Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

2017-11-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1-255-620/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2017-11-30
Bylos Nr.
1-255-620/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-57478-2017-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Loreta Kukelkienė
Kaltinamasis
R. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-255-620/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-57478-2017-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.14; 1.1.9.9; 1.1.9.10; 1.2.5.4.1; 2.1.16.1.13; 2.12.1.4 (S)
ROKIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 30 d.Rokiškis

Rokiškio rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Kukelkienė išnagrinėjo Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro Renaldo Žalio pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)ir susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)Rokiškio r., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2016-09-05 Rokiškio rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 str. 1 d. viešaisiais darbais šešiems mėnesiams, įpareigojant per paskirtą laiką neatlygintinai dirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. S. 2017 m. lapkričio mėn. 4 d., apie 9.00 val., namuose, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, daužydamas namuose esančius baldus ir grasindamas savo mamai S. L. ją papjauti, užmušti, dėl ko buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, taip grasino nužudyti nukentėjusiąją S. L. ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatą.

R. S. pranešus apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 str. 1 d. ir jį apklausus įtariamuoju, kaltu prisipažino pilnai (b. l. 53-54).

Kaltinimas R. S. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 str. 1 d. dalyje, grindžiamas šiais duomenimis:

Nukentėjusiosios S. L. parodymais. Ji parodė, kad 2017-11-04 apie 09 val. jos sūnus R. S. grįžo į namus, esančius (duomenys neskelbtini), kur jie kartu gyvena. Jis parėjo iš aludės girtas ir pradėjo namuose triukšmauti, rėkauti, liepė jai išplauti jo drabužius, ji nesutiko. Tada sūnus pradėjo namuose daužyti baldus, sulaužė fotelį, stalą, kėdę, sudaužė stalinę lempą ir stiklinį indą. R. S. rėkavo, elgėsi agresyviai apie 15-20 minučių. Ji prašė sūnaus, kad jis nusiramintų, bet jis nenurimo, toliau rėkavo, keikėsi, išvadino ją necenzūriniais žodžiais, pradėjo ją varyti iš namų. Po to jai sūnus pradėjo grasinti, kad ją papjaus, užmuš. R. S. jai sakė vieną kartą, kad ją papjaus ir užmuš, nes ji jam jau atsibodo, tada ji labai išsigando jo pasakytų grasinimų, pajautė realią grėsmę dėl savo sveikatos ir gyvybės, todėl išsigandusi paskambino pagalbos telefonu 112 ir išsikvietė pagalbą. Bijojo, kad sūnus jos nesužalotų ar neužmuštų, kai grasino, nes buvo labai agresyvus. Dėl sudaužytų, sugadintų baldų ji ieškinio nereiškia, pretenzijų neturi, labiau išsigando sūnaus psichologinio smurto. Sūnus vartoja alkoholį beveik kiekvieną dieną, neblaivus visada elgiasi agresyviai, jau anksčiau prieš ją yra smurtavęs, dėl ko kreipėsi į policiją. Fizinio smurto sūnus R. S. prieš ją nenaudojo, jos nelietė, tik grasino ją nužudyti, dėl ko ji patyrė didelį išgąstį, stresą, baimę (b. l. 17-18).

R. S. apklaustas kaip įtariamasis parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su savo mama S. L.. 2017-11-04 ryte buvo išėjęs į aludę, gėrė alkoholį, po to grįžo į namus neblaivus. Namuose buvo jo mama S. L.. Jis supykęs pradėjo daužyti baldus, kodėl, nežino, gal kažkas sunervino. Jis išdaužė baldus savo kambaryje, savo baldus, kituose kambariuose nieko nelietė, mamos baldų ir daiktų nedaužė. Su mama dėl kažko pykosi, ginčijosi, rėkavo. Galėjo mamai pasakyti, pagrasinti, kad ją papjaus, užmuš, bet nieko jis blogo mamai daryti nesiruošė, pagrasino tik žodžiais. Prisipažįsta visiškai dėl nusikalstamos veikos padarymo, kad savo mamai S. L. grasino žodžiais ją papjauti, užmušti, ir dėl to mama išsigando. Tuos grasinančius žodžius mamai pasakė tik dėl to, kad buvo girtas, turbūt buvo susimaišęs protas, nes mamos jis net neketino papjauti ar užmušti, nesiruošė jos žudyti ar jos mušti. Mamos jis nelietė, fizinio smurto prieš ją nenaudojo. Labai gailisi dėl savo elgesio (b. l. 53-54).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo ir jo priedo - fotonuotraukų matyti, kad įvykio vieta yra butas esantis (duomenys neskelbtini). Buto viename kambaryje ant grindų yra medinės kėdės nuolaužos, stiklo šukės, sulaužyta stalinė lempa, sulaužyta durų staktos apvado lenta, sulaužytas medinis stalas, sulaužytas fotelis. Kituose buto kambariuose ir virtuvėje daiktai tvarkingi (b. l. 9-15).

Alkotesterio Alcotest 7510 prietaiso parodymais, iš kurių matyti, kad 2017-11-04, 10.14 val. R. S. nustatytas 2.62 promilės girtumas (b. l. 24).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus byloje surinktus ikiteisminio tyrimo metu įrodymus, laikytina įrodytu, kad R. S. 2017 m. lapkričio mėn. 4 d., apie 9.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, daužydamas namuose esančius baldus ir grasindamas savo mamai S. L. ją papjauti, užmušti, dėl ko buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, taip grasino nužudyti nukentėjusiąją S. L. ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatą.

R. S. veikoje jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo veikoje atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Prokuroras prašo procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, pripažinti R. S. kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 45 parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, R. S. skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę - areštą 30 parų. Vadovaujantis BK 66 str., į R. S. paskirtą galutinę bausmę įskaityti jo išbūtą laiką laikinajame sulaikyme nuo 2017-11-04, 10.05 val., iki 2017-11-05, 13.22 val. (dvi paros), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant vienai arešto bausmės parai. Vadovaujantis BK 67 str. 2 d. 8 p. ir 72¹ str., skirti R. S. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios S. L. ir nesiartinti prie nukentėjusiosios S. L. arčiau kaip dvidešimt metrų, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą nustatant dvejiems metams nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo. Vadovaujantis BK 67 str. 2 d. 9 p. ir 72² str., skirti R. S. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per keturis mėnesius nuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos arešto bausmės atlikimo.

Kaltinamasis neprieštarauja prokuroro sprendimui užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 65-67; 68-69).

Byloje yra visos įstatyme numatytos sąlygos užbaigti bylą teismo baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnis).

Parenkant skirtiną bausmę, be aukščiau nurodytų aplinkybių atsižvelgtina į tai, kad R. S. padarė vieną tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą, anksčiau teistas (b. l. 30-31), bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, administracine tvarka baustas (b. l. 32-36), nedirbantis (b. l. 37). Dėl išdėstyto laikytina, kad prokuroro siūloma bausmės rūšis ir jos dydis yra tinkamas ir atitinka padarytos veikos pavojingumą.

Kadangi procesas šioje byloje baigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu, R. S. savo kaltę pripažįsta, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).

R. S. ikiteisminio tyrimo metu, vadovaujantis BPK 140 straipsniu, buvo laikinai sulaikytas nuo 2017-11-04, 10.05 val. (b. l. 55) iki 2017-11-05, 13.22 val. (b. l. 56) (dvi paras), todėl šis jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į jam skirtiną bausmę, vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant vienai arešto parai (BK 66 straipsnio 1, 2 dalys).

Atsižvelgiant į tai, kad R. S. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą šeimos nariui, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ir vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 72¹ straipsniu, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios S. L. ir nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei dvidešimt metrų atstumu, šių įpareigojimų terminą nustatant dvejiems metams nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo. Taip pat, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu ir 72² straipsniu, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per keturis mėnesius nuo baudžiamuoju įsakymu skirtinos arešto bausmės atlikimo.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 57-58) ir įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, ir nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei nustatytu atstumu (b. l. 62-63), paliktinos galioti iki paskirtos bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti paskirtą bausmę - panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

R. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 45 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, R. S. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti – 30 parų areštą.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į R. S. paskirtą bausmę įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017-11-04, 10.05 val. iki 2017-11-05, 13.22 val. (dvi laikino sulaikymo paros), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant vienai arešto parai ir laikyti, kad jis yra atlikęs 2 paras arešto.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 72¹ straipsniu, skirti R. S. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą 2 (dvejus) metus nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios S. L., nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau kaip dvidešimt metrų.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu ir 72² straipsniu, skirti R. S. baudžiamojo poveikio priemonę - įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per keturis mėnesius nuo baudžiamuoju įsakymu skirtos arešto bausmės atlikimo.

R. S. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei nustatytu atstumu palikti galioti iki paskirtos bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti paskirtą bausmę - panaikinti.

Išaiškinti R. S., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento įteikimo jam dienos paduoti teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas. Kaltinamojo reikalavimu surengus bylos nagrinėjimą teisme, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti ir kitos rūšies ar dydžio (tame tarpe ir griežtesnę) bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Teisėja Loreta Kukelkienė