- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-01-15
- Bylos Nr.
- 1A-23/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Svajūnas Knizleris, Kęstutis Jucys (pran.), Violeta Ražinskaitė
- Nukentėjusysis
- V. K.
- Nuteistasis
- L., L. K.
- Advokatai
- Aldevinas Švedas
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Kęstučio Jucio (pranešėjo),
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 6 d. nuosprendžio, kuriuo L. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir nuteistas laisvės atėmimu penkeriems metams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.
Iš nuteistojo L. K. priteista 5 717,48 Lt Valstybinei ligonių kasai nukentėjusiojo V. K. gydymo išlaidoms atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. K. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2008 m. spalio 22 d., apie 20 val. 30 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto su šeimos nariu – tėvu V. K. metu, (duomenys neskelbtini) smogė peiliu V. K. į krūtinę, taip padarė durtinę-pjautinę kairės pusės krūtinės ląstos žaizdą ir taip sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą.
Šalies argumentai
Nuteistasis L. K. skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 6 d. nuosprendį pakeisti ir paskirti jam švelnesnę bausmę. Apeliantas neneigia padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, tačiau mano, kad jam paskirta laisvės atėmimo bausmė yra per griežta. Skunde nurodo, kad dėl to nuoširdžiai gailisi, sutinka atlyginti Valstybinei ligonių kasai nukentėjusiojo gydymo išlaidas.
Apeliantas skunde nurodo, kad teismas neatsižvelgė į jo sveikatos būklę. 2009 m. vasario 13 d. jis buvo sužalotas kirviu, neteko galvos kaukolės kaulo dalies, šiuo metu jam nustatytas 40 procentų darbingumo lygis, iki patirtos traumos dirbo.
L. K., jo gynėjas ir nukentėjusysis prašo nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo L. K. apeliacinis skundas atmestinas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimų, įvertino įrodymus ir, remdamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. L. K. kaltė padarius BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą nusikalstamą veiką įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Šioje byloje esminių BPK pažeidimų nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas apygardos teismo nuosprendį peržiūri tik atsižvelgdamas į paduoto apeliacinio skundo ribas. Kadangi L. K. neginčija faktinių bylos aplinkybių, veikos kvalifikacijos, įrodymų vertinimo, todėl ši nuosprendžio dalis nenagrinėjama.
L. K. apeliaciniame skunde nurodo , kad Vilniaus apygardos teismas paskyrė jam aiškiai per griežtą bausmę, neatsižvelgė į jo sveikatos būklę ir prašo ją sušvelninti.
Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos nuomone, kad ši L. K. skundo dalis yra nepagrįsta. Remiantis baudžiamuoju įstatymu teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).
Vilniaus apygardos teismas, skirdamas L. K. bausmę, atsižvelgė į tai, kad jis padarė labai sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 6 dalis). Taip pat įvertino tai, kad L. K. anksčiau teistas aštuonis kartus (taip pat ir už nusikaltimus, susijusius su fiziniu smurtu prieš asmenį), baustas administracine tvarka, prieš savo tėvą V. K. smurtavo ne pirmą kartą. Todėl vertinant jo asmenybę, atsižvelgiama į nusikaltimų darymo sistemingumą, jų pasikartojimą bei pobūdį. Taip pat teismas pagrįstai L. K. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad nuteistasis nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis apygardos teismas pripažino tai, kad L. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
BK 135 straipsnio 2 dalies sankcijoje (Lietuvos Respublikos 2008 m. gegužės 8 d. įstatymo Nr. X-1527, redakcija, įsigaliojusi nuo 2008 m. gegužės 24 d.) numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo 2 metų iki 12 metų. Apygardos teismas, įvertinęs L. K. atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių kiekį ir santykį, atsižvelgdamas į kaltinamojo psichinės sveikatos būklę, pagrįstai padarė išvadą, jog BK 41 straipsnyje nurodyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus L. K. laisvės atėmimo bausmę, mažesnę už įstatymo sankcijoje nustatytą bausmės vidurkį.
Nuteistasis skunde prašo atsižvelgti į jo sveikatos būklę. Tačiau pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, šias aplinkybes įvertino remdamasis Teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizės pateiktomis išvadomis, todėl dar kartą jas vertinti ir dėl to paties motyvo nuteistajam švelninti laisvės atėmimo bausmę nėra pagrindo.
Apeliacinės instancijos teismas mano, kad apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad L. K. sunkiai sužalojo savo tėvo V. K. sveikatą ir jo veiką kvalifikavo kaip BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą nusikaltimą, kadangi jis sunkiai sutrikdė sveikatą savo tėvui, tačiau nepažymėjo, kad numatytas nusikaltimas buvo padarytas tiesiogine neapibrėžta tyčia. Apeliacinės instancijos teismas tokią išvadą daro remdamasis nuteistojo ir nukentėjusiojo parodymais. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija šios aplinkybės nevertina esminiu BPK normų pažeidimu ir tai ištaiso apeliacinio proceso metu, nekeičiant nuosprendžio. Vilniaus apygardos teismas, įvertinęs visas bausmei skirti svarbias aplinkybes, paskyrė L. K. laisvės atėmimo bausmę, kuri yra švelnesnė už įstatyme numatytą bausmės vidurkį. Tai, kad nuteistasis turi sveikatos sutrikimų (apeliantui nustatytas 40 procentų darbingumas) bei sutinka atlyginti Valstybinei ligonių kasai nukentėjusiojo V. K. gydymo išlaidas ar anksčiau dirbo nėra pagrindas dar labiau švelninti paskirtą bausmę. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad nuteistasis negali atlikti paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas baudžiamojo įstatymo nuostatas dėl bausmių skyrimo, nepadarė esminių baudžiamojo įstatymo pažeidimų, L. K. paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą, BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimą ir nepažeidžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1999 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 23 „Dėl teismų praktikos taikant bendruosius bausmių skyrimo pradmenis“ reikalavimų.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo L. K. apeliacinį skundą atmesti.