- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-10-27
- Bylos Nr.
- 2-6593-451/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-03098-2014-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Jakštienė
- Pareiškėjas
- J. P.
- Suinteresuotas asmuo
- K. P.
- Advokatai
- Jurgita Spaičienė, Raimonda Kazlauskienė
Kauno apylinkės teismo teisėja Giedrė Jakštienė, sekretoriaujant Kristinai Rimašauskienei, dalyvaujant pareiškėjai J. P., jos atstovei advokatei Jurgitai Spaičienei, suinteresuotam asmeniui K. P., jo atstovei advokatei Raimondai Kazlauskienei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja J. P. pateikė teismui pareiškimą ir prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. P. mirties dieną jos vaikaičiai R. P. ir R. A. P. paveldintys atstovavimo teise vietoje mirusio sūnaus R. P., buvo reikalingi išlaikymo ir turėjo teisę į privalomąją palikimo dalį. Pareiškėja nurodo, jog (duomenys neskelbtini) žuvo jos vyras R. P., kuris buvo mirusiosios J. P. sūnus ir nepilnamečių vaikų R. P. ir R. A. P. tėvas. Nurodo, jog J. P. paliko visą turtą testamentu suinteresuotam asmeniui K. P.. Nurodo, jog J. P. teikė paramą anūkams, kas patvirtina, jog tokia parama buvo reikalinga. Nurodo, jog J. P. mirties dienai vaikams buvo reikalinga parama ir J. P. faktiškai tokią paramą teikė. Nurodo, jog nepilnamečiai pareiškėjos vaikai yra tinkamas subjektas, nes atstovauja mirusios vaiką (pagal CK 5.20 str) atstovavimo teise , o ne paveldi kaip vaikaičiai.
Teismo posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovė pareiškimą palaikė pilnai, prašė jį tenkinti, pareiškime nurodytais teisiniais motyvais ir faktinėmis bylos aplinkybėmis. Nurodė, jog J. P. teikė paramą savo vaikaičiams ir tai patvirtina faktą, jog tokia parama jiems buvo reikalinga. Pareiškėja taip pat nurodo, jog dėl savo teistumo, dėl kurio kaltas mirusysis jos vyras, ji negalinti dirbti pagal specialybę, jos pajamos yra apie 1000 litų, ir trijų asmenų šeimai yra sunku pragyventi. Pareiškimą prašo tenkinti pilnai.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo K. P. su pareiškėjos pareiškimu nesutinka, prašo jį atmesti. K. P. nurodo, jog močiutė paramą teikė geranoriškai, kadangi J. P. sunkiai sirgo, todėl piniginius pavedimus atlikdavo bankiniu pavedimu.Paaiškino, jog tai buvo močiutės geranoriška parama anūkams. Nurodo, jog visiems buvo žinoma apie mamos surašytą testamentą. Paaiškino, jog butą jis padovanojo mamai, o statomas namas yra iš K. P. lėšų. Pareiškimą prašo atmesti, priteisiant bylinėjimosi išlaidas.
Suinteresuoto asmens atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, jog J. P. paliko testamentą, kuriame išreiškė savo valią. Testamentas yra galiojantis, nenuginčytas. Nurodo, jog pareiškėjos vaikai negali būti pripažinti tinkamais subjektais paveldint pagal testamentą CK 5.20 str. Civilinėje byloje negali būti taikytinas CK 5.12 str., kadangi tai speciali norma, kaip speciali norma yra ir CK 5.20 str, todėl taikyti analogiją draudžia įstatymas. Atstovė nurodo, jog testamento palikėjo vaikaitis yra asmuo, kuriam įstatymas nesuteikia teisės į privalomąją palikimo dalį, ir tokios aplinkybės nepagrindžia CK 5.12 str. nustatytas reglamentavimas, kadangi jis taikomas tik esant paveldėjimui pagal įstatymą. Pareiškimą prašo atmesti, bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Suinteresuotas asmuo notaras Modestas Valantiejus atsiliepimo į pareiškimą nepateikė (39, b.l.).
Motyvuojamoji dalis
Byloje nustatyta, jog R. A. P. ir R. P. tėvai yra J. P. ir R. P. (7, b.l.). R. P. (duomenys neskelbtini) dieną mirė ( 8 , b.l.). J. P. pajamos 2012 lapkričio mėnesį – 2013 spalio mėnesį sudarė vidutiniškai vieną tūkstantį litų (9, b.l.). R.A. P. nustatytas lengvas neįgalumo lygis (10, b.l.). Byloje pateiktas Nordea banko išrašas (11-26, b.l.) patvirtinantis gaunamą močiutės J. P. paramą anūkams . J. P. 2010-08-18 dieną visą savo turtą testamentu paliko sūnui K. P. (28, b.l.). Byloje pateikta įrodymai apie vaikų R. A. P. lankymą lopšelį- darželį „Giliukas“ ir R. P. mokymąsi ( 66-67, b.l. , J. P. įgytą išsilavinimą (68, b.l.) bei J. P. registraciją darbo biržoje (69, b.l.). dovanojimo sutartis, kuria K. P. dovanoja savo mamai J. P. (76, b.l.) butą, esantį (duomenys neskelbtini). Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, apie J. P. įsigytą nekilnojamą turtą (83-84, b.l.), bei jos dirbtą darbo laiką nuo 2010-01-01 iki 2014-10-31 (85-88, b.l.). 2007-08-28 dienos nuosprendis patvirtina J. P. pripažinima kalta.
Pareiškimas atmestinas.
Byloje nustatyta, jog J. P. visą savo turtą, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį , savo mirties dienai, ir turtą kuris atsiras ateityje ji palieka savo sūnui K. P.. Paveldėjimo teisnius santykius reglamentuojančio CK 5.5 str. 1 d. 2 p. nustatyta, kad esant testamentui po palikėjo mirties asmenys paveldi pagal testamentą. Pagal CK 5.19 str. 1 d. kiekvienas palikėjas testamentu turi teisę savo nuožiūra palikti visą savo turtą vienam ar keliems asmenims. Kasacinio teismo suformuotoje praktikoje nustatyta, kad jei nustatyta forma yra sudarytas galiojantis testamentas, tai yra taikomos testamentinio paveldėjimo teisės normos, ir nėra taikomos įstatyminio paveldėjimo teisės normos - CK 5.2 str. 2 d. Pagal civilinėje byloje esančius rašytinius įrodymus neginčijamai nustatyta, jog pagal galiojantį testamentą atsirado testamentinis paveldėjimas, testamentas yra galiojantis, nenuginčytas, jį pripažįsta ir neginčija bylos šalys. Pareiškėja J. P. prašo nustatyti faktą, jog mirusios J. P. vaikaičiai paveldintys atstovavimo teise vietoje mirusiojo sūnaus R. P., buvo reikalingi išlaikymo ir turėjo teisę į privalomąją palikimo dalį, kadangi jie atstovauja mirusiosios vaiką (pagal CK 5.20 str.) atstovavimo teise, o ne paveldi kaip vaikaičiai. Pagal LR CK 5.20 str. 1 d. palikėjo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai (įtėviai), kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, paveldi nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau. Pareiškėjos J. P. vaikai R. P. ir Ramūnas A. P. yra palikėjos J. P. vaikaičiai, t.y. asmenys, kuriems įstatyme nėra numatyta, kaip turintiems teisę į privalomąją palikimo dalį. Pagal aukščiau minimą teisės normą, joje yra įtvirtintas baigtinis asmenų sąrašas, kurie gali pretenduoti į privalomąją palikimo dalį, kas patvirtina, jog įstatymų leidėjas nesuteikė teisės vaikaičiams pretenduoti į privalomąją palikimo dalį po močiutės J. P. mirties pagal CK 5.20 str.. Byloje pateikti duomenys patvirtina, jog J. P. sūnus R. P., kuris yra R. P. ir Ramūno A. P. tėvas mirė (duomenys neskelbtini) dieną, jam mirus pasibaigė jo teisė gauti privalomąją palikimo dalį. Esant paveldėjimui pagal testamentą, privalomojo palikimo dalis subjektams, nurodytiems LR CK 5.20 str., gali būti nustatyta tik tada, kai jiems toks išlaikymas buvo reikalingas. Teismas negali pasisakyti dėl išlaikymo reikalingumo mirusiosios sūnui R. P., kadangi jis miręs. Pareiškėja nurodo, jog šiuo atveju taikytinos CK 5.12 str. normos, kuriame nustatyta teisė paveldėti mirusiojo vaikaičiams atstovavimo būdu, kai nebėra gyvo to iš jų tėvų, kuris būtų įpėdinis. CK 5.20 str. 1 d. norma yra specialioji teisės norma, nustatanti bendrosios normos išimtį , taikytina paveldėjimo pagal testamentą atveju. CK 5.12 str taip pat yra specialioji teisės norma nustatanti paveldėjimą atstovavimo teise pagal įstatymą. Taigi ši teisės normą apsprendžia paveldėjimo atstovavimą pagal įstatymą. Specialiųjų teisė normų taikymas pagal analogiją CK 1.8 str. 3 d. yra draudžiamas. Aukščiau išdėstytų teisės normų analizė patvirtina, jog civilinėje byloje susiklosčiusiems teisiniams santykiams atstovavimas pagal CK 5.12 str. negali būti taikomas, civilinėje byloje taikytinos normos , reglamentuojančios paveldėjimo pagal testamentą teisinius santykius – CK 5.20 str., todėl pareiškėjos prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas , kad J. P. mirties dieną jos vaikaičiai R. P. ir R. A. P. paveldi atstovavimo teise , atmestinas, kaip prieštaraujantis teisės normos ir įtvirtintiems teisiniams santykiams tarp įstatyminių ir testamentinių paveldėtojų.
Remiantis CK 5.20 straipsnio 1 dalimi, palikėjo vaikas, kuriam palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, priskiriamas prie asmenų, pagal įstatymą turinčių teisę paveldėti, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš paveldėtojų tektų paveldint pagal įstatymą, jeigu testamentu neskirta daugiau. Ši teisė įstatymo leidėjo vadinama teise į privalomąją palikimo dalį. Aiškinant nurodytą palikimo teisinių santykių reguliavimą, pabrėžtina, kad teisę į privalomąją palikimo dalį turi tik tokie palikėjo vaikai, kurie palikėjo mirties dieną atitinka asmens, kuriam reikalingas išlaikymas, teisinį statusą. Kaip anksčiau teismas pasisakė, J. P. surašė testamentą 2010-08-18 dieną, jos sūnus R. P. mirė (duomenys neskelbtini), t.y. dar iki mamos mirties. Iš testamento turinio aiškiai matyti, jog J. P. visą turtą paliko savo sūnui K. P., jį testatorė paskyrė vieninteliu įpėdiniu, ši valia turi būti gerbiama ir testamento sąlygos vykdomos po jos mirties. Kasacinis teismas ne vieną kartą yra konstatavęs, jog teisė į privalomąją palikimo dalį nesiejama su mirusiojo teiktu išlaikymu, ir ši aplinkybė, kuria pareiškėja remiasi pareiškime, taip pat nėra reikšminga sprendžiant klausimą dėl tokios teisės įgijimo.
Teismui nustačius, jog J. P. vaikaičiai R. P. ir R. A. P. neįgijo teisės paveldėti atstovavimo teise po savo tėvo R. P. mirties, teismas dėl šių asmenų išlaikymo reikalingumo argumentų ir motyvų nurodytų pareikšime, mirus močiutei J. P., nepasisako.
Suinteresuotas asmuo K. P. prašo priteisti iš pareiškėjos jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. CPK 443 str. 6 d. yra nustatyta, jog dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos nėra atlyginamos, tačiau tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Pareiškimą atmetus iš pareiškėjos J. P. priteisti K. P. turėtas bylinėjimosi išlaidas , išlaidas už suteiktą advokato pagalbą, 2000,00 litų (59, b.l.) – CPK 98 str.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 str., 444-448 str., 270 str., teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
pareiškėjos J. P. pareiškimą atmesti.
Priteisti iš J. P. a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) 2000,00 Lt. ( du tūkstančius litų) K. P. a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), jo turėtų išlaidų už suteiktą advokato pagalbą.
Priteisti iš J. P. a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) 23,60 Lt. (dvidešimt tris litus 60 cnt.) pašto išlaidų valstybės naudai. Išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, įm. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. LT24 7300 0101 1239 4300, ”Swedbank”, AB, b/k 73000, įmokos kodas 5660, paskirtis bylinėjimosi išlaidos.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.