- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-07-28
- Bylos Nr.
- I-4772-426/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04112-2014-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Iveta Pelienė, Rūta Miliuvienė, Halina Zaikauskaitė
- Pareiškėjas
- A. G.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
- 14.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 14.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Halinos Zaikauskaitės, dalyvaujant vertėjai Ingridai Kisieliūtei, pareiškėjui A. G. (A. G.), jo atstovui advokatui A. K., atsakovės atstovei A. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (trečiasis suinteresuotasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. G. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašoma: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento (toliau – ir Savivaldybės administracija) 2013-09-18 sprendimą Nr. A51-93827 (2.14.2.12-MP8); 2) įpareigoti Savivaldybės administraciją leisti pradėti rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planą, prilyginamą detaliojo teritorijos planavimo dokumentui, kurio tikslas suformuoti naudojamą valstybinės žemės sklypą esamiems statiniams eksploatuoti (b. l. 1–5).
Pagrįsdamas savo reikalavimus skunde paaiškino, kad 2012-10-08 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, jog pareiškėjas nuosavybės teisėmis valdo gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), fizinio nusidėvėjimo procentas – 90 %, kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), fizinio nusidėvėjimo procentas – 85 %, kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), fizinis nusidėvėjimas – 70 %, kitus statinius – šulinį, pamatus (6 vnt.), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), fizinis nusidėvėjimas – 85 %, esančius (duomenys neskelbtini) (adresas neįregistruotas adresų registre).
Pagal Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą, 2011 m. parengtą UAB „Nigranda“ geodezijos skyriaus vadovo M. G., gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra fiziškai pažeistas, išlikę tik akmenbetonio pamatai, baigtumas – 6 %; pagalbinis pastatas (kiemo rūsys), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), fiziškai pažeistas, išlikę akmenbetonio pamatai ir sienos, baigtumas – 44 %; pagalbinis pastatas (kiemo rūsys), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), fiziškai pažeistas, išlikę akmenbetonio pamatai ir sienos, gelžbetoninė perdanga, nurodyta stogo konstrukcija – sutapdintas, baigtumas – 86 %; šulinys, pamatai (6 vnt.), baigtumas – 100 %.
Nurodo, kad kreipėsi į Savivaldybės administraciją dėl leidimo pradėti rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, kurio tikslas – suformuoti naudojamą valstybinės žemės sklypą esamiems statiniams eksploatuoti. Savivaldybės administracija 2013-09-18 rašte atsakė, kad pagal Žemės reformos įstatymo 9 str. 3 d. ir Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintas Naudojamų kitos paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisykles, naudojami namų valdų žemės sklypai formuojami esamo gyvenamo namo ir jo priklausinių (ūkio statinių, kiemo inžinerinių įrenginių ir kt.) eksploatavimui, taip pat atsižvelgiant į žemės plotus, naudojamus daržui, sodui. Naudojamos namų valdos žemės sklypo ribos nustatomos vadovaujantis racionalios žemėvaldos formavimo principais, įvertinus statinių, įregistruotų Nekilnojamojo turto registre, išsidėstymą žemės sklype. Tačiau departamentas, remdamasis minėtais Nekilnojamojo turto registro duomenimis bei UAB „Nigranda“ parengtais nekilnojamojo turto kadastro duomenimis, nurodė kad gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) nėra, likę tik pamatai, todėl tai nėra naudojama namų valda ir nėra teisinio pagrindo tenkinti prašymą. Nurodo, kad tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje. Kaip pavyzdys nurodoma Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-09-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A261-977/2009, kurioje išaiškinta, kad tais atvejais, kai namų valda yra išnykusi, išlikę tik statinio pamatai, toks žemės sklypas neatitinka naudojamo namų valdos žemės sklypo sąlygų ir tokiu atveju formuoti namų valdos žemės sklypą nėra pagrindo.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad dėl Savivaldybės administracijos veiksmų pagrįstumo atsisakant išduoti leidimą pradėti rengti žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, kreipėsi su skundu į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių, kuris nepatvirtino pareiškėjo teisių rengti detalųjį planą.
Pažymi, kad su skundžiamu Savivaldybės administracijos sprendimu ir Seimo kontrolieriaus išvadomis jis nesutinka. Pareiškėjo manymu, ginčo atveju yra reikšmingos įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatos: Teritorijų planavimo įstatymo (galiojusio nuo 2012-09-26 iki 2014-01-01) 21 str. 3 d. 1 p., Žemės reformos įstatymo (galiojusio nuo 2012-11-24 iki 2014-01-01) 9 str. 3 d., Statybos įstatymo (galiojusio nuo 2013-07-16 iki 2014-01-01 ir dabar) 2 str., Vyriausybės 1999-03-09 nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamu kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.2. p. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (galiojusiu nuo 2011-11-05 iki 2014-02-25) (toliau vadinama – ir Taisyklės), 2 p. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010-07-21 nutarimu Nr. 1124 patvirtinto Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašo (galiojusio iki 2014-01-01) (toliau – ir Aprašas) 4 p., Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003-12-24 įsakymu Nr. 705 patvirtinto statybos techninio reglamento 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ (toliau vadinama – ir STR 2.02.01:2004) 4.5 p.
Pareiškėjo teigimu, nurodytų teisės aktų nuostatos, priešingai nei buvo sprendžiama nagrinėjant jo prašymą (skundą), neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, kad esant gyvenamojo namo fiziniam susidėvėjimui ir išlikus tik jo pamatams, tokia namų valda nelaikytina naudojama ir dėl to nėra jokio teisinio pagrindo suformuoti valstybinės žemės sklypą esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.
Pažymi, kad gyvenamojo namo ir kitų statinių pamatai, nors ir negali būti vertinami kaip esamas gyvenamas namas ir/ar pagalbinio ūkio pastatas, tačiau iš esmės atitinka statinio sąvoką apibrėžtą Statybos įstatymo 2 str., o pagal Taisykles, kaip minėta, parduodami ir išnuomojami valstybinės žemės sklypai, užstatyti statiniais ar įrenginiais ir naudojami šiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti. Nurodytos teisės aktų nuostatos tiesiogiai nereikalauja, kad tokie statiniai būtinai turi būti eksploatuojami pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Nurodytų teisės normų esmė yra ta, kad žemės sklypas negali būti parduodamas nesant plano, o planas turi būti sudaromas toks, kad užtikrintų galimybę esamų statinių ir įrenginių eksploatavimą pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Priešingu atveju, nesudarant statinių savininkui tokios galimybės, iš esmės ribojama jo nuosavybės teisė į turtą – teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (Civilinio kodekso 4.37 str. 1 d.). Be to, jeigu kitoks statinys valstybiniame žemės sklype stovi, laikytina, kad vienokia ar kitokia sklypo dalis yra naudojama. Tai išplaukia iš Žemės reformos įstatymo 9 str. 3 d. Tokią išvadą, pasak pareiškėjo, nors ir netiesiogiai, patvirtina ir Taisyklių 2 p. nuostata, kad namų valdų žemės sklypai juos naudojantiems asmenims parduodami neatsižvelgiant į jų nuolatinę gyvenamąją vietą. Pareiškėjo manymu, kad žemės sklypą pripažinti naudojamu, asmeniui nebūtina tenai gyventi.
Skunde teigia, nors namo yra išlikę tik pamatai, tai pagalbinio pastato (kiemo rūsio), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), išlikę akmenbetonio pamatai ir sienos, pagalbinio pastato (kiemo rūsio), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), išlikę akmenbetonio pamatai ir sienos, gelžbetoninė perdanga. Šulinio, pamatų (6 vnt.), baigtumas – 100 %. Pareiškėjo nuomone, negalima daryti išvados, kad šie likę statiniai negali būti naudojami pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.
Taip pat pažymi, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011-11-07 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-908-96/2011 padalindamas santuokos metu įgytą turtą pareiškėjui natūra priteisė gyvenamąjį namą su statiniais, esančius (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registre ir yra registruotas gyvenamais namas ir kiti pagalbinio ūkio pastatai, o ne jų pamatai. Tai, kad pagal registro duomenis šiuo metu gyvenamojo namo fizinis nusidėvėjimas yra 90 %, nereiškia, kad namas ir kiti statiniai negali būti atstatyti ir/ar renovuoti. Bet tam irgi reikia suformuoti žemės sklypą.
Pareiškėjo teigimu, jis šiuo metu žemės sklypu, kuriame stovi statiniai, naudojasi ir faktiškai gyvena ten pasistatęs palapinę, nes jokios kitos gyvenamosios vietos neturi.
Atsiliepimas
Atsakovė Savivaldybės administracija teismui pateiktame atsiliepime (b. l. 85–89) su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Pagrįsdama savo poziciją paaiškino, kad teritorijų planavimo teisinį reglamentavimą būtina nagrinėti sistemiškai.
Norint pasinaudoti Taisyklėse nustatytomis asmens teisėmis įsigyti ar išsinuomoti valstybinės žemės sklypą turi būti nustatoma: 1) kad žemės sklypas, kurį siekiama įsigyti, yra naudojamas; 2) reikalingas jame esantiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto registre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.
Akcentuoja, jog nei Taisyklės, nei kiti teisės aktai žemės sklypo naudojimo neapibrėžia. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2004-04-26 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2004 išaiškino, jog ,,kai iškyla klausimas, ar sklypu dar naudojamasi, tai šios aplinkybės nustatomos pagal faktus, ar naudojamasi žemės sklypo naudingosiomis savybėmis ir ar pagal paskirtį, taip pat pagal tai, ar asmuo, kuris naudojasi žemės sklypu, nenustojo naudotis žemės sklypu“. Nagrinėjamu atveju Savivaldybės administracijos pareigūnai atliko patikrinimą dėl namų valdos (duomenys neskelbtini) naudojimo/nenaudojimo fakto nustatymo, prieš tai išanalizavę pareiškėjo pateiktus dokumentus, turimus kartografinius duomenis ir apžiūrėję sklypą vietoje. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) ir teisės į jį yra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, tačiau statinys nėra identifikuotas, t. y. jo centro koordinatės nepažymėtos VĮ Registrų centro administruojamame kadastro žemėlapyje. Taip pat Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje nėra pažymėtos faktiškai naudojamo sklypo ribos ir plotas, naudojamos namų valdos požymiai (sodas, daržas, tvora ir pan.) nėra užfiksuoti kartografinėje medžiagoje – Vilniaus miesto skaitmeniniame žemėlapyje ir ortografinėse nuotraukose. Šiems faktams pagrįsti teritorija buvo apžiūrėta vietoje ir nustatyta, kad pastatų (pamatų) likučiai yra visiškai apleisti, teritorija neprižiūrėta, apaugusi krūmais ir piktžolėmis, likusių pamatų fragmentai yra visiškai netinkami gyventi, nėra jokių požymių, kad pareiškėjas naudojasi šia namų valda. Šias aplinkybes patvirtina ir pridedamos teritorijos nuotraukos, iš kurių akivaizdu, kad pareiškėjas žemės sklypu ir jame esančiais pastatais pagal paskirtį nesinaudojo, žemės sklypo neprižiūrėjo, nesirūpino. Nuotraukos paneigia pareiškėjo argumentus dėl šio sklypo naudojimosi. Kadangi Savivaldybės administracijos pareigūnai šių aplinkybių patikrinimo metu nenustatė, šie pareiškėjo teiginiai neturi jokios įrodomosios reikšmės. Taip pat atkreipė dėmesį, jog nei viena iš pareiškėjo nurodytų aplinkybių neįrodo, kad teritorija buvo ir yra naudojamasi pagal paskirtį.
Antroji sąlyga yra ta, kad sklypas turi būti reikalingas jame esantiems statiniams eksploatuoti pagal jų tiesioginę paskirtį. Pareiškėjo namo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – gyvenamoji (vieno buto pastatai). Tai reiškia, kad pareiškėjui sklypas turėtų būti suteikiamas tam, kad jis pats ar tretieji asmenys gyventų sklype esančiame pastate. Kaip jau minėta, pagal Statybos įstatymo 2 str. 2 d. 7 d, pastatas – apdengtas stogu statinys, kurio didžiausią dalį sudaro patalpos, šio straipsnio 72 d. nurodyta, kad statinio naudojimas – esamų statinio reikalavimų pagrindu sukurto statinio savybių panaudojimas naudotojo poreikiams tenkinti. Pagal Aplinkos ministro 2003-12-24 įsakymu Nr. 705 patvirtinto STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 4.5 p. gyvenamasis pastatas (gyvenamasis namas) – gyventi pritaikytas pastatas, kuriame daugiau kaip pusė naudingojo ploto yra gyvenamosios patalpas. Kaip matyti, teisės aktai apibrėžia funkcinius reikalavimus, kuriuos turi atitikti gyvenamosios paskirties pastatas, o pagrindinis reikalavimas – sudaryta galimybė gyventi žmonėms. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui priklausantis pastatas – gyvenamasis namas, kurio fizinis nusidėvėjimas – 90 proc. ir yra likę tik pamatai (šią aplinkybę pripažįsta ir pats pareiškėjas, skunde nurodydamas, kad gyvena palapinėje). Realiai pastato, kuriame pareiškėjas ar kiti asmenys galėtų gyventi, nėra, todėl negalima jo eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto registre nurodytą jo tikslinę pagrindinę paskirtį – gyvenamąją.
Miesto plėtros departamentas skundžiamame rašte teisingai nurodė, jog pagal Žemės reformos įstatymo 9 str. 3 d. ir Lietuvos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintas Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisykles naudojami namų valdos žemės sklypai formuojami esamo gyvenamo namo ir jo priklausinių (ūkio statinių, kiemo inžinerinių įrenginių ir kt.) eksploatavimui. Nunykusių ar sudegusių statinių pamatams sklypai negali būti formuojami kaip naudojami žemės sklypai, nes nunykęs statinys nebenaudojamas pagal paskirtį. Atkreipė dėmesį, jog pagal 1997 m. Nekilnojamojo turto kadastro duomenų bylą gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) fizinis nusidėvėjimas yra 90 procentų. Pagal patiektus UAB „Nigranda" Geodezijos skyriaus vadovo M. G. 2011 m. parengtus nekilnojamojo turto kadastro duomenis, gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) nėra, likę tik pamatai. Tai nėra naudojama namų valda. Akcentuotina, kad skundžiamas raštas yra pagrįstas ir objektyviais duomenimis (faktais), ir teisės aktų nuostatomis, jame yra nurodyta rašto apskundimo tvarka, todėl jis atitinka visus Viešojo administravimo įstatymo 8 str. reikalavimus ir šios aplinkybės dar kartą patvirtina, jog pagrindo naikinti skundžiamą raštą nėra.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) teismui pateiktame atsiliepime (b. l. 83–84) prašė teismo priimti sprendimą savo nuožiūra. Paaiškino, kad žemės teritorija, kurioje stovi pareiškėjui priklausantys statiniai nurodytu adresu (duomenys neskelbtini) nesuformuota ir, vadovaujantis Žemės įstatymo 7 str. 1 d. 1 p., patikėjimo teise yra valdoma Tarnybos, kuriai teisės aktuose nėra numatyta teisė vertinti, ar statiniai atitinka statinio sąvokos reikalavimus bei kokio baigtumo statiniui gali būti projektuojama namų valdos žemės sklypai.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovas patvirtino skunde išdėstytus motyvus ir prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė patvirtino atsiliepime išdėstytus motyvus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
2012-10-08 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (duomenys suformuoti 1997-08-27) patvirtina, kad pareiškėjui priklauso nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), fizinis nusidėvėjimas – 90 %; kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), fizinis nusidėvėjimas – 85 %; kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), fizinis nusidėvėjimas – 70 %; kitus statinius – šulinį, pamatus (6 vnt.), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), fizinis nusidėvėjimas – 85 %, esančius (duomenys neskelbtini) (b. l. 37–38).
Savivaldybės administracijos 2013-09-18 sprendimu Nr. A51-93827 (2.14.2.12-MP8) buvo atmestas A. G. prašymas dėl leidimo pradėti rengti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, kurio tikslas suformuoti naudojamą valstybinės žemės sklypą pareiškėjui priklausantiems statiniam eksploatuoti (b. l. 15). Minėtame sprendime pažymėta, kad jis priimtas vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 9 str. 3 d. bei Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintomis Naudojamų kitos paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės), tai pat įvertinus tą aplinkybę, jog pareiškėjui priklausančio gyvenamojo namo nusidėvėjimas yra 90 proc.
Byloje spręstinas ginčas dėl A. G. skundo reikalavimų panaikinti Savivaldybės administracijos 2013-09-18 sprendimą ir įpareigoti atsakovę leisti pareiškėjui pradėti rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planą, prilyginamą detaliojo teritorijos planavimo dokumentui, kurio tikslas suformuoti naudojamą valstybinės žemės sklypą esamiems statiniams eksploatuoti pagrįstumo ir teisėtumo.
Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nurodoma, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.
Taigi, sprendžiant pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą, pirmiausia, būtina įvertinti skundžiamo Savivaldybės administracijos 2013-09-18 sprendimo, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas.
Vertinant pareiškėjo keliamo ginčo pobūdį pažymėtina, kad Žemės reformos įstatymo 9 str. 3 d., be kita ko, nustatyta, kad miesto gyvenamosiose vietovėse (iki 1995-06-01 miestams priskirtoje teritorijoje), fiziniams asmenims, turintiems nuosavybės teise priklausančius gyvenamuosius namus, parduodami jų namų valdų naudojami žemės sklypai, pažymėti namų valdos techninės apskaitos bylose, teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų ribų, bet ne didesni kaip 0,2 ha Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Druskininkuose, Palangoje, Birštone ir ne didesni kaip 0,3 ha – kituose miestuose. Ginčijamo sprendimo priėmimo metu galiojusios Teritorijų planavimo įstatymo redakcijos 21 str. 3 d. buvo nustatyta, kad detaliojo planavimo dokumentais yra esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį suformuoti žemės sklypų planai.
Pagal Taisyklių 2.4 p. nuostatas, asmenys įsigyti nuosavybėn gali žemės sklypus, kurių reikia nuosavybės teise priklausantiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Žemės reformos įstatymo 9 str. 3 d. bei Taisyklių 2.4 p. nuostatas, savo praktikoje yra pažymėjęs, kad pagal teisinį reguliavimą gali būti parduodamas tik naudojamas namų valdos žemės sklypas, tai yra toks sklypas, kuris būtinas statinių išdėstymui, ir jų naudojimui, kiemui, sodui ar daržui (2009-09-07 nutartis adm. b. Nr. A-261-977/2009). Minėtoje nutartyje teismas taip pat išaiškino, kad tuo atveju, jeigu namų valda yra išnykusi, taip pat kai nėra kitų įrodymų, patvirtinančių namų valdos žemės sklypo naudojimą, nėra pagrindo pripažinti, kad pamatai yra žemės sklype, kuris atitinka naudojamo namų valdos žemės sklypo sąlygas. Teisėjų kolegija taip pat akcentavo, kad tuo atveju, kai statinys iš esmės yra sunykęs, statinio atkūrimas reiškia naują statybą, nes pačių pamatų likučių kaip atskiro statinio pagal registre numatytą paskirtį nėra galimybės naudoti, o remiantis Taisyklių 2.4 p., žemės sklypas gali būti formuojamas tik statiniams eksploatuoti pagal jų paskirtį.
Kaip minėta, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad pareiškėjui priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), nusidėvėjimas – 90 %; kitų statinių – 85 % (b. l. 37–38). Taip pat pažymėtina, kad minėti duomenys nekilnojamojo turto registre buvo fiksuoti prieš 18 metų, t. y. 1997 metais. Nesant objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjui priklausantys sunykę pastatai buvo atstatinėjami, pripažintina, kad šių statinių nusidėvėjimas tik padidėjo. Tai patvirtina ir teismui pateiktos fotonuotraukos, iš kurių matyti, kad tiek gyvenamasis namas, tiek kiti statiniai yra visiškai sunykę. Be to, nėra jokių požymių, kad pareiškėjas šia namų valda naudojasi. Tokios teismo išvados nepaneigia ir ta aplinkybė, jog, kaip nurodo pats pareiškėjas, ginčo žemės sklype jisai yra pasistatęs palapinę.
Atsižvelgus į tai, pripažintina, kad A. G. priklausantys statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), yra nenaudojami, sunykę, todėl, vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 9 str. 3 d., nėra pagrindo šiems statiniams eksploatuoti suformuoti naują žemės sklypą.
Išnagrinėjus ir įvertinus visus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad Savivaldybės administracija 2013-0-18 sprendime faktines aplinkybes vertino ir ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas taikė tinkamai, minėtas sprendimas pagal Viešojo administravimo įst. 8 str. 1 d. yra pagrįstas ir teisėtas, todėl skundo reikalavimas jį panaikinti atmestinas.
Skundo reikalavimas, kuriuo prašoma įpareigoti atsakovę leisti pradėti vykdyti ginčo žemės sklypo planavimo procedūras yra išvestinis reikalavimo panaikinti Savivaldybės administracijos 2013-09-18 sprendimą atžvilgiu. Teismui konstatavus, kad skundžiamas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, atmestinas ir išvestinis skundo reikalavimas.
Rezoliucinė dalis
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p., 127 str., 129 str., teisėjų kolegija
nusprendė:
Pareiškėjo A. G. skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.