- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-30
- Bylos Nr.
- A-502-3867-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Anatolijus Baranovas (pirm.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė, Artūras Drigotas (pran.)
- Trečiasis asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės „Statybos progresija“, D. Z., uždaroji akcinė bendrovė „Grinda“
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
- Kategorijos
- 13.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,
trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Statybos progresija“ atstovams L. P. ir adv. Beatai Vilienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo 702-osios gyvenamųjų namų statybos bendrijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo 702-osios gyvenamųjų namų statybos bendrijos skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, tretieji suinteresuoti asmenys – D. Z., uždaroji akcinė bendrovė „Statybos progresija“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Grinda“, dėl projektavimo sąlygų sąvado panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas 702-oji gyvenamųjų namų statybos bendrija (toliau – ir Bendrija, pareiškėjas, apeliantas) skundu, kurį papildė, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas:
1) panaikinti atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – Administracija, atsakovas) 2007 m. birželio 13 d. išduotą daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, projektavimo sąlygų sąvadą Nr. RPS 1094 (toliau – ir Sąvadas);
2) įpareigoti atsakovą kreiptis į pareiškėją, kaip inžinerinių tinklų (lietaus kanalizacijos, fekalinės kanalizacijos, vandentiekio) savininką, dėl statinio projektavimo sąlygų parengimo, kai statytojai nori statyti statinius, kurie nuo pareiškėjo inžinerinių tinklų yra nutolę mažiau nei nuo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Grinda“ (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo) ar UAB „Vilniaus vandenys“ (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo) inžinerinių tinklų.
Skunde pareiškėjas paaiškino, kad Administracija 2007 m. rugsėjo 10 d. išdavė statybos leidimą Nr. GN/979/07-0915 daugiabučiam gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini), Vilniuje, (toliau – ir Namas) statyti (toliau – ir Statybos leidimas). Nurodė, jog UAB „Grinda“ 2007 m. balandžio 12 d. D. Z. (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo) išdavė technines sąlygas Nr. 07/073 lietaus vandens, statybinio drenažo nuvedimui (prijungimui) Vilniaus mieste (toliau – ir Techninės sąlygos), kurių pagrindu D. Z. buvo išduotas Sąvadas. Manė, kad Techninės sąlygos ir Sąvadas buvo išduoti neteisėtai, todėl turi būti panaikinti.
Pažymėjo, jog, pagal Technines sąlygas, buvo numatyta D. Z. planuojamo statyti Namo lietaus kanalizaciją prijungti prie lietaus kanalizacijos tinklų, esančių Visorių ir P. Vaičaičio gatvių sankirtoje, nuosavybės teisėmis priklausančių pareiškėjui, ir vertino, kad taip buvo pažeisti pareiškėjo teisės ir teisės aktai. Nurodė, jog minėtoje vietoje yra tik pareiškėjui priklausantys lietaus nuotekų inžineriniai tinklai. Teigė, kad Techninės sąlygos buvo išduotos pažeidžiant Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 32 dalį ir 20 straipsnio 6 dalį bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 215 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.05.07:2002 „Statinio projektavimo sąlygų sąvadas“ (toliau – ir Reglamentas) 11.1, 38 ir 40 punktus, nes pareiškėjo nebuvo paprašyta techninių sąlygų, o UAB „Grinda“ išduotos Techninės sąlygos buvo nekonkrečios ir neaiškios.
Laikėsi pozicijos, kad Sąvadas buvo parengtas pagal neteisėtas Technines sąlygas ir taip buvo pažeisti Statybos įstatymo 2 straipsnio 32–33 dalių, 20 straipsnio 3–6 ir 12 dalių bei Reglamento 11.1–11.2, 11.4, 38, 40, 48 punktų reikalavimai, nes nebuvo gautos Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Vilniaus RAAD), t. y. už saugomos teritorijos apsaugą atsakingos institucijos sąlygos, projektavimo sąlygos, be to, nenurodyta, kokiu saugomos teritorijos apsaugos reglamentu reikia vadovautis.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pareiškėjas papildomai paaiškino, kad prie jam nuosavybės teisėmis priklausančių inžinerinių tinklų prijungimas nesuprojektuotas. Teigė, jog Bendrija yra sudariusi sutartį su UAB „Stiebas“, iš kurios nuostatų matyti, kad prie UAB „Stiebas“ nuosavybės teisėmis priklausančių inžinerinių tinklų gali būti suprojektuotas prisijungimas tik esant tam tikroms sąlygoms ir pareiškėjo sutikimui.
Atsiliepimas
Atsakovas Administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime atsakovas paaiškino, kad reikalavimas dėl UAB „Grinda“ išduotų Techninių sąlygų jau buvo nagrinėjamas administracinėje byloje Nr. I-7294-10/2007, kurioje ginčas dėl Statybos leidimo, išduoto Techninių sąlygų ir Sąvado pagrindu, teisėtumo buvo kilęs tarp tų pačių šalių. Akcentavo, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. gruodžio 21 d. sprendimu pasisakė dėl pareiškėjo reikalavimų, susijusių su tariamai neteisėtu prisijungimu prie jam priklausančių inžinerinių tinklų, ir konstatavo, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog, pagal Technines sąlygas, buvo numatytas prisijungimas prie jam priklausančių inžinerinių tinklų, nes Techninėse sąlygose nėra nurodyta, kad bus jungiamasi būtent prie pareiškėjui priklausančių inžinerinių tinklų. Pabrėžė, kad Vilniaus RAAD sąlygos yra nereikalingos, nes objektas nėra saugomoje teritorijoje.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu atsakovas papildomai paaiškino, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas dėl Techninių sąlygų teisėtumo yra jau pasisakęs nutartyje, kurioje buvo nagrinėjamas Statybos leidimo teisėtumo klausimas. Teigė, jog minėta nutartis turi prejudicinę reikšmę šioje byloje.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo D. Z. atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino, kad pareiškėjas Techninių sąlygų teisėtumo klausimą kėlė jau išnagrinėtose administracinėse bylose Nr. I-7294-10/2007 ir Nr. A20-150/2008. Teigė, jog, pagal administracinėje byloje Nr. I-7294-10/2007 pateiktą inžinerinių tinklų generalinį planą, lietaus nuotekų inžineriniai tinklai (L1) suprojektuoti statyti taip, kad nėra numatyta jų prijungti prie pareiškėjam priklausančio nuotekų tinklo, bet planuojama tiesti atskirus inžinerinius tinklus ir juos prijungti prie kitų tinklų (KL). Pažymėjo, kad ginčijamos teritorijos projekte buvo numatytas prisijungimas tik prie UAB „Vilniaus vandenys“ inžinerinių tinklų. Be to, iš pareiškėjo pateiktos nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų bylos Nr. 10/227501 galima nustatyti, kad pareiškėjas yra pradėjęs, tačiau nebaigęs statyti lietaus kanalizacijos vamzdyno.
Kiti tretieji suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pareiškėjo skundą nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Statybos progresija“ atstovė paaiškino, kad anksčiau išnagrinėtoje administracinėje byloje jau yra nustatyti šioje byloje prejudicinę reikšmę turintys faktai. Pabrėžė, jog lietaus kanalizacija nuo 183 šulinio iki 124A šulinio pareiškėjui nepriklauso. Vertino, kad Vilniaus miesto savivaldybė laikėsi visų reikalingų procedūrų, idant ginčijamas aktas (Sąvadas) būtų pagrįstas ir teisėtas. Teigė, kad prisijungimas prie UAB „Stiebas“ inžinerinių tinklų nepažeidžia pareiškėjo teisių, Sąvadas neturėtų būti panaikintas. Nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas lietaus nuotekų netvarko, jo reikalavimas įpareigoti kreiptis dėl projektavimo sąlygų išdavimo neatitinka Statybos įstatymo 20 straipsnio 6 dalies ir Reglamento 14 punkto.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. rugsėjo 30 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalimi, Statybos įstatymo 2 straipsnio 32–33 dalimis, 20 straipsnio 3–6, 12 dalimis, Reglamento 11.1, 38, 40 ir 48 punktais ir nurodė, kad iš suvestinio inžinerinių tinklų generalinio plano matyti, jog lietaus nuotekynės inžineriniai tinklai (L1) yra suprojektuoti taip, kad į nuotekyną, nuosavybės teisėmis priklausantį Bendrijai (išrašas iš Nekilnojamojo turto registro), nėra suprojektuotas Namo inžinerinių tinklų prijungimas. Atkreipė dėmesį į tai, kad specialistas A. Š. paaiškino, jog suvestiniame inžinerinių tinklų plane nurodoma esama ir projektinė situacija. Pažymėjo, jog prie pareiškėjo inžinerinių tinklų prijungti UAB „Stiebas“ inžineriniai tinklai, kurie prasideda ties 183 šuliniu ir tęsiasi iki 124A šulinio, prie kurio suprojektuotas prisijungimas. Pažymėjo, kad liudytojas N. N. parodė, kad suvestinis inžinerinių tinklų planas atspindi naujai projektuojamus inžinerinius tinklus ir pastatus tame sklype: iki L1 yra esami tinklai, nuo L1 – projektuojami, 183 šulinys priklauso Bendrijai, planšetėje matyti tik faktinė padėtis. Anot jo, reikia tik tos vietos, prie kurios jungiamasi, savininko sutikimo – kitų inžinerinio tinklo savininkų sutikimo nereikia.
Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas nekelia ginčo dėl to, kad suvestiniame inžinerinių tinklų generaliniame plane nuo 183 iki 124A šulinių inžinerinių tinklų savininku nurodoma UAB „Stiebas“, o prie Bendrijai nuosavybės teisėmis priklausančių inžinerinių tinklų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) prisijungimas nėra suprojektuotas. Nurodė, kad prie 124A šulinio fizine prasme niekas nėra prisijungęs, tačiau projekte toks prisijungimas suprojektuotas, o suprojektavus prisijungimą per UAB „Stiebas“ patiestą lietaus kanalizaciją, neturint pareiškėjo ir UAB „Stiebas“ sutikimo, buvo pažeisti pareiškėjo teisės bei galiojantys teisės aktai.
Nukreipė į ABTĮ 58 straipsnio 2 dalį ir pažymėjo, kad įsiteisėjusia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. spalio 3 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A438-1661/2008, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, yra nustatyti prejudicinę reikšmę šioje byloje turintys faktai. Nurodė, kad minėtoje nutartyje konstatuota, jog, pagal UAB „Grinda“ išduotas Technines sąlygas, ginčo teritorijoje numatyta „Lietaus nuotekas nuleisti pagal detaliojo plano sprendinius. Arčiausia lietaus nuotekynas yra Visorių–P.Vaičaičio gatvių sankirtoje“, o pagal suvestinį inžinerinių tinklų generalinį planą, lietaus nuotekynės inžineriniai tinklai (Ll) yra suprojektuoti statyti taip, kad į nuotekyną Visorių–P.Vaičaičio gatvių sankirtoje, priklausantį pareiškėjui, nebus jungiamasi, t. y. bus tiesiami atskiri inžineriniai tinklai, kurie prisijungia prie anksčiau pastatytų inžinerinių tinklų (KL), nepriklausančių pareiškėjui.
Atmetė pareiškėjo argumentą, kad Techninės sąlygos pažeidžia 2005 m. spalio 17 d. sutarties, sudarytos tarp pareiškėjo ir UAB „Stiebas“, 2.10 punktą. Rėmėsi ABTĮ 3 straipsnio 1 dalimi ir nurodė, kad ginčai dėl sutarčių pažeidimo yra reglamentuojami civilinės teisės normomis, todėl, esant minėtos sutarties pažeidimams, pareiškėjas gali ją ginčyti civiline, o ne administracine tvarka.
Pareiškėjo argumentą, kad Techninės sąlygos turi būti panaikintos dėl to, jog iš UAB „Stiebas“ 2010 m. rugsėjo 16 d. išduotos pažymos matyti, kad įmonė niekam nėra davusi sutikimo jungtis prie inžinerinių tinklų, todėl buvo pažeistos ir jos teisės, vertino kaip nepagrįstą, nes pareiškėjas neįgaliotas ginti UAB „Stiebas“ teisių, o santykiai, susiklostę tarp Bendrijos ir UAB „Stiebas“, yra civiliniai ir šioje byloje nenagrinėtini.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas nėra inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų, prie kurių suprojektuotas prisijungimas, savininkas, todėl Sąvadas nepažeidžia jo teisių ar teisėtų interesų bei įstatymo nuostatų (Statybos įstatymo 20 str. 5 d.).
Nurodė, kad nepasisakys dėl pareiškėjo nurodytų galimų įstatymų pažeidimų, nes jie nepažeidžia jo subjektinės teisės, o viešo intereso gynimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
Pažymėjo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. vasario 25 d. nutartyje konstatavo, kad pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Administraciją kreiptis į pareiškėją, kaip inžinerinių tinklų savininką, dėl statinio projektavimo sąlygų parengimo yra tiesiogiai susijęs su reikalavimu panaikinti Sąvadą ir turėtų būti nagrinėjamas kartu su šiuo reikalavimu. Atsižvelgęs į tai, kad antrasis pareiškėjo skundo reikalavimas yra išvestinis ir kad buvo atmetas reikalavimas panaikinti Sąvadą, atmetė ir pareiškėjo reikalavimą įpareigoti Administraciją atlikti atitinkamus veiksmus.
III.
Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo būtų patenkintas pareiškėjo skundas.
Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
1. Visorių–P. Vaičaičio gatvių sankirtoje esanti lietaus kanalizacija nuosavybės teisėmis priklauso Bendrijai, o visas prijungiamų lietaus nuotekų nuleidimas suprojektuotas per ją, o ne apeinant ją, vadinasi, Sąvade, neturint pareiškėjos sutikimo, numačius Namo lietaus kanalizaciją prijungti prie pareiškėjui nuosavybės teisėmis priklausančių inžinerinių tinklų (per UAB „Stiebas“ pastatytą lietaus kanalizaciją), buvo pažeisti pareiškėjo teisės ir galiojantys teisės aktai.
2. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad suplanuotas prisijungimas prie UAB „Stiebas“ 124A šulinio nepažeidžia pareiškėjo teisių, nes po tokio prisijungimo lietaus nuotekos tekės pareiškėjui priklausančiais inžineriniai tinklais, kuriuos jis prižiūri ir eksploatuoja. Pirmosios instancijos teismas dėl to nepasisakė.
Žemesnės instancijos teismas
3. Atkreipia dėmesį į tai, kad specialistas N. N., kuris yra UAB „Grinda“ darbuotojas, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu patvirtino, jog Visorių–P. Vaičaičio gatvių sankirtoje nėra UAB „Grinda“ priklausančių inžinerinių tinklų ir jog UAB „Grinda“ dėl galimybės naudotis pareiškėjo inžineriniai tinklais nėra su juo sudariusi jokios sutarties. Taigi nagrinėjamu atveju UAB „Grinda“ išdavė Technines sąlygas nuvesti lietaus nuotekas į ne jai priklausančias ir į ne jos eksploatuojamus lietaus kanalizacijos inžinerinius tinklus.
4. Pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino suvestinio inžinerinių tinklų plano reikšmę šioje byloje, nes joje spredžiamas ne Namo techninio projekto atitikties Sąvadui klausimas, o pastarajo atitikties teisės aktams klausimas, taip pat ir tuo aspektu, ar juo nėra pažeidžiamos pareiškėjo teisės. Akcentuoja, kad ta aplinkybė, jog techniniame projekte prisijungimas suprojektuotas ne pagal Sąvadą, nesudaro pagrindo laikyti Sąvadą teisėtu ir galiojančiu.
5. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS5-172/2008 ir pažymi, kad nagrinėjamu atveju UAB „Stiebas“ nėra pažeidusi jokių pareiškėjo teisių, todėl šioje byloje civilinio ginčo nėra.
6. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-71/2009, 2009 m. spalio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1239/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2010).
7. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju netinkamai rėmėsi ABTĮ 58 straipsnio 2 dalimi ir nurodė, kad nagrinėjamu atveju Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. spalio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1661/2008 turi prejudicinę galią, nes byloje, kurioje ji buvo priimta, nedalyvavo UAB „Grinda“, taip pat joje nebuvo nagrinėjami Sąvado teisėtumo ir naudojimosi pareiškėjo inžineriniais lietaus kanalizacijos tinklais klausimai. Tačiau pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju neįvertino įsiteisėjusios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 9 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A502-476/2010 prejudicinės galios.
8. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino pareiškėjo antrąjį reikalavimą, t. y. reikalavimą įpareigoti atsakovą atlikti atitinkamus veiksmus.
Kiti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai yra analogiški jo skundo pirmosios instancijos teismui argumentams.
Atsiliepimas
Atsakovas Administracija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, ir prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Atsiliepime atsakovas akcentuoja, kad reikalavimas dėl UAB „Grinda“ išduotų Techninių sąlygų jau buvo nagrinėjamas kitoje administracinėje byloje (Nr. I-7294-10/07) tarp tų pačių šalių, ir pažymi, kad teismai (tiek pirmosios instancijos, tiek ir apeliacinės) minėtoje byloje nustatė, jog pagal UAB „Grinda“ išduotas Technines sąlygas nėra numatyta prisijungimo prie pareiškėjui nuosavybės teisėmis priklausančių lietaus nuotekų tinklų. Nesutinka su pareiškėjo pozicija, kad netgi ir tuo atveju, jeigu būtų jungiamasi prie UAB „Stiebas“ priklausančių inžinerinių tinklų, yra būtina gauti pareiškėjo sutikimą: ta aplinkybė, jog sutartyje, sudarytoje tarp pareiškėjo ir UAB „Stiebas“ numatyta, kad UAB „Stiebas“ neduos leidimo prisijungti prie jos inžineriniu tinklų, jeigu nebus gautas pareiškėjo sutikimas, sukuria pareigas tik UAB „Stiebas“.
Kiti atsakovo Administracijos apeliacinio skundo argumentai yra analogiški jo atsiliepimo į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui argumentams.
Tretieji suinteresuoti asmenys nepateikė atiliepimų į pareiškėjo apeliacinį skundą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Administracinis ginčas kilo dėl Sąvado pripažinimo neteisėtu ir panaikinimo bei atsakovo įpareigojimo atlikti atitinkamus veiksmus, todėl inter alia turi būti tiriama ir vertinama, ar pareiškėjas turi teisę reikalauti, idant atsakovas atliktų tokius veiksmus, ir ar atsakovas turi kompetenciją ir pareigą juos atlikti.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas Sąvado (I t., b. l. 5) teisėtumą ginčija, jo manymu, neteisėtai išduotų Techninių sąlygų, kuriose statytojui nurodoma lietaus nuotekas nuleisti į arčiausiai Namo esantį nuotakyną Visorių–P. Vaičaičio gatvių sankirtoje, kurioje esanti lietaus kanalizacija priklauso pareiškėjui (I t., b. l. 6; 9), kaip Sąvado sudedamosios dalies, aspektu, ir pabrėžia, kad pareiškėjas nėra įgaliotas ginti viešojo intereso, todėl kiti jo pateikiami argumentai, kurie akivaizdžiai nėra susiję su galimu jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimu, nebus nagrinėjami ir dėl jų nebus pasisakoma.
Statybos įstatymo 2 straipsnio 32 dalis apibrėžia, kad statinio projektavimo sąlygos yra privalomieji reikalavimai, jeigu jie nenustatyti ar nepakankamai išsamiai nurodyti teritorijų planavimo dokumentuose, ir išvardija jas (inter alia tiesti komunalinius ir vietinius inžinerinius tinklus, prijungti prie jų statinio ir technologines inžinerines sistemas, taip pat statybos sklypo inžinerinius tinklus), o pagal to paties straipsnio 33 dalį, statinio projektavimo sąlygų sąvadas – tai savivaldybės administracijos direktoriaus (jo įgalioto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo) patvirtintas konkrečiam statiniui nustatytų projektavimo sąlygų, įvardytų šio straipsnio 32 dalyje, bendrasis dokumentas.
Statybos įstatymo 20 straipsnis reglamentuoja inter alia statinio projektavimo sąlygų išdavimo klausimą. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas), gavęs šio straipsnio 2 dalyje išvardytus dokumentus, per 3 dienas pateikia paraišką statinio projektavimo sąlygoms, nurodytoms šio įstatymo 2 straipsnio 32 dalyje, parengti – inter alia inžinerinių tinklų bei susisiekimo komunikacijų savininkams ar naudotojams (1 p.; analogiška nuostata įtvirtinta ir Reglamento 11.1 punkte). Nagrinėjamu atveju Technines sąlygas, kuriose nurodomas Namo prijungimas prie inžinerinių tinklų ties 183 šuliniu, išdavė UAB „Grinda“, kuri nėra nei šių inžinerinių tinklų savininkė, nei naudotoja.
Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo teisės ir teisėti interesai nėra pažeidžiami, kadangi Namo prisijungimas prie inžinerinių tinklų yra suprojektuotas ties 124A šuliniu, kuris priklauso UAB „Stiebas“, o ne ties Bendrijai priklausančiu 183 šuliniu. Teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinka. Pirma, ta aplinkybė, jog prisijungimas prie inžinerinių tinklų buvo suprojektuotas kitaip, nei tai numatyta Techninėse sąlygose ir atitinkamai Sąvade, nedaro jų teisėtais: pirmosios instancijos teismas, vertindamas Sąvado teisėtumą, remiasi argumentais dėl Namo techninio projekto, kurio parengimas yra vėlesnis statybos procedūros etapas, sprendinių, kurie, be kita ko, turi atitikti Sąvadą. Antra, netgi tuo atveju, jeigu prisijungimas prie inžinerinių tinklų Sąvade būtų numatytas ties 124A šuliniu, t. y. ties šuliniu, kuris nepriklauso pareiškėjui, šios aplinkybės negalima vertinti kaip eliminuojančios įtaką pareiškėjo teisėms ir pareigoms, kadangi intensyvesnis inžinerinių tinklų, kurie priklauso pareiškėjui, naudojimas lemia didesnę jų amortizaciją, ir būtent savininkas, t. y. Bendrija, juos prižiūri, esant poreikiui, remontuoja ir pan. Todėl prisijungimas, nors ir netiesioginis, prie Bendrijai nuosavybės teisėmis priklausančių inžinerinių tinklų turėtų būti planuojamas ir vykdomas turint jos sutikimą.
Be kita ko, Reglamentas nustato tam tikrus reikalavimus statinio projektavimo sąlygų turiniui. Reglamento 38 punktas inter alia įtvirtina, kad statinio projektavimo sąlygos turi būti suredaguotos konkrečiai ir aiškiai, kad pagal jas galima būtų parengti statinio projekto sprendinius, o pagal jo 40 punktą, inžinerinių tinklų projektavimo sąlygose turi būti nurodoma: inžinerinių tinklų trasų vietos ir kiekvienos paskirties inžinerinių tinklų vieta susisiekimo komunikacijos ar inžinerinių tinklų koridoriaus skersiniame profilyje, vamzdynų diametrai, šilumos tinklų tipas (kanalinis, bekanalinis), elektros ir nuotolinio ryšio (telekomunikacijų) linijų skerspjūviai, kiti techniniai parametrai ir pan. (jei jie nenustatyti, pateikiami duomenys juos apskaičiuoti), statinio inžinerinių sistemų ir statybos sklypo inžinerinių tinklų prijungimo prie komunalinių ar vietinių inžinerinių tinklų vietos (šuliniai, kameros, elektros transformatorinės, paskirstymo punktai, telekomunikacijų spintos ir pan. bei jų numeriai), energijos apskaitos reikalavimai. Akivaizdu, jog Techninės sąlygos, kuriose tiesiog nurodoma „Lietaus nuotekas nuleisti pagal detaliojo plano sprendinius. Arčiausia lietaus nuotakynas yra Visorių–P. Vaičaičio gatvių sankryžoje.“ ir išvardijami teisės aktai, kuriais reikia vadovautis tą darant, neatitinka pirmiau nurodytų reikalavimų.
Atsižvelgusi į pirmiau išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Techninės sąlygos buvo išduotos neteisėtai.
Statybos įstatymo 20 straipsnio 5 dalyje inter alia numatyta, kad projektavimo sąlygos įrašomos į statinio projektavimo sąlygų sąvadą ir kad savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas), suderinęs su statinio projektavimo sąlygas rengusiais inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkais (naudotojais) ir institucijomis bei subjektais, šį sąvadą patvirtina ir išduoda statytojui (užsakovui) ne vėliau kaip per 20 dienų nuo jo prašymo gavimo (įskaitant į šį laiką 5 dienas, skirtas suderinti su statinio projektavimo sąlygas parengusiais inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkais (naudotojais) bei institucijomis) arba per 15 dienų praneša statytojui (užsakovui) motyvus, dėl kurių projektavimo sąlygų sąvadas neišduodamas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. birželio 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-71/2009 išaiškino, kad konstatavus, jog atitinkama projektavimo sąlygų sąvado (bendrojo dokumento) sąlyga yra neteisėta, ji turi būti nustatoma iš naujo ir teisės aktais nustatyta tvarka turi būti parengiamas naujas projektavimo sąlygų sąvadas, kadangi statinio projektavimo sąlygos yra daugiau ar mažiau tarpusavyje susiję. Todėl padarius išvadą, jog Techninės sąlygos nagrinėjamu atveju buvo išduotos neteisėtai, nėra pagrindo Sąvadą laikyti teisėtu ir palikti galioti, nepaisant to, kad dėl kitų statinio projektavimo sąlygų nagrinėjamu atveju ginčo nėra. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą dalyje dėl reikalavimo panaikinti Sąvadą atmetė nepagrįstai. Šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir pareiškėjo skundo reikalavimas tenkintinas.
Pareiškėjas skunde taip pat suformulavo reikalavimą įpareigoti atsakovą kreiptis į pareiškėją, kaip inžinerinių tinklų (lietaus kanalizacijos, fekalinės kanalizacijos, vandentiekio) savininką, dėl statinio projektavimo sąlygų parengimo, kai statytojai nori statyti statinius, kurie nuo pareiškėjo inžinerinių tinklų yra nutolę mažiau nei nuo uždarosios akcinės bendrovės UAB „Grinda“ ar UAB „Vilniaus vandenys“ inžinerinių tinklų. Pirmiausia teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje yra nagrinėjamas individualus ginčas, o pareiškėjo reikalavimas suformuluotas kaip universalios pareigos atsakovui nustatymas. Todėl šis reikalavimas turi būti atmestas kaip nepagrįstas vien šiuo pagrindu. Be to, tiek senos redakcijos Statybos įstatymo 20 straipsnio 6 dalis (Reglamento 14 p.), tiek ir naujos redakcijos Statybos įstatymo 20 straipsnio 4 ir 5 dalys nenumatė ir nenumato tokio imperatyvo, kokį nustatyti prašo pareiškėjas. Taigi pirmosios instancijos teismas šioje dalyje Bendrovės skundą atmetė pagrįstai.
Remdamasi pirmiau nustatytomis teisinėmis ir faktinės aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, o primosios instancijos teismo sprendimas atitinkamai keistinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo 702-osios gyvenamųjų namų statybos bendrijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 30 d. sprendimą pakeisti.
Pareiškėjo 702-osios gyvenamųjų namų statybos bendrijos skundą tenkinti iš dalies.
Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2007 m. birželio 13 d. išduotą daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, projektavimo sąlygų sąvadą Nr. RPS 1094 panaikinti.
Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.