- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2008-09-04
- Bylos Nr.
- 2A-12/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Donatas Šernas, Danutė Milašienė
- Ieškovas
- S. P.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, Lietuvos Respublikos Prezidentui
- Trečiasis asmuo
- Teismų taryba, Vilniaus apygardos teismo Periodinio
- Kategorijos
- 113.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Donato Šerno,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. P. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2005 m. lapkričio 18 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas iš dalies, o kita civilinės bylos dalis nutraukta, civilinėje byloje Nr. 2-211-227/2005 pagal ieškovės S. P. ieškinį atsakovams Lietuvos valstybei, Lietuvos Respublikos Prezidentui dėl Vilniaus apygardos teismo Periodinio teisėjų veiklos vertinimo komisijos išvadų, Teismų tarybos nutarimo pripažinimo neteisėtais, atleidimo iš teisėjos pareigų pripažinimo neteisėtu ir žalos atlyginimo (tretieji asmenys byloje: Teismų taryba, Vilniaus apygardos teismo Periodinio teisėjų veiklos vertinimo komisija).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė S. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams Lietuvos valstybei, Lietuvos Respublikos Prezidentui, kuriuo prašė:
Žemesnės instancijos teismas
pripažinti neteisėtomis ir negaliojančiomis Vilniaus apygardos teismo Periodinio teisėjų veiklos vertinimo komisijos (toliau – ir vertinimo komisija) išvadas - 2005 m. vasario 1 d. išvadą Nr. TR-335 ir 2005 m. vasario 18 d. išvadą Nr. TR-393 dėl teisėjos S. P. veiklos įvertinimo;pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu Teismų tarybos 2005 m. vasario 18 d. nutarimą Nr. 13 P-321 dėl patarimo Lietuvos Respublikos Prezidentui atleisti S. P. iš Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjos pareigų, pasibaigus įgaliojimų laikui (2005 m. kovo 7 d.) ir panaikinti šį nutarimą; pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu Lietuvos Respublikos Prezidento 2005 m. kovo 3 d. dekretą Nr. 225 dėl S. P. atleidimo iš Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjos pareigų, pasibaigus įgaliojimų laikui; pripažinti, kad Lietuvos Respublikos Prezidento 2005 m. kovo 3 d. dekretu Nr. 225 ieškovė buvo neteisėtai atleista iš Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjos pareigų;priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės 838 635 Lt turtinės ir 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Šalies argumentai
Ieškovė nurodė, kad Lietuvos Respublikos Prezidento 2000 m. kovo 7 d. dekretu Nr. 793 5 metų laikotarpiui buvo paskirta Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėja (t. 1, b. l. 6), o Lietuvos Respublikos Prezidento 2005 m. kovo 3 d. dekretu Nr. 225, vadovaujantis Konstitucijos 84 straipsnio 11 punktu, 112 straipsniu, 115 straipsnio 2 punktu bei atsižvelgiant į Teismų tarybos patarimą, buvo atleista iš pareigų, pasibaigus įgaliojimų laikui, nuo 2005 m. kovo 7 d. (t. 1, b. l. 11). Ieškovė nurodė, kad Teismų taryba, priimdama 2005 m. vasario 18 d. nutarimą Nr. 13 P-321 dėl patarimo Lietuvos Respublikos Prezidentui atleisti ją iš Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjos pareigų, pasibaigus įgaliojimų laikui (nuo 2005 m. kovo 7 d.) (t. 1, b. l. 10), vadovavosi vertinimo komisijos 2005 m. vasario 1 d. išvada dėl ieškovės veiklos įvertinimo. Ieškovės teigimu, Teismų taryba neatsižvelgė į tai, kad vertinimo komisija pažeidė Konstitucijos preambulėje įtvirtintus teisingos pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės principus, Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintą asmenų lygybės prieš įstatymą principą, nesivadovavo Teismų tarybos 2004 m. gegužės 7 d. nutarimu Nr. 218 patvirtintais ,,Periodinio teisėjų veiklos vertinimo nuostatais“ (toliau - Nuostatai). Ieškovė nurodė šiuos Nuostatų pažeidimus: Nuostatuose nustatytu terminu - prieš dvi savaites - ji nebuvo pasirašytinai informuota apie vertinimo komisijos posėdžio pradžią (Nuostatų 19 p.); Ukmergės rajono apylinkės teismo pirmininkas nustatytu laiku – prieš dvi savaites - nepateikė vertinimo komisijai motyvuotų išvadų dėl ieškovės veiklos vertinimo, o nepagrįstą konkrečiais faktais išvadą pateikė faksu tik 2005 m. sausio 31 d. darbo dienos pabaigoje, tai yra likus mažiau kaip dienai iki vertinimo komisijos posėdžio (Nuostatų 21 p.); ieškovė nustatytu laiku – prieš dvi savaites iki vertinimo komisijos posėdžio - nebuvo pasirašytinai supažindinta su pateikta išvada, o supažindinta tik 2005 m. vasario 1 d. prieš vertinimo komisijos posėdį (Nuostatų 23 p.), o tai, ieškovės manymu, atėmė teisę savalaikiai susipažinti su išvadose išdėstytais teiginiais ir per savaitę pateikti rašytinius paaiškinimus - išvadų paneigimą; ieškovė nebuvo pasirašytinai supažindinta su vertinimo komisijos posėdžio protokolu ir išvada (Nuostatų 31 p.); vertinimo komisija nustatytu laiku - per vieną savaitę - neišnagrinėjo ieškovės pateiktų prieštaravimų ir nepateikė naujos išvados (Nuostatų 32, 33 p.); vertinimo komisija neužtikrino ieškovės veiklos vertinimo duomenų konfidencialumo, nes išvadą siuntė faksu Ukmergės rajono apylinkės teismui, dėl ko duomenys tapo žinomi neapibrėžtam asmenų ratui (Nuostatų 34 p.). Ieškovės manymu, jos veikla buvo vertinama taikant kitokius kriterijus, negu kitiems 5 metų teisėjo stažą turintiems apylinkės teismo teisėjams, subjektyviai, šališkai ir vienpusiškai. Taip pat ieškovė nurodė, kad įrodymai 2005 m. vasario 1 d. vertinimo komisijos išvadai dėl jos veiklos įvertinimo pagrįsti buvo renkami jau po išvados surašymo, ką patvirtina Vilniaus apygardos teismo 2005 m. vasario 17 d. pažyma (t. 1, b. l. 80-81) ir Ukmergės rajono apylinkės teismo pirmininko 2005 m. vasario 18 d. pateikta papildoma informacija dėl ieškovės veiklos įvertinimo (t. 1, b. l. 111-112). Be to, ieškovė nurodė, kad Nuostatuose nenumatytu pagrindu ir terminais Vilniaus apygardos teismo pirmininkas 2005 m. vasario 18 d. sudarė naują vertinimo komisiją, kuri iš esmės nenagrinėjo ieškovės pateiktų prieštaravimų ir dokumentų, o, ieškovei nedalyvaujant komisijos posėdyje, pažymėjo, kad įvertino jos žodinius paaiškinimus ir 2005 m. vasario 18 d. surašė išvadą Nr. TR-393, analogišką pirmajai, jog pagal savo asmenines savybes ieškovė neatitinka teisėjų etikos taisyklių reikalavimų (t. 1, b. l. 110).
Ieškovė taip pat teigė, kad Teismų taryba, pažeisdama Teismų įstatymo 121 straipsnio trečiąją dalį, 125 straipsnio pirmąją dalį, Teismų tarybos reglamento 23 straipsnio 5 punktą, 29 straipsnį, 32 straipsnį, prieš pat posėdžio pradžią betarpiškai, ne per Nacionalinę teismų administraciją, priėmė pateiktus naujus dokumentus - Vilniaus apygardos teismo 2005 m. vasario 17 d. pažymą ir Ukmergės rajono apylinkės teismo pirmininko 2005 m. vasario 18 d. faksu pateiktą papildomą informaciją dėl ieškovės veiklos vertinimo. Ieškovės manymu, taip buvo apribota Nuostatų 34 punkte numatyta teisė savalaikiai susipažinti su šiais duomenimis ir nustatyta tvarka juos paneigti. Ieškovė teigė, kad Teismų taryba nepagrįstai vadovavosi Vilniaus apygardos teismo 2005 m. vasario 17 d. pažyma, nes neatsižvelgė į tai, kad ji nėra pasirašyta K. R. , ir joje nurodyti duomenys yra nepagrįsti ir neteisingi, tarp jų ir tai, kad ieškovė ikiteisminio tyrimo teisėjo funkcijas atlieka tik vieną dieną per savaitę (trečiadieniais). Be to, ieškovės teigimu, Teismų taryba neatsižvelgė ir į tai, kad Ukmergės rajono apylinkės teismo pirmininko 2005 m. vasario 18 d. pateiktoje papildomoje informacijoje nurodyti duomenys nepagrįsti konkrečiais faktais, o duomenys apie išnagrinėtų baudžiamųjų bylų skaičių neatitinka faktinių aplinkybių, nes juos paneigia Nacionalinės teismų administracijos 2005 m. sausio 31 d. pažyma apie ieškovės darbą (t. 1, b. l. 37), taip pat šioje informacijoje nenurodyta, kad ieškovė 2002 metais nedirbo 94 dienas dėl traumos pakeliui į darbą. Remdamasi šiais argumentais, ieškovė teigė, kad Teismų taryba, nesilaikydama įstatymų nustatytos tvarkos (Teismų įstatymo 45 str. 1 d.), pažeisdama Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintą asmenų lygiateisiškumo įstatymui principą ir proceso lygybės, bešališkumo ir nepriklausomumo garantijas, įtvirtintas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio pirmojoje dalyje, nesant konkrečių faktų, duodančių pagrindą teigti, kad ieškovės elgesys neatitinka teisėjų etikos taisyklių reikalavimų, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutarimą patarti Lietuvos Respublikos Prezidentui atleisti ją iš Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjos pareigų, pasibaigus įgaliojimų laikui.
Be to, ieškovė nurodė, kad Lietuvos Respublikos Prezidentas 2005 m. kovo 3 d. dekretu Nr. 225 atleisdamas ją iš Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjos pareigų, pasibaigus įgaliojimų laikui, nuo 2005 m. kovo 7 d., atsižvelgė į Teismų tarybos patarimą, kuris priimtas pažeidžiant Konstitucijos preambulėje įtvirtintus teisingos pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės principus, Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintą asmenų lygybės prieš įstatymą principą. Ieškovė teigė, kad dėl konstitucinių teisių pažeidimo 2005 m. vasario 25 d. raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidento patarėją teisės klausimais, prašydama informuoti Lietuvos Respublikos Prezidentą apie šiuos pažeidimus (t. 1, b. l. 13-15). Tačiau, nepaisant to, bei neatsižvelgiant į 137 išnagrinėtų bylų proceso dalyvių pareikštą teigiamą nuomonę, ieškovė minėtu Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu buvo atleista iš pareigų (t. 1, b. l. 119-127).
Ieškovės teigimu, per penkerius jos darbo Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėja metus nebuvo skundų iš piliečių ar proceso dalyvių dėl jos netinkamo elgesio, ji laikėsi duotos teisėjo priesaikos, Konstitucijos ir įstatymų, vykdė teisėjų etikos taisyklių reikalavimus, teisėjo darbą dirbo sąžiningai ir be korupcijos, su kitais teisėjais ar kitais teismo darbuotojais nekonfliktavo. Kartu ieškovė pažymėjo, kad dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinės pašalpos, atleidžiant iš darbo pasibaigus įgaliojimų laikui, išmokėjimas rodo, kad ji buvo atleista nesant kaltų veiksmų (Teismų įstatymo 101 str. 1 d.).
Už neteisėtu atleidimu iš pareigų padarytą žalą ieškovė prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės 838 635 Lt netekto uždarbio, paskaičiuoto iki 65 metų amžiaus (5 145 Lt/mėn. x 12 x 13 m. 7 mėn.). Taip pat ieškovė nurodė, kad neteisėtai atleidus ją iš Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjos pareigų, pasibaigus įgaliojimų laikui, ji neteko teisės dirbti teisėjos darbą, kuris atitinka jos profesinį pasirengimą ir specialybę, pragyvenimo šaltinio ir socialinių garantijų, tai yra teisės į paramą ligos ir nedarbingumo atveju, teisės į teisėjo pensiją. Be to, teigė, kad neteisėtas atleidimas iš teisėjo pareigų sukėlė nepatogumų, turėjo neigiamos įtakos jos reputacijai, tarp jų ir tolesnei profesinei veiklai, emocinei ir dvasinei būklei, sukėlė dvasinius išgyvenimus, sąlygojo bendravimo galimybių sumažėjimą. Todėl prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos teismas 2005 m. lapkričio 18 d. sprendimu priėmė ieškovės atsisakymą ieškinio reikalavimo dėl Teismų tarybos 2005 m. vasario 18 d. nutarimo Nr. 13 P-321 panaikinimo ir ieškovės gražinimo į Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjos pareigas (t. 1, b. l. 73) ir bylą šioje dalyje nutraukė (CPK 42 str. 2 d., 293 str. 1 d. 4 p.); ieškinio dalį dėl Lietuvos Respublikos Prezidento 2005 m. kovo 3 d. dekreto Nr. 225 pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu bei žalos atlyginimo atmetė kaip neįrodytą; nutraukė bylą dalyje pagal ieškinio reikalavimus dėl pripažinimo neteisėtomis ir negaliojančiomis Vilniaus apygardos teismo vertinimo komisijų išvadų – 2005 m. vasario 1 d. Nr. TR-335 ir 2005 m. vasario 18 d. Nr. TR-393 dėl teisėjos S. P. veiklos įvertinimo, ir Teismų tarybos 2005 m. vasario 18 d. nutarimą Nr. 13 P-321 dėl patarimo Lietuvos Respublikos Prezidentui atleisti S. P. iš Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjos pareigų, pasibaigus įgaliojimų laikui (2005 m. kovo 7 d.) (CPK 293 str. 1 d. 1, 4 p., 137 str. 2 d. 1 p.) pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu.
Teismas nutraukė bylą dalyje dėl Vilniaus apygardos teismo vertinimo komisijos 2005 m. vasario 1 d. išvados Nr. TR-335 ir 2005 m. vasario 18 d. išvados Nr. TR-393 dėl teisėjos S. P. veiklos įvertinimo, pripažinimo neteisėtomis ir negaliojančiomis, kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 293 str. 1 d. 1 p., 137 str. 2 d. 1 p.). Nurodė, kad vertinimo komisija nėra juridinis asmuo CK 2.33 straipsnio prasme ir negali būti byloje dalyvaujančiu asmeniu (CPK 37 str.). Kadangi vertinimo komisija neturi materialinio ar procesinio suinteresuotumo bylos baigtimi (CPK 47 str. 1 d.), teismas konstatavo, kad ji nepagrįstai buvo įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu. Kartu teismas nurodė, kad vertinimo komisijos išvados turinio prasme Teismų tarybai nėra privalomos, jos nesukuria šalims teisių ir pareigų, pati vertinimo komisija nėra byloje dalyvaujančiu asmeniu, o vertinimo komisijos išvadų apskundimo teismui procedūra nenumatyta, išskyrus ieškovės pasinaudota teise pareikšti pretenziją (Nuostatų 32 p.).
Teismas taip pat nutraukė bylą dalyje dėl Teismų tarybos 2005 m. vasario 18d. nutarimo Nr. 13 P-321 dėl patarimo Lietuvos Respublikos Prezidentui atleisti S. P. iš Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjos pareigų pasibaigus įgaliojimų laikui (2005 m. kovo 7 d.) pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu (CPK 293 str. 1d. 1 p.). Motyvavo tuo, kad Teismų taryba nėra juridinis asmuo (CK 2.33 str., Teismų įstatymo 119 str.), todėl negali būti laikoma byloje dalyvaujančiu asmeniu - trečiuoju asmeniu.
Teismas netenkino ieškinio reikalavimų dėl pripažinimo, kad Lietuvos Respublikos Prezidento 2005 m. kovo 3 d. dekretu Nr. 225 ieškovė buvo neteisėtai atleista iš Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjos pareigų, pasibaigus įgaliojimų laikui ir šio Lietuvos Respublikos Prezidento dekreto pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir bylos aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad ieškovės atžvilgiu buvo laikytasi Konstitucijoje ir Teismų įstatyme nustatytos procedūros dėl ieškovės tinkamumo įvertinimo būti paskirta teisėja iki 65 metų, o Teismų tarybos patarimas atleisti ieškovę iš Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjos pareigų, pasibaigus įgaliojimų laikui, yra pagrįstas. Teismas pažymėjo, kad Teismų tarybos siūlymas dėl ieškovės neskyrimo teisėja iki 65 metų amžiaus nėra privalomas Lietuvos Respublikos Prezidentui, sprendžiant tolesnio teisėjos pareigų ėjimo klausimą. Pasisakydamas dėl ieškovės pateiktų jos veiklos vertinimo nepagrįstumo argumentų, teismas nurodė, jog tai, kad Teismų taryba priėmė tiesiogiai, ne per Nacionalinę teismų administraciją, prieš pat posėdį pateiktus papildomus duomenis, susijusius su sprendžiamu klausimu, būtent, Vilniaus apygardos teismo 2005 m. vasario 17 d. pažymą ir Ukmergės rajono apylinkės teismo pirmininko 2005 m. vasario 18 d. faksu pateiktą papildomą informaciją, nesuvaržė ieškovės teisių, numatytų Teismų įstatymo 121 straipsnio trečiojoje dalyje, nes įstatymas to nedraudžia, o Teismų tarybos nariai pagrįstai nelaikė, jog tokiu būdu yra pažeidžiama jų teisė gauti visą medžiagą ne vėliau kaip prieš tris dienas iki posėdžio (Teismų įstatymo 121 str. 3 d.). Be to, teismas pažymėjo, kad ieškovė neprieštaravo ir neginčijo, jog Teismų tarybos nariai visą medžiagą, išskyrus papildomai pateiktą, gavo laiku. Teismas laikė nepagrįstu ieškovės tvirtinimą, jog Teismų tarybai pateikta Vilniaus apygardos teismo 2005 m. vasario 17 d. pažyma neteisėta, nes nepasirašyta vertinimo komisijos pirmininko K. R. . Šią išvadą motyvavo tuo, kad teisme apklaustas liudytoju K. R. patvirtino pasirašęs pirmąjį pažymos egzempliorių, kas sutampa su byloje esančiu originalu (t. 1, b. l. 156, veiklos vertinimo medžiaga - b. l. 25), o Teismų tarybai, kaip ir ieškovei, per klaidą buvo pateiktas šios pažymos nuorašas, pasirašytas kitų dviejų komisijos narių (t. 1, b. l. 80-81). Teismas pripažino, kad siunčiant aukščiau paminėtą informaciją faksu buvo pažeista ieškovės teisė į duomenų konfidencialumą, tačiau sprendė, kad tai neduoda pagrindo daryti išvados dėl ginčijamo Teismų tarybos nutarimo neteisėtumo ir nepagrįstumo. Be to, teismas nurodė, kad Teismų tarybos posėdyje, svarstant klausimą dėl patarimo Lietuvos Respublikos Prezidentui skirti ieškovę Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėja iki to laiko, kol jai sukaks 65 metai, be 18 komisijos narių, dalyvavo ir pati ieškovė. Remdamasis liudytojo komisijos nario A. Š. parodymais, teismas pažymėjo, kad Teismų tarybos nariai su papildomai gauta medžiaga – Vilniaus apygardos teismo 2005 m. vasario 17 d. pažyma bei Ukmergės rajono apylinkės teismo pirmininko 2005 m. vasario 18 d. papildoma informacija, susipažino ir sutiko, kad ji būtų svarstoma, o ieškovė neprašė skirti papildomo laiko susipažinimui su jais ir galimų prieštaravimų pateikimui bei tuo tikslu neprašė atidėti posėdžio. Todėl teismas padarė išvadą, kad Teismų taryba turėjo teisę nagrinėti visą turimą medžiagą ir remiantis ja patarti Lietuvos Respublikos Prezidentui. Šių duomenų pagrindu, teismas taip pat laikė nepagrįstu ieškovės teiginį, kad taip buvo suvaržytos jos teisės susipažinti su visa medžiaga ir pateikti prieštaravimus. Teismas, be to, konstatavo, jog Teismų taryba posėdžio metu atidžiai ir kruopščiai svarstė visą turimą medžiagą apie ieškovės veiksmus, tiesiogiai ir netiesiogiai lemiančius teisėjos profesinę veiklą bei teisėjų etikos taisyklių laikymąsi, išklausė informaciją ir pačią ieškovę, nevaržydama jos teisių duoti paaiškinimus sprendžiamu klausimu, ieškovė atsakė į Teismų tarybos narių pateiktus klausimus apie jos veiklą. Todėl teismas laikė, kad Teismų tarybos nariai, įvertinę visumą įrodymų ir, nustatytų aplinkybių pagrindu, nepažeidžiant šiai procedūrai nustatytų taisyklių, balsuodami priėmė ginčijamą nutarimą, kuriuo nepažeidė ieškovės nurodytų įstatymų reikalavimų, tai yra, Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtinto asmenų lygiateisiškumo principo ir proceso lygybės, bešališkumo ir nepriklausomumo garantijų, įtvirtintų Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio pirmojoje dalyje. Teismas nenustatė, kad Teismų taryba būtų pažeidusi Teismų tarybos reglamentą, svarstydama posėdyje klausimą dėl priėmimo nutarimo dėl ieškovės tolesnio darbo. Teismas nurodė, kad vertinimo komisijų išvados atspindi Ukmergės rajono apylinkės teismo darbuotojų požiūrį į ieškovės darbą bei jos elgesį, juolab, kad vertinimo komisijos išvada pateikta betarpiškai išklausius ieškovės ir kitų teismo darbuotojų. Be to, teismas nurodė, kad Teismų taryba ginčijamą patarimą priėmė remdamasi ne tik vertinimo komisijų išvadomis, bet turėdama vertinimo komisijos protokolą, jo priedus, tarp jų - Ukmergės rajono apylinkės teismo pirmininko R. K. informaciją, informaciją iš Nacionalinės teismų administracijos bei tiesiogiai išklausiusi ieškovę. Teismas taip pat nurodė, kad liudytojos advokatės R. Š. parodymai, jog ieškovė veda bylas griežtai laikydamasi įstatymų reikalavimų ir jai iš proceso dalyvių neteko girdėti nusiskundimų netinkamu ieškovės, kaip teisėjos, elgesiu, nepaneigė kitų teisme apklaustų liudytojų, būtent, R. K. , A. P. , R. N. , R. A. , E. P. , E. Z. parodymų, kurie patvirtino vertinimo komisijų išvadas dėl ieškovės elgesio, neatitinkančio teisėjo etikos taisyklių reikalavimų darbinėje veikloje tiek bendradarbių, tiek proceso dalyvių atžvilgiu. Todėl teismas bylos medžiagos pagrindu nustatė, jog dėl savo asmeninių ir etinių savybių ieškovė yra netinkama eiti teisėjos pareigas. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad Lietuvos Respublikos Prezidentui buvo pakankamas pagrindas atleisti ją iš teisėjos pareigų, pasibaigus įgaliojimų laikui. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos Prezidentas, 2005 m. sausio 17 d. kreipdamasis patarimo į Teismų tarybą, vadovavosi ne vien teisėjos pageidavimu, bet ir viešuoju interesu, tuo pačiu vertindamas teisėjos darbo reikšmingumą Lietuvos teisės sistemai, bei vykdydamas Konstitucijoje įtvirtintą pareigą - gauti patarimą visais klausimais, susijusiais su teisėjo skyrimu, perkėlimu ir atleidimu iš pareigų. Lietuvos Respublikos Prezidentas, vadovaudamasis Konstitucijos 84 straipsnio 11 punkto, 112 straipsnio, 115 straipsnio 2 punkto nuostatomis, atsižvelgdamas į Teismų tarybos patarimą, 2005 m. kovo 3 d. dekretu Nr. 225 atleido ieškovę iš pareigų pasibaigus įgaliojimų laikui. Teismas pažymėjo, jog liudytoja T. B. patvirtino, kad Lietuvos Respublikos Prezidentas, priimdamas ginčijamą dekretą, disponavo visa aukščiau nurodyta medžiaga, tarp jų ir ieškovės kreipimusi į Lietuvos Respublikos Prezidento patarėją teisės klausimais bei tiesiogiai į Prezidentūrą atsiųstą 137 asmenų teigiamą nuomonę ieškovės atžvilgiu dėl jos darbo ir elgesio.
Ieškovei neįrodžius pagrindinių reikalavimų ir tuo pagrindu juos atmetus, teismas atmetė ir išvestinius reikalavimus priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės turtinę ir neturtinę žalą, atsiradusią dėl neteisėto atleidimo iš darbo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo teismo sprendimą, išskyrus teismo sprendimo dalį, kuria priimtas atsisakymas nuo ieškinio daleis, panaikinti ir ieškinį patenkinti. Nurodo šiuos motyvus:
teismas ieškovės prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą atmetė neišnagrinėjęs jame nurodytų pagrindų pagrįstumo. Be to, atmesdamas šį prašymą, teismas pasisakė dėl bylos esmės, tai yra dėl Lietuvos Respublikos Prezidento 2005 m. kovo 3 d. dekreto Nr. 225 teisėtumo ir pagrįstumo, bei dėl Teismų įstatymo 90 straipsnio aštuntosios dalies atitikimo Konstitucijai, ir tuo viršijo savo kompetenciją;teismas neišreikalavo visų ieškovės prašomų įrodymų, konkrečiai, vertinimo komisijos 2005 m. sausio 31 d. išvados Nr. S-72 faksimilės, duomenų apie administracines bylas, išnagrinėtas per laikotarpį nuo 2000 m. kovo 13 d. iki 2005 m. kovo 7 d., taip pat teismas pažeidė liudytojų apklausos tvarką, apribojo ieškovės teisę pateikti klausimus apklausiamiems liudytojams, nepagrįstai atsisakė patenkinti prašymą iškviesti liudytoju V. N. bei kitus ieškovės pateiktus prašymus; teismas neišnagrinėjo visų byloje esančių įrodymų ir nepasisakė dėl esminių bylos aplinkybių bei ieškovės nurodytų vertinimo komisijos padarytų Nuostatų pažeidimų; teismas nepagrįstai konstatavo, jog vertinimo komisija savo išvadas pateikė išklausiusi Ukmergės rajono apylinkės teismo darbuotojus, be to, teismas nevertino šiose išvadose nurodytų duomenų tikrumo. Išvadą dėl ieškovės elgesio neatitikimo teisėjų etikos taisyklėms teismas padarė remdamasis liudytojų R. K. , A. P. , R. N. , R. A. , E. P. ir E. Z. parodymais, tačiau nenurodė konkrečių įrodymų, kurie juos patvirtintų; teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovė turėjo galimybę susipažinti su Teismų tarybai 2005 m. vasario 18 d. pateikta papildoma medžiaga, posėdžio metu reikšti prieštaravimus ir pasisakyti visais klausimais, nes tai paneigia Teismų tarybos posėdžio protokolo duomenys;teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad Teismų taryba turi teisę priimti papildomus įrodymus ir posėdžio dieną, nes netinkamai taikė ir aiškino Teismų įstatymo 121 straipsnio trečiąją dalį. Taip pat teismas netinkamai aiškino Nuostatų 35 punkto nuostatas, kas vertinimo komisijos išvados gali būti pateikiamos tiesiogiai Teismų tarybai, nes šių Nuostatų 34 punktas numato, kad vertinimo komisijos išvados ir medžiaga pateikiama Nacionalinei teismų administracijai, o pastaroji jas gali pateikti Teismų tarybai Teismų įstatymo nustatyta tvarka (Teismų įstatymo 125 str. 1, 9 d.); teismas nepagrįstai nutraukė bylą dalyje dėl pripažinimo neteisėtomis ir negaliojančiomis vertinimo komisijos išvadas bei pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu Teismų tarybos 2005 m. vasario 18 d. nutarimą Nr. 13 P-321, nes teisę kreiptis į teismą garantuoja Konstitucijos 30 straipsnio pirmoji dalis, CPK 5 straipsnis, o CPK 24 straipsnis įtvirtina bylų priskyrimo teismui prioriteto principą. Todėl teismas, nutraukdamas bylą kaip nepriskirtiną teismui, turėjo nurodyti, į kurią instituciją ieškovė turi teisę kreiptis dėl savo teisių gynimo.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė yra netinkamas atsakovo atstovas šioje byloje, nes ji nedalyvauja teisėjų skyrimo procedūroje.
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovą Lietuvos Respublikos Prezidentą atstovaujanti Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Ieškovė S. P. Lietuvos Respublikos Prezidento 2000 m. kovo 7 d. dekretu Nr. 793 buvo paskirta penkeriems metams Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėja. Baigiantis penkerių metų terminui, Lietuvos Respublikos Prezidentas kreipėsi į Teismų tarybą dėl S. P. , Ukmergės apylinkės teismo teisėjos, skyrimo teisėjos pareigoms iki 65 metų amžiaus. Teismų taryba 2005 m. vasario 18 d. nutarimu patarė Lietuvos Respublikos Prezidentui atleisti S. P. , Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėją, iš pareigų, pasibaigus įgaliojimų laikui. Lietuvos Respublikos Prezidentas 2005 m. kovo 3 d. dekretu Nr. 225, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 84 str. 11 punktu, 112 str., 115 str. 2 punktu ir atsižvelgdamas į Teismų tarybos patarimą, atleido S. P. iš teisėjos pareigų, pasibaigus įgaliojimų laikui.
Ieškovė S. P. prašo pripažinti neteisėtais ir negaliojančiais tiek Teismų tarybos 2005 m. vasario 18 d. nutarimą dėl patarimo Lietuvos Respublikos Prezidentui atleisti ją iš teisėjos pareigų, tiek Lietuvos Respublikos Prezidento 2005 m. kovo 3 d. dekretą dėl jos atleidimo iš teisėjos pareigų, pasibaigus įgaliojimų laikui. Pirmosios instancijos teismas pasisakė, kad ginčijamas Teismų tarybos nutarimas nesukelia jokių teisinių padarinių Lietuvos Respublikos Prezidentui sprendžiant klausimus dėl teisėjo darbo, o Teisėjų taryba negali būti laikoma dalyvaujančiu asmeniu byloje, nes nėra juridinis asmuo, ir bylą dalyje dėl Teisėjų tarybos 2005 m. vasario 18 d. nutarimo pripažinimo negaliojančiu, nutraukė.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2007 m. gruodžio 20 d. nutarime (byla Nr. 13/06) konstatavo, kad, atsižvelgiant į Konstitucijoje nustatytą teismų formavimo tvarką bei Lietuvos Respublikos Prezidento ir Konstitucijos 112 str. 5 dalyje nurodytos specialios įstatymo numatytos teisėjų institucijos santykių reguliavimą, Teisėjų tarybos patarimas sukelia teisinius padarinius. Jei nėra Teisėjų tarybos patarimo, Lietuvos Respublikos Prezidentas negali priimti sprendimo dėl teisėjo paskyrimo, paaukštinimo, perkėlimo ar atleidimo iš pareigų (2006 m. gegužės 9 d. Konstitucinio teismo nutarimo 14 punktas). Lietuvos Respublikos Prezidentas, gavęs patarimą iš Teisėjų tarybos atleisti teisėją iš pareigų pasibaigus įgaliojimų laikui, privalo teisėją atleisti iš pareigų (2007 m. gruodžio 20 d. nutarimo 14, 22 punktai).
Taigi, pirmosios instancijos teismo išvada, kad Teismų tarybos 2005 m. vasario 18 d. nutarimas atleisti ieškovę S. P. iš teisėjos pareigų nesukelia teisinių pasekmių, yra nepagrįsta. Konstitucinis teismas 2007 m. gruodžio 20 d. nutarime pažymėjo, kad Teismų tarybos patarimai Lietuvos Respublikos Prezidentui turi būti racionaliai argumentuoti, motyvai, dėl kurių patariama tam tikrą asmenį skirti teisėju, paaukštinti, perkelti, atleisti iš pareigų arba patariama to asmens neskirti teisėju, neatleisti iš pareigų, neperkelti, turi būti aiškiai išdėstyti, negali būti grindžiami prielaidomis, subjektyviomis Teisėjų tarybos narių nuostatomis ar nuomonėmis, juos būtina pagrįsti vien nustatytais (išsiaiškintais) faktais, įvertinus atitinkamą asmens profesinį pasirengimą, kitas aplinkybes, kurios lemia jo tinkamumą ar netinkamumą atitinkamoms pareigoms (ar teisėjo darbui apskritai).
Žemesnės instancijos teismas
Teismų taryba 2004 m. vasario 18 d. svarstė Lietuvos Respublikos Prezidento prašymą patarti dėl Ukmergės apylinkės teismo teisėjos S. P. skyrimo teisėja iki 65 metų amžiaus. Iš Teismų tarybos posėdžio protokolo turinio matyti, kad teismų tarybos nariai buvo supažindinti su Vilniaus apygardos teismo Periodinio teisėjų veiklos vertinimo komisijos išvada, kad teisėjos S. P. darbo rezultatai pakankamai geri, kaip specialistei priekaištų nėra, tačiau jos elgesys neatitinka Teisėjų etikos taisyklių reikalavimų. Teismų taryba 2004 m. vasario 18 d. priėmė nutarimą patarti Lietuvos Respublikos Prezidentui neskirti S. P. teisėja iki 65 metų amžiaus.
Teismų tarybos posėdyje teisėjų veiklos vertinimo komisijos pirmininkas pranešė, kad komisija, vertindama teisėjos S. P. darbą, atsižvelgė į teisėjos darbo rezultatus, Ukmergės rajono teismo pirmininko bei teisėjų nuomonę, kuri nebuvo palanki teisėjai, kad buvo bendrauta su teisėja S. P. , kad ji neatvyko į pakartotinį komisijos posėdį. Teismų tarybos nariai pasisakė, kad teisėjų veiklos vertinimo komisijos išvada apie tai, kad teisėja dėl savo elgesio netinka eiti teisėjo pareigų yra rimta, kad yra tekę bendrauti su teisėjais, anksčiau dirbusiais Ukmergės rajono apylinkės teisme, ir visi jie patvirtino teismo pirmininko žodžius, kad teisėja S. P. yra konfliktiška. S. P. į pateiktą klausimą, kodėl atsisako, kaip nurodyta Ukmergės rajono apylinkės teismo pirmininko rašte, vykdyti ikiteisminio tyrimo teisėjos funkcijas, atsakė, kad apie tai girdi pirmą kartą. Buvo pasiteirauta, dėl kokių priežasčių Ukmergės rajono apylinkės teisėjų darbo krūvis yra nevienodas. S. P. atsakė, kad bylas skirsto teismo pirmininkas, kad pagal bylų kategorijas jai tenka nagrinėti visų kategorijų bylas. Teismų tarybos pirmininkas pasiūlė balsuoti dėl patarimo Lietuvos Respublikos Prezidentui skirti S. P. teisėja iki 65 metų amžiaus. Teismų tarybos nariams balsavus ,,prieš“ ir vienam susilaikius, buvo priimtas sprendimas patarti Lietuvos Respublikos Prezidentui neskirti S. P. teisėja iki 65 metų amžiaus. Taigi, iš 2004 m. vasario 18 d. Teismų tarybos protokolo Nr. 42 matyti, kad motyvai, dėl kurių S. P. buvo nutarta neskirti teisėja, nebuvo aiškiai išdėstyti, todėl neaišku, kokie konkretūs teisėjos veiksmai, elgesys buvo nustatyti ir įvertinti kaip neatitinkantys Teisėjų etikos taisyklių reikalavimų.
Teismų tarybai buvo pateiktos Periodinio teisėjų veiklos vertinimo komisijos 2005 m. vasario 1 d. ir 2005 m. vasario 18 d. išvados. Vertinimo komisijos išvados yra šios: teisėjos S. P. darbo kokybė yra gera, teisėja kelia kvalifikaciją, dalyvauja mokymuose, bylas nagrinėja nepažeisdama terminų, nesilaiko teisėjų etikos taisyklių reikalavimų, apygardos teismo turimomis žiniomis teisėja netinkamai elgėsi teismo posėdžio metu su proceso dalyviais, sistemingai konfliktuoja su kitais teismo darbuotojais, dėl ko yra susiklostę įtempti santykiai darbo kolektyve, netinkamai elgėsi su į teismą atvykstančiais pareigūnais bei kitais piliečiais. Vertinimo komisijos išvadose taip pat nėra konkretumo, t. y. nenustatyti (neišaiškinti) faktai apie S. P. netinkamą elgesį teismo posėdžio metu bei netinkamą elgesį su atvykstančiais pareigūnais ir kitais piliečiais, kada ir kuo tas jos netinkamas elgesys pasireiškė. Nenustatyti (neišaiškinti) konkretūs konfliktai su kitais teismo darbuotojais. 2005 m. vasario 1 d. Teisėjų veiklos vertinimo komisija padarė išvadą apie teisėjos S. P. darbo kokybę, remdamasi statistiniais duomenimis, o apie jos asmenines savybes, neatitinkančias teisėjų etikos taisyklių reikalavimų, išklausiusi teismo pirmininko nuomonę.
S. P. pareiškus prieštaravimus dėl teisėjų veiklos vertinimo komisijos 2008 m. vasario 1 d. išvados, Vilniaus apygardos teismo teisėjai tyrė prieštaravimus. Vilniaus apygardos teismo teisėjai 2008 m. vasario 17 d. pateikė informaciją vertinimo komisijai, kad buvo išklausyti Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjai, kurie nurodė, kad su teisėja S. P. kyla bendravimo problemų (nesisveikina, neatvyksta į rytinius pasitarimus). Teisėjai nurodė, kad yra girdėję apie tai, kad teisėjos S. P. elgesys teismo posėdžių metu neretai būna neetiškas, kad teisėja trečiadieniais, kai turi atlikti ikiteisminio teisėjo funkcijas, skiria nagrinėti kitas bylas ir dėl tos priežasties ikiteisminio tyrimo veiksmus už ją turi atlikti kiti teisėjai. Teisėjų veiklos vertinimo komisija, remdamasi minėta Vilniaus apygardos teismo teisėjų pateikta patikrinimo pažyma, Ukmergės rajono apylinkės teismo pirmininko vertinimu, teisėjos S. P. žodinius paaiškinimus, padarė išvadą, kad pagal savo asmenines savybes teisėjos S. P. elgesys neatitinka teisėjų etikos taisyklių reikalavimų, ir ji netinka toliau eiti teisėjos pareigas (LR Teismų įstatymo 52 str. 1 d. 4 p.).
2005 m. vasario 18 d. ši teisėjų vertinimo komisijos išvada buvo pateikta Teismų tarybai, kurios posėdis įvyko taip pat 2005 m. vasario 18 d. Teisėjų Taryba vadovavosi minėta teisėjų vertinimo komisijos išvada, priimdama sprendimą ,,neskirti S. P. teisėja iki to laiko, kai jai sukaks 65 metai“.
Teisėjų taryba privalėjo įsitikinti, ar iš tikrųjų yra nurodyti objektyvaus pobūdžio faktai, dėl kurių S. P. teisėjo darbui netinka. Teisėjų vertinimo komisija konstatavo, kad teisėja teismo posėdžių metu netinkamai elgiasi su proceso dalyviais. Nei komisijos 2005 m. vasario 18 d. posėdžio protokole, nei pačios komisijos išvadoje nėra nurodyti konkretūs faktai apie S. P. netinkamą elgesį teismo posėdžių metu. Nėra duomenų, kad Vilniaus apygardos teismas, Nacionalinė teismų administracija, Lietuvos Respublikos Prezidentas būtų gavę skundų dėl netinkamo teisėjos elgesio. Byloje yra duomenys, kad civilinėje byloje, kurią nagrinėjo teisėja S. P. , atsakovė pareiškė teisėjai nušalinimą, motyvuojant tuo, kad teisėja vienpusiškai vertino įrodymus ir reiškė savo nuomonę. Ukmergės rajono apylinkės teismo pirmininkas CPK normų nustatyta tvarka išsprendė prašymą dėl teisėjos nušalinimo ir jį atmetė, motyvuojant tuo, kad atsakovė, pareiškusi teisėjai nušalinimą, teismo posėdyje nedalyvavo, todėl negali reikšti nuomonės apie teisėjos elgesį (Ukmergės rajono apygardos teismo civ. byla Nr. 2-1016-03). UAB ,,Ukmergės energija“ 2004 m. liepos 21 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo pirmininkui pateikė skundą dėl teisėjos S. P. netinkamo elgesio teismo posėdžio metu. Pažymėtina, kad skundas buvo gautas po to, kai teisėja S. P. informavo UAB ,,Ukmergės energija“ direktorių apie tai, kad nagrinėjant civilinę bylą, kurioje ieškovu buvo UAB ,,Ukmergės energija“, ieškovo atstovas į teismo posėdį atvyko nepasiruošęs bylai, nesugebėjo atsakyti į klausimus dėl esminių bylos aplinkybių ir savavališkai pasišalino iš teismo posėdžio (Ukmergės rajono apylinkės teismo civ. byla Nr. 2-693-03-2004). Teismo pirmininkas UAB ,,Ukmergės energija“ skundo netyrė ir nebuvo nustatytas jo pagrįstumas. Ieškovė apie skundą sužinojo, susipažinusi su Teisėjų veiklos vertinimo komisijos medžiaga.
Teisėjų veiklos vertinimo komisija rėmėsi Ukmergės rajono apylinkės teismo pirmininko pateikta informacija apie S. P. asmenines savybes. Vilniaus apygardos teismo pirmininkui Ukmergės rajono apylinkės teismo pirmininkas 2005 m. sausio 31 d. ir 2005 m. vasario 18 d. pateikė informaciją apie S. P. veiklos įvertinimą. Teismo pirmininkas teisėją S. P. įvertino kaip sugebančią priimti pagrįstus ir teisėtus sprendimus, kad profesine prasme ji yra pasiruošusi dirbti darbą, tačiau tuo pat metu nurodo, kad dėl asmeninių savybių ji negali šio darbo dirbti. Iš pateiktos informacijos turinio matyti, kad teismo pirmininkas neigiamai vertina teisėją, nes ji dažnai nusišalina nuo bylų nagrinėjimo, motyvuojant tuo, kad dirbdama advokate, gynė kaltinamąjį ar atstovavo ieškovą ar atsakovą, kai tuo tarpu kitas teisėjas, taip pat dirbęs advokatu, niekada nuo bylų nenusišalindavo, kad teisėja dėl formalių trūkumų grąžina ieškinio pareiškimus trūkumams šalinti, o ieškovams pateikus pakartotinį pareiškimą, dažniausiai jis pakliūna pas kitą teisėją, kad teisėja kelia pretenzijas dėl per didelio darbo krūvio, nors S. P. paskyrus atlikti ikiteisminio tyrimo teisėja, jai buvo sumažintas kitų kategorijų bylų skaičius.
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad minėta informacija nepatvirtina, kad teisėjos S. P. elgesys neatitiko Teisėjų etikos taisyklių reikalavimų.
Teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo byloje, jeigu jis buvo arba yra vienas iš šalių arba kitų dalyvaujančių byloje asmenų (CPK 65 str. 1 d. 4 p.). Pagal BPK normas teisėjas taip pat privalo nusišalinti, jeigu proceso dalyviams gali kilti abejonių dėl teisėjo šališkumo (BPK 58 str. 1 d. 4 p., 59 str. 1 d.).
Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuoja Civilinio proceso kodekso normos. Jeigu ieškinys neatitinka reikalavimų, kurie yra numatyti procesiniu įstatymu (CPK 135 str.), teisėjas turi priimti nutartį trūkumams pašalinti (CPK 138 str.). S. P. nuo 2004 m. kovo 4 d. buvo paskirta ikiteisminio tyrimo teisėja, tuo pat metu buvo paskirti dar trys ikiteisminio tyrimo teisėjai (2004 m. vasario 6 d. Teismų tarybos nutarimas Nr. 189). S. P. , būdama pagrindine ikiteisminio tyrimo teisėja, nagrinėjo visų kategorijų bylas.
Teisėjų kolegija, išanalizavusi Ukmergės rajono apylinkės teismo darbo ataskaitas, sprendžia, kad S. P. kitų bylų skaičius, jai dirbant ikiteisminio tyrimo teisėja, nebuvo mažinamas, lyginant su kitais teisėjais. Apie darbo krūvį teisėjų kolegija sprendžia ne tik iš išnagrinėtų bylų skaičiaus, bet taip pat vertina bylų sudėtingumą. Baudžiamosios bylos nagrinėjamos sumarinio proceso tvarka ir civilinės bylos nagrinėjamos supaprastinto proceso tvarka yra paprastai nesudėtingos, reikalaujančios mažiau laiko sąnaudų bei intelektualaus darbo pastangų. 2004 m. S. P. išnagrinėjo 35 baudžiamąsias bylas. 2005 vasario 19 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo pirmininko rašte neteisingai nurodyta išnagrinėtų baudžiamų bylų skaičius – 19. Lyginant su kitais teisėjais, du teisėjai už ją išnagrinėjo daugiau baudžiamųjų bylų. Tačiau S. P. iš 35 bylų sumarinio proceso tvarka išnagrinėjo 6, tuo tarpu kiti teisėjai atitinkamai iš 66 bylų – 25 sumarinio proceso tvarka, iš 50 bylų – 14 sumarinio proceso tvarka, iš 33 bylų – 15 sumarinio proceso tvarka. Civilinių bylų 2004 metais S. P. išnagrinėjo 381, iš jų supaprastinta tvarka – 21. Kiti teisėjai atitinkamai iš 318 – 43 supaprastinta tvarka, iš 458 – 64 supaprastinta tvarka, iš 477 – 93 supaprastinta tvarka. Ikiteisminių dokumentų S. P. išnagrinėjo 143, kiti teisėjai, pavaduojantys ikiteisminio tyrimo teisėją, atitinkamai išnagrinėjo 71, 24, 24. Ukmergės rajono apylinkės teismo pirmininko 2005 m. sausio 31 d. rašte dėl teisėjos S. P. veiklos įvertinimo yra pažymėta, kad iki S. P. dirbančiam ikiteisminio tyrimo teisėjui darbo krūvis nebuvo mažinamas, tačiau iš jo dėl darbo krūvio nebuvo gauta jokių nusiskundimų, tuo tarpu S. P. darbo krūvis buvo mažinamas.
Išanalizavus teisėjų darbo ataskaitą už 2003 metus matyti, kad 2003 metais ikiteisminio tyrimo teisėjas išnagrinėjo 19 baudžiamųjų bylų, iš jų vieną sumarinio proceso tvarka, tuo tarpu S. P. – 30 bylų, iš jų 2 sumarinio proceso tvarka, kiti atitinkamai 45 – iš jų 22 sumarinio proceso tvarka, 19 -iš jų 4 sumarinio proceso tvarka. Civilinių bylų 2003 metais S. P. išnagrinėjo 363, ikiteisminio tyrimo teisėjas – 364, tačiau S. P. supaprastinto proceso tvarka – 21, ikiteisminio tyrimo teisėjas – 59. Atitinkamai teisėjas išnagrinėjęs daugiausia civilinių bylų 405, iš jų 64 supaprastinto proceso tvarka. Pažymėtina, kad 2004 metais, lyginant su 2003 metais, ženkliai išaugo ikiteisminių tyrimo atliekamų veiksmų: 2003 m. – 172 dokumentai, 2004 m. – 285 dokumentai. Todėl 2004 m. ikiteisminio tyrimo teisėjo darbo krūvis padidėjo: 2003 m. ikiteisminio tyrimo teisėjas išnagrinėjo 90 dokumentų, 2004 m. – 143 dokumentus.Be to, teisėjų kolegijos nuomone, teisėjo, pareiškusio pastabas dėl darbo krūvio ar kad tenka dirbti po darbo, elgesys negali būti vertinamas kaip konfliktiškos asmenybės elgesys, ar neatitinkantis teisėjo etikos taisyklių reikalavimų.
2005 m. vasario 17 d. patikrinimo pažymoje yra pažymėta, kad S. P. savo budėjimo dieną (trečiadieniais) pasiskiria nagrinėti baudžiamąsias, civilines ar administracines bylas ir dėl to prokurorai yra priversti kreiptis į kitus teisėjus dėl ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo. Iš Ukmergės rajono apylinkės prokuratūros 2005 m. vasario 2 d. rašto matyti, kad 2005 m. spalio 27 d. S. P. atsisakė nagrinėti prokurorės prašymą apklausti įtariamąją ir šio procesinio veiksmo atlikimą paskyrė po kelių dienų, nors prokurorės nuomone, šį veiksmą reikėjo atlikti greitai, nes įtariamoji galėjo pakeisti savo parodymus. Daugiau jokių nusiskundimų prokurorai nepareiškė. Ieškovė paaiškino, kad tą dieną buvo didelė darbo apimtis, kad prokurorė kreipėsi jau po 16 val., o 16.30 val. buvo paskirtas suėmimo svarstymo klausimas, o kitą dieną buvo paskirtas baudžiamosios bylos nagrinėjimas. Nurodytos aplinkybes patvirtina S. P. priimti procesiniai dokumentai: 2004 m. spalio 27 d. – išnagrinėti prokurorės 3 pareiškimai skirti įtariamiesiems ambulatorines teismo psichiatrines ekspertizes ir priimtos trys nutartys, išnagrinėtos keturios administracinės bylos ir priimti keturi nutarimai, išnagrinėtas nuteistojo prašymas dėl 2003 m. gegužės 1 d. BK normų taikymo, išnagrinėtas prokuroro prašymas skirti įtariamajam suėmimą ir priimta nutartis, 2004 m. spalio 28 d. išnagrinėtas nuteistojo skundas dėl baudžiamosios bylos iškėlimo ir priimta nutartis, dvi civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo ir priimti sprendimai, priimta nutartis paskirti teismo medicinos ekspertizę dėl ginčytinos tėvystės, išnagrinėta baudžiamoji byla, kurioje nuosprendis paskelbtas ne tą pačią dieną.
Vertinant faktą, kad ieškovė 2005 m. spalio 27 d. nedelsiant neapklausė įtariamųjų, teisėjų kolegija atsižvelgė į tą aplinkybę, kad be ieškovės, kaip pagrindinės ikiteisminio tyrimo teisėjos, Ukmergės rajono apylinkės teisme buvo dar trys pavaduojantys teisėjai. Taigi, esant tokiai situacijai, kai ieškovė tuo laiku turėjo atlikti dar vieną ikiteisminio tyrimo veiksmą – suėmimą, šį klausimą galėjo išspręsti pavaduojantys teisėjai. Teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo šį ieškovės veiksmą vertinti kaip neatitinkantį Teisėjų etikos taisyklių reikalavimams, nes, kaip jau buvo aptarta, 2005 m. spalio 27 d. ieškovė priėmė nemažą kiekį procesinių sprendimų ir beveik tuo pačiu laiku reikėjo atlikti du ikiteisminio tyrimo veiksmus – apklausti įtariamąjį ir išspręsti suėmimo klausimą. Daugiau duomenų apie tai, kad ieškovė atsisakė budėjimo dieną atlikti ikiteisminio tyrimo teisėjos veiksmus, prokuratūros pareigūnai nėra pateikę. Ukmergės rajono policijos komisariato 2005 m. sausio 31 d. raštu pateikta informacija, kad pasitaiko atvejų, kai S. P. atsisako apklausti įtariamuosius ir paskiria apklausą tik po kelių dienų, kad su ikiteisminio tyrimo darbuotojais bendrauja pakeltu tonu, neišklauso jų nuomonės, nebuvo tirta ir nėra išaiškintas ir nustatytas šios informacijos pagrįstumas. Be to, Ukmergės rajono policijos komisariato pareigūnai nėra ikiteisminio tyrimo pareigūnai, teikiantys prašymus teisėjui atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus.
Teisėjų veiklos vertinimo komisijos išvadoje yra konstatuota, kad S. P. sistemingai konfliktavo su teismo darbuotojais. Pirmosios instancijos teisme liudytojais buvo apklausti Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjai. Liudytojai R. A. , E. P. , E. Z. , R. N. , kurie yra Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjai, parodė: ,,santykiai su ieškove normalūs“ (R. N. ), ,,kaip su žmogumi, su ieškove pykčių nebuvo, kaip kolegė ji mažai su mumis būdavo“ (R. A. ), ,,santykiai su teisėja normalūs, bet šaltoki, neteko girdėti, kad su kitais konfliktuotų, tarp manęs ir ieškovės asmeninių konfliktų nebuvo“ (E. P. ), ,,su teisėjais nekonfliktuodavote, atvirų konfliktų tarp mūsų nebuvo, esame pastebėję, kad išreiškus nuomonę dėl bylos, pradedate karščiuotis, stengiamės nesakyti nuomonės“ (E. Z. ). Taigi, iš liudytojų parodymų matyti, kad tarp ieškovės ir kitų teismo teisėjų konfliktinių situacijų nebuvo.
Tačiau, kaip parodė liudytojai, ieškovė su teisėjais mažai bendravo, nedalyvaudavo rytiniuose pasitarimuose, kurie rengiami, kaip parodė liudytojas R. K. , iš draugiškumo, geriant kavą, kalbantis apie bylas. Liudytojai parodė, kad advokatė ir prokurorai jiems skundėsi dėl ieškovės netinkamo elgesio posėdžių metu. Kaip jau buvo aptarta, Ukmergės rajono apylinkės prokuroras informavo tik apie vieną atvejį, kai ieškovė nedelsiant atsisakė apklausti įtariamąją. Vyriausiasis Ukmergės rajono prokuroras 2005 m. vasario 2 d. rašte nurodė, kad daugiau kokių nors nusiskundimų kitais klausimais prokurorai nepareiškė. Tie nusiskundimai, kurie, kaip nurodė liudytojai, buvo išgirsti bendraujant su prokurorais ir advokatais, ar kaip nurodė liudytojas R. K. , jam buvo išsakomi kaip teismo pirmininkui, nebuvo tiriami ir nebuvo išaiškintas jų pagrįstumas. Liudytojai parodė, kad ieškovės kabinete tylu, kad pas ieškovę niekada nebūna triukšmo ,,kaip baliuje“, nes jos visi bijo, kad sekretorė liepdavo netriukšmauti. Taip pat liudytojai parodė, kad ieškove skundžiasi sveikata, dideliu darbo krūviu, kad naudoja vaistus, stengiasi viską daryti pati, nes galvoja, kad kiti nepadarys gerai, dėl to prisiima didelį krūvį. Vertinant liudytojų parodymus, teisėjų kolegija pasisako, kad liudytojų minimos ieškovės asmeninės savybės nepažeidžia pagrindinių teisėjo elgesio principų. Teisėjos S. P. darbo kokybė įvertinta gerai, bylas nagrinėjo nepažeisdama terminų, darbo krūvis, kaip jau buvo aptarta, nebuvo mažesnis nei kitų teisėjų.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas, konstatavo, kad Teismų taryba, apsvarsčiusi Lietuvos Respublikos Prezidento prašymą patarti dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjos S. P. skyrimo iki 65 m., įvertinusi šios teisėjos veiklą ir atsižvelgusi į Periodinio teisėjų veiklos vertinimo komisijos išvadą, kad jos elgesys neatitinka Teisėjų etikos taisyklių reikalavimų, turėjo įgaliojimus patarti Lietuvos Respublikos Prezidentui jos neskirti į nurodytas pareigas iki 65 m. Konstitucinis Teismas taip pat konstatavo, kad tais atvejais, kai Lietuvos Respublikos Prezidentas kreipiasi į specialią teisėjų instituciją, kad ši patartų dėl teisėjo atleidimo iš pareigų, nes pasibaigė to teisėjo galiojimo laikas, minėta speciali teisėjų institucija privalo įsitikinti, ar iš tikrųjų yra nurodyti objektyvaus pobūdžio faktai dėl teisėjo netinkamumo eiti pareigas. Apeliacinės instancijos teismas išdėstytų argumentų pagrindu sprendžia, kad nebuvo pakankamai nustatytų objektyvaus pobūdžio faktų, kuriems esant būtų galima konstatuoti, kad S. P. dėl Teisėjų etikos taisyklių reikalavimų nesilaikymo netinka eiti teisėjos pareigas.
Ieškovė, vadovaudamasi Civilinio kodekso normomis, reglamentuojančiomis žalos atlyginimo klausimus, prašo priteisti 537 900 litų turtinės žalos ir 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Pažymėtina, kad specialaus įstatymo, reglamentuojančio teisėjų, atleistų iš pareigų pažeidžiant įstatymo nustatytą tvarką arba teisėtą pagrindą, darbo užmokesčio atlyginimą, nėra. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju panašaus ginčo materialinį santykį reglamentuoja Darbo kodekso normos. Todėl sprendžiant šį ginčą dėl turtinės žalos atlyginimo, kurį sudaro darbo užmokestis, taikomi DK 297 str. 4 d., 250 str. (CPK 3 str. 6 d.). Pripažinus, kad ieškovė iš teisėjo pareigų atleista neteisėtai ir nepagrįstai jai priteisiamas vidutinis darbo užmokestis nuo atleidimo iš teisėjos pareigų iki šio teismo sprendimo priėmimo dienos (DK 297 str. 4 d.). Tai, neatskaičius pajamų mokesčių ir socialinio draudimo įmokų sudaro 197 098 Lt.
Neturtinės žalos dydį nustato teismas, vadovaudamasis Civilinio Kodekso normomis (DK 250 str.). Ieškovė nurodo, kad dėl neteisėto atleidimo iš teisėjos pareigų ji turėjo nepatogumų, patyrė dvasinį sukrėtimą, tai turėjo neigiamos įtakos jos profesinei reputacijai. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CK 6.252 str. ir DK 250 str., ieškovei nustato 10 000 Lt atlygintinos neturtinės žalos dydį.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 2 punktu,
nusprendžia:
Panevėžio apygardos teismo 2005 m. lapkričio 18 d. sprendimą panaikinti.
Teismų tarybos 2005 m. vasario 18 d. nutarimą Nr. 13P-321 dėl patarimo Lietuvos Respublikos Prezidentui atleisti S. P. iš Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjos pareigų, pasibaigus įgaliojimo laikui (2005 m. kovo 7 d.) pripažinti negaliojančiu. Pripažinti, kad S. P. atleidimas iš Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjos pareigų 2005 m. kovo 3 d. Lietuvos Respublikos Prezidento Dekretu, atsižvelgiant į Teismų tarybos patarimą, pasibaigus jos įgaliojimo laikui, yra nepagrįstas ir neteisėtas.
Priteisti iš valstybės S. P. naudai 197 098 Lt (vienas šimtas devyniasdešimt septyni tūkstančiai devyniasdešimt aštuoni litai) vidutinį darbo užmokestį (pajamų mokestis ir socialinio draudimo įmokos iš 197 098 Lt neišskaičiuoti) ir 10 000 Lt (dešimt tūkstančių litų) neturtinei žalai atlyginti.