Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Paštuolis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs D. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 6 d. nutarimo D. D. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 m. spalio 6 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas priėmė nutarimą, kuriame nutarė nubausti D. D. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 3 d. ir paskirti jam 4000 Lt (keturių tūkstančių litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams. Nuobauda paskirta už tai, kad D. D. 2014 m. gegužės 13 d., apie 02.00 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį I. G., būdamas neblaivus, kai vairuotojui nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,52 prom.), nepasirinko tokio greičio, kad galėtų sustabdyti ar suvaldyti transporto priemonę, jos nesuvaldė, nuvažiavo nuo kelio į pakelės griovį. Eismo įvykio metu buvo apgadinta transporto priemonė ir kelio sankasa.

Motyvuojamoji dalis

Apelianto D. D. skundas atmestinas.

ATPK 127 str. 3 d. nustatyta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą, arba Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), padaryti neblaivaus (girto) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens, užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo penkių tūkstančių iki penkių tūkstančių penkių šimtų litų su transporto priemonės konfiskavimu ar be jo arba administracinį areštą nuo dešimties iki dvidešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu.

Apeliantas ginčija jam inkriminuoto pažeidimo padarymo faktą, t. y. teigia, kad automobilio eismo įvykio metu jis nevairavo. Kadangi pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus (liudytojų parodymus, tyrimo metu surinktus duomenis), todėl jo atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo byla jo atžvilgiu turi būti nutraukta.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad D. D. padarė jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

Pažymėtina, kad Institucijos pareigūno R. D. tarnybiniame pranešime (b. l. 7) aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, jog atvykus į eismo įvykio vietą pareigūnas girdėjo kaip D. D. prašė I. G. prisiimti kaltę už padarytą pažeidimą. Minėtas aplinkybes, būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, pareigūnas R. D. patvirtino ir duodamas parodymus pirmosios instancijos teismo posėdyje (b. l. 76, 77). Tą patvirtino ir liudytoju pirmos instancijos teisme apklaustas pareigūnas S. P., kuris taip pat buvo supažindintas dėl atsakomybe už melagingų parodymų davimą (b. l. 66, 67). Atkreiptinas dėmesys, kad minėtų liudytojų teisme duoti parodymai atitinka pirminiuose paaiškinimuose užfiksuotas aplinkybes, yra nuoseklūs ir neprieštaringi, todėl teisėjų kolegija pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi šių liudytojų parodymais, nes jų suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas, byloje jokių duomenų apie tai, kad jie pažįsta administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, gali būti šališki ar dėl kitų priežasčių siekia jį melagingai apkalbėti, nėra. Teismas taip pat pažymi, kad nors pateiktame I. G. paaiškinime ji teigia, kad iki (duomenys neskelbtini) kaimo vairavo ji, o vėliau savo poziciją pakeitė ir teigė, kad automobilio tą vakarą iš viso nevairavo, nesudaro pagrindo abejoti jos duotais parodymais. Teismas pažymi, kad dėl aplinkybės, jog eismo įvykio metu automobilį vairavo D. D., liudytojos I. G. pozicija nekito viso proceso metu. Apygardos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo padaryta išvada, kad liudytojų S. P., R. D., V. J. ir I. G. teismo posėdžio metu duoti parodymai yra nuoseklūs, logiškai atitinkantys įvykių seką ir neprieštaraujantys kitiems teismo posėdžio metu ištirtiems rašytiniems įrodymams.

Aukštesnysis teismas taip pat pažymi, kad apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, jog vairuotojo sėdynė yra pritraukta labai arti vairo, todėl pareiškėjo teigimu, jis automobilio vairuoti negalėjo, nes fiziškai nebūtų tilpęs prie vairo, vertinama kritiškai. Sėdynės padėtis yra lengvai keičiama ir toks argumentas negali būti vertinamas kaip patikimas įrodymas sprendžiant, kas vairavo automobilį eismo įvykio metu.

Apeliacinio skundo argumentai, jog teismas nepagrįstai atsisakė liudytoju į teismo posėdį iškviesti policijos pareigūną D. B. pareigūnai netinkamai atliko eismo įvykio vietos apžiūrą, automobilio apžiūrą, o eismo įvykio tyrėjas netinkamai vertino surinktus duomenis yra atmestini kaip nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis. Patikrinus bylos medžiagą nebuvo nustatyta jokių pažeidimų atliekant minėtus procesinius veiksmus. Apeliaciniame skundo teiginiai, kad I. G. skambučio pagalbos numeriu 112 pokalbio įraše girdėti žodžiai: „mane ant kelio sum...“, pareiškėjo teigimu, galima suprasti, jog tai buvo žodis „sumėtė“, kas patvirtintų, jog įvykio metu vairavo I. G., pagrįsti ne įrodymais, o prielaidomis. Kaip skunde nurodo pats pareiškėjas, paskutinis žodis nebuvo ištartas iki galo, nes I. G. nutraukė su ja telefonu kalbėjęs asmuo. Teismas nevertina prielaidų, koks žodis galėjo būti pasakytas.

Paminėtina, kad pagal ATPK 256 straipsnio 1–3 dalių, 257 straipsnio nuostatas duomenų pripažinimas įrodymais bei jų vertinimas yra teismo (bylą nagrinėjančio organo) prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui (bylą nagrinėjančiam organui) tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus, todėl proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime ATPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iškelta versija, jog automobilį vairavo ne jis, o kitas asmuo, neatitinka realybės, kadangi ji paneigiama aukščiau aprašytų aplinkybių visuma.

Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog naikinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

D. D. apeliacinį skundą atmesti. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.