- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-09-20
- Bylos Nr.
- 2A-527/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Donatas Šernas, Danutė Milašienė
- Ieškovas
- A. J.
- Kategorijos
- 44.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Milašienės ir Donato Šerno,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gruodžio 4 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, priimto civilinėje byloje Nr. 2-2270-370/2009 pagal ieškovo A. J. ieškinį atsakovui restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei „Pamario būstas“, trečiasis asmuo akcinė bendrovė bankas „Swedbank“, dėl įpareigojimo įvykdyti sutartį ir nuostolių priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas A. J. kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs prašė: 1) įpareigoti atsakovą UAB „Pamario būstas“ įvykdyti pirkimo-pardavimo sutarties 4.12 punktą ir išregistruoti hipoteką parduotam turtui; 2) priteisti iš atsakovo 17 613,60 Lt nuostolių; 3) priteisti iš atsakovo 5 % procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas (b. l. 2-4, 15-16). Nurodė, kad 2007 m. rugsėjo 28 d. bylos šalys pasirašė notaro patvirtintą pirkimo-pardavimo sutartį (toliau - Sutartį) (b. l. 7-10), pagal kurią ieškovas už 264 204 Lt nupirko iš atsakovo butą, unikalus Nr. duomenys neskelbtini, esantį duomenys neskelbtini (toliau – ginčo butas). Ginčo butas yra įkeistas AB bankui „Swedbank“ (ankstesnis pavadinimas – AB bankas „Hansabankas“) užtikrinant atsakovo prievolių pagal 2005 m. gegužės 24 d. kredito sutartį Nr. 05-029518-IN tinkamą įvykdymą. Bankas 2007 m. rugpjūčio 13 d. raštu Nr. KL-SR-3980 (b. l. 11) neprieštaravo, kad atsakovas parduotų ginčo butą; sutiko atsisakyti hipotekos, kai ne mažesnė kaip 222 611 Lt suma bus nukreipta grąžinti atsakovo skolą pagal minėtą kredito sutartį. 77 740 Lt buto kainos ieškovas sumokėjo tiesiogiai atsakovui, dar 186 464 Lt pervedė į banko sąskaitą (b. l. 68), dengdamas atsakovo skolą (Sutarties 2 p. ir 2.2 p.). Sutarties 4.12 punktas numato pardavėjo pareigą likviduoti skolą bankui ir išregistruoti ginčo buto hipoteką per 30 kalendorinių dienų nuo Sutarties sudarymo, t. y. ne vėliau kaip iki 2007 m. spalio 28 d., tačiau to nepadarė iki šiol. Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo nuostolius - 5 % nuo sumokėtos 264 204 Lt sumos nuo 2007 m. spalio 28 d. iki 2009 m. vasario 25 d. (16 mėn.), t. y. 17 613,60 Lt (CK 6.210 str. 1 d.) bei 5 % procesinių palūkanų nuo priteistinos 17 613,60 Lt nuostolių atlyginimo sumos skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo, sumokėtą žyminį mokestį ir 2 000 Lt išlaidų už teisinę pagalbą (b. l. 6, 48).
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. liepos 13 d. nutartimi (b. l. 46) iškėlė atsakovui restruktūrizavimo bylą.
Klaipėdos m. apylinkės teismas 2009 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi (b. l. 51) perdavė civilinę bylą nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui kaip pirmosios instancijos teismui (CPK 34 str. 2 d. 5 p.), įpareigojo Valstybinę mokesčių inspekciją grąžinti ieškovui visą sumokėtą žyminį mokestį (b. l. 5).
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. gruodžio 4 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies - įpareigojo atsakovą rengiamame restruktūrizavimo plane numatyti prievolės – 36 147 Lt skolinio įsipareigojimo hipotekos kreditoriui AB bankui “Swedbank” įvykdymo tvarką bei terminus, kad atsirastų prielaidos panaikinti hipoteką ginčo butui; priteisė ieškovo naudai iš atsakovo 2 409,80 Lt nuostolių atlyginimo, 5 % procesinių palūkanų nuo priteistų 2 409,80 Lt nuostolių atlyginimo skaičiuojant nuo 2009 m. vasario 25 d. iki 2009 m. birželio 15 d. ir 1 000 Lt teisinių paslaugų išlaidų; likusią dalį ieškinio atmetė. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas įgijo hipoteka apsunkintą daiktą, taigi ieškovą sieja hipotekos santykiai su banku, kuriam finansinių įsipareigojimų turi atsakovas, nes daiktinė teisė seka paskui daiktą. Atsakovas - restruktūrizuojama įmonė. Tokiu atveju ieškovas turi teisę reikalauti, kad atsakovas restruktūrizavimo plane numatytų savo prievolės bankui - 36 147 Lt (222 611 Lt – 186 464 Lt) - įgyvendinimo procedūrą, t. y. atsiskaitymo su juo įvykdymo tvarką ir terminus (CK 6.1 str., 6.3 str. 3 d., 4.197 str. 2 d. 1 p., ĮRĮ 2 str. 5 d., Sutarties 4. 12 p.). Kadangi atsakovas bankui nepagrįstai nesumokėjo, t. y. naudojosi savo interesais, 36 147 Lt iš 77 740 Lt, kuriuos gavo iš ieškovo, 5 % nuostoliai apskaičiuotini būtent nuo 36 147 Lt sumos (CK 6.210 str. 1 d.). Restruktūrizavimo byloje Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. birželio 15 d. nutartimi taikė UAB „Pamario būstas“ laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdė bet kokius atsiskaitymus su kreditoriais, tad procesinės palūkanos priteisiamos iki 2009 m. birželio 15 d. (ĮRĮ 6 str. 4 p.).
Atsižvelgdamas į bylos kategoriją, į tai, kad teismo posėdyje ieškovo advokatas asmeniškai nedalyvavo, pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovui iš atsakovo 1 000 Lt advokato teisinių paslaugų išlaidų ruošiant procesinius dokumentus (CPK 98 str.).
Šalies argumentai
Ieškovas A. J. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gruodžio 4 d. sprendimo dalį dėl nuostolių atlyginimo, procesinių palūkanų ir atstovavimo išlaidų priteisimo (b. l. 75-76). Apeliacinį skundą grindžia tuo, kad:
1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.210 straipsnio 1 dalį. Ieškovas už ginčo butą sumokėjo 264 204 Lt, todėl atlygintini nuostoliai turėjo būti skaičiuojami nuo pirkimo-pardavimo sutarties kainos, o ne nuo 36 147 Lt.
2. Pirmosios instancijos teismas nemotyvavo, kodėl procesines palūkanas priteisė ne iki sprendimo visiško įvykdymo, kaip numato CK 6.37 straipsnio 2 dalis, bet iki 2009 m. birželio 15 d.
3. Iš skundžiamo sprendimo susidaro įspūdis, kad advokatas nedalyvavo nė viename teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme, todėl teismas priteisė teisinių paslaugų teikimo išlaidas tik už procesinių dokumentų rengimą, bet advokatas nedalyvavo paskutiniame teismo posėdyje - prieš tai vykiuose posėdžiuose dalyvavo (b. l. 41, 49).
Be to, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.).
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.
Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, t. y. priimtas byloje surinktais įrodymais tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus (CPK 263 str.).
Bylos duomenimis nustatyta, kad pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovas už 264 204 Lt nusipirko iš atsakovo hipoteka apsunkintą nekilnojamąjį turtą, kurio kainos dalį – 77 740 Lt sumokėjo pardavėjui, kitą dalį (186 464 Lt) – įkaito turėtojui (bankui) (b. l. 7-10, 68). Bankas sutiko, kad įkeistas turtas būtų parduotas, tačiau nustatė 222 611 Lt sumą, kuri turi būti sumokėta bankui grąžinant atsakovo kreditą (b. l. 11). Likusią nuo ieškovo įmokėtos sumos paskolos dalį sumokėti bankui ir išregistruoti hipoteką atsakovas įsipareigojo per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sutarties pasirašymo, tačiau savo pareigos neįvykdė, todėl ieškovo nupirktas turtas iki šiol yra apsunkintas hipoteka.
Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka spręstina, ar pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš atsakovo ieškovui 2 409,80 Lt nuostoliams atlyginti ir procesines palūkanas iki laikinųjų apsaugos priemonių atsakovui pritaikymo, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas, neįvykdęs sutartinės prievolės, naudojosi ieškovo pinigais ir dėl to privalo atlyginti ieškovui minimalius nuostolius palūkanų forma, kurias ieškovas skaičiuoja nuo visos turto kainos, tuo tarpu pirmosios instancijos teismas nuostolių dydį skaičiavimo nuo atsakovo nesumokėtos bankui sumos. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė dėl ieškovo patirtų minimalių nuostolių dydžio, o apeliacinio skundo argumentai šių išvadų nepaneigia.
Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios palūkanos atlieka kompensavimo funkciją ir yra įskaitomos į nuostolius. Minėta, kad visą pirkto turto kainą ieškovas sumokėjo dalimis - 77 740 Lt atsakovui, 186 464 Lt – atsakovo kreditoriui ir įkaito turėtojui, kuris nustatė 222 611 Lt sumą, skirtą padengti atsakovo kredito dalį. Taigi atsakovas pagal Sutarties 4.12. punktą jame nustatytu terminu privalėjo bankui sumokėti likusius 36 147 Lt (222 611 Lt - 186 464 Lt) ir išregistruoti hipoteką, tačiau šios prievolės neįvykdė, todėl pagal Sutarties 5 punktą ir CK 6.210 straipsnio 1 dalį privalo atlyginti ieškovui minimalius nuostolius ir mokėti palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, t. y. už 36 147 Lt, kuriuos, kaip iš esmės teisingai teigia ieškovas, atsakovas naudojo savo tikslams, o ne sutartinės prievolės įvykdymui.
Kolegijos vertinimu CK 6.61 straipsnio 2 dalyje numatyta sankcija nagrinėjamu atveju netaikytina. Tokia išvada darytina remiantis šiais motyvais. CK 6.61 straipsnyje reglamentuojami teisiniai padariniai, kurie atsiranda skolininkui neįvykdžius prievolės atlikti tam tikrą darbą, pvz., pagal rangos, pavedimo, paslaugų ir kt. atveju. Šio straipsnio 2 dalyje reglamentuojamas atvejis, kada skolininkas neatlieka veiksmų, kuriuos gali atlikti tik jis pats asmeniškai, o kreditorius tų darbų negali atlikti nei pats, nei pavesti jų atlikti kitiems asmenims. Tokiu atveju viena iš kreditoriaus teisių yra teisė reikalauti, kad skolininkas įvykdytų prievolę natūra. Jeigu skolininkas neįvykdo prievolės net ir po to, kai tą padaryti įpareigoja teismas, tai iš skolininko kreditoriui gali būti ieškota bauda. Šiuo atveju turi būti taikomos ir CK 6.215 straipsnio nuostatos. Nagrinėjamu atveju bylos šalis sieja hipoteka apsunkinto nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai. Visą nustatytą sumą bankui sumokėti ir hipotekos panaikinimo veiksmų imtis gali ir pats ieškovas, o tai atlikęs, turi teisę reikalauti iš atsakovo atlyginti dėl to patirtus nuostolius. Atsakovas nebuvo teismo įpareigotas įvykdyti prievolę natūra, todėl CK 6.61 straipsnio 2 dalyje ir 6.215 straipsnyje numatyta bauda jam negali būti skiriama. Taigi ieškovo prašomi nuostoliai negali būti skaičiuojami nuo visos pirkto daikto kainos.
Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl procesinių palūkanų skaičiavimo termino pabaigos. Pirmosios instancijos teismas procesines palūkanas už priteistą nuostolių atlyginimo sumą skaičiavo nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki 2009 m. birželio 15 d. teismo nutarties, priimtos kitoje byloje taikyti atsakovui laikinąsiais apsaugos priemones ir sustabdyti bet kokius mokėjimus, iki bus išspręstas restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovui klausimas. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu sprendžiant restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą ir įmonei iškėlus restruktūrizavimo bylą yra sustabdomas palūkanų skaičiavimas (ĮRĮ 9 str. 1 d. 2 p.); nutraukus restruktūrizavimo bylą, palūkanų skaičiavimas atnaujinamas (ĮRĮ 9 str. 2 d.). Bankrutuojančios įmonės skolų mokėjimo terminai pasibaigia, kai įmonei iškeliama bankroto byla; nutraukus bankroto bylą, ši nuostata nebetenka galios (ĮBĮ 16 str.). Vadovaudamasi išdėstytu teisiniu reglamentavimu, kolegija sprendžia, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas restruktūrizavimo byloje nelemia procesinių palūkanų skaičiavimo termino pabaigos, o tik sustabdo šių mokėjimų skaičiavimą, todėl priteisiant procesines palūkanas jų skaičiavimo termino pabaiga negali būti apibrėžta laikinųjų apsaugos priemonių taikymo faktu. Tokiu atveju dėl netinkamo materialinės teismo normos taikymo sprendimo dalis dėl priteistų procesinių palūkanų skaičiavimo termino pabaigos keistina (CPK 326 str. 1 d. 2 p., 330 str.).
Ieškovas apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo jam iš atsakovo priteista išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma.
Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pagal 2009 m. vasario 25 d. sutartį ieškovui atstovavo advokatas V. Ž. , kuriam ieškovas sumokėjo 2 000 Lt (b. l. 6, 48). Advokatas byloje rengė pradinį ir taisant trūkumus patikslintą ieškinius, atskirąjį skundą, kuris buvo patenkintas, dalyvavo dvejuose parengiamuosiuose teismo posėdžiuose, kurie iš viso trūko 2 val. 30 min. (b. l. 2-4, 15-16, 34-35, 41-42, 49-50). Esant tokioms aplinkybėms, kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priteistas atstovavimo išlaidų dydis atitinka CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punkto, 93 ir 98 straipsnių bei LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) minimalaus dydžio numatytų kriterijų ir nustatytų dydžių reikalavimus ir keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gruodžio 4 d. sprendimą procesinių palūkanų dalyje pakeisti ir ją išdėstyti taip:
„Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Pamario būstas“ ieškovo A. J. naudai penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 2 409,80 Lt (dviejų tūkstančių keturių šimtų devynių litų 80 ct.) nuostolių atlyginimo sumą nuo 2009 m. vasario 25 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo“.
Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.