- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-10-04
- Bylos Nr.
- eI3-5623-1114/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02998-2022-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Indrė Pukanasytė-Biekšė (pirm.)
- Pareiškėjas
- V. P.
- Atsakovas
- Vilniaus apygardos prokuratūra
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra
trečiojo suinteresuoto asmens (Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros) atstovui Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Personalo ir teisės skyriaus vyriausiajam specialistui O. L.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. P. skundą atsakovei Vilniaus apygardos prokuratūrai, trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas V. P. (toliau ir – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo: 1) panaikinti Vilniaus apygardos prokuratūros (toliau – ir VAP) vyriausiojo prokuroro 2022 m. birželio 7 d. įsakymą Nr. 2P-16 „Dėl Vilniaus apygardos prokuratūros specializuoto skyriaus prokuroro V. P. tarnybos vietos nustatymo“ (toliau ir – Įsakymas); 2) panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokurorės 2022 m. birželio 21 d. sprendimą Nr. P2-1018 „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau ir – Sprendimas).
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jam einat VAP Vilniaus apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus vyriausiojo prokuroro pareigas Lietuvos Respublikos generalinė prokurorė 2022 m. balandžio 7 d. pateikė pasiūlymą Nr. P2-676 apsvarstyti galimybę būti perkeltam į VAP specializuoto skyriaus prokuroro pareigas. Toks pasiūlymas teiktas atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas buvo išreiškęs pageidavimą būti perkeltam į žemesnes specializuoto skyriaus prokuroro pareigas ir tai, kad tuo metu VAP buvo laisvos specializuoto skyriaus prokuroro pareigos.
3. 2022 m. balandžio 11 d. pareiškėjas informavo, kad sutinka pasinaudoti siūloma galimybe būti perkeltam į VAP specializuoto skyriaus prokuroro pareigas. Toks sprendimas priimtas atsižvelgiant į tai, kad sprendimo priėmimo metu VAP Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriuje darbo krūvis buvo didžiausias ir ten labiausiai trūko prokuroro. Pareiškėjo sprendimą (sutikimą) lėmė ir tai, kad VAP Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriuje kontroliuojamų ikiteisminių tyrimų specializacija labiausiai atitiko jo darbo patirtį, kurios metu (15 metų), pastarasis specializavosi turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų tyrime.
4. Lietuvos Respublikos generalinė prokurorė 2022 m. balandžio 14 d. priėmė įsakymą Nr. P-398, kuriuo įsakė pareiškėją, VAP Vilniaus apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus vyriausiąjį prokurorą, perkelti į VAP specializuoto skyriaus prokuroro pareigas.
5. VAP vyriausiasis prokuroras 2022 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. 2P-10 nustatė pareiškėjo darbo vietą VAP Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriuje, nes būtent ten tuo metu darbo krūvis buvo didžiausias ir ten labiausiai trūko prokuroro.
6. 2022 metų birželio mėn. VAP prokuroras priėmė įsakymą, kuriuo nustatė pareiškėjo specializaciją VAP Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriuje, o būtent pareiškėjui buvo pavesta kuruoti ikiteisminius tyrimus susijusius su: mokestiniais sukčiavimais, kitos sukčiavimo pobūdžio nusikalstamos veikos, išskyrus Rekomendacijų 5.2.3, 5.2.4 papunkčiuose numatytas nusikalstamas veikas, kontrabanda, muitinės apgaulė, neteisėtas disponavimas akcizais apmokestinamomis prekėmis, neteisėtas prekių ar produkcijos neišvežimas iš Lietuvos Respublikos, nusikaltimai ir nusižengimai valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, kitos prokurorų specializacijos, nustatytos vadovaujantis Rekomendacijose numatytais specializacijų nustatymo principais (BK 189¹ str. 216 str. (organizuoja Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos ar Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnų atliekamus ikiteisminius tyrimus ir jiems vadovauja).
7. Pradėjus dirbti VAP Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriuje, VAP vyriausiasis prokuroras pranešė, kad nuo kitos dienos keičiasi pareiškėjo darbo vieta ir jis perkeliamas į kitą specializuotą padalinį. Žodžiu buvo išsakyti argumentai, nurodant, kad VAP Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriuje padidės darbo krūvis, todėl ten atsirado poreikis skirti papildomą prokurorą. Be kita, ko pareiškėjui buvo pasakyta, kad jis į VAP atėjo paskutinis, todėl būtent pareiškėjo perkėlimas yra tinkamiausias sprendimas.
8. VAP vyriausiojo prokuroro 2022 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. 2P-16 ,,Dėl Vilniaus apygardos prokuratūros specializuoto skyriaus prokuroro V. P. tarnybos vietos nustatymo“ nuo 2022 m. birželio 8 d. pareiškėjo tarnybos vieta buvo nustatyta VAP Pirmajame baudžiamojo persekiojimo skyriuje.
9. Generalinėje prokuratūroje išnagrinėtas pareiškėjo 2022 m. birželio 8 d. skundas dėl VAP vyriausiojo prokuroro 2022 m. birželio 7 d. įsakymo Nr. 2P-16 ,,Dėl Vilniaus apygardos prokuratūros specializuoto skyriaus prokuroro V. P. tarnybos vietos nustatymo“. Skunde pareiškėjas nurodė, kad 2022 m. birželio 7 d. įsakymas Nr. 2P-16 priimtas neatsižvelgus į pateiktus pareiškėjo argumentus, esant kitų prokurorų sutikimams (turintiems darbo patirties dirbant Pirmajame baudžiamojo persekiojimo skyriuje), o pasirinktas perkelti būtent pareiškėjas, turintis 15 metų stažą tiriant finansinio pobūdžio bylas.
10. 2022 m. birželio 21 d. pareiškėjas susipažino su Sprendimu, kuriame, be kita ko, nurodyta, kad prašymas nebus tenkinamas ir informuojama, kad Įsakymas parengtas vadovaujantis teisės aktų normomis, atitinka Viešojo administravimo įstatymo (toliau ir – VAĮ) 8 straipsnio 1 dalyje nurodytus bendruosius reikalavimus, keliamus individualiam administraciniam aktui: turi būti motyvuotas (motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas) bei pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais), tik tuomet jis bus teisėtas ir pagrįstas.
Šalies argumentai
11. Pareiškėjas skunde teigia, kad pagrindinis Sprendimo motyvas tai, kad VAP Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriuje išaugo darbo krūvis, o pareiškėjas į VAP Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro pareigas perkeltas tik nuo 2022 m. gegužės 31 d., todėl pagrįstai nuspręsta nustatyti pareiškėjo tarnybos vietą VAP Pirmajame baudžiamojo persekiojimo skyriuje.
12. Mano, jog toks Sprendimas akivaizdžiai nepagrįstas, kadangi prieštarauja 2018 m. liepos 10 d. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro nurodyme „Dėl sutikimų“ Nr. 17.9-10125 (toliau ir – Nurodymas) įtvirtintoms nuostatoms, reglamentuojančios esminius principus dėl tarnybos vietos pakeitimo. Nurodyme aiškiai pabrėžiama, kad sprendimas keisti nustatytą prokuroro tarnybos vietą gali būti priimamas tik konstatavus esminį darbo krūvio pasikeitimą, susipažinus su prokuroro nuomone ir argumentais dėl galimo tarnybos vietos pakeitimo, jei kitomis priemonėmis užtikrinti tolygų darbo krūvį nekeičiant tarnybos vietos nėra galimybės arba kai tokios priemonės jau yra išnaudotos.
13. Pareiškėjas nurodo, jog sužinojęs apie VAP vyriausiojo prokuroro Įsakymą keisti (perkelti) tarnybos vietą, išdėstė argumentus, kodėl tai nėra pats tinkamiausias sprendimas.
14. Paaiškina, kad, pirma, nurodė, jog nesutinka su sprendimu perkelti į kitą tarnybos vietą. Argumentuotai išdėstė savo poziciją, kad įgyta darbo patirtis (15 metų) atitinka būtent VAP Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus specializaciją.
15. Antra, pasiūlė IBPS priemonėmis (perskirstant ikiteisminių tyrimų kontrolę IBPS priemonėmis) užtikrinti tolygų darbo krūvį nekeičiant tarnybos darbo vietos.
16. Trečia, nurodo, kad siūlė perkelti kitus prokurorus, kurie išreiškė norą būti perkeltais į VAP Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyrių, ir nurodė jų pavardes.
17. Ketvirta, paaiškino, kad VAP Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriuje atsiradusio krūvio mažinimui nėra pats tinkamiausias kandidatas, kadangi svarsto galimybę pasinaudoti pasinaudoti tėvystės atostogų galimybe.
18. Pažymi, jog visi šie argumentai buvo ignoruojami, priimtas Įsakymas pareiškėją perkelti į kitą tarnybos vietą, kuris buvo apskųstas Lietuvos Respublikos generalinei prokurorei, tačiau ji Sprendimu pareiškėjo skundo netenkino. Pareiškėjas nurodo, kad Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, priimdama Sprendimą, netinkamai vertino visas faktines aplinkybes, o būtent realią galimybę išspręsti susiklosčiusią situaciją neperkeliant pareiškėjo į kitą specializuotą padalinį, dėl ko, buvo priimtas nepagrįstas ir neteisėtas Sprendimas.
19. Teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, kad sutiko iš vadovo pareigų būti perkeltas į VAP Trečiąjį baudžiamojo persekiojimo skyrių, tačiau aplinkybės iš esmės pasikeitė priėmus Įsakymą. Pareiškėjas nekvestionuoja pačios diskrecijos teisės, tačiau ji nėra absoliuti, todėl rėmėsi raštu, kuriame yra suformuoti esminiai principai, kuriais vadovaujamasi nustatant (keičiant) tarnybos vietą; raštas skirtas įvertinti visą apygardos prokuratūros struktūrą, siekiant efektyvesnio darbo, tai buvo numatytas procedūrinis kelias, kaip keisti tarnybos vietą apylinkių prokurorams. Jeigu apylinkių prokuratūrų prokurorams nustatytos privalomos procedūros, tai apygardos specializuotų skyrių prokurorams nėra nustatytos. Pareiškėjas nurodė, kad jo atveju procedūros nebuvo pažeistos (nurodytos rašte), bet kad nebūtų tokių situacijų, kad prokuroras būtų perkeliamas pagal užgaidą, taip, kaip norisi apygardos vyriausiajam prokurorui, reikalingos tam tikros sąlygos. Turi būti keliamo prokuroro nuomonė (pareiškėjo nuomonė buvo), pareiškėjas sutinka, kad krūvį reikia lyginti, paklausė, ar įmanoma išlyginti krūvį būnant skyriuje, kuriame pareiškėjas yra, pareiškėjui buvo akcentuojama, kad krūvio padidėjimas yra laikinas, artimiausiu metu, reikia išlyginti krūvį nedelsiant. Pareiškėjo siūlymas buvo, kad palikti jį tame pačiame skyriuje, bet perskirstyti darbo krūvį, bet pareiškėjui buvo pasakyta, kad tai neįmanoma. Buvo pažeisti rašte nurodyti principai, į ką turi būti atsižvelgiama perkeliant (ne procedūriniai reikalavimai). Pareiškėjas paaiškino, kad jo pareigos iš tikrųjų liko tos pačios (VAP specializuoto skyriaus prokuroras), pasikeitė tarnybos funkcijų atlikimo vieta (kitame padalinyje), bet niekas nekalba apie tarnybos funkcijas. Pareiškėjas pabrėžė, kad principinės funkcijos liko tos pačios, tačiau specializuoti skyriai turi savo specifiką, jie specializuoti pagal funkcijų atlikimą, t. y. pasikeitė pareiškėjo funkcijų specifika. Taigi pati specializacija, funkcijų specifika iš esmės pasikeičia. Taigi nežiūrima, kokia yra konkretaus prokuroro specializacija, darbo patirtis, atlikimo funkcijų specifika, bet žiūrima tik darbo krūvio (pareiškėjas neginčija, kad darbo krūvis turi būti išlyginamas). Susidaro diskriminacinio pobūdžio situacija, kai neindividualizuojama dėl subjekto, dėl kurio priimamas sprendimas, o vienintelis atsakovo motyvas dėl perkėlimo, kad pareiškėjas atėjo vėliausiai į skyrių, tai jį ir perkeliam, o specializacija, darbo specifika, darbo patirtis tapo nesvarbi. Pareiškėją diskriminavo. Pareiškėjas akcentavo, kad ginčas kyla ne dėl procedūrinių, o dėl principinių klausimų, kyla ne teisėtumo, o teisingumo klausimas. Pareiškėjas akcentavo, kad pagrindinis argumentas priimto sprendimo yra vienas – krūvio padidėjimo atveju buvo sprendžiamas klausimas, kaip tą krūvį išlyginti. Individualizuojant, kurį prokurorą pasirinkti, turi būti taikomi tam tikri principai, turi būti atsižvelgiama į asmens nuomonę, patirtį, specializaciją. Formaliai Įsakymas atitinka teisės aktų reikalavimus, formaliai yra teisėtas, bet nėra individualizuotas, nėra teisingas.
Šalies argumentai
20. VAP su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmeti kaip nepagrįstą.
21. Teigia, kad iš Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatyme (toliau ir – Prokuratūros įstatymas), Lietuvos Respublikos prokuratūros darbo reglamente, patvirtintame Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2014 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. I-202 „Dėl Lietuvos Respublikos prokuratūros darbo reglamento patvirtinimo“ (toliau ir – Darbo reglamentas), Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2012 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. I-141 „Dėl Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatų patvirtinimo“ patvirtintuose Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatuose (toliau ir – Kompetencijos nuostatai) įtvirtinto teisinio reguliavimo matyti, kad apygardos prokuratūros vyriausiajam prokurorui yra suteikta teisė nustatyti jam pavadžių apygardos prokuratūros specializuotų skyrių prokurorų tarnybos vietą apygardos prokuratūros padalinyje, t. y. bet kuriame specializuotame skyriuje, taip pat, kad nustatant apygardos prokuratūros specializuoto skyriaus prokuroro tarnybos vietą konkrečiame specializuotame skyriuje nereikia prokuroro sutikimo. Taip pat pažymi, kad apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras turi pareigą užtikrinti apygardos prokuratūros darbuotojų darbo krūvio tolygų paskirstymą ir vykdyti jo kontrolę.
22. Mano, jog VAP vyriausiojo prokuroro Įsakymo turinys (Įsakymu tik nustatyta pareiškėjo tarnybos vieta kitame nei iki tol konkrečiame VAP specializuotame skyriuje) leidžia daryti išvadą, jog priimdamas Įsakymą VAP vyriausiasis prokuroras nepažeidė jokių aukštesnės galios teisės aktų, savo kompetencijos ribų, kokių nors pagrindinių procedūrų. Akcentuoja, kad šiuo atveju nėra nė vieno Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalyje numatyto pagrindo skundžiamam aktui panaikinti. Pažymi, kad Pareiškėjo skunde teisinių argumentų dėl skundžiamo akto neteisėtumo iš esmės (t. y. dėl jo turinio prieštaravimo aukštesnės galios teisės aktams) ar dėl neteisėtumo pažeidus administravimo subjekto kompetencijos ribas arba pagrindines procedūras irgi iš esmės nėra pateikta.
23. Nesutinka su skundo argumentais, jog Įsakymas yra akivaizdžiai nepagrįstas. Teigia, jog Įsakyme yra nurodytas tiek jo priėmimo teisinis pagrindas, tiek faktinis pagrindas.
24. Taip pat nurodo, kad VAP 2022 m. birželio 15 d. raštas Nr. 17.9-7616 „Dėl informacijos pateikimo“, VAP Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro 2022 m. birželio 6 d. tarnybinis pranešimas Nr. 17.9-6155 ir VAP Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2022 m. atostogų grafikas, o taip pat kartu su atsiliepimu teikiami prokuratūros statistiniai duomenys apie 2022 m. birželio 1 d. bylų likutį, patvirtina tiek objektyviai padidėjusį VAP Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorų darbo krūvį Įsakymo priėmimo metu, tiek Pareiškėjo kandidatūros parinkimo pagrindimą (įvertinus pareiškėjo neilgą darbo trukmę VAP Trečiajame baudžiamojo persekiojimo skyriuje, šio skyriaus vyriausiojo prokuroro pateiktą informaciją, kad pareiškėjo perkėlimas šio skyriaus funkcijų atlikimo nesutrikdys dėl pareiškėjui dar nenustatyto pilno darbo krūvio, pareiškėjo darbo apylinkės prokuratūroje pobūdį ir kt.).
25. Paaiškina, kad pareiškėjo skunde nepagrįstai nurodoma, kad skundžiamas Įsakymas prieštarauja Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2018 m. liepos 10 d. nurodyme (rašte) Nr. 17.9-10125 „Dėl sutikimų“ įtvirtintoms nuostatoms, reglamentuojančioms esminius principus dėl tarnybos vietos pakeitimo. Atkreipia dėmesį į tai, kad šis nurodymas (raštas) nėra norminis teisės aktas, o juo apygardų prokuratūrų vyriausiųjų prokurorų (jų pavaduotojų) tik buvo paprašyta, atsižvelgiant į 2019 m. vasario 4 d. įsigaliosiančius prokuratūros darbo organizavimo tvarkos pokyčius, iki 2018 m. rugpjūčio 14 d. organizuoti ir užtikrinti tuometinių apylinkių prokuratūrų prokurorų sutikimų nuo 2019 m. vasario 4 d. eiti apygardos prokuratūros apylinkės prokuratūros prokuroro pareigas pasirašymą; šiame rašte nurodytos prokurorų tarnybos vietos keitimo sąlygos, kuriomis remiasi pareiškėjas, iš esmės yra įtvirtintos Darbo reglamento 28.2 papunktyje, kuris Įsakymo priėmimo metu numatė ir šiuo metu numato, kad apygardos vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas) „nustato apylinkių prokuratūrų prokurorų, kurie tarnybines funkcijas atlieka visoje apygardos prokuratūros veiklos teritorijoje ir kurių darboviete laikoma apygardos prokuratūra, specializaciją ir tarnybos vietą, taip pat ir apylinkės prokuratūros padalinyje, jei toks yra. Konstatavus esminį darbo krūvio pasikeitimą, jei kitomis priemonėmis užtikrinti tolygų darbo krūvį nekeičiant tarnybos vietos nėra galimybės arba kai tokios priemonės jau yra išnaudotos, sprendimas pakeisti prokuroro tarnybos vietą, jei dėl to pasikeis tarnybinių funkcijų atlikimo vietovė (miestas, rajonas), priimamas susipažinus su prokuroro nuomone ir argumentais dėl galimo tarnybos vietos pakeitimo ir turi būti suderintas su generaliniu prokuroru“. Taigi minėtame Generalinės prokuratūros rašte aptartos atitinkamos prokurorų tarnybos vietos keitimo sąlygos, kuriomis remiasi pareiškėjas, taikomos tik nustatant apylinkių prokuratūrų prokurorų tarnybos vietą, ir tik tuomet, jei dėl to pasikeis tarnybinių funkcijų atlikimo vietovė (miestas, rajonas). Iš bylos medžiagos matoma, kad pareiškėjas Įsakymo priėmimo metu ėjo ne apylinkės prokuratūros prokuroro, o apygardos prokuratūros specializuoto skyriaus prokuroro pareigas, be to, ir jo tarnybinių funkcijų atlikimo vietovė (miestas, rajonas) Įsakymu nebuvo keičiami. Taigi atitinkami pareiškėjo skundo argumentai, jog Įsakymas prieštarauja Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2018 m. liepos 10 d. nurodyme Nr. 17.9-10125 „Dėl sutikimų“ įtvirtintoms nuostatoms, reglamentuojančioms esminius principus dėl tarnybos vietos pakeitimo, yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo paneigti Įsakymo teisėtumą bei pagrįstumą.
26. Pareiškėjo skundo argumentai, susiję su pareiškėjo pasiūlytais, jo nuomone, labiau tinkamais alternatyviais būdais tolygiam darbo krūviui užtikrinti bei šių pareiškėjo pasiūlymų atmetimu, sprendžiant Įsakymo teisėtumo klausimą pripažintini nepagrįstais bei neturinčiais teisinės reikšmės dar ir dėl to, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalis numato, jog teismas nevertina ginčijamo teisės akto ir veiksmų (neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar teisės aktas arba veiksmas (neveikimas) neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus.
Atsiliepimas
27. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
28. Nurodo, kad pareiškėjas eina VAP specializuoto skyriaus prokuroro pareigas. Įsakymu pareiškėjo tarnybos vieta nuo 2022 m. birželio 8 d. nustatyta VAP Pirmajame baudžiamojo persekiojimo skyriuje. Laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 31 d. iki 2022 m. birželio 7 d. pareiškėjas ėjo tas pačias - VAP specializuoto skyriaus prokuroro pareigas, tačiau jo tarnybos vieta VAP vyriausiojo prokuroro 2022 m. balandžio 25 d. įsakymo Nr. 2.P-10 „Dėl Vilniaus apygardos prokuratūros specializuoto skyriaus prokuroro V. P. tarnybos vietos nustatymo“ 1 punktu, buvo nustatyta VAP Trečiajame baudžiamojo persekiojimo skyriuje. Pabrėžia, kad tiek iki Įsakymo ir Sprendimo priėmimo, tiek po to, kai jie buvo priimti, pareiškėjo pareigos liko tos pačios - VAP specializuoto skyriaus prokuroras. Pareiškėjas nebuvo perkeltas į kitas pareigas, tiesiog jo tarnybos funkcijų atlikimo vieta (tarnybos vieta) buvo nustatyta kitame struktūriniame padalinyje – VAP Pirmajame baudžiamojo persekiojimo skyriuje.
29. Priėmus Įsakymą pareiškėjo einamos pareigos nepasikeitė, darbovietė, tarnybos funkcijos ir darbo užmokestis, taip pat tarnybos vieta (tarnybos funkcijų atlikimo vietovė) Vilniuje, liko tie patys, kokie buvo iki Įsakymo priėmimo. Taigi pareiškėjo teisinis statusas nepasikeitė ir tiek Įsakymas, tiek Sprendimas pareiškėjui jokių teisinių pasekmių nesukėlė.
30. Atkreipia dėmesį, kad iki 2022 m. gegužės 30 d. pareiškėjas ėjo kitas – VAP Vilniaus apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus vyriausiojo prokuroro, pareigas. Generalinės prokurorės 2022 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. P-398 „Dėl V. P. perkėlimo“, pareiškėjas buvo perkeltas į VAP specializuoto skyriaus prokuroro pareigas. Nurodytos pareigos nėra susietos su konkrečiu VAP struktūrinių padaliniu (skyriumi). Vadovaujantis Darbo reglamento 28.1 papunkčiu, apygardos prokuratūros specializuotų skyrių prokurorų specializaciją ir tarnybos vietą (išskyrus Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriuje) apygardos prokuratūros padalinyje, nustato apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras.
31. Pareiškėjo minimas generalinio prokuroro raštas (2018 m. liepos 10 d. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro nurodymas Nr. 17.9-10125 „Dėl sutikimų“) skirtas apygardų prokuratūrų apylinkių prokuratūrų prokurorų tarnybos vietos nustatymui ir keitimui. Pagal Darbo reglamento 28.2 papunktį, apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras nustato apylinkių prokuratūrų prokurorų, kurie tarnybines funkcijas atlieka visoje apygardos prokuratūros veiklos teritorijoje ir kurių darboviete laikoma apygardos prokuratūra, specializaciją ir tarnybos vietą, taip pat ir apylinkės prokuratūros padalinyje, jei toks yra. Konstatavus esminį darbo krūvio pasikeitimą, jei kitomis priemonėmis užtikrinti tolygų darbo krūvį nekeičiant tarnybos vietos nėra galimybės arba kai tokios priemonės jau yra išnaudotos, sprendimas pakeisti prokuroro tarnybos vietą, jei dėl to pasikeis tarnybinių funkcijų atlikimo vietovė (miestas, rajonas), priimamas susipažinus su prokuroro nuomone ir argumentais dėl galimo tarnybos vietos pakeitimo ir turi būti suderintas su generaliniu prokuroru.
32. Pažymi, kad pareiškėjas eina ne apygardos prokuratūros apylinkės prokuratūros, bet apygardos prokuratūros specializuoto skyriaus prokuroro pareigas, todėl Darbo reglamento 28.2 papunktyje nurodytos procedūros jam nėra taikomos. Be to, priėmus Įsakymą, pareiškėjo tarnybos vieta ir tarnybinių funkcijų atlikimo vietovė (miestas, rajonas) nepasikeitė.
33. Paaiškina, kad Lietuvos Respublikos prokurorų tarnybos teisinius santykius reglamentuoja Prokuratūros įstatymas, pagal kurio 6 straipsnį prokuratūrą sudaro Generalinė prokuratūra ir teritorinės – apygardų prokuratūros; apygardos prokuratūrą sudaro apylinkių prokuratūros ir apygardos prokuratūros specializuoti skyriai; šio įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad į prokurorų pareigybių sąraše esančias pareigas asmenį įsakymu skiria generalinis prokuroras, 26 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prokurorų pareigybių sąrašą tvirtina generalinis prokuroras.
34. Pažymi, kad Prokurorų pavaldumą nustato Prokuratūros įstatymas ir Kompetencijos nuostatai. Remiasi Prokuratūros 14 straipsnio 1 dalimi, 20 straipsnio 6 dalimi; Kompetencijos nuostatų 6.3, 6.7 papunkčiais; Darbo 28 punkto pirma pastraipa, 28.1 papunkčiu. Daro išvadą, kad pagal nustatytą teisinį reglamentavimą, apygardos prokuratūros vyriausiajam prokurorui suteikta teisė, savarankiškai, be jokių procedūrų, nustatyti apygardos prokuratūros specializuotų skyrių prokurorų tarnybos vietą. Įsakymu pareiškėjo tarnybos vieta buvo nustatyta toje pačioje VAP, esančioje toje pačioje vietovėje, tai yra Vilniaus mieste. Darbo reglamento 28.2 papunktyje nustatytos procedūros taikomos tik apygardų prokuratūrų apylinkių prokuratūrų prokurorams, kai keičiama prokuroro tarnybos vietą, jei dėl to pasikeičia tarnybinių funkcijų atlikimo vietovė (miestas, rajonas). Pareiškėjui šios procedūros netaikomos, kadangi pareiškėjas eina apygardos prokuratūros specializuoto skyriaus prokuroro pareigas.
35. Nurodoma, kad Įsakymas yra pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis (objektyviais duomenimis) ir teisės aktų normomis. Įsakyme nurodytas jo teisinis pagrindas - Prokuratūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalis, Darbo reglamento 28 ir 29 punktai, taip pat yra nurodytas Įsakymo faktinis pagrindas – VAP Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro 2022 m. birželio 6 d. tarnybinis pranešimas Nr. 17.9- 6155. Minėtas raštas yra sudedamoji Įsakymo dalis ir jame nurodyti Įsakymo priėmimo motyvai. Sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas, taip pat motyvai, yra nurodyti skundžiamajame Sprendime. Įsakymas, Sprendimas pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais), teisės aktų normomis ir yra motyvuoti ir atitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimus.
36. Pažymi, kad Įsakymu atlikta procedūra nėra perkėlimas į kitas pareigas, bet tarnybos (darbo) vietos nustatymas, todėl nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjui turėjo būti taikoma Prokuratūros įstatymo 36 straipsnyje nustatyta perkėlimo į kitas pareigas procedūra.
Atsiliepimas
37. Teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuoto asmens atstovas palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad VAP vyriausiasis prokuroras veikė savo kompetencijos ribose, priėmė teisėtą ir motyvuotą Įsakymą. Pareiškėjo pareigos, kaip ir bet kurio kito apygardos prokuratūros specializuoto skyriaus prokuroro pareigos, nėra susietos su konkrečiu struktūriniu padaliniu (skyriumi). Generalinis prokuroras skiria apygardos specializuoto skyriaus prokurorą į pareigas nenurodydamas skyriaus, o apygardos vyriausiasis prokuroras nustato skyrių ir specializaciją (tokia teisė deleguota Darbo reglamento 28.1 papunkčiu). Pagal Darbo reglamento 28.2 papunktį pareiškėjo minėtos taisyklės taikomos apygardų prokuratūrų apylinkės prokuratūros prokurorams, o ne apygardos prokuratūros specializuotų skyrių prokurorams. Įsakymas atitiko VAĮ 10 straipsnio reikalavimus. Dėl diskriminacijos pareiškėjo pareiškimas yra deklaratyvus, nes diskriminacija yra tada, kai toje pačioje ar panašioje situacijoje konkretaus asmens atžvilgiu priimamas mažiau palankus sprendimas, nei kitų asmenų, esančių ar buvusių toje pačioje ar panašioje situacijoje. Pareiškėjas nenurodo konkrečių asmenų, kad buvo jau tokių situacijų ir jų atžvilgiu būtų priimti palankesni sprendimai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
38. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Įsakymo ir Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
39.1. Pareiškėjas į tarnybą prokuratūroje priimtas Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2004 m. lapkričio 4 d. įsakymu Nr. P-524 „Dėl V. P. priėmimo į tarnybą“ (pareiškėjas priimtas į Vilniaus rajono apylinkės prokuratūros prokuroro pareigas).
39.2. Pareiškėjui einant VAP Vilniaus apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus vyriausiojo prokuroro pareigas, Lietuvos Respublikos generalinė prokurorė 2022 m. balandžio 7 d. pateikė pasiūlymą Nr. P2-676 „Pasiūlymas užimti pareigas prokuratūroje“ apsvarstyti galimybę būti perkeltam į VAP specializuoto skyriaus prokuroro pareigas. Kaip nurodo pats pareiškėjas, pasiūlymas teiktas atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas buvo išreiškęs pageidavimą būti perkeltas į žemesnes specializuoto skyriaus prokuroro pareigas ir tai, kad tuo metu VAP buvo laisvos specializuoto skyriaus prokuroro pareigos. Pareiškėjas 2022 m. balandžio 11 d. davė sutikimą Nr. P2-698 užimti pasiūlytas pareigas. Lietuvos Respublikos generalinės prokurorės 2022 m. balandžio 7 d. pasiūlyme Nr. P2-676 „Pasiūlymas užimti pareigas prokuratūroje“, adresuotame pareiškėjui, nurodyta, kad pasiūlymas teikiamas atsižvelgiant į pareiškėjo pageidavimą būti perkeltam į žemesnes specializuoto skyriaus prokuroro pareigas (pareiškėjas yra įsirašęs į Karjeros registro perkėlimo duomenų bazę kaip siekiantis Klaipėdos ir Vilniaus apygardų prokuratūrų Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro pareigų), taip pat įvertinus tai, kad apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro ir apygardos prokuratūros specializuoto skyriaus prokuroro pareigos yra lygiavertės, įvertinus tai, kad šiuo metu VAP yra laisvos specializuoto skyriaus prokuroro pareigos. Pareiškėjui buvo pasiūlyta vadovaujantis Prokuratūros įstatymo 36 straipsnio 3 dalies 1 punktu apsvarstyti galimybę „būti perkeltam į Vilniaus apygardos prokuratūros specializuoto skyriaus prokuroro pareigas (pareiginės algos koeficientas <...>) (vadovaujantis Lietuvos Respublikos prokuratūros darbo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2014 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. I-202, 28.1 papunkčiu specializaciją ir tarnybos vietą apygardos prokuratūros padalinyje nustato Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras)“.
39.3. Lietuvos Respublikos generalinė prokurorė 2022 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. P-398 „Dėl V. P. perkėlimo“ nuo 2022 m. gegužės 31 d. perkėlė pareiškėją, tuo metu ėjusį VAP Vilniaus apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus vyriausiąjį prokuroro pareigas, į VAP specializuoto skyriaus prokuroro pareigas; taip pat šiuo įsakymu įpareigojo VAP vyriausiąjį prokurorą nustatyti pareiškėjo, VAP specializuoto skyriaus prokuroro, specializaciją ir tarnybos vietą apygardos prokuratūros padalinyje.
39.4. VAP vyriausiasis prokuroras 2022 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. 2P-10 „Dėl Vilniaus apygardos prokuratūros specializuoto skyriaus prokuroro V. P. tarnybos vietos nustatymo“, siekiant užtikrinti VAP specializuotų skyrių prokurorų darbo krūvio tolygų paskirstymą ir veiklos efektyvumą, nuo 2022 m. gegužės 31 d. pareiškėjo, VAP specializuoto skyriaus prokuroro, tarnybos vieta nustatyta VAP Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriuje.
39.5. VAP vyriausiojo prokuroro 2022 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. 2P-16 „Dėl Vilniaus apygardos prokuratūros specializuoto skyriaus prokuroro V. P. tarnybos vietos nustatymo“ nuo 2022 m. birželio 8 d. pareiškėjo, VAP specializuoto skyriaus prokuroro, tarnybos vieta nustatyta VAP Pirmajame baudžiamojo persekiojimo skyriuje. Kaip nurodyta šio įsakymo preambulėje, įsakymas priimtas vadovaujantis Prokuratūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalimi, Darbo reglamento 28.1 papunkčiu ir 29 punktu, atsižvelgiant į 2022 m. birželio 7 d. VAP Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro J. R. 2022 m. birželio 6 d. tarnybinį pranešimą (reg. Nr. 17.9.-6155), kuriuo informuojama apie šiame skyriuje dėl prokurorų kaitos išaugusį darbo krūvį, taip pat į Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento pateiktus statistinius duomenis apie Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorų turimą bylų likutį 2022 m. birželio 1 dienai (šiame VAP struktūriniame padalinyje bylų likučio pokytis nuo 2022 m. pradžios augo 14,1 proc., o bylų likučio, kai tyrimas trunka ilgiau nei 9 mėn. pokytis nuo 2022 metų pradžios išaugo 8,5 proc.) bei siekiant užtikrinti VAP specializuotų skyrių prokurorų darbo krūvio tolygų paskirstymą ir veiklos efektyvumą.
39.6. Byloje yra Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2018 m. liepos 10 d. raštas Nr. 17.9-10125 „Dėl sutikimų“, adresuotas apygardų prokuratūrų vyriausiesiems prokurorams (jų pavaduotojams), kuriame nurodyta, kad Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2017 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 1-402 „Dėl darbo grupės apygardų prokurorų procesinės veiklos efektyvumui įvertinti sudarymo“ buvo sudaryta darbo grupė (toliau – darbo grupė), kuriai buvo pavesta išanalizuoti apygardų prokuratūrų prokurorų procesinių funkcijų vykdymo efektyvumą, įvertinti teismų reformos, nusikalstamumo tendencijų, kitų aplinkybių įtaką šiai veiklai bei efektyviam turimų žmogiškųjų išteklių valdymui ir pateikti išvadą. Darbo grupės veiklos metu buvo nustatyta, kad darbo krūviai apylinkių prokuratūrų nutolusiose darbo vietose ir apylinkių prokuratūrų centrinėse buveinėse yra netolygūs ir skiriasi net kelis kartus. Darbo grupė pasiūlė įgyvendinti darbo organizavimo prokuratūros sistemoje pokyčius siekiant išspręsti netolygaus darbo krūvio pasiskirstymo apylinkių prokuratūrų centrinėse buveinėse ir nutolusiose darbo vietose problemą, užtikrinti darbo organizavimo efektyvumą bei racionalumą. Darbo grupėje, be kita ko, buvo nuspręsta, kad apygardos prokuratūros vyriausiajam prokurorui priimant sprendimą dėl prokuroro tarnybos vietos nustatymo, būtinos visos šios sąlygos: 1) tarnybos vieta gali būti keičiama tik konstatavus esminį darbo krūvio pasikeitimą; 2) tarnybos vieta gali būti keičiama, kai kitomis priemonėmis (perskirstant ikiteisminių tyrimų kontrolę IBPS priemonėmis, taip pat sudarant galimybes prokurorams dirbti nuotoliniu būdu) užtikrinti tolygų darbo krūvį nekeičiant tarnybos vietos nėra galimybės arba kai tokios priemonės jau yra išnaudotos; 3) tarnybos vieta gali būti keičiama tik susipažinus su prokuroro nuomone ir argumentais dėl galimo tarnybos vietos pakeitimo ir įvertinus juos; 4) apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro sprendimas dėl tarnybos vietos nustatymo turi būti suderintas su generaliniu prokuroru; 5) tarnybos vieta gali būti keičiama tik esant realiai veikiančiam kompensavimo mechanizmui. Rašte nurodyta, kad Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras pritarė darbo grupės 2018 m. liepos 4 d. išvadai Nr. 17.9-9980 ir pavedė Personalo ir teisės skyriui parengti būtinus teisės aktus, susijusius su prokuratūros darbo organizavimo pokyčiais, bei atlikti kitus organizacinius veiksmus darbo pokyčiams įgyvendinti ir pasirašė atitinkamus teisės aktus. 2019 m. vasario 4 d. įsigalioja Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2018 m. liepos 10 d. įsakymas Nr. 1-242 „Dėl apygardų prokuratūrų apylinkių prokuratūros prokurorų pareigybių panaikinimo ir įsteigimo“, kuriuo, be kita ko, tvirtinamas ir Lietuvos Respublikos prokuratūros prokurorų pareigybių sąrašas. Nuo 2019 m. vasario 4 d. keisis darbo organizavimas, todėl apygardų prokuratūrų apylinkių prokuratūrų prokurorų darbovietė bus apygardos prokuratūra, kurios veiklos teritorijoje savo funkcijas atlieka apylinkės prokuratūros prokuroras, neturintis pagrindinės tarnybos funkcijų atlikimo vietos, ir iš kurios gauna nurodymus; tarnybos vieta - veiklos teritorija tos apygardos prokuratūros apylinkės prokuratūros, kurioje apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro įsakymu, suderinus su generaliniu prokuroru, nustatyta apylinkės prokuratūros prokuroro tarnybos vieta. Apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras vadovaus apygardos prokuratūrai, nustatys apygardos prokuratūros prokurorų specializaciją ir tarnybos vietą (išskyrus Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorus) apygardos prokuratūros padalinyje, duos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojams, specializuotų skyrių, apylinkių prokuratūrų vyriausiesiems prokurorams ir jų pavaduotojams, specializuotų skyrių, apylinkių prokuratūrų prokurorams, kitų padalinių vadovams, valstybės tarnautojams ir darbuotojams, kurie nėra priskirti atitinkamam padaliniui, kitiems apygardos prokuratūros darbuotojams pavedimus ir kontroliuos jų vykdymą. Nustatys apylinkių prokuratūrų prokurorų, kurie tarnybines funkcijas atlieka visoje apygardos prokuratūros veiklos teritorijoje ir kurių darboviete laikoma apygardos prokuratūra, tarnybos vietą, suderinęs su generaliniu prokuroru. Sprendimas keisti nustatytą prokuroro tarnybos vietą galės būti priimamas tik konstatavus esminį darbo krūvio pasikeitimą, susipažinus su prokuroro nuomone ir argumentais dėl galimo tarnybos vietos pakeitimo, jei kitomis priemonėmis užtikrinti tolygų darbo krūvį nekeičiant tarnybos vietos nėra galimybės arba kai tokios priemonės jau yra išnaudotos. Pažymėta, kad 2019 m. vasario 4 d. apygardų prokuratūrų apylinkių prokuratūrų prokurorų tarnybos vieta turėtų būti nustatyta analogiška apygardų prokuratūrų apylinkių prokuratūrų prokurorų buvusiai darbo vietai. Paprašyta iki 2018 m. rugpjūčio 14 d. organizuoti ir užtikrinti apygardų prokuratūrų apylinkių prokuratūrų prokurorų sutikimų nuo 2019 m. vasario 4 d. eiti apygardos prokuratūros apylinkės prokuratūros prokuroro pareigas pasirašymą bei jų atsiuntimą.
39.7. VAP vyriausiojo prokuroro 2022 m. birželio 8 d. įsakyme Nr. 2V-11 „Dėl Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro 2022 m. sausio 18 d. įsakymo Nr. 2V-3 „Dėl Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorų veiklos sričių patvirtinimo ir specializacijų baudžiamajame procese nustatymo“ pakeitimo“ nustatytos prokurorų, įskaitant pareiškėją, specializacijos baudžiamajame procese. Pareiškėjui, einant specializuoto skyriaus prokuroro pareigas VAP Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriuje, nustatyta specializacija – nusikaltimai elektroninių duomenų ir informacinių sistemų saugumui, nusikalstamos veikos, padarytos elektroninėje erdvėje; sukčiavimas elektroninių ryšių priemonėmis; kitos turtinio pobūdžio nusikalstamos veikos, išskyrus Rekomendacijų 5.2.1, 5.2.3-5.2.6 papunkčiuose numatytas nusikalstamas veikas; kitos prokurorų specializacijos, nustatytos vadovaujantis Rekomendacijose numatytais specializacijų nustatymo principais. Kaip savo skunde nurodo pareiškėjas, jo specializacija einant specializuoto skyriaus prokuroro pareigas VAP Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriuje buvo, o būtent pareiškėjui buvo pavesta kuruoti ikiteisminius tyrimus susijusius su: mokestiniais sukčiavimais; kitos sukčiavimo pobūdžio nusikalstamos veikos, išskyrus Rekomendacijų 5.2.3, 5.2.4 papunkčiuose numatytas nusikalstamas veikas; kontrabanda, muitinės apgaulė, neteisėtas disponavimas akcizais apmokestinamomis prekėmis, neteisėtas prekių ar produkcijos neišvežimas iš Lietuvos Respublikos; nusikaltimai ir nusižengimai valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams; kitos prokurorų specializacijos, nustatytos vadovaujantis Rekomendacijose numatytais specializacijų nustatymo principais (BK 189¹ str. 216 str. (organizuoja Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos ar Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnų atliekamus ikiteisminius tyrimus ir jiems vadovauja).
39.8. Pareiškėjas 2022 m. birželio 8 d. pateikė Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai skundą dėl VAP vyriausiojo prokuroro 2022 m. birželio 7 d. įsakymo Nr. 2P-16 „Dėl Vilniaus apygardos prokuratūros specializuoto skyriaus prokuroro V. P. tarnybos vietos nustatymo“.
39.9. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, išnagrinėjusi pareiškėjo 2022 m. birželio 8 d. skundą, 2022 m. birželio 21 d. raštu Nr. P2-1018 „Dėl informacijos pateikimo“ pateikė atsakymą pareiškėjui. Sprendime pažymėta, kad, pareiškėjo teigimu, Įsakymas priimtas neatsižvelgus į pateiktus argumentus, esant kitų prokurorų sutikimams (turintiems darbo patirties dirbant Pirmajame baudžiamojo persekiojimo skyriuje), o pasirinkta perkelti pareiškėją, turintį 15 metų stažą tiriant finansinio pobūdžio bylas. Sprendime pareiškėjui paaiškinta, kad Lietuvos Respublikos prokurorų tarnybos teisinius santykius reglamentuoja Prokuratūros įstatymas. Šio įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad į prokurorų pareigybių sąraše esančias pareigas asmenį įsakymu skiria generalinis prokuroras. Prokurorų pareigybių sąrašą tvirtina generalinis prokuroras (Prokuratūros įstatymo 26 straipsnio 2 dalis). Prokurorų pavaldumą nustato Prokuratūros įstatymas ir Kompetencijos nuostatai. Generalinio prokuroro (jo pavaduotojo), Generalinės prokuratūros departamento (skyriaus) ar teritorinės prokuratūros vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) įsakymai, potvarkiai, nurodymai, kiti norminiai aktai, nustatantys proceso veiklos ir tarnybos organizavimo tvarką, prokurorams privalomi (Prokuratūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalis). Kitos prokurorų teisės ir pareigos bei kompetencija atliekant pavestas prokuratūros funkcijas nustatomos generalinio prokuroro (jo pavaduotojo) leidžiamuose norminiuose aktuose ir Kompetencijos nuostatuose (Prokuratūros įstatymo 20 straipsnio 6 dalis). Kompetencijos nuostatai nustato, kad apygardos prokuratūros specializuoto skyriaus prokuroro tarnybos vieta – pagrindinė vieta, kurioje apygardos prokuratūros specializuoto skyriaus prokuroras atlieka tarnybos funkcijas ir kuri sutampa su apygardos prokuratūros buveine (6.3 papunktis). Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2012 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. I-185 ,,Dėl Lietuvos Respublikos prokuratūros pareigybių sąrašo patvirtinimo“, kuris įsigaliojo 2012 m. rugsėjo 11 d., buvo įsteigtos Vilniaus apygardos prokuratūros specializuoto skyriaus prokuroro pareigos. Todėl, atsižvelgus į pareiškėjo 2022 m. balandžio 11 d. sutikimą Nr. P2-698 ir vadovaujantis Prokuratūros įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, 26 straipsnio 1, 6 dalimis, 36 straipsnio 1 dalimi, 3 dalies 1 punktu, 49 straipsniu, pareiškėjas nuo 2022 m. gegužės 31 d. buvo perkeltas į VAP specializuoto skyriaus prokuroro pareigas. Vadovaujantis Darbo reglamento“ 28 punktu, 28.1 papunkčiu (apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras nustato apygardos prokuratūros specializuotų skyrių prokurorų specializaciją ir tarnybos vietą (išskyrus Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriuje) apygardos prokuratūros padalinyje), VAP vyriausiajam prokurorui buvo pavesta nustatyti pareiškėjo specializaciją ir tarnybos vietą VAP padalinyje. VAP vyriausiojo prokuroro 2022 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. 2P-16 ,,Dėl Vilniaus apygardos prokuratūros specializuoto skyriaus prokuroro V. P. tarnybos vietos nustatymo“ nuo 2022 m. birželio 8 d. pareiškėjo tarnybos vieta buvo nustatyta VAP Pirmajame baudžiamojo persekiojimo skyriuje. Pagal nustatytą teisinį reglamentavimą apygardos prokuratūros vyriausiajam prokurorui suteikta teisė nustatyti apygardos prokuratūros specializuotų skyrių prokurorų tarnybos vietą. Sprendime pasisakant dėl pareiškėjo motyvų nurodyta, kad iki Įsakymo priėmimo VAP specializuotuose skyriuose, išskyrus Pirmąjį baudžiamojo persekiojimo skyrių, trūko po vieną prokurorą (trys prokurorai laimėję atrankas paskirti į aukštesnes pareigas, vienas prokuroras paliko tarnybą prokuratūroje). Pareiškėjo tarnybos vieta VAP vyriausiojo prokuroro 2022 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. 2P-10 nuo 2002 m. gegužės 31 d. buvo nustatyta VAP Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriuje (toliau ir – BPS), nes būtent ten tuo metu darbo krūvis buvo didžiausias ir ten labiausiai trūko prokuroro. Tačiau nuo 2022 m. birželio 13 d. atleidus iš tarnybos prokurorą, kurio tarnybos vieta buvo nustatyta VAP Pirmajame BPS, įvertinus prokurorų, kuriems jau suteiktos kasmetinės atostogos, skaičių, įvertinus aplinkybę, kad skyriaus prokurorai palaiko valstybinį kaltinimą tiek pirmojoje, tiek apeliacinėje instancijoje, tapo akivaizdu, kad smarkiai augs skyriaus kompetencijai priskirtų ikiteisminių tyrimų skaičius. Išaugusį Pirmojo BPS darbo krūvį objektyviai patvirtina Informacinės prokuratūros sistemos duomenys bei statistiniai duomenys apie VAP Pirmojo BPS 14,1 proc. padidėjusį bylų likutį (ilgai (virš 9 mėnesių) trunkančių bylų likutis padidėjo 8,5 proc.). Pažymėta, kad panaši situacija ir kituose specializuotuose (Antrajame, Trečiajame, Viešojo intereso gynimo) skyriuose. Todėl susiklosčius tokiai situacijai, įvertinus aplinkybę, kad į VAP specializuoto skyriaus prokuroro pareigas pareiškėjas perkeltas nuo 2022 m. gegužės 31 d., atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas iki tol organizavo apylinkės teismui teismingus ikiteisminius tyrimus, Trečiajame BPS pareiškėjas dar nepradėjo dirbti visu pajėgumu (tik buvo pradėtos skirti organizuoti skyriaus kompetencijai priskirtos ikiteisminio tyrimo bylos), atitinkamai pareiškėjo tarnybos vietos pakeitimas VAP Trečiojo BPS funkcijų ir darbo organizavimo itin nesutrikdys, buvo priimtas sprendimas nustatyti pareiškėjo tarnybos vietą VAP Pirmajame BPS (perkeliant su Vilniaus apygardos prokuratūros BPS pareiškėjui organizuoti priskirtomis penkiomis ikiteisminio tyrimo bylomis). Sprendime pareiškėjas buvo informuotas, kad pareiškėjo prašymas nebus tenkinamas; kad VAP Įsakymas parengtas vadovaujantis teisės aktų normomis, atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nurodytus bendruosius reikalavimus, keliamus individualiam administraciniam aktui: turi būti motyvuotas (motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas) bei pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais), tik tuomet jis bus teisėtas ir pagrįstas.
39.10. Į bylą yra pateikti statistiniai duomenys apie bylų likučius 2022 m. birželio 1 d. VAP specializuotuose skyriuose (Pirmajame, Antrajame ir Trečiajame baudžiamojo persekiojimo, Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriuje skyriuose). Į bylą pateiktas 2022 m. VAP Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorų atostogų grafikas laikotarpiu nuo 2022 m. birželio mėn. iki 2022 m. gruodžio mėn.
39.11. Iš byloje esančio Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2018 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. I-242 patvirtinto Lietuvos Respublikos prokuratūros prokurorų pareigybių sąrašo matyti, kad VAP yra Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyrius, Viešojo intereso gynimo skyrius, taip pat Pirmasis baudžiamojo persekiojimo skyrius, Antrasis baudžiamojo persekiojimo skyrius, Trečiasis baudžiamojo persekiojimo skyrius. Šiame Lietuvos Respublikos prokuratūros prokurorų pareigybių sąraše nustatyta, kad VAP Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriuje, Pirmajame baudžiamojo persekiojimo skyriuje, Antrajame baudžiamojo persekiojimo skyriuje, Trečiajame baudžiamojo persekiojimo skyriuje, Viešojo intereso gynimo skyriuje yra po vieną specializuoto skyriaus vyriausiojo prokuroro pareigybę; nustatytas konkretus pareigybės – Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras – skaičius; konkretus skaičius pareigybių – specializuoto skyriaus prokuroras – Pirmajame baudžiamojo persekiojimo skyriuje, Antrajame baudžiamojo persekiojimo skyriuje, Trečiajame baudžiamojo persekiojimo skyriuje ir Viešojo intereso gynimo skyriuje nenustatytas, bet nustatyta, kad VAP yra 44 specializuoto skyriaus prokuroro etatai, nesiejant jų su konkrečiu VAP specializuotu skyriumi.
39.12. Byloje yra VAP vyriausiojo prokuroro 2022 m. birželio 15 d. raštas Nr. 17.9-7616 „Dėl informacijos pateikimo“, adresuotas Lietuvos Respublikos generalinei prokurorei, kuriame pateikta informacija, susijusi su Įsakymo priėmimu. Šiame rašte nurodyta, kad po to, kai Lietuvos Respublikos generalinė prokurorė 2022 m. balandžio 14 d. priėmė įsakymą Nr. P-398 „Dėl V. P. perkėlimo“ situacija dėl darbo krūvio paskirstymo VAP staiga ir iš esmės pasikeitė (dėl prokuroro atsistatydinimo, augančio VAP Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus kompetencijai priskirtų ikiteisminių tyrimų skaičiaus, padėjėjų trūkumo). Atsižvelgdamas į faktinę situaciją, statistinius duomenis apie VAP Pirmajame baudžiamojo persekiojimo skyriuje nuo 2022 m. sausio 1 d. padidėjusį bylų likutį, siekdamas tinkamo šio skyriaus funkcijų atlikimo, VAP vyriausiasis prokuroras pripažino pagrįstais VAP Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro išdėstytus argumentus dėl bent vieno specializuoto skyriaus prokuroro tarnybos vietos nustatymo VAP Pirmajame baudžiamojo persekiojimo skyriuje. 2022 m. birželio 3 d. VAP vyriausiasis prokuroras žodžiu aptarė situaciją su VAP Pirmojo ir Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyrių vyriausiaisiais prokurorais. VAP 3 BPS skyriaus vyriausiasis prokuroras nurodė, kad VAP 3 BPS prokurorui V. P. dar nespėjo nustatyti pilno darbo krūvio, nes jam tik buvo pradėtos skirti organizavimui skyriaus kompetencijai priskirtos ikiteisminio tyrimo bylos. Todėl šio prokuroro perkėlimas į kitą skyrių VAP 3 BPS funkcijų atlikimo nesutrikdys. Bendru sutarimu buvo nutarta prokuroro V. P. tarnybos vietą nustatyti VAP Pirmojo ir Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyrių, ten jį perkeliant jau su VAP 3 BPS jam organizavimui priskirtomis ikiteisminio tyrimo bylomis (tokių tuo momentu buvo 5 ikiteisminiai tyrimai). Apie tai 2022 m. birželio 3 d. žodžiu buvo informuotas pareiškėjas, kuris nurodė, jog į VAP Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyrių nenorėtų būti perkeltas dėl esą nuo bendro darbo Vilniaus apylinkės prokuratūroje laikų egzistuojančios priešpriešos su Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiuoju prokuroru, bet pasiūlė VAP 1 BPS prokurorų kompetencijoje esančius ikiteisminius tyrimus perduoti organizuoti jam, jo darbo vietą paliekant VAP 3 BPS. Su tokia pareiškėjo siūloma jo darbo organizavimo forma VAP vyriausiasis prokuroras nesutiko, pareiškėjo nesutikimo dirbti VAP 1 BPS skyriuje priežastys pasirodė nepagrįstomis. Apie kažkokias ypatingas iki tol apylinkės prokuratūroje iki 2022-05-31 dirbusio ir, iš esmės apylinkės teismui teismingus nesudėtingus ikiteisminius tyrimus organizavusio, pareiškėjo kompetencijas ar specifinius įgūdžius organizuojant VAP 3 BPS kompetencijai priskirtus finansinių ir muitinių nusikaltimų ikiteisminius tyrimus, dėl kurių būtent jis turėtų būti paliktas šiame skyriuje, o vietoje jo tarnybos vieta turėtų būti keičiama kuriam kitam iš VAP 3 BPS ilgai dirbančių prokurorų, VAP vyriausiajam prokurorui nebuvo ir nėra žinoma. Tad būtent pareiškėją perkelti iš VAP Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus ir jo tarybos vietą nustatyti VAP Pirmajame baudžiamojo persekiojimo skyriuje buvo nuspręsta dėl to, jog jis tik nuo 2022 m. gegužės 31 d. pradėjo dirbti VAP specializuotame skyriuje – VAP Trečiajame baudžiamojo persekiojimo skyriuje ir jame iki Įsakymo priėmimo išdirbo tik 5 darbo dienas ir VAP Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriui įprasto prokuroro darbo krūvio dar neturėjo. Todėl būtent pareiškėjas be šio skyriaus funkcijų sutrikdymo galėjo būti perkeltas į VAP Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyrių, kur prokuroro dėl šiame rašte nurodytų priežasčių reikėjo daug labiau.
39.13. Byloje esančiame VAP Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro 2022 m. birželio 6 d. tarnybiniame pranešime Nr. 17.9-6155, adresuotame VAP vyriausiajam prokurorui, išdėstyti konkretūs motyvai, susiję su žmogiškaisiais ištekliais, ir nurodyta, kad VAP Pirmajame baudžiamojo persekiojimo skyriuje susiklosčius sudėtingai situacijai dėl išaugusio darbo krūvio, esamo didelio darbo krūvio ir prokurorų bei prokuroro padėjėjų trūkumo, skyriaus funkcijų tinkamam vykdymui šiuo metu reikalingas vienas prokuroras, o ateityje bus reikalingi du prokurorai bei prokuroro padėjėjas.
40. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Prokuratūros įstatymas, Darbo reglamentas, Kompetencijos nuostatai.
41. Prokuratūros įstatyme nustatyta:
41.1. 6 straipsnyje nustatyta, kad prokuratūrą sudaro Generalinė prokuratūra ir teritorinės – apygardų prokuratūros (1 dalis); apygardos prokuratūrą sudaro apylinkių prokuratūros ir apygardos prokuratūros specializuoti skyriai (2 dalis).
41.2. 9 straipsnyje nustatyta, kad teritorines prokuratūras steigia, reorganizuoja ir likviduoja, jų statusą, struktūrą, kompetenciją ir veiklos teritorijas, atsižvelgdamas į įstatymų nustatytas apygardų ir apylinkių teismų veiklos teritorijas, nustato generalinis prokuroras (1 dalis); teritorinei prokuratūrai vadovauja teritorinės prokuratūros vyriausiasis prokuroras ir jo pavaduotojai pagal kompetenciją (2 dalis); teritorinės prokuratūros pagal kompetenciją: 1) organizuoja ikiteisminį tyrimą ir jam vadovauja; 2) atlieka ikiteisminį tyrimą; 3) kontroliuoja ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiklą baudžiamajame procese; 4) palaiko valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose; 5) kontroliuoja nuosprendžių pateikimą vykdyti; 6) koordinuoja ikiteisminio tyrimo įstaigų veiksmus tiriant nusikalstamas veikas (3 dalis).
41.3. 14 straipsnyje nustatyta, kad prokurorų pavaldumą nustato Prokuratūros įstatymas ir Prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatai (Kompetencijos nuostatai); Generalinio prokuroro (jo pavaduotojo), Generalinės prokuratūros departamento (skyriaus) ar teritorinės prokuratūros vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) įsakymai, potvarkiai, nurodymai, kiti norminiai aktai, nustatantys proceso veiklos ir tarnybos organizavimo tvarką, prokurorams privalomi (1 dalis).
41.4. 20 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad kitos prokurorų teisės ir pareigos bei kompetencija atliekant pavestas prokuratūros funkcijas nustatomos generalinio prokuroro (jo pavaduotojo) leidžiamuose norminiuose aktuose ir Kompetencijos nuostatuose.
41.5. 23 straipsnyje nustatyta, kad generalinis prokuroras Generalinės prokuratūros, teritorinių prokuratūrų, generalinio prokuroro ir jo pavaduotojų, prokurorų kompetenciją nustato įsakymu patvirtindamas Kompetencijos nuostatus (1 dalis).
41.6. 26 straipsnyje nustatyta, kad į prokurorų pareigybių sąraše esančias pareigas asmenį įsakymu skiria generalinis prokuroras (1 dalis); prokurorų pareigybių sąrašą tvirtina generalinis prokuroras (2 dalis).
41.7. 36 straipsnyje nustatyta, kad prokuroras generalinio prokuroro įsakymu gali būti perkeltas į lygiavertes ar žemesnes pareigas (1 dalis).
41.8. 37 straipsnyje nustatyta, kad generalinis prokuroras (jo pavaduotojas) tarnybinio būtinumo atvejais gali be prokuroro sutikimo laikinai perkelti jį į bet kurią prokuratūrą, kitą tos pačios prokuratūros padalinį ar kitas prokuroro pareigas; sprendžiant dėl prokuroro perkėlimo, įvertinama perkeliamo prokuroro kvalifikacija, darbo stažas, specializacija, atstumas iki vietovės, kurios teritorijoje esančioje prokuratūroje ar jos padalinyje yra laisva prokuroro vieta, prokuroro nuomonė ir argumentai dėl galimo perkėlimo, taip pat kitos esminės aplinkybės; šioje dalyje nustatyta tvarka prokuroro perkėlimas negali trukti ilgiau kaip vienerius metus per trejus tarnybos prokuratūroje metus (1 dalis); generalinis prokuroras (jo pavaduotojas) į prokuroro, kuris dėl svarbių priežasčių negali eiti pareigų (serga ar yra kita svarbi priežastis), pareigas gali laikinai perkelti kitą prokurorą jo sutikimu, iki grįš negalintis eiti pareigų prokuroras (2 dalis); 37 straipsnio nustatyta tvarka perkeltam prokurorui mokamas ne mažesnis kaip iki perkėlimo nustatytas atlyginimas, taip pat Vyriausybės nustatyta tvarka kompensuojamos su perkėlimu susijusios išlaidos (3 dalis).
42. Kompetencijos nuostatuose nustatyta:
42.1. Apygardos prokuratūros specializuoto skyriaus prokuroro tarnybos vieta – pagrindinė vieta, kurioje apygardos prokuratūros specializuoto skyriaus prokuroras atlieka tarnybos funkcijas ir kuri sutampa su apygardos prokuratūros buveine (6.3 papunktis).
42.2. Padalinys – Generalinės prokuratūros departamentas, skyrius, apygardos prokuratūros specializuotas skyrius, apylinkės prokuratūra, apylinkės prokuratūros skyrius (6.7 papunktis).
43. Darbo reglamente nustatyta:
43.1. Apygardų prokuratūroms vadovauja apygardų vyriausieji prokurorai ir jų pavaduotojai pagal kompetenciją (5 punktas).
43.2. Apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas) vadovauja apygardos prokuratūrai, duoda apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojams, specializuotų skyrių, apylinkių prokuratūrų vyriausiesiems prokurorams ir jų pavaduotojams, specializuotų skyrių, apylinkių prokuratūrų prokurorams, kitų padalinių vadovams, valstybės tarnautojams ir darbuotojams, kurie nėra priskirti atitinkamam padaliniui, kitiems apygardos prokuratūros darbuotojams pavedimus ir kontroliuoja jų vykdymą (28 punktas). Apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas) nustato apygardos prokuratūros specializuotų skyrių prokurorų specializaciją ir tarnybos vietą (išskyrus Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriuje) apygardos prokuratūros padalinyje (28.1 papunktis); apylinkių prokuratūrų prokurorų, kurie tarnybines funkcijas atlieka visoje apygardos prokuratūros veiklos teritorijoje ir kurių darboviete laikoma apygardos prokuratūra, specializaciją ir tarnybos vietą, taip pat ir apylinkės prokuratūros padalinyje, jei toks yra; konstatavus esminį darbo krūvio pasikeitimą, jei kitomis priemonėmis užtikrinti tolygų darbo krūvį nekeičiant tarnybos vietos nėra galimybės arba kai tokios priemonės jau yra išnaudotos, sprendimas pakeisti prokuroro tarnybos vietą, jei dėl to pasikeis tarnybinių funkcijų atlikimo vietovė (miestas, rajonas), priimamas susipažinus su prokuroro nuomone ir argumentais dėl galimo tarnybos vietos pakeitimo ir turi būti suderintas su generaliniu prokuroru (28.2 papunktis).
43.3. Apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas) užtikrina apygardos prokuratūros darbuotojų darbo drausmę, darbo krūvių tolygų paskirstymą ir vykdo jo kontrolę (29 punktas).
44. Pareiškėjas skunde nurodo, jog sužinojęs apie VAP vyriausiojo prokuroro Įsakymą keisti (perkelti) tarnybos vietą, išdėstė argumentus, kodėl tai nėra pats tinkamiausias sprendimas. Pirma, nurodė, jog nesutinka su sprendimu perkelti į kitą tarnybos vietą; argumentuotai išdėstė savo poziciją, kad įgyta darbo patirtis (15 metų) atitinka būtent VAP Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus specializaciją. Antra, pasiūlė IBPS priemonėmis (perskirstant ikiteisminių tyrimų kontrolę IBPS priemonėmis) užtikrinti tolygų darbo krūvį nekeičiant tarnybos darbo vietos. Trečia, pareiškėjas siūlė perkelti kitus prokurorus, kurie išreiškė norą būti perkeltais į VAP Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyrių, ir nurodė jų pavardes. Ketvirta, paaiškino, kad VAP Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriuje atsiradusio krūvio mažinimui nėra pats tinkamiausias kandidatas, kadangi svarsto galimybę pasinaudoti tėvystės atostogų galimybe. Pareiškėjas skunde pažymėjo, jog visi šie argumentai buvo ignoruojami. Teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, kad nekvestionuoja pačios diskrecijos teisės, tačiau ji nėra absoliuti, todėl rėmėsi 2018 m. liepos 10 d. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro raštu (nurodyme) Nr. 17.9-10125 „Dėl sutikimų“, kuriame yra suformuoti esminiai principai, kuriais vadovaujamasi nustatant (keičiant) tarnybos vietą; raštas skirtas įvertinti visą apygardos prokuratūros struktūrą, siekiant efektyvesnio darbo, tai buvo numatytas procedūrinis kelias, kaip keisti tarnybos vietą apylinkių prokurorams. Jeigu apylinkių prokuratūrų prokurorams nustatytos privalomos procedūros, tai apygardos specializuotų skyrių prokurorams nėra nustatytos. Pareiškėjas nurodė, kad jo atveju procedūros nebuvo pažeistos (nurodytos rašte), bet kad nebūtų tokių situacijų, kad prokuroras būtų perkeliamas pagal užgaidą, taip, kaip norisi apygardos vyriausiajam prokurorui, reikalingos tam tikros sąlygos. Turi būti keliamo prokuroro nuomonė (pareiškėjo nuomonė buvo), pareiškėjas sutinka, kad krūvį reikia lyginti, paklausė, ar įmanoma išlyginti krūvį būnant skyriuje, kuriame pareiškėjas yra, pareiškėjui buvo akcentuojama, kad krūvio padidėjimas yra laikinas, artimiausiu metu, reikia išlyginti krūvį nedelsiant. Pareiškėjo siūlymas buvo, kad jį paliktų tame pačiame skyriuje, bet perskirstytų darbo krūvį, bet pareiškėjui buvo pasakyta, jog tai neįmanoma. Pareiškėjo nuomone, buvo pažeisti rašte nurodyti principai, į ką turi būti atsižvelgiama perkeliant (ne procedūriniai reikalavimai). Pareiškėjas paaiškino, kad jo pareigos iš tikrųjų liko tos pačios (VAP specializuoto skyriaus prokuroras), pasikeitė tarnybos funkcijų atlikimo vieta (kitame padalinyje), bet niekas nekalba apie tarnybos funkcijas. Pareiškėjas pabrėžė, kad principinės funkcijos liko tos pačios, tačiau specializuoti skyriai turi savo specifiką, jie specializuoti pagal funkcijų atlikimą, t. y. pasikeitė pareiškėjo funkcijų specifika. Taigi pati specializacija, funkcijų specifika iš esmės pasikeičia. Nežiūrima, kokia yra konkretaus prokuroro specializacija, darbo patirtis, atliekamų funkcijų specifika, bet žiūrima tik darbo krūvio (pareiškėjas neginčija, kad darbo krūvis turi būti išlyginamas).
45. Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą Prokuratūros įstatyme, Kompetencijos nuostatuose ir Darbo reglamente įtvirtintą teisinį reguliavimą pažymi, kad VAP vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas) nustato VAP specializuotų skyrių prokurorų specializaciją ir tarnybos vietą (išskyrus Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriuje) apygardos prokuratūros padalinyje; nustatydamas VAP specializuoto skyriaus prokuroro specializaciją ir darbo vietą VAP vyriausiasis prokuroras neprivalo gauti specializuoto skyriaus prokuroro sutikimą, nėra saistomas tokio prokuroro nesutikimo dėl nustatomos specializacijos ir tarnybos vietos (įskaitant nesutikimą būti perkeltam į kitą tarnybos vietą – kitą VAP specializuotą skyrių). Todėl atmetamas pareiškėjo argumentas, kad VAP vyriausiasis prokuroras privalėjo atsižvelgti į tai, kad pareiškėjas nesutiko būti perkeltas į kitą tarnybos vietą, nes argumentuotai išdėstė savo poziciją, kad įgyta darbo patirtis (15 metų) atitinka būtent VAP Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus specializaciją. Teismas daro išvadą, kad specializuoto skyriaus prokuroras turi teisę teikti siūlymus, kaip užtikrinti tolygų darbo krūvį nekeičiant specializuoto skyriaus prokuroro tarnybos vietos, tačiau pažymėtina, kad, kaip matyti iš aptarto teisinio reguliavimo, VAP vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas) vadovauja apygardos prokuratūrai, užtikrina VAP darbuotojų darbo drausmę, darbo krūvių tolygų paskirstymą ir vykdo jo kontrolę, taigi VAP vyriausiasis prokuroras yra atsakingas už darbo krūvio tolygų paskirstymą ir jo kontrolės vykdymą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo daryti išvadą, kad VAP vyriausiasis prokuroras privalo atsižvelgti į kiekvieno specializuoto skyriaus prokuroro pasiūlymą dėl to, kaip turi būti užtikrinamas tolygus darbo krūvis; VAP vyriausiasis prokuroras turi teisę, nepažeisdamas imperatyvių teisės aktų nuostatų, atsižvelgdamas į faktinę situaciją VAP, priimti sprendimus, leidžiančius jam įgyvendinti minėtas teisės aktais nustatytas funkcijas, susijusias su tolygaus darbo krūvio užtikrinimu, užtikrinančius kokybišką ir tinkamą VAP funkcijų įgyvendinimą. Jeigu VAP vyriausiasis prokuroras būtų įpareigotas atsižvelgti į kiekvieno specializuoto skyriaus prokuroro pasiūlymą (pasiūlymus) dėl to, kaip turi būti užtikrinamas tolygus darbo krūvis VAP, galėtų susiklostyti situaciją, kai VAP vyriausiasis prokuroras negalėtų priimti reikalingų sprendimų, įgyvendinti jam priskirtų funkcijų dėl darbo krūvio tolygaus paskirstymo, nes nebūtų įmanoma priimti sprendimo, kuris atitiktų visus pateiktus pasiūlymus, ypač jeigu jie būtų skirtingi, sunkiai suderinami tarpusavyje. Atsižvelgiant į tai, atmetamas pareiškėjo argumentas, kad jis siūlė IBPS priemonėmis (perskirstant ikiteisminių tyrimų kontrolę IBPS priemonėmis) užtikrinti tolygų darbo krūvį nekeičiant tarnybos darbo vietos, bet į tai nebuvo atsižvelgta. Dėl pareiškėjo argumento, kad pareiškėjas siūlė perkelti kitus prokurorus, kurie išreiškė norą būti perkeltais į VAP Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyrių, ir nurodė jų pavardes, teismas pažymi, kad VAP specializuotų skyrių prokurorų specializaciją ir tarnybos vietą (išskyrus Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriuje) apygardos prokuratūros padalinyje įgaliotas nustatyti VAP vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas), vykdydamas šią savo funkciją VAP vyriausiasis prokuroras nėra saistomas specializuotų skyrių prokurorų pasiūlymų dėl to, kokiems specializuotų skyrių prokurorams kokia specializacija ir kokia tarnybos vieta turi būti nustatyta. Dėl pareiškėjo argumento, kad jis paaiškino jog VAP Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriuje atsiradusio krūvio mažinimui nėra pats tinkamiausias kandidatas, kadangi svarsto galimybę pasinaudoti tėvystės atostogų galimybe, pažymėtina, kad, visų pirma, pareiškėjas nurodė, kad tokią galimybę svarsto, tačiau byloje nėra duomenų, kad jis ja pasinaudojo, antra, kaip minėta, VAP vyriausiasis prokuroras yra atsakingas už darbo krūvio tolygų paskirstymą ir jo kontrolės vykdymą, jis nėra saistomas kiekvieno specializuoto skyriaus prokuroro pasiūlymų dėl to, kaip turi būti užtikrinamas tolygus darbo krūvis. Pareiškėjas nurodė, kad rėmėsi 2018 m. liepos 10 d. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro raštu (nurodyme) Nr. 17.9-10125 „Dėl sutikimų“, kuriame yra suformuoti esminiai principai, kuriais vadovaujamasi nustatant (keičiant) tarnybos vietą; pareiškėjas nurodė, kad buvo pažeisti rašte nurodyti principai, į ką turi būti atsižvelgiama perkeliant (ne procedūriniai reikalavimai). Teismas, įvertinęs 2018 m. liepos 10 d. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro raštu (nurodyme) Nr. 17.9-10125 „Dėl sutikimų“ turinį sutinka su atsakovo pozicija, kad minėtame Generalinės prokuratūros rašte aptartos atitinkamos prokurorų tarnybos vietos keitimo sąlygos, kuriomis remiasi pareiškėjas, taikomos tik nustatant apylinkių prokuratūrų prokurorų tarnybos vietą, ir tik tuomet, jei dėl to pasikeis tarnybinių funkcijų atlikimo vietovė (miestas, rajonas), o iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas Įsakymo priėmimo metu ėjo ne apylinkės prokuratūros prokuroro, o apygardos prokuratūros specializuoto skyriaus prokuroro pareigas, be to, ir jo tarnybinių funkcijų atlikimo vietovė (miestas, rajonas) Įsakymu nebuvo keičiami. Be to, teismas atkreipia dėmesį, kad 2018 m. liepos 10 d. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro raštu (nurodyme) Nr. 17.9-10125 „Dėl sutikimų“ buvo nurodyta, kad apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras vadovaus apygardos prokuratūrai, nustatys apygardos prokuratūros prokurorų specializaciją ir tarnybos vietą (išskyrus Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorus) apygardos prokuratūros padalinyje, duos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojams, specializuotų skyrių, apylinkių prokuratūrų vyriausiesiems prokurorams ir jų pavaduotojams, specializuotų skyrių, apylinkių prokuratūrų prokurorams, kitų padalinių vadovams, valstybės tarnautojams ir darbuotojams, kurie nėra priskirti atitinkamam padaliniui, kitiems apygardos prokuratūros darbuotojams pavedimus ir kontroliuos jų vykdymą. Pareiškėjas paaiškino, kad jo pareigos iš tikrųjų liko tos pačios (VAP specializuoto skyriaus prokuroras), pasikeitė tarnybos funkcijų atlikimo vieta (kitame padalinyje), bet esmė yra ta, jog specializuoti skyriai turi savo specifiką, jie specializuoti pagal funkcijų atlikimą, taigi iš esmės pasikeitė pareiškėjo specializacija, funkcijų specifika. Tačiau pareiškėjo atveju nebuvo vertinama pareiškėjo specializacija, darbo patirtis, atliekamų funkcijų specifika, bet buvo žiūrima tik darbo krūvio. Teismas pažymi, kad, kaip minėta, VAP vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas) teisės aktais yra įgaliotas nustatyti VAP specializuotų skyrių prokurorų specializaciją ir tarnybos vietą (išskyrus Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriuje) apygardos prokuratūros padalinyje, be to VAP vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas) užtikrina VAP darbuotojų darbo drausmę, darbo krūvių tolygų paskirstymą ir vykdo jo kontrolę.
46. Šiame kontekste pažymėtina, kad, kaip minėta, iš byloje esančio Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2018 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. I-242 patvirtinto Lietuvos Respublikos prokuratūros prokurorų pareigybių sąrašo matyti, kad VAP nustatytas konkretus pareigybės – Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras – skaičius; konkretus skaičius pareigybių – specializuoto skyriaus prokuroras – Pirmajame baudžiamojo persekiojimo skyriuje, Antrajame baudžiamojo persekiojimo skyriuje, Trečiajame baudžiamojo persekiojimo skyriuje ir Viešojo intereso gynimo skyriuje nenustatytas, bet nustatyta, kad VAP yra 44 (keturiasdešimt keturi) specializuoto skyriaus prokuroro etatai, nesiejant jų su konkrečiu VAP specializuotu skyriumi. Be to, pareiškėjui Lietuvos Respublikos generalinės prokurorės 2022 m. balandžio 7 d. pateiktame pasiūlyme Nr. P2-676 „Pasiūlymas užimti pareigas prokuratūroje“ pareiškėjui buvo pasiūlyta vadovaujantis Prokuratūros įstatymo 36 straipsnio 3 dalies 1 punktu apsvarstyti galimybę „būti perkeltam į Vilniaus apygardos prokuratūros specializuoto skyriaus prokuroro pareigas (pareiginės algos koeficientas <...>) (vadovaujantis Lietuvos Respublikos prokuratūros darbo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2014 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. I-202, 28.1 papunkčiu specializaciją ir tarnybos vietą apygardos prokuratūros padalinyje nustato Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras)“. Taigi generalinės prokurorės siūlyme nebuvo nurodyta, kad pareiškėjui siūlomos specializuoto skyriaus prokuroro pareigos VAP Trečiajame baudžiamojo persekiojimo skyriuje.
47. Pareiškėjas skunde nurodo, kad priimtas Įsakymas pareiškėją perkelti į kitą tarnybos vietą, kuris buvo apskųstas Generalinei prokurorei, tačiau ji Sprendimu pareiškėjo skundo netenkino. Generalinė prokuratūra, priimdama Sprendimą, netinkamai vertino visas faktines aplinkybes, o būtent realią galimybę išspręsti susiklosčiusią situaciją neperkeliant pareiškėjo į kitą specializuotą padalinį, dėl ko, buvo priimtas nepagrįstas ir neteisėtas Sprendimas. Pareiškėjas skunde teigia, kad pagrindinis Sprendimo motyvas tai, kad VAP Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriuje išaugo darbo krūvis, o pareiškėjas į VAP Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro pareigas perkeltas tik nuo 2022 m. gegužės 31 d., todėl pagrįstai nuspręsta nustatyti pareiškėjo tarnybos vietą VAP Pirmajame baudžiamojo persekiojimo skyriuje. Pareiškėjo nuomone, toks Sprendimas akivaizdžiai nepagrįstas, kadangi prieštarauja 2018 m. liepos 10 d. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro rašte (nurodyme) Nr. 17.9-10125„Dėl sutikimų“ įtvirtintoms nuostatoms, reglamentuojančios esminius principus dėl tarnybos vietos pakeitimo; šiame rašte (nurodyme) aiškiai pabrėžiama, kad sprendimas keisti nustatytą prokuroro tarnybos vietą gali būti priimamas tik konstatavus esminį darbo krūvio pasikeitimą, susipažinus su prokuroro nuomone ir argumentais dėl galimo tarnybos vietos pakeitimo, jei kitomis priemonėmis užtikrinti tolygų darbo krūvį nekeičiant tarnybos vietos nėra galimybės arba kai tokios priemonės jau yra išnaudotos.
48. Šie pareiškėjo argumentai vertintini kaip nepagrįsti dėl to, kad, kaip jau yra minėta, teismas, įvertinęs 2018 m. liepos 10 d. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro raštu (nurodyme) Nr. 17.9-10125 „Dėl sutikimų“ turinį, sutinka su atsakovo pozicija, kad minėtame Generalinės prokuratūros rašte aptartos atitinkamos prokurorų tarnybos vietos keitimo sąlygos, kuriomis remiasi pareiškėjas, taikomos tik nustatant apylinkių prokuratūrų prokurorų tarnybos vietą, ir tik tuomet, jei dėl to pasikeis tarnybinių funkcijų atlikimo vietovė (miestas, rajonas), o iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas Įsakymo priėmimo metu ėjo ne apylinkės prokuratūros prokuroro, o apygardos prokuratūros specializuoto skyriaus prokuroro pareigas, be to, ir jo tarnybinių funkcijų atlikimo vietovė (miestas, rajonas) Įsakymu nebuvo keičiami. Be to, teismas atkreipia dėmesį, kad 2018 m. liepos 10 d. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro raštu (nurodyme) Nr. 17.9-10125 „Dėl sutikimų“ buvo nurodyta, kad apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras vadovaus apygardos prokuratūrai, nustatys apygardos prokuratūros prokurorų specializaciją ir tarnybos vietą (išskyrus Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorus) apygardos prokuratūros padalinyje, duos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojams, specializuotų skyrių, apylinkių prokuratūrų vyriausiesiems prokurorams ir jų pavaduotojams, specializuotų skyrių, apylinkių prokuratūrų prokurorams, kitų padalinių vadovams, valstybės tarnautojams ir darbuotojams, kurie nėra priskirti atitinkamam padaliniui, kitiems apygardos prokuratūros darbuotojams pavedimus ir kontroliuos jų vykdymą.
49. Teismo posėdžio metu pareiškėjas teigė, kad susidarė diskriminacinio pobūdžio situacija, kai neindividualizuojama dėl asmens (specializuoto skyriaus prokuroro), dėl kurio priimamas sprendimas, o vienintelis atsakovo motyvas dėl perkėlimo, kad perkelti pareiškėją, nes jis atėjo vėliausiai į skyrių, o specializacija, darbo specifika, darbo patirtis tapo nesvarbi. Pareiškėjas nurodė, jog, priėmus ginčijamą Įsakymą, jis yra diskriminuojamas. Pareiškėjas akcentavo, kad ginčas kyla ne dėl procedūrinių, o dėl principinių klausimų, kyla ne teisėtumo, o teisingumo klausimas. Pareiškėjas akcentavo, kad pagrindinis argumentas priimto sprendimo yra vienas – krūvio padidėjimo atveju buvo sprendžiamas klausimas, kaip tą krūvį išlyginti. Individualizuojant, kurį prokurorą pasirinkti, turi būti taikomi tam tikri principai, turi būti atsižvelgiama į asmens nuomonę, patirtį, specializaciją. Formaliai Įsakymas atitinka teisės aktų reikalavimus, formaliai yra teisėtas, bet nėra individualizuotas, nėra teisingas.
50. Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad diskriminacija – tiesioginė ir netiesioginė diskriminacija, priekabiavimas, nurodymas diskriminuoti lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu. Taigi, diskriminacija – tai neigiamų pasekmių asmeniui sukėlimas dėl tam tikrų asmens požymių ar jo priklausymo tam tikrai socialinei grupei. Diskriminacijai pripažinti turi būti keletas sąlygų, o svarbiausia iš jų, kad skirtingas traktavimas būtų nepagrįstas, uždraustas įstatymu ir paremtas kriterijais, kuriuos draudžia įstatymas. Pažymėtina, kad pareiškėjas nenurodė ir nepateikė jokių faktinių duomenų, kad būtent dėl kurio nors iš nurodytų požymių jam buvo taikomos mažiau palankios sąlygos, negu kitiems asmenims.
51. Minėta, kad Įsakyme nurodyta, kokiomis teisės aktų nuostatomis remiantis Įsakymas priimtas; Įsakyme nurodyta, kad jis priimtas atsižvelgiant į 2022 m. birželio 7 d. VAP Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro J. R. 2022 m. birželio 6 d. tarnybinį pranešimą, kuriuo informuojama apie šiame skyriuje dėl prokurorų kaitos išaugusį darbo krūvį, taip pat į Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento pateiktus statistinius duomenis apie Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorų turimą bylų likutį 2022 m. birželio 1 dienai (šiame VAP struktūriniame padalinyje bylų likučio pokytis nuo 2022 m. pradžios augo 14,1 proc., o bylų likučio, kai tyrimas trunka ilgiau nei 9 mėn. pokytis nuo 2022 metų pradžios išaugo 8,5 proc.) bei siekiant užtikrinti VAP specializuotų skyrių prokurorų darbo krūvio tolygų paskirstymą ir veiklos efektyvumą. Taigi Įsakyme nurodyta, kokios faktinės aplinkybės lėmė Įsakymo priėmimą. Teismas, įvertinęs byloje esančio 2022 m. birželio 7 d. VAP Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro J. R. 2022 m. birželio 6 d. tarnybinio pranešimo, kuriuo informuojama apie šiame skyriuje dėl prokurorų kaitos išaugusį darbo krūvį, turinį, taip pat Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento pateiktus statistinius duomenis apie Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorų turimą bylų likutį 2022 m. birželio 1 dienai, VAP vyriausiojo prokuroro 2022 m. birželio 15 d. rašto Nr. 17.9-7616 „Dėl informacijos pateikimo“, adresuoto Lietuvos Respublikos generalinei prokurorei, kuriame pateikta informacija, susijusi su Įsakymo priėmimu, turinį, atsižvelgdamas į aptartą Prokuratūros įstatyme, Darbo reglamente, Kompetencijos nuostatuose įtvirtintą teisinį reguliavimą neturi pagrindo daryti išvadą, kad Įsakymu pareiškėjas diskriminuojamas.
52. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką viešojo administravimo subjekto struktūros tvarkymas – tai vidaus administravimo veiklos forma, kuria ne tik užtikrinamas viešojo administravimo subjekto savarankiškas funkcionavimas, bet ir jam priskirtų viešojo administravimo funkcijų įgyvendinimas. Kiekvienas viešojo administravimo subjektas, spręsdamas įstatymų leidėjo pavestus uždavinius, turi diskrecijos teisę, nepažeisdamas imperatyvių teisės aktų reikalavimų, veikti (inter alia (be kita ko) tvarkyti savo struktūrą) tokiu būdu, kad tie uždaviniai būtų įgyvendinti laiku ir tinkamai, laikantis efektyvumo, objektyvumo bei kitų viešojo administravimo principų (2012 m. gruodžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-3085/2012; 2011 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A62-340/2011). LVAT ne kartą yra pasisakęs, jog, vertinant struktūros pakeitimus, padarytus laikantis teisės aktų reikalavimų, valstybės tarnautojo interesai negali būti aukščiau už valstybės politikos interesus atitinkamoje valstybinio sektoriaus srityje. Valstybės tarnautojų teisių galimi pažeidimai turėtų būti konstatuojami ne per teisės aktus, apibrėžiančius valdžios institucijų veiklą, bet per teisės normas, tiesiogiai reglamentuojančias valstybės tarnybą ir konkretaus valstybės tarnautojo teises (žr., pvz., 2008-06-04 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-904/2008, 2010-05-10 nutartį administracinėje byloje Nr. A662-684/2010, 2016-12-22 nutartį administracinėje byloje Nr. A-4784-492/2016 ir kt.).
53. Įvertinus byloje esančius duomenis ir susiklosčiusią faktinę situaciją, šiuo atveju byloje nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjo tarnybos vieta Įsakymu buvo nustatyta nesilaikant imperatyvių teisės aktų reikalavimų; pažymėtina, kad pareiškėjo tarnybos vietą nustatė kompetentingas subjektas, įgyvendindamas teisės aktų jam suteiktus įgaliojimus, siekdamas, kad būtų tinkamai įgyvendintos VAP funkcijos.
54. Atsižvelgiant į išdėstytas faktines aplinkybes ir aptartą tiesinį reguliavimą, Įsakymas ir Sprendimas yra pagrįsti ir teisėti, naikinti juos nėra teisinio pagrindo, o pareiškėjo skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo V. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.