Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistosios I. K. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. rugpjūčio 8 d. nutarties, kuria atmestas I. K. skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo 2008 m. liepos 23 d. nutarimo, kuriuo atsisakyta pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. K. 2008 m. kovo 4 d. Klaipėdos apygardos teismo baudžiamuoju įsakymu pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 201 str. 2 d., 199² str. 1 d. ir nubausta 100 MGL (13000 Lt) dydžio bauda, konfiskuojant neteisėtai laikytus namų gamybos alkoholinius gėrimus ir akcizais apmokestinamas prekes.

Nuteistoji I. K. kreipėsi į Klaipėdos apygardos prokuratūrą, prašydama atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras, išnagrinėjęs I. K. pareiškimą, 2008 m. birželio 12 d. nutarimu atsisakė pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

I. K. Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2008 m. birželio 12 d. nutarimą apskundė Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojas I. K. skundo netenkino ir 2008 m. liepos 23 d. nutarimu atsisakė pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Teismo posėdyje nuteistoji I. K. ir jos gynėja prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistosios skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios I. K. skundas tenkinamas.

I. K. 2008 m. kovo 4 d. Klaipėdos apygardos teismo baudžiamuoju įsakymu pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 201 str. 2 d., 199² str. 1 d. Lietuvos Respublikos BPK 418 str. 1 d. nustatyta, jog teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Nors šioje baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys nebuvo pareikštas, tačiau, kaip matyti iš byloje esančios specialisto išvados, tyrimo metu nustatyta, kad I. K. turi sumokėti šiuos mokesčius: akcizo – 92638 Lt (2183 Lt už alkoholį, 90455 Lt už cigaretes), PVM – 22765 Lt, muito – 13166 Lt (b. l. 30 – 32). I. K. ne tik neatlygino padarytos žalos ir neįsipareigojo jos atlyginti, bet, kaip matyti iš vėlesnių I. K. veiksmų, ji šios žalos nepripažįsta. Neįvykdžius jau minėtų Lietuvos Respublikos BPK 418 str. 1 d. nustatytų sąlygų, t. y. kaltininkui neatlyginus ar nepašalinus padarytos žalos, jeigu žala buvo padaryta, arba neįsipareigojus tokios žalos atlyginti ar pašalinti, teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas negali būti taikomas.

Lietuvos Respublikos BPK 422 str. 1 d. įtvirtinta kaltinamojo teisė reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas. I. K. nereikalavo surengti bylos nagrinėjimo teisme, tačiau iš byloje esančių medicininių dokumentų, taip pat I. K. veiksmų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek Klaipėdos apygardos teismui priėmus teismo baudžiamąjį įsakymą matyti, kad I. K. nesuvokė, kad privalo atlyginti padarytą žalą, t. y. ji nesuvokė bylų supaprastinto proceso esmės, tokio proceso tvarkos ir pasekmių.

Lietuvos Respublikos BPK 444 str. 1 d. 1 – 4 punktuose yra išvardytos naujai paaiškėjusios aplinkybės, dėl kurių galima atnaujinti baudžiamąją bylą. Nuteistoji I. K. savo skundą grindžia Lietuvos Respublikos BPK 444 str. 1 d. 4 p. nurodytomis kitomis aplinkybėmis. Lietuvos Respublikos BPK 444 str. 1 d. 4 p. numato tam tikrus kriterijus, kuriuos turi atitikti naujai paaiškėjusios aplinkybės, kad jų pagrindu būtų galima atnaujinti baudžiamąją bylą: 1) nurodomos aplinkybės nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį, nors ikiteisminis tyrimas bei bylos nagrinėjimas teisme buvo atliktas išsamiai; 2) įrodo, kad nuteistasis yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnę ar sunkesnę nusikalstamą veiką negu ta, už kurią jis nuteistas, taip pat kurios įrodo, kad išteisintasis arba asmuo, kurio byla nutraukta, yra kaltas. Byloje esantys duomenys rodo, kad I. K. nesuvokė tiek savo veiksmų, tiek paties bylų supaprastinto proceso, jai paskirtos bausmės ir kitų teisinių pasekmių esmės. Jeigu bylą nagrinėjusiam teismui būtų žinoma, kad I. K. nepripažįsta padarytos žalos, tai teismas nebūtų galėjęs užbaigti proceso baudžiamuoju įsakymu. I. K. veiksmai po baudžiamosios bylos išnagrinėjimo Klaipėdos apygardos teisme rodo, jog ji nesuvokė bylų supaprastinto proceso esmės ir šio proceso pasekmių, todėl būtina patikrinti, ar I. K. dėl savo sveikatos būklės yra tinkamas nusikaltimo subjektas nagrinėjant bylą supaprastinto proceso tvarka. Toks patikrinimas įmanomas tik pradėjus procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių ir atlikus atitinkamą aplinkybių tyrimą. Proceso pradėjimo momentu nebūtinai turi būti neabejotinai nustatyta, kad naujai paaiškėjusi aplinkybė įrodo, jog nuteistasis yra nekaltas arba jis padarė lengvesnę nusikalstamą veiką, už kurią jis nuteistas, - tik atlikus tyrimą, prokuroras priima sprendimą nutraukti procesą arba tyrimo medžiagą ir išvadą perduoti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkui (Lietuvos Respublikos BPK 447 str.) ir tik Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priima vieną iš nutarčių, numatytų Lietuvos Respublikos BPK 449 str. 1 d.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2008 m. rugpjūčio 8 d. nutartį panaikinti ir pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių baudžiamojoje byloje, kurioje Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. kovo 4 d. baudžiamuoju įsakymu I. K. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 199² str. 1 d., 201 str. 2 d.