Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-03-23 · Administracinė byla Nr. I-3509-764/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-03-23
Bylos Nr.
I-3509-764/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01825-2014-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Egidija Puzinskaitė
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Pareiškėjas
J. A.
Kategorijos
  • 15.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-3509-764/2015Proceso Nr. 3-61-3-01825-2014-6Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1, 15.2.3.2, 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. kovo 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Egidija Puzinskaitė, dalyvaujant atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovei Mildai Sokolovskienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo J. A. (J. A.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas J. A. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1), prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Vilniaus AVPK), priteisti 30 Lt (8,69 EUR) naujos asmens tapatybės kortelės padarymui, taip pat 975 Lt (282,38 EUR) turtinę žalą ir 10 000 Lt (2 896,20 EUR) neturtinę žalą.

Pagrįsdamas savo reikalavimus pareiškėjas nurodė, kad 2010 m. sausio 3 d. sulaikymo metu iš jo buvo paimta asmens tapatybės kortelė, tačiau ji kartu su pareiškėjo kratos metu paimtais daiktais nebuvo perduota Marijampolės pataisos namams. Apie tai, kad jo asmens tapatybės kortelė liko policijos komisariate pareiškėjas sužinojo 2010 m. rugsėjo mėnesį, kai jam telefonu buvo pranešta, kad jis turi atvykti į policijos komisariatą atsiimti priklausančio dokumento. Tačiau 2010 m. rugsėjo 27 d. nuvykus į policijos komisariatą paaiškėjo, kad pareiškėjo asmens tapatybės kortelė buvo persiųsta į Vilniaus AVPK Migracijos valdybą. Asmens tapatybės kortelės pareiškėjas nespėjo atsiimti, nes 2010 m. rugsėjo 29 d. buvo sulaikytas, o 2010 m. spalio 1 d. Vilniaus 2-ojo apylinkės teismo nutartimi suimtas ir pristatytas į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą. Baudžiamosios bylos medžiagoje buvo jo asmens tapatybės kortelės kopija, todėl pareiškėjas manė, kad teismo reikalavimu ji buvo atsiųsta iš Vilniaus AVPK Migracijos valdybos. Atlikdamas bausmę Alytaus pataisos namuose, pareiškėjas nusprendė pasitikslinti, ar jo asmens byloje yra asmens tapatybės kortelė. Kadangi asmens byloje jos nebuvo, kreipėsi į Vilniaus AVPK Migracijos skyrių. Iš ten gavo atsakymą, kad asmens tapatybės kortelė pripažinta negaliojanti kaip prarasta. Dėl tokių neteisėtų veiksmų pareiškėjas patyrė turtinę ir neturtinę žalą, nes turi sumokėti 30 Lt už naujos asmens tapatybės kortelės pagaminimą (ko daryti neketina), 2010 m. birželio 22 d. išėjęs iš Marijampolės pataisos namų negalėjo užsiregistruoti darbo biržoje, įsidarbinti ar gauti pašalpą, atidaryti sąskaitos banke. Taip pat dėl neteisėtų atsakovės atstovės veiksmų patyrė depresiją, jautė socialinę atskirtį.

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus AVPK atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 9–12) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad pareiškėjas dėl naujos asmens tapatybės kortelės padarymo nesikreipė ir dėl to jokių išlaidų neturėjo. Taip pat nepateikė jokių įrodymų apie kitokią patirtą turinę žalą (negautas pašalpas) ar neigiamas fizines ar emocines pasekmes, kuriomis remiantis neturtinę žalą vertina 10 000 Lt suma. Visi pareiškėjo argumentai paremti jo asmenine nuomone bei subjektyviu aplinkybių vertinimu.

Teismo posėdžio metu atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus AVPK, atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus. Taip pat pažymėjo, kad byloje yra suėjęs 3 metų senaties terminas pareiškėjo skundui pateikti, kadangi apie tariamą savo teisių pažeidimą pareiškėjas sužinojo 2010 m. birželio 22 d., o į teismą kreipėsi tik 2014 m. vasario pabaigoje. Prašė šį senaties terminą taikyti.

Pareiškėjas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl turinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Žalą pareiškėjas kildina iš galimai neteisėtų Vilniaus AVPK 5-tojo policijos komisariato veiksmų, negrąžinant pareiškėjui 2010 m. sausio 3 d. sulaikymo metu iš jo paimtos asmens tapatybės kortelės.

Byloje nustatyta, kad 2010 m. sausio 8 d. Vilniaus AVPK 7-ajame policijos komisariate atlikta J. A. asmens krata, paimta asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 35). 2010 m. sausio 8 d. pareiškėjui skirta kardomoji priemonė – suėmimas, 2010 m. sausio 11 d. pareiškėjas perkeltas į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą, o 2010 m. vasario 4 d. – į Marijampolės pataisos namus, iš kurių pareiškėjas buvo paleistas 2010 m. birželio 22 d. (b. l. 20).

Pareiškėjas teigia, kad asmens tapatybės kortelė iš jo buvo paimta ir laikoma neteisėtai, o apie tai, kad ji nebuvo perduota Marijampolės pataisos namams, kur pareiškėjas atliko laisvės atėmimo bausmę, pareiškėjas esą sužinojo tik 2010 m. rugsėjo mėnesį. Tačiau iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog iš Marijampolės pataisos namų J. A. buvo paleistas 2010 m. birželio 22 d. (b. l. 20). Skunde pareiškėjas pats nurodo, kad 2010 m. sausio 8 d. atliktos kratos metu paimta jo asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) turėjo būti pridėta prie jo asmens bylos Marijampolės pataisos namuose ir jam grąžinta būtent 2010 m. birželio 22 d., tačiau tai nebuvo padaryta. Pažymėtina, kad, formuluodamas reikalavimus teismui, pareiškėjas savo teisių pažeidimo pradžia laikė išėjimo iš Marijampolės pataisos namų datą. Taigi laikytina, kad aplinkybę, jog asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo persiųsta į Marijampolės pataisos namus, pareiškėjas sužinojo (turėjo sužinoti) dar 2010 m. birželio 22 d.

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus AVPK pareiškėjo reikalavimui dėl žalos atlyginimo prašo taikyti 3 metų ieškinio senaties terminą. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.124 str. ir 1.131 str. 1 d., ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį, o ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Pagal CK 1.125 str. 8 d., reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Pagal CK 1.126 str. 2 d. ieškinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo šalies reikalavimu. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną (CK 1.127 str. 1 d. ir 5 d.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundą teismui surašė 2014 m. vasario 19 d. (b. l. 1) ir paštu išsiuntė 2014 m. kovo 18 d. (b. l. 3). Kaip minėta, apie tariamą savo teisių pažeidimą, t. y. apie tai, kad asmens tapatybės kortelė Nr. 11383266 nebuvo persiųsta į Marijampolės pataisos namus, dėl kurio prašo priteisti turtinę ir neturtinę žalą, pareiškėjas sužinojo 2010 m. birželio 22 d., todėl kreipdamasis į teismą praleido teisės aktuose nustatytą 3 metų ieškinio senaties terminą.

CK 1.131 str. 2 d. įtvirtinta, kad, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Svarbiomis priežastimis laikytinos objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausančios aplinkybės, apribojusios galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise. Tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjas teismui nepateikė jokių įrodymų dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo, jo atnaujinti neprašo, teismas pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimams taip pat nenustatė.

Byloje nustačius, kad ieškinio senaties terminas praleistas ir nėra pagrindo jį atnaujinti, o atsakovės atstovas prašo ieškinio senatį taikyti, teismas gali skundą atmesti, motyvuodamas vien ieškinio senaties termino pasibaigimu. Tokiu atveju, teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstyti argumentus dėl pareikšto materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumo nebūtina, pakanka teismo sprendimą motyvuoti ieškinio senaties taikymu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2256/2012). Tuo remdamasis teismas laiko, kad yra pagrindas tenkinti Vilniaus AVPK prašymą ir pareiškėjo reikalavimui atlyginti turtinę ir neturtinę žalą taikyti ieškinio senaties terminą bei skundą atmesti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-343/2013, 2011 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-261-1027/2011).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p. ir 127 str., teismas

nusprendė:

Pareiškėjo J. A. (J. A.) skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Egidija Puzinskaitė