- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-29
- Bylos Nr.
- ATP-408-174/2012
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Violeta Miliuvienė
- Pažeidėjas
- S. R.
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka nagrinėdama administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. R. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutarimo, kuriuo S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 126 str. 1 d. 1 000 Lt bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams.
Aprašomoji dalis
nustatė:
2012 m. balandžio 10 d. Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono PK Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio patrulis S. R. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2012 m. balandžio 10 d. 22.30 val., Laisvės g., Plungės m., vairavo automobilį „Renualt Laguna“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas girtumo laipsnis (1,53 (+-5%) promilės). Šiais savo veiksmais S. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 14 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 d.
Plungės rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 25 d. S. R. pripažino kaltu padarius ATPK 126 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą ir paskyrė jam 1 000 Lt baudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą vieneriems metams.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu S. R. prašo Plungės rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutarimą pakeisti – neatimti teisės vairuoti transporto priemones. Apeliantas neneigia kaltės dėl jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo padarymo, tačiau prašo sušvelninti jam paskirtą nuobaudą – neatimti teisės vairuoti transporto priemones. Nurodo, jog teismas skundžiamame nutarime teisingai akcentavo, jog jis visiškai pripažino padaręs administracinį teisės pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi. Apeliantas aiškina, jog teisminio bylos nagrinėjimo metu jis bei jo atstovas pareiškė prašymą taikyti švelnesnę, nei įstatymas numato, nuobaudą ir neatimti teisės vairuoti transporto priemonių, atsižvelgiant į tai, jog jis dirba pamaininį darbą, gyvena kaimo teritorijoje, yra našlys, išlaiko dukterį, kuri nors yra pilnametė, tačiau mokosi vidurinėje mokykloje ir gyvena mokyklos bendrabutyje, todėl savaitgaliais jam reikia parsivežti dukrą į namus bei parvežti ją atgal į bendrabutį. Teismas neįvertino visų pateiktų dokumentų, o pateiktuosius įvertino netinkamai. Teismas netinkamai individualizavo nuobaudą, neatsižvelgė į jo asmenybę ir kitas aplinkybes. Apeliantas nurodo, jog jis yra našlys, todėl vienas išlaiko dukrą D. R., gim. 1993-04-25. Jis dirba UAB (duomenys neskelbtini) šaltkalviu–remontininku, tačiau esant gamybiniam būtinumui atlieka ir vairuotojo pareigas, nes reikia vairuoti tarnybinį automobilį, vykstant į gedimo vietą. Todėl teisė vairuoti transporto priemones darbe jam yra būtina. Netekus teisės vairuoti transporto priemones, jis netektų darbo ir pajamų, o dukra išlaikymo.
Apeliantas S. R. nurodo, jog jis teismui pateikė R. Kasputienės firmos pažymėjimą, įrodantį, kad po pažeidimo padarymo jis išklausė ir buvo atestuotas pagal 4 valandų kurso apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai programą. Taip pat pateikė galiojančią vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininę pažymą. Darbdavio UAB (duomenys neskelbtini) išduota ir teismui pateikta charakteristika rodo, kad jis charakterizuojamas išskirtinai teigiamai, niekada drausminių nuobaudų nėra turėjęs, atsižvelgiant į tai, jog jam tenka dirbti ir vairuotojo darbą. Teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė, pateiktų įrodymų nevertino ir nesprendė jam skirtinos nuobaudos individualizavimo klausimo, tik formaliai nurodė, jog: „Taigi ta aplinkybė, jog S. R. teisė vairuoti transporto priemones reikalinga šeimos poreikių tenkinimui, darbinių pareigų atlikimui, teismo vertinimu nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas.“ Tačiau apeliantas pažymi, jog jis teismui nurodė ir kitus anksčiau paminėtus pagrindus (alkoholio žalos kurso išklausymas, dukros išlaikymas, žmonos netektis, darbo netekimo grėsmė ir pan.).
Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu netaikyti jam ATPK 30¹ str. nuostatų. Šios numatytos teisės negalima riboti vien tik formaliais pagrindais, atsižvelgiant į inkriminuojamo padaryto teisės pažeidimo kvalifikavimą ir teisės pažeidimo sunkumą, numatytą sankciją ir pan. Priešingu atveju įstatymo leidėjas įtvirtintų nuostatą, jog pagal tam tikrus pažeidimus, tarp kurių būtų ir jo padarytas pažeidimas, numatytas ATPK 126 str. 1 d., švelnesnė nuobauda apskritai negalėtų būti paskirta, pvz., dėl ATPK 130² str. (pakartotinio vairavimo esant neblaiviam), pagal kurį negalima taikyti švelnesnės ar mažesnės nuobaudos net esant išskirtinėms aplinkybėms (ATPK 30¹ str. 2 d.).
Be to, S. R. apeliaciniame skunde pažymima, jog 30¹ str. taikymo įstatymo leidėjas nėra sustabdęs, jis yra galiojantis, nepaisant Policijos departamento generalinio komisaro įsakymo „Dėl policijos įstaigų veiksmų, kai administracinių teisės pažeidimų bylos teismuose išnagrinėtos taikant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnio nuostatas“, kuris, apelianto nuomone, pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucinį principą, skelbiantį, jog visi asmenys įstatymui yra lygūs, besąlygiškai įpareigodamas policijos komisariatų pareigūnus skųsti (esant tam tikroms sąlygoms) teismo nutarimą, kuriame buvo taikytos ATPK 30¹ str. nuostatas, sukeldamas neleistiną spaudimą ir įtaką teismams ir jų sprendimams, formuodamas išankstinę teismo nuomonę dėl šio straipsnio taikymo, nepagrįstai apribodamas teismo vidinį įsitikinimą sprendžiant klausimą dėl skirtinos nuobaudos.
Apelianto nuomone, šiuo konkrečiu atveju jo padarytas pažeidimas, numatytas ATPK 126 str. 1 d., nepatenka į skundžiamų nutarimų sąrašą minėto Generalinio komisaro įsakymo prasme (Lietuvos policijos generalinio komisaro 2009 m. Rugsėjo 23 d. įsakymo Nr. 5-V-674 „Dėl Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. vasario 13 d. įsakymo Nr. 5-V-85 „Dėl policijos įstaigų veiksmų, kai administracinių teisės pažeidimų bylos teismuose išnagrinėtos taikant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnio nuostatas“ pakeitimo“ 1.1. p.). Pagal minėto Įsakymo 1.2. p. apylinkės teismų sprendimai administracinių teisės pažeidimų bylose dėl veikos, nurodytos ATPK 126 str. 1 d., Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui gali būti neskundžiami: jei asmuo anksčiau nebuvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už transporto priemonės vairavimą, esant neblaiviam (girtam) ar apsvaigusiam nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų; jei asmuo neturi galiojančių administracinių nuobaudų, skirtų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. S. R. nurodo, jog jis atitinka paminėtas sąlygas. Jis turi ilgą – dvejų metų – vairavimo stažą, puikiai išmano vairuotojo darbą, seniai dirba UAB (duomenys neskelbtini) ir yra puikiai charakterizuojamas, patikimas darbuotojas. Dėl alkoholio vartojimo darbe niekada nėra turėjęs problemų. Jis yra našlys, vienas išlaiko dukrą, kuri mokosi vidurinėje mokykloje ir gyvena mokyklos bendrabutyje. Todėl teisė vairuoti jam reikalinga rūpinantis dukra (savaitgaliais ją parvežant iš mokyklos bei nuvežant į ją) bei dėl darbo. Netekęs darbo jis neturėtų galimybės išlaikyti dukters. Be to, jis turi finansinių įsipareigojimų kreditoriams, skolinosi lėšų, nes trūksta šeimos pragyvenimui.
Šalies argumentai
S. R. prašo atsižvelgti į tai, jog jis, nepaisant to, kad uždirba nedaug, iš karto sumokėjo teismo paskirtą baudą. Paskirtos baudos suma jam tikrai yra labai didelė, dėl galimybės susimokėti ją reikėjo skolintis lėšų. Taigi paskirtoji ir sumokėta bauda jau sukėlė jam sunkias pasekmes, jis padarė išvadas ir yra pasiryžęs ateityje stropiai laikytis įstatymų ir nedaryti naujų teisės pažeidimų.
Prie apeliacinio skundo S. R. pridėjo duomenis, patvirtinančius, jog jis prižiūri neįgalų tėvą A. R. bei neįgalią senelę A. J., juos vežioja pas gydytojus, rūpinasi jų buitimi, o tai neišvengiamai susiję su vairavimu.
S. R. nuomone, teismas, įvertinęs visas paminėtas aplinkybes, galėtų jam neatimti teisės vairuoti transporto priemones. Tai, apelianto nuomone, neužkirstų kelio nuobaudos tikslų, numatytų ATPK 20 str., pasiekimui. S. R. nurodo, jog paskirtos nuobaudos nevengia, yra nubaustas ir paskirtą baudą sumokėjo. Jis smerkia savo poelgį, šeima juo nusivylusi, tai jį labai paveikė morališkai, todėl jis yra pasiryžęs nenusižengti ir išsaugoti darbą bei susigrąžinti šeimos pasitikėjimą juo. Jis supranta, kad visa tai yra teisės pažeidimo padarymo pasekmės, kurias jis visiškai įsisavino ir suvokė, o teisės vairuoti neatėmimas būtų kaip paskata ir dar didesnė motyvacija laikytis įstatymų.
Be to, S. R. pažymi, kad teismas pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta, jis anksčiau nebuvo baustas administracine už jokius šiurkščius KET pažeidimus, iš jų ir už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam.
Galimybės dirbti UAB (duomenys neskelbtini) netekimas būtų perteklinės padaryto teisės pažeidimo pasekmės. S. R. nuomone, jam paskirta nuobauda be draudimo vairuoti (dirbti vairuotoju) pasiektų ATPK 20 str. numatytus administracinės nuobaudos tikslus, tai šiuo atveju yra įgyvendinta sumokėjus baudą, išklausius kursus ir vykdant draudimą vairuoti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į S. R. apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono PK Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininkas Algimantas Karaliūnas prašo S. R. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti nepakeistą Plungės rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutarimą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
S. R. skundžiamu Plungės rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutarimu buvo nubaustas už ATPK 126 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą. Ginčo dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo ir pažeidėjo kaltės nėra, tačiau apeliantas kelia paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą – prašo neskirti vienos iš sankcijoje numatytos nuobaudos sudedamųjų dalių – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, motyvuodamas tuo, kad teisė vairuoti jam reikalinga dėl darbo, išlaikant dukrą bei rūpinantis senyvo amžiaus tėvu ir močiute, kurie yra neįgalūs.
ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali arba švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama. Pagal formuojamą teismų praktiką administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai, pavyzdžiui, nedidelis veikos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Tuo tarpu nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio teisės pažeidimo padarymą nuobauda negali būti skiriama (LVAT administracinės bylos N62-690/2011, N62-982/2011, Nr. N3-396/2007). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta. Apeliantui paskirta nuobauda individualizuota tinkamai, laikantis ATPK 30, 30² str. reikalavimų bei įvertinus padaryto pažeidimo pavojingumą, pažeidėjo asmenybę ir jo materialinę bei socialinę padėtį.
Pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Vien tik simbolinės administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, nes priešingu atveju ji būtų beprasmiška. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
S. R. padarė šiurkštų KET pažeidimą – vairavo transporto priemonę būdamas vidutinio girtumo laipsnio, tokiu elgesiu sukeldamas didelę grėsmę kitiems eismo dalyviams ir tik atsitiktinumo dėka išvengęs rimtesnių savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių. Tai, kad S. R. gailisi dėl padaryto pažeidimo, laikytina tik jo atsakomybę švelninančia aplinkybe, kuri reikšminga parenkant administracinę nuobaudą, neperžengiant sankcijos už padarytą pažeidimą ribų, tačiau jos tikrai nepakanka, jog būtų galima taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas dėl švelnesnės nuobaudos skyrimo. Pažymėtina ir tai, kad vairuotojas, dar prieš sėsdamas prie automobilio vairo, turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimųjų ratui dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes. Taigi ta aplinkybė, jog S. R. teisė vairuoti transporto priemones reikalinga dirbant bei rūpinantis dukra ir prižiūrint tėvą ir močiutę, kurie yra neįgalūs, apygardos teismo vertinimu, nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas. Kartu pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, jog asmens darbas, siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime negali lemti švelnesnės administracinės nuobaudos taikymo (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. N14–2082/2006, N1–1524/2007, Nr. N3-34/2007, Nr. N1–413/2007). Taigi pažeidėjo darbo pobūdis nėra pagrindas švelninti paskirtą nuobaudą ir neatimti teisės vairuoti transporto priemonę ar sutrumpinti terminą, nes ši aplinkybė teismų praktikoje nėra pripažįstama išskirtine, galinčia sudaryti pagrindą taikyti ATPK30¹ straipsnio nuostatas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N62-3213/2009, N261-1753/2010, N444-2396/2010). Be to, pats apeliantas savo skunde nurodė, jog jo pagrindinės pareigos darbe yra šaltkalvis–remontininkas. Taigi S. R. apeliacinio skundo motyvas, kad atėmus teisę vairuoti transporto priemonę, jis negalės atlikti jam pavestų darbo funkcijų pagal suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką negali nulemti švelnesnės, nei įstatymo numatyta, administracinės nuobaudos skyrimo.
Pažymėtina ir tai, kad vairuotojas, dar prieš sėsdamas prie automobilio vairo, turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes.
Taigi šioje byloje nėra jokių išimtinių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog apeliantui paskirta nuobauda prieštarauja teisingumo principui ar ATPK įtvirtintiems administracinėms nuobaudoms keliamiems tikslams. S. R. administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, laikantis ATPK 30, 30² str. reikalavimų, įvertinus padaryto pažeidimo pavojingumą, apelianto asmenybę bei kitas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes. Darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir S. R. neskirti vienos iš ATPK 126 str. 1 d. sankcijoje numatytų nuobaudos sudedamųjų dalių – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, nes švelnesnės už minimalią nuobaudos paskyrimas, apsiribojantis tik baudos paskyrimu, akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
S. R. apeliacinio skundo netenkinti ir Plungės rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.