad reikia palaukti, kol bus gaminama degtinė, siekiant nustatyti, kas ją gamina. Šie veiksmai, nuteistojo nuomone, atitinka OVĮ 3 str. 17 p. nurodytą operatyvinio sekimo apibrėžimą. Tačiau tokiu būdu, atlikti operatyviniai veiksmai yra neteisėti ir nepagrįsti, todėl tokiu būdu gauta informacija yra niekinė Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 4 d. atžvilgiu. Apelianto nuomone, nustačius nusikalstamos veikos požymius, P. G. privalėjo pranešti ir pradėti ikiteisminį tyrimą, kaip tai numato Lietuvos Respublikos BK 166 str. Tačiau, tai nebuvo padaryta, kas sudaro pagrindą įrodymų patikimumui Lietuvos Respublikos BPK 20 str. prasme. Nurodo, kad šie operatyviniai veiksmai buvo atliekami iki pat sulaikymo momento, tačiau jie niekaip nebuvo užfiksuoti ir jų patikrinti nėra galimybės, be to, kaip nurodyta aukščiau jie surinkti pažeidžiant OVĮ 3 str. 6 p., 9 str. 1 d. ir Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nuostatas, todėl šie įrodymai yra niekiniai. Bet kuriuo atveju, ar informacija surinkta pagal Lietuvos Respublikos BPK, ar ji gauta kitų įstatymų nustatyta tvarka, teismas turi pareigą patikrinti gautų duomenų patikimumą išsiaiškindamas, ar tiksliai buvo laikytasi tų įstatymų, pagal kuriuos tie duomenys gauti. Duomenys, kurie gaunami suvaržant įstatymų garantuotas žmogaus teisęs (pavyzdžiui, <...> susižinojimo slaptumo gerbimą, provokavimą, psichologinio smurto naudojimą), nesilaikant įstatymais nustatytos tvarkos, laikomi gauti neteisėtu būdu ir pažeidžia Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 4 d. reikalavimus.
Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad pareigūnai teisme tvirtino, jog jis nuo pat pradžių prisipažino, jog aparatas yra jo ir t.t., tačiau šiuos jų parodymus paneigia ne tik jo parodymai, bet ir ta aplinkybė, jog nesant Lietuvos Respublikos BPK 140 str. sulaikymo pagrindams, jis buvo sulaikytas 48 valandoms.
Apeliantas pažymi, kad jam buvo užkirstas kelias į gynybą, nes aparatas buvo sunaikintas iš karto, nesant gynybai galimybės atlikti papildomą ekspertizę siekiant nustatyti, ar šis aparatas skirtas būtent stipraus alkoholio gaminimui. Ekspertas taip pat nebuvo apklaustas.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis I. K. ir jo gynėjas advokatas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį.
Nuteistojo I. K. apeliacinis skundas tenkintinas, Raseinių rajono apylinkės teismo 2012-02-29 apkaltinamais nuosprendis naikintinas, neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, ir priimtinas naujas išteisinamasis nuosprendis (Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 4 d., 329 str. 1 d. 1 p.).
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą ir nuteistojo I. K. apeliacinio skundo argumentus, ištyrusi ir įvertinusi byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad Raseinių rajono apylinkės teismo 2012-02-29 nuosprendis dėl I. K. pripažinimo kaltu ir nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 201 str. 1 d., yra nepagrįstas, priimtas netinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus, kadangi teisėjų kolegija daro išvadą, jog baudžiamojoje byloje nepakanka įrodymų, patvirtinančių I. K. kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.
Pagal Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 3 d., įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia byloje esančias aplinkybes. Todėl apkaltinamojo nuosprendžio išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, kaltinamojo kaltė negali būti grindžiama spėjimais ir prielaidomis. Tik remdamasis patikimais bylos duomenimis teismas gali padaryti teisingas ir pagrįstas išvadas dėl nusikaltimo požymių ir nusikaltimą padariusių asmenų.
Lietuvos Respublikos BK 201 str. 1 d. nustatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris turėdamas tikslą realizuoti neteisėtai gamino, laikė, gabeno namų gamybos stiprius alkoholinius gėrimus, nedenatūruotą, denatūruotą ar techninį etilo alkoholį, jų skiedinius (mišinius) arba juos realizavo, arba gamino, laikė, gabeno ar realizavo aparatus namų gamybos stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti. Šios nusikalstamos veikos objektyviąją pusę apibūdina alternatyvūs veiksmai, t. y. etilo alkoholio, namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų ar aparatų jiems gaminti neteisėtas gaminimas, laikymas, gabenimas ar realizavimas.
I. K. skundžiamu pirmosios instancijos nuosprendžiu buvo nuteistas už tai, kad jis pasigamino ir laikė aparatą namų gamybos stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti. Teismų praktikoje aparatų namų gamybos stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti gaminimu pripažįstami tokie veiksmai kaip šių aparatų konstravimas ir pritaikymas arba stiprių alkoholinių gėrimų gamybai panaudojimas reikmenų, turinčių kitą paskirtį, o tokių aparatų laikymu - bet koks faktinis šių aparatų turėjimas nepriklausomai nuo jų buvimo vietos.
Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, iš esmės remdamasis teisiamojo posėdžio metu duotais paties I. K., liudytojų P. G., A. K., A. K. parodymais, ir 2011-10-27 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), konstatavo, kad I. K. (duomenys neskelbtini) raj. (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) kaimo ribose esančiame miške, pasigamino ir laikė aparatą namų gamybos stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti, iki 2011-10-27, kol jį rado ir paėmė (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato pareigūnai. Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir nuteistojo apeliacinį skundą, su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka ir laiko ją nepagrįsta, nes byloje duomenų, kurie neginčijamai patvirtintų I. K. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 201 str. 1 d., nėra.
Kaip matyti iš bylos duomenų nuteistasis I. K. nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismo posėdžių metu kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos nepripažino ir parodė, kad 2011-10-27 jis nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) raj. (duomenys neskelbtini) sen. (duomenys neskelbtini) mišką pasipjauti malkų, pamatė statines ir nuėjęs pažiūrėti iš arčiau rado aparatą naminei degtinei gaminti. Prie rastų statinių ugnis nesikūreno, tačiau I. K. nuomone, kažkas prie aparato naminei degtinei gaminti dirbo naktį, nes buvo matyti, kad kūrenta ugnis. Jam apžiūrint šį aparatą, pribėgo policijos pareigūnai ir jį sulaikė (93 b. l.).
Liudytojas P. G. tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismo posėdžių metu parodė, kad 2011-10-25 gavęs informaciją apie tai, kad (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) sen., netoli (duomenys neskelbtini) miestelio miške, gali būti gaminama degtinė, pranešė apie tai viršininkui ir vyko šios informacijos patikrinti. Nuvykęs į miškelį, pamatė automobilį „VW Golf“ ir šalia jo I. K., kuris pjaustė malkas pjūklu, o vėliau jas susikrovęs į priekabėlę išvažiavo. Tuomet jis keliuku įėjęs į mišką, pastebėjo 3 metalines statines ir dvi plastmasines statines, padarytą pakurą, suprato, kad bus ruošiamasi gaminti naminę degtinę, tačiau įrenginys nebuvo sujungtas, ugnis nesikūreno. Kitą dieną jis į minėtą vietą nuvyko su kolega tyrėju A. K. ir pamatė, kad toje pačioje vietoje prie aparato vėl vaikšto I. K.. Kadangi buvo matyti, kad įrenginys nėra sujungtas žarnomis, ugnis nesikūreno, jie nesiėmė jokių veiksmų, tačiau apie tai informavo savo vadovus. Kitą dieną jis su kolega A. K. ir (duomenys neskelbtini) universiteto (duomenys neskelbtini) III kurso studentais A. K. bei K. R., kurie atliko praktiką (duomenys neskelbtini) r. PK, nuvyko į tą pačią vietą. A. K., A. K. ir K. R. išlipo iš automobilio ir nuėjo link įrenginio, o jis nuvažiavo link (duomenys neskelbtini), kur yra keliukas, kuriuo galima iš minėtos vietos išvažiuoti. Netrukus jam paskambino ir pasakė, kad prie įrenginio naminei degtinei gaminti yra sulaikytas I. K.. Jis nuvažiavo į įvykio vietą ir prie aparato naminei degtinei gaminti, kuris jau buvo sujungtas, su antrankiais pamatė I. K., degė pakura. Įvykio vietoje I. K. aiškino, kad jis norėjo sau išsivirti naminės degtinės, pasakojo, koks tai aparatas, siūlėsi pagaminti naminės degtinės ir policijos pareigūnams (89-91 b. l.).
Liudytojas A. K. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu parodė, kad jis kartu su kolega P. G. 2011-10-26 nuvažiavo į netoli (duomenys neskelbtini) k. esantį mišką ir įvykio vietoje pamatė automobilį „VW Golf“, o šalia aparato naminei degtinei stovėjo I. K. ir kažką veikė, po to sėdo į automobilį ir išvažiavo. Jis su kolega matė, kad įrenginys dar neparuoštas naminei degtinei gaminti, ugnis nesikūreno. Kitą dieną jis vėl kartu su P. G. ir dviem studentais iš (duomenys neskelbtini) universiteto, nuvažiavo į tą pačią vietą. P. G. nuvažiavo laukti prie keliuko, kad I. K. nepabėgtų, studentai nuėjo prie aparato naminei degtinei gaminti, o jis pats nuėjo gilyn į mišką tam atvejui, jei I. K. bandytų bėgti per mišką. Netrukus studentas K. R. jam trumpąją žinute pranešė, kad vyriškis vaikšto apie įrenginį, semia vandenį ir neša prie naminei degtinei gaminti aparato. Jis studentui atrašė, kad „imam“. Kai jis nuėjo į įvykio vietą, I. K. gulėjo ant žemės ir jis uždėjo jam antrankius. I. K. pradėjo siūlyti susitarti, siūlė pinigų (91 b. l.).
Liudytojas A. K. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu parodė, kad jis kartu su K. R., A. K. ir P. G. 2011-10-27 nuvyko į šalia (duomenys neskelbtini) kaimo esantį mišką. Ten jis, K. R. ir A. K. nuėjo į mišką, o P. G. tarnybiniu automobiliu pasiliko laukti prie keliuko. Jis (liudytojas) išgirdo malkų spragsėjimą ir pro medžius miške pamatė kažkokius įrenginius ir apie juos vaikštantį vyriškį. Tada jis A. K. parašė trumpąją žinutę, pranešdamas, ką mato ir klausdama, ką daryti toliau. A. K. atrašė, kad jie turi eiti patikrinti, kas ten vyksta, o tą vyriškį sulaikyti. Jie nuėjo link įrenginių. Kai priėjo, tas vyriškis su kibiru iš šalia esančio griovio pylė vandenį į ten buvusią statinę, po kita metaline talpa kūrenosi ugnis. Jie suprato, kad tai aparatas naminei degtinei gaminti. Jis sušuko, kad vyriškis mestų kibirą ir gultųsi ant žemės. Tuo pačiu metu iš kitos pusės prie to vyriškio pribėgo A. K. ir uždėjo antrankius. Tas vyriškis prisipažino ir pasakojo, kad jis verda naminę degtinę ir kaip ją verda, siūlė susitarti, prašėsi paleidžiamas (92, 93 b. l.).
Taigi, analizuojant surinktus byloje įrodymus, objektyviai nustatyta tik tai, kad nuteistasis I. K. 2011-10-27 buvo (duomenys neskelbtini) raj. (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) kaimo ribose esančiame miške, vaikščiojo prie ten buvusio aparato, skirto naminei degtinei gaminti, su kibiru iš šalia esančio griovio pylė vandenį į ten buvusią statinę, po kita metaline talpa buvo užkūręs ugnį. Nors, priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo I. K., liudytojų P. G., A. K. ir A. K. parodymai yra nuoseklūs ir iš esmės vienodi, tačiau nei vienas liudytojas nenurodė matęs I. K. konstruojant ar kitaip gaminant naminei degtinei gaminti skirtą aparatą, rastą 2011-10-27 (duomenys neskelbtini) raj., (duomenys neskelbtini) sen. (duomenys neskelbtini) k. esančiame miške. Taip pat byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad minėtas aparatas priklauso būtent I. K., todėl bylos duomenimis liko nepaneigta nuteistojo I. K. versija, kad jis aparatą, skirtą naminei degtinei gaminti, rado 2011-10-27, apie 9 val. (duomenys neskelbtini) raj., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) miške pjaudamas malkas. Tai, kad 2011-10-27 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta išvada, jog įrenginys, rastas 2011-10-27 (duomenys neskelbtini) raj., (duomenys neskelbtini) sen. (duomenys neskelbtini) k. esančiame miške yra aparatas naminei degtinei gaminti, taip pat neįrodo, kad jį pagamino ir laikė būtent I. K.. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad išskyrus prielaidas ir samprotavimus, objektyvių duomenų, kuriais remiantis būtų galima daryti neabejotiną išvadą dėl I. K. kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 201 str. 1 d., t. y. kad I. K. (duomenys neskelbtini) raj. (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) kaimo ribose esančiame miške, pasigamino ir laikė aparatą namų gamybos stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti, byloje nėra. Nors P. G., A. K. ir A. K., apklausiami liudytojais nurodė, kad I. K. įvykio vietoje prisipažino ir pasakojo, jog jis norėjo sau išsivirti naminės degtinės, pasakojo, koks tai aparatas ir kaip verdama naminė degtinė, siūlėsi pagaminti naminės degtinės ir policijos pareigūnams, siūlė susitarti, prašėsi paleidžiamas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad viso nusikalstamos veikos tyrimo metu I. K. kaltės nepripažino ir neigė gaminęs ir laikęs aparatą, skirtą naminei degtinei gaminti, ir į tai, kad byloje nėra kitų objektyvių I. K. kaltę pagrindžiančių duomenų, šias liudytojų nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija laiko nepakankamu įrodymu, kuriuo remiantis būtų galima daryti išvadą dėl I. K. kaltės padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.8 punkte teismams išaiškinta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. Nagrinėjamu atveju, apylinkės teismas apkaltinamąjį nuosprendį grindė prielaidomis, analizuodamas byloje surinktus įrodymus, nevertino jų visumos, tarpusavio sąsajos, bei tendencingai juos vertino ir tai turėjo lemiamos įtakos darant teismo išvadą dėl I. K. kaltės klausimo.
Baudžiamojoje teisėje ypatingai svarbus principas in dubio pro reo, reiškiantis tai, kad jeigu jau abejonės egzistuoja, jas reikia aiškinti kaltinamojo naudai. Šio principo svarbą ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, jis įtvirtintas ir minėto Senato nutarimo 3.1.8 punkte, kuriame nustatyta, jog abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti. Akivaizdu, kad minėto principo nuostata glaudžiai siejasi su įrodinėjimo pareiga, taip pat su byloje surinktų įrodymų visumos vertinimu. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas netinkamai įvertino bylos medžiagą ir nepagrįstai nesirėmė principu in dubio pro reo.
Remdamasi išdėstytų duomenų visuma, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nesurinkta neginčijamų įrodymų, kad I. K. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 201 str. 1 d., todėl nuteistojo I. K. apeliacinis skundas tenkintinas ir pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikintinas.
Nuteistojo I. K. skunde nurodytas teiginys, kad policijos pareigūnai, gavę informaciją apie tai, kad (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) sen., netoli (duomenys neskelbtini) k. miške, gali būti gaminama degtinė, ir ją tikrindami (stebėdami, apžiūrinėdami įvykio vietą), atliko operatyvinį sekimą, pažeisdami operatyvinės veiklos įstatymą ir baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, atmestinas kaip nepagrįstas. Teismas pažymi, kad policijos pareigūnai, gavę informaciją apie galimai daromą nusikalstamą veiką ir ją tikrindami neatliko operatyvinių veiksmų, jie veikė remdamiesi Lietuvos Respublikos policijos veikos įstatymo ir Viešosios policijos prevencijos padalinio tyrėjo (apylinkės inspektoriaus) tarnybinės veiklos instrukcijos nuostatomis, pagal kurias policijos pareigūnas privalo vykdyti nusikalstamų veikų bei kitų teisės pažeidimų prevenciją. Kaip apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nurodė liudytojas P. G., nagrinėjamu atveju jis, gavęs informaciją apie galimai daromą nusikalstamą veiką, ją su kolegomis tikrino (stebėjo, apžiūrinėjo įvykio vietą) policijos komisariato vadovybės nurodymu, operatyviniai veiksmai atliekami nebuvo.
Šalies argumentai
Taip pat apeliantas skunde nurodo, kad atlikus aparato, rasto 2011-10-27 (duomenys neskelbtini) raj., (duomenys neskelbtini) sen. (duomenys neskelbtini) k. esančiame miške, tyrimą, jis netrukus buvo sunaikintas, taip užkertant apeliantui galimybę atlikti papildomą ekspertizę, siekiant nustatyti, ar šis aparatas skirtas būtent stipraus alkoholio gaminimui. I. K. taip pat nurodo, kad teismo posėdžio metu nebuvo apklaustas ekspertas. Šie apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad aparatas naminei degtinei gaminti buvo apžiūrėtas, ištirtas ir pateikta specialisto išvada, kuria abejoti ir atlikti papildomą tyrimą nėra pagrindo, o teisė apklausti ekspertą I. K. buvo suteikta nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tačiau apeliantas ja nepasinaudojo.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Raseinių rajono apylinkės teismo 2012-02-29 nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:
I. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 201 straipsnio 1 dalį išteisinti, kadangi neįrodyta, kad kaltinamasis padarė šią nusikalstamą veiką.
Panaikinti I. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.