- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2010-10-28
- Bylos Nr.
- 1-239-836/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 1-66-1-00437-2010-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Henryta Gerdvilė
- Nukentėjusysis
- A. B.
- Kaltinamasis
- M. L.
- Civilinis ieškovas
- Kauno teritorinės ligonių kasos
- Advokatai
- Rima Šmigelskytė
- Kategorijos
- 1.1.8.1.1Aplinkybės į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.7.2.5Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.2.26.2.1Viešosios tvarkos pažeidimas – nusikaltimas (BK 284 str. 1 d.)
- 2.1.14Proceso išlaidos ir jų atlyginimas (BPK 103-106 str.)
- 2.1.15.3.3Civilinio ieškinio išsprendimas
- 2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
- 2.1.16.1.8Rašytinis pasižadėjimas neišvykti (BPK 136 str.)
- 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėja Henryta Gerdvilė, sekretoriaujant Irmai Arlauskienei, dalyvaujant prokurorui Arvydui Bernotavičiui, nukentėjusiajai A. B., jos atstovei advokatei Rimai Šmigelskytei, kaltinamajam M. L.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis M. L., 2010 m. balandžio 30 d., apie 23.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje-(duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu, vandališkais veiksmais, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, pašalinių asmenų akivaizdoje, žodžiu, įžeidinėjo A. B., tyčia vieną kartą rankos delnu sudavė nukentėjusiajai į galvą, tuo sukeldamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą, vadino ją necenzūriniais žodžiais, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2010 m. balandžio 30 d., apie 23.40 val., viešoje vietoje-prie (duomenys neskelbtini) pastato, vadino A. B. necenzūriniais žodžiais, tyčia apipylė jos veidą ir striukę alumi, tuo sutrikdė visuomenės tvarką ir rimtį.
Kaltinamasis M. L. teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad 2010-04-30 apie 22.00- 22.30 val. jis su draugais buvo prie (duomenys neskelbtini) esančios parduotuvės (duomenys neskelbtini) . Buvo išgėręs porą butelių alaus. Prie jų priėjo M. A., T. D., P. J., A. B. ir dar dvi merginos, kurių jis nepažįsta. Kai jie priėjo, jis nulipo nuo laiptų ir su jais kalbėjosi. Prie jų priėjo V. ir paklausė „kas čia atėjo“? A. atsakė: „koks skirtumas“. V. ant A. pasakė „undatra“ ir apsisukusi nuėjo, o A. necenzūriniu žodžiu pavadino V. ir pasakė ką čia aiškina. Tada jis pastūmė A. į petį, su kuria ranka nepamena, ji paėjo pora žingsnių atgal, pasakė, kad ji varytų iš čia, gal ir pasakė kokių necenzūrinių žodžių jos atžvilgiu, bet nepamena kokius susinervavęs galėjo pasakyti. Taip pasielgė, nes A. įžeidė V. A. kartu su draugėmis ir vaikinais nuėjo prie kultūros namų, o jie liko stovėti prie parduotuvės. Po 20 min. eidami namo išgirdo, kad prie kultūros namų kažkas kalba. Nuėję pamatė A. su tais pačiais draugais. Jie stovėjo ir gėrė alų ir jam įpylė alaus į vienkartinę stiklinę. Visi stovėjo, kalbėjosi ir vėl apsižodžiavo su A., norėjo ją apipilti alumi, tačiau V. pasisuko ir jis apipylė alumi V., o ne A., nes ant jos nepataikė. A. paskambino į policiją, kadangi niekas neatvažiavo jie išėjo namo. Dėl to, kad A. B. pastūmė, bei negražiai pavadino gailisi. Su ligonių kasų pareikštu civiliniu ieškiniu nesutinka, nes smūgio nukentėjusiajai nesudavė. Su pareikštu nukentėjusiosios civilinio ieškiniu sutinka iš dalies, galėtų sumokėti apie 300 litų moralinės žalos, nukentėjusiosios atsiprašė.
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamasis kaltu prisipažino iš dalies, tačiau jo kaltė įrodyta teisiamojo posėdžio metu išanalizuotais įrodymais.
Nukentėjusioji A. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2010-04-30 apie 23.00 val. ji su draugais G. S., S. L., P. J., T. D., M. A., nuėjo prie (duomenys neskelbtini) esančios parduotuvės (duomenys neskelbtini). Buvo išgėrusi vieną butelį alaus. Prie minėtos parduotuvės buvo M. L., G. Z., Ž. L.. V. S. priėjusi prie jų, pradėjo pirštu baksnoti į merginas sakydama, kad jas pažįsta. Rodydama į nukentėjusiąją pasakė, kad jos nepažįsta. Nukentėjusioji pasakė, kad ji A. V. S. ją pavadino „undatra“, o A. ją „nutrija“. Tuomet M. L. kelis kart liepė pakartoti ką sakiusi ir stipriai trenkė dešine ranka per pakaušį, dėl to jai labai skaudėjo dešinės pusės pakaušį ir vadino ją įvairiais necenzūriniais žodžiais. Ji su draugais nuėjo prie kultūros namų. Už kokių 5-10 minučių prie nukentėjusiosios ir ten buvusiųjų jos draugų priėjo V. S., Ž. L., G. Z., M. L.. V. S. paklausė nukentėjusiosios kaip mane pavadinai. Šalia buvęs M. L. apipylė nukentėjusiosios veidą ir striukę alumi, vadino necenzūriniais žodžiais. Ji skambino policijai, tačiau policija neatvažiavo, tada paskambino mamai ir mamos pažįstamas apie 24.00 val. ją parvežė namo. Kai atsigavo nuo šoko, jai pradėjo skaudėti galvą, prastai jautėsi, todėl išsikvietė greitąją pagalbą, buvo paguldyta į ligoninę, kur gydėsi tris dienas, po to dvi savaites gydėsi namuose. Prašo teismo priteisti 5000 litų neturtinės žalos iš kaltinamojo, kadangi buvo sužalota, tris dienas skaudėjo galvą, gydėsi ligoninėje ir namuose, negalėjo eiti į mokyklą, po to mokykloje buvo sunku susikaupti, mokytis, gėrė raminamuosius vaistus ir vaistus nuo skausmo. Dabar jaučiasi gerai, tačiau patyrė dvasinius išgyvenimus, viešą pažeminimą, buvo įžeista, turėjo išlaidų važinėdama iš kaimo į policiją. M. L. jos atsiprašė.
Liudytoja S. L. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2010 m. balandžio mėn., tiksliai dienos neatsimena, apie 22.00 val. ji kartu su nukentėjusiąja A. B., G. S. ėjo pasivaikščioti po (duomenys neskelbtini) kaimą. Susitikusios su draugais T., P., ir M. nuėjo prie (duomenys neskelbtini). Prie parduotuvės buvo M. L., V. S. ir G., Z. L.. Prie jų priėjo V. ir pradėjo vardinti ką pažįsta. A. pasakė: „ tavęs nepažįstu“. Ši atsakė: „aš A.“, tada V. pavadino ją „undatra“. A. pasakė „gerai, jei aš undatra, tai tu nutrija“. Tada M. puolė ant A., sakydamas „kaip tu ja pavadinai“ ir stipriai trenkė vieną smūgį A. į pakaušį. P., T., M. bandė ginti A., sakė geriau nereikia, nes ji suprato, kad M. norėjo dar suduoti A. Ji su G. ir A. nuėjo prie kultūros namų, iš paskos ėjo P., T. ir M. Praėjus 15 min. prie kultūros namų atėjo M. su V., Ž. ir G. V. vėl kabinėjosi prie A., liepė pakartoti ką sakiusi, buvo pagriebusi A. už plaukų. Tada M. L. nukentėjusiąją vadino necenzūriniais žodžiais, apipylė alumi. Pataikė ant veido, krūtinės buvo apipilti A. rūbai.
Liudytoja G. S. teisiamajame posėdyje parodė, kad tiksliai datos nepamena, tačiau galėjo būti 2010-04-30 d., po 21.00 val. ji su A. B. ir S. L. išėjo pasivaikščioti po (duomenys neskelbtini) kaimą. Susitikusios su draugais nuėjo prie parduotuvės (duomenys neskelbtini) . Prie parduotuvės buvo ir daugiau žmonių. Prie jų priėjo V. S., kuri nukentėjusiąją A. B. pavadino „undatros sesė“, o nukentėjusioji V. S. pavadino „nutrija“. Tada M. L. prišoko prie A., pavadino ją necenzūriniais žodžiais ir trenkė į pakaušį. Matė, kaip L. sudavė vieną smūgį A. ir ketino dar suduoti, bet jį sulaikė T. D. ir M. A.. A. iš rankų buvo iškritęs telefonas, ji, A. ir S. viską susirinko ir išėjo, kartu ėjo ir T., M., P. Visi nuėjo iki (duomenys neskelbtini) kultūros namų, ten būdami pamatė, kad ateina M. L., V. S., Ž. L. ir dar kažkokie jų draugai. V. puolė A., pradėjo vadinti necenzūriniais žodžiais, griebė už plaukų. M. L. apipylė A. alumi, vadino necenzūriniais žodžiais.
Liudytojas T. D. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2010-04-30 d. apie 22.30 val., su A., S., G., P., M. nuėjo prie parduotuvės, kuri yra (duomenys neskelbtini) kaimo centre. Prie parduotuvės buvo M. L., G. Z., V. ir Ž. M. su A. pradėjo vadinti vienas kitą visokiais necenzūriniais žodžiais. Pirmas necenzūriniais žodžiais pradėjo vadinti M., o paskui ir A. jam atsikirto. Apsižodžiavo jie dėl to, kad M. pavadino Akvilę „undatra“. Paskui priėjo V. ir pavadino A. „undatra“, o A. ant V. pasakė „nutrija“. Tada M. A. stumtelėjo, nors jis to nematė. Paskui jis su A., S., G., M. ir P. nuėjo prie kultūros namų, tada A. pasakė, kad M. trenkė jai į galvą. Ten bebūnant priėjo M., V., Ž. ir G. Vaida su A. vėl apsižodžiavo ir M. apipylė A. alumi.
Liudytoja V. S. teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamasis yra jos draugas, 2010-04-30 d. apie 22.30 val., ji su M. L., Ž. L. ir G. Z. stovėjo už parduotuvės (duomenys neskelbtini) kaime. Prie jų atėjo A. B. su dvejomis draugėmis, atėjo T. D., P. J. ir M. A.. Ji su A. B. pasisveikino sakydama jos pravardę „undatra“, ši ją pradėjo vadinti įvairiais necenzūriniais žodžiais, todėl jos draugas M. L. A. kažkur į petį stumtelėjo. M. nesudavė smūgių, to nematė. Tada tos merginos išėjo. Eidami namo prie kultūros namų išgirdo balsus ir nuėjo pasižiūrėti. Ten buvo A. B., tie patys trys vaikinai bei dvi merginos. M. pylė ant A. alų, bet pataikė ant jos. Ar buvo apipilta A. B. ji nematė. M. L. vadino A. necenzūriniais žodžiais, bet nepamena kokiais.
Liudytoja D. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad nukentėjusioji jos dukra, iš vakaro prieš motinos dieną, pasveikino ją ir išvažiavo į šokius. Apie 24.00 val. jai paskambino dukra A. B. ir pasakė, kad ją M. L. sumušė (duomenys neskelbtini) kaime, prie kultūros namų. Jos pažįstamas A. parvežė namo. Ji įvykio nematė, tik dukra pasakojo, kad M. L. apipylė alumi ant veido, davė per galvą, išvadino visokiais žodžiais. Dukrai skaudėjo galvą, pykino, todėl kvietė greitąją pagalbą, išvežė į ligoninę ir paguldė. Ligoninėje dukra gulėjo tris dienas, dvi savaites dar gydėsi namuose.
Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta – (duomenys neskelbtini) (b.l.3-6)
Iš byloje esančios Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LT TM Kėdainių poskyrio, specialisto išvados Nr. G103/10(12) matyti, kad A. B. padaryti šie sužalojimai: poodinė kraujosruva dešinio paausio srityje, lengvas galvos smegenų sukrėtimas. Minėti sužalojimai galėjo būti padaryti aplinkybėse nurodytu laiku, kieto buko daikto poveikyje. Objektyviai yra užsifiksavę vieno smūgio požymiai, nors jų galėjo būti suduota ir daugiau. Padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, sukeltas fizinis skausmas (b.l. 21-22).
Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nukentėjusioji A. B. pateikė charakteristiką iš mokyklos (b.l.23), kuri prijungta prie bylos (b.l.24).
Kauno teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį su priedais dėl žalos 873,99 lt atlyginimo už A. B. gydymą (b.l.44-49).
Teismas išanalizavęs įrodymų visumą daro išvadą, kad kaltinamasis padarė minėtą nusikaltimą. Nors kaltinamasis kaltu prisipažįsta iš dalies, neprisipažįsta sudavęs nukentėjusiajai smūgio ir apipylęs ją alumi, tačiau teismas kaltinamojo parodymus, jog minėtų nusikalstamų veiksmų nepadarė, vertina kritiškai, kaip siekimą švelninti savo padėtį ir atsakomybę už padarytus nusikalstamus veiksmus ir atmeta kaip aiškiai neatitinkančius tikrųjų bylos aplinkybių.
Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodymais, kurie buvo nuoseklūs nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, nukentėjusioji ir teisiamojo posėdžio metu parodymus davė nuosekliai ir logiškai. Nukentėjusiosios parodymus, pilnai patvirtina liudytojų nuoseklūs parodymai bei byloje išanalizuoti įrodymai. Kaltinamojo iškelta gynybos versija, kad jis nukentėjusiąją tik vadino necenzūriniais žodžiais ir tik pastūmė, nesudavė jai smūgio bei neapipylė alumi, pilnai yra paneigtos byloje išanalizuotais įrodymais. Kad M. L., 2010 m. balandžio 30 d., apie 23.30 val., viešoje vietoje- (duomenys neskelbtini), vieną kartą ranka sudavė nukentėjusiajai A. B. į galvą, prie (duomenys neskelbtini) kaimo kultūros namų pastato, tyčia apipylė A. B. veidą ir striukę alumi, teisiamojo posėdžio metu patvirtino nukentėjusioji. Liudytoja S. L. taip pat parodė, kad prie parduotuvės (duomenys neskelbtini) , M. L. puolė A. ir stipriai trenkė vieną smūgį A. į pakaušį, prie kultūros namų ją apipylė alumi. Pataikė ant veido, krūtinės, buvo apipilti rūbai. Liudytoja G. S. taip pat parodė, kad prie parduotuvės (duomenys neskelbtini) , M. L. prišoko prie A., pavadino ją necenzūriniais žodžiais ir trenkė į pakaušį. Matė, kaip L. sudavė vieną smūgį A. ir ketino dar suduoti, tačiau jį sulaikė kiti vaikinai. Prie kultūros namų M. L. apipylė A. alumi, vadino necenzūriniais žodžiais. Liudytojas T. D. matė, kaip M. apipylė A. alumi, dėl smūgio negali nei patvirtinti, nei paneigti, kadangi pats nematė nieko stovėjo kiek toliau. Netikėti minėtų liudytojų parodymais teismas neturi pagrindo, teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad tarp minėtų liudytojų ir kaltinamojo jokių asmeniškumų nebuvo, jų santykiai buvo normalūs, todėl nėra pagrindo teigti, kad jie turi kokį nors motyvą apkalbėti kaltinamąjį.
Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja V. S. yra kaltinamojo draugė, jie kartu gyvena, ji yra suinteresuota padėti kaltinamajam išvengti atsakomybės ir bausmės, už padarytus nusikalstamus veiksmus. Tačiau nepaisant to, ji nurodydama, jog M. L. A. kažkur į petį stumtelėjo, nei patvirtinti, nei paneigti smūgio sudavimo negali, nes to nematė, o ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog smūgio nematė, nes buvo trumpam nusisukusi. Nurodė, kad M. pylė alų ant A., bet pataikė ant jos. Ar buvo apipilta A. B. ji nematė, gi ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog M. A. apipylė alumi, nes gynė ją. Minėta liudytoja nepaneigė nustatytų faktinių aplinkybių, jog kaltinamasis padarė nusikalstamus veiksmus. Nukentėjusiosios, liudytojų S. L., G. S. teisiamojo posėdžio metu nupasakotas aplinkybes, kad minėtą vakarą A. B. buvo sužalota į pakaušį, pilnai patvirtina ir specialisto išvada Nr. G103/10(12), kurioje konstatuota, kad A. B. padaryti šie sužalojimai: poodinė kraujosruva dešinio paausio srityje, lengvas galvos smegenų sukrėtimas. Minėti sužalojimai galėjo būti padaryti aplinkybėse nurodytu laiku, kieto buko daikto poveikyje. Objektyviai yra užsifiksavę vieno smūgio požymiai, nors jų galėjo būti suduota ir daugiau. Padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, sukeltas fizinis skausmas (b.l. 21-22). Teisiamojo posėdžio metu nenustatyta, kad nukentėjusioji susižalojo pati.
Nustatyta, kad kaltinamojo veikimo būdas, elgesys, neišvengiamai susijęs su viešos tvarkos pažeidimu, aiškiu visuomenės negerbimu. Kaltinamasis viešoje vietoje prie parduotuvės ir prie kultūros namų, (duomenys neskelbtini) kaime, Kėdainių rajone, demonstravo, kad jis negerbia visuomenės, negerbia moralės normų, kaltinamojo elgesys buvo kaip atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, kuriuo siekė priešpastatyti save aplinkiniams. Nesant jokio teisėto pagrindo, be svarbios priežasties, viešoje vietoje, prikibo prie nukentėjusiosios, pašalinių asmenų akivaizdoje vadino ją necenzūriniais žodžiais, tyčia apipylė alumi, tyčia ranka vieną kartą sudavė į galvos sritį nukentėjusiajai, tuo padarydamas nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą. Neginčytinai nustatyta, kad minėtas viešos tvarkos pažeidimas buvo susijęs su fizinio smurto panaudojimu prieš nukentėjusiąją. Tokie įžūlūs kaltinamojo veiksmai pasižymėjo aiškiu visuotinai priimtų elgesio normų ignoravimu, siekimu pademonstruoti savo galią bei nukentėjusiosios niekinimą, dėl ko buvo sutrikdyta visuomeninė rimtis bei viešoji tvarka. Nurodytų byloje duomenų ir įrodymų visumos pagrindu teismas laiko esant pilnai įrodytu, jog kaltinamasis M. L. įvykdė jam inkriminuojamą veiką, kuri, kaip viešosios tvarkos pažeidimas, pagal BK 284 str. 1 d. kvalifikuota teisingai.
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis).
Nukentėjusioji A. B. teisminio bylos nagrinėjimo metu pareiškė civilinį ieškinį prašydama priteisti iš kaltinamojo 5000 Lt neturtinės žalos. Civilinys ieškinys pareikštas nukentėjusiosios dėl 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. Lietuvos Respublikos CK 6.250 str.1 d. numato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala nukentėjusiam padaryta nusikaltimu, todėl atlyginti žalą pareiga (sutinkamai su LR CK 6.250 str. 2 d.) atsiranda ją padariusiems asmenims, t.y. kaltinamajam. Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį, vadovaujasi LR CK 6.250 str. 2 d. nuostatomis, atsižvelgia į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad nukentėjusiojo patyrė fizinį skausmą, jai nusikaltimu kaltinamojo veiksmais padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, patyrė dvasinius išgyvenimus, sugaišo laiko, pastangų bei nepatogumų gydimuisi, patyrė pažeminimą. Teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjusiosios gydimosi periodas buvo neilgas, ji tris dienas gydėsi ligoninėje ir apie 2 savaites gydėsi namuose ambulatoriškai, šiuo metu ji sveika, lanko mokyklą, jaučiasi gerai. Teismas atsižvelgia į kaltinamojo turtinę padėtį, jis dirba t.y. gauna reguliarias pajamas - darbo užmokestį, savo padarytos veikos neigiamai nevertina. Be to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė byla Nr. 3K-7-255/2005,Nr. 3K-3-511/2004). Nukentėjusioji nėra pareiškusi civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus).Teismas įvertinęs išanalizuotų kriterijų visumą, taikydamas teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, įvertinant tai, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika negali tapti pasipelnijimo šaltiniu, neturtinės žalos dydį nukentėjusiajai priteisia iš kaltinamojo - 1000 litų , likusioje dalyje civ. ieškinys dėl 4000 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmestinas, kaip nepagrįstas.
Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 873,99 Lt A. B. gydymo išlaidų priteisimo Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (b.l.45). Civilinis ieškinys pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas pilnai, ir iš kaltinamojo M. L. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos priteistina 873,99 litų A. B. gydymo išlaidų.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.)
Teismas skirdamas bausmę kaltinamajam atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį. Jo padarytas nusikaltimas nesunkus ( BK 11str.), nusikalstama veika tyčinė, nukreipta prieš viešąją tvarką, žmogaus sveikatą. Atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę. M. L. neteistas (b.l.86), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b.l.87-89), dirba nuo 2010-05-03 pas R. G., kuri vykdo individualią veiklą, charakterizuojamas teigiamai (b.l.90). Kaltinamasis kaltu padaręs nusikaltimą prisipažino iš dalies, teismą klaidino ir teisiamojo posėdžio metu dėl visų padarytų nusikalstamų veiksmų nesigailėjo. Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis LR BK 54 str. nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ( BK 41 str.), bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Teismas mano, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam taikant laisvės apribojimo bausmę, kuri skiriama vadovaujantis BK 54 str., BK 61 str. nuostatomis,
Kardomoji priemonė, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.
Sutinkamai su LR BPK 106 str. iš kaltinamojo M. L. priteistinos išlaidos 240 litų valstybei už nukentėjusiajai suteiktą antrinę teisinę pagalbą (b.l.126, 130).
Sutinkamai su LR BPK 103 str.,105 str. iš kaltinamojo M. L. priteistinos proceso išlaidos -32,25 Lt ( pašto išlaidos) valstybei.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 302-308 str., 313 str., teismas
nusprendė:
M. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir nuteisti jį 10 (dešimt) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 5.00 val. būti namuose, (duomenys neskelbtini) ir įpareigojant per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Nustatyti, kad M. L. ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį privalo atsiskaityti nuosprendžio vykdymą kontroliuojančiai pataisos inspekcijai apie skirtų įpareigojimų ir draudimų vykdymą.
Civilinį ieškinį pareikštą nukentėjusiosios A. B. dėl neturtinės žalos priteisimo tenkinti iš dalies, priteisti iš M. L. – vieną tūkstantį (1000) litų neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios A. B. naudai, likusioje dalyje civilinį ieškinį dėl 4000 litų dėl neturtinės žalos priteisimo, atmesti.
Kauno teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį dėl 873,99 Lt A. B. gydymo išlaidų priteisimo Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, tenkinti pilnai ir iš kaltinamojo M. L. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos priteisti 873,99 litų A. B. gydymo išlaidų.
Priteisti iš nuteistojo M. L. 240 litų valstybei už nukentėjusiajai suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Priteisti iš nuteistojo M. L. proceso išlaidų -32,25 Lt, valstybei.
Kardomąją priemonę, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.