- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-02-12
- Bylos Nr.
- 1-74-874/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-62-1-00041-2014-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vijoleta Kurtkienė
- Nukentėjusysis
- G. S.
- Kaltinamasis
- M. S.
- Advokatai
- Edmundas Jankaitis
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
M. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, nesusituokęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 2012-10-24 Joniškio r. apyl. teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d. – laisvės apribojimu 8 mėn., įpareigojant per 3 mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 50 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (bausmė atlikta),
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 str. 2 d., 22 str. 1 d., 187 str. 2 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. S. 2014 m. sausio 23 d., apie 22 val. 30 min., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu, grasindamas padegti namus, bei savo motiną G. S., pastarąją terorizavo, sudarydamas pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, tęsdamas nusikalstamą veiką pasikėsino du kartus padegti G. S. namus, padegdamas lango žaliuzes, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė, dėl priežasčių nepriklausančių nuo jo valios, nes nukentėjusioji G. S. žaliuzes užgesino.
Kaltinamasis M. S. dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pripažino savo kaltę visiškai ir parodė, kad išėjęs pas draugą gėrė, grįžo namo apsvaigęs nuo alkoholio, ėmė pyktis su mama, ją terorizavo. Mamai grasino, kad padegs namus ir ją. Buvo uždegęs užuolaidą. Grasino kelis kartus. Mama iškvietė policiją. Labai gailisi dėl savo veiksmų. Blaivus nebūtų taip pasielgęs. Mamos atsiprašo, daugiau taip nesielgs, pradės dirbti.
M. S. kaltė, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 145 str. 2 d., 22 str. 1 d., 187 str. 2 d., be jo paties prisipažinimo ir teismui duotų parodymų, įrodyta:
2014-01-23 G. S. pareiškimu policijai dėl grasinimo ją padegti ir pasikėsinimo padegti jos namus, esančius (duomenys neskelbtini) (2 b. l.);
2014-01-23 įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame aprašytas namas, esantis (duomenys neskelbtini), kur buvo grasinta nukentėjusiajai G. S. ir padegtos lango žaliuzės (5-8 b. l.);
asmens blaivumo testo Nr. 2582 kvitu, iš kurio matyti, kad 2014-01-24 0 val. 47 min. M. S. nustatytas 1,51 promilės girtumas (24 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
Išnagrinėjęs visus byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad M. S. padarytos nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 145 str. 2 d., 22 str. 1 d., 187 str. 2 d., nes byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis M. S., grasindamas padegti namus, bei savo motiną G. S., pastarąją terorizavo, sudarydamas pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Be to, M. S. pasikėsino du kartus padegti G. S. namus, padegdamas lango žaliuzes, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė, dėl priežasčių nepriklausančių nuo jo valios, nes nukentėjusioji G. S. žaliuzes užgesino.
Kaltinamojo M. S. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi jas padaręs. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai įtakojo nusikalstamų veikų padarymą.
Skirdamas bausmę kaltinamajam M. S., teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo visuomenei laipsnį: terorizavimas žmogaus grasinant jį padegti (BK 145 str. 2 d.), priskiriamas prie apysunkių tyčinių nusikaltimų, pasikėsinimas sunaikinti svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu (BK 187 str. 2 d.), priskiriamas prie pasikėsinimų įvykdyti apysunkį tyčinį nusikaltimą. Teismas atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę – M. S. anksčiau teistas, teistumas neišnykęs (14-15 b. l.), ir jis, esant neišnykusiam bei nepanaikintam teistumui, padarė naują tyčinį nusikaltimą, todėl, vadovaujantis BK 27 str. 1 d., yra laikytinas recidyvistu. Recidyvistui, vadovaujantis BK 56 str. 1 d., paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. M. S. baustas administracine tvarka (19-21 b. l.), nedirba (22 b. l.). Kaltinamajam už nusikaltimą, numatytą BK 145 str. 2 d., skirtina sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis mažesnis nei sankcijos vidurkis, o už pasikėsinimą įvykdyti nusikaltimą, numatytą BK 187 str. 2 d., skirtina sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis mažesnis nei sankcijos vidurkis, atsižvelgiant į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nusikalstamomis veikomis sukeltus padarinius, kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes (BK 54 str., 61 str.). Paskirtos bausmės bendrintinos tarpusavyje apėmimo būdu, nes nusikalstamos veikos padarytos idealiąja sutaptimi.
Teismas, atsižvelgdamas į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, jų pasekmes, į tai, kad kaltinamasis yra jauno amžiaus, nukentėjusiosios atsiprašė, į tai, kad nėra duomenų, jog kaltinamasis būtų padaręs daugiau naujų nusikalstamų veikų, mano, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 str., gali būti pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo, todėl paskirus kaltinamajam laisvės atėmimo bausmę, tikslinga taikyti BK 75 str. nuostatas. Vadovaujantis BK 67 str. 1 d., 2 d. 5 p., 70 str., M. S. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – 60 val. nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, įpareigojant juos atlikti per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Kadangi byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino esąs kaltas dėl nusikalstamų veikų padarymo, taikant BK 64¹ straipsnio nuostatas kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 66 str., į paskirtą bausmę įskaityti M. S. laikino sulaikymo laiką nuo 2014 m. sausio 24 d. 0 val. 15 min. (25 b. l.) iki 2014 m. sausio 24 d. 14 val. 00 min. (30 b. l.), vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Ikiteisminio tyrimo metu M. S. teismo 2014-01-24 nutartimi skirti įpareigojimai laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), ir nesiartinti prie nukentėjusiosios G. S., nebendrauti, neieškoti su ja ryšių (33-34 b. l.) bei prokuroro 2014-01-24 nutarimu skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (38-39 b. l.), paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Byloje jau po to, kai teismas išėjo į pasitarimų kambarį priimti nuosprendį, buvo gauta Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. VI-168(04.8), kurioje nurodyta, kad ši tarnyba 2014-01-28 gavo advokato Edmundo Jankaičio prašymą apskaičiuoti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą M. S. pagal 2014-01-28 Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro H. Keturakio prašymą baudžiamojoje byloje Nr. 62-1-041-14. Jas sudaro advokato užmokestis 120 litų, dėl ko valstybės naudai priteistina 120 litų suma.
Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti.
Kadangi šioje byloje kaltinamajam gynėjas advokatas privalomai buvo paskirtas BPK 51 str. 1 d. 9 p. numatytu pagrindu, kuris numato, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka, tai tokio advokato darbo apmokėjimui valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos iš principo galėtų būti priteistos iš kaltu pripažinto M. S. vadovaujantis jau minėtomis BPK 106 str. nuostatomis.
Tačiau teismas sprendžia, kad šioje byloje advokato darbo apmokėjimui patirtų išlaidų priteisti iš kaltinamojo negalima, kadangi bylą nagrinėjant teismo posėdyje iš esmės, tiriant joje esančius įrodymus, nebuvo pateiktas nei prašymas dėl tokių išlaidų priteisimo ar išieškojimo, nei pačias išlaidas pagrindžiantys dokumentai, dėl ko savo nuomonę galėtų pareikšti ir pats kaltinamasis. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (Žin., 2000, Nr. 30-827; 2005, Nr. 18-572; 2013, Nr. 54-2675) 14 str. 12 d. nurodyta, kad, kai įstatymų nustatytais atvejais antrinės teisinės pagalbos išlaidos turi būti išieškomos ar grąžinamos į valstybės biudžetą, antrinę teisinę pagalbą teikiantys advokatai privalo pateikti tarnybai prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo ir duomenis apie apskaičiuotas antrinės teisinės pagalbos išlaidas pateikti teismui procesą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.
Taigi, atsižvelgiant į paminėtas nuostatas ir nustatytas aplinkybes byloje, teismas daro išvadą, kad prašymas priteisti apskaičiuotas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš pripažinto kaltu kaltinamojo, teismui procesą reglamentuojančio Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka ir laiku (iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos) pateiktas nebuvo, nors tai padaryti advokatui nebuvo jokių kliūčių. Todėl atsižvelgiant į tai, taip pat įvertinus tai, kad M. S. yra nedirbantis, advokato darbui apmokėti turėtos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos iš M. S. nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-299 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304-305 str., 307-308 str., teismas
nusprendžia:
M. S., a. k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 145 str. 2 d., 22 str. 1 d., 187 str. 2 d., ir nubausti:
pagal BK 145 str. 2 d. – laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) mėnesių;
pagal BK 22 str. 1 d., 187 str. 2 d. – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2, 5 d. 1 p., griežtesne bausme apimti švelnesnę bausmę ir skirti M. S. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis BK 64¹ str., kaltinamajam M. S. paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė mažintina vienu trečdaliu, ir skirtina galutinė bausmė – laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 66 str., į paskirtą bausmę įskaityti M. S. laikino sulaikymo laiką nuo 2014 m. sausio 24 d. 0 val. 15 min. iki 2014 m. sausio 24 d. 14 val. 00 min., vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymą M. S. atidėti 1 (vieneriems) metams.
Paskirti M. S. baudžiamojo poveikio priemonę – nemokamus darbus, įpareigojant per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlikti 60 (šešiasdešimt) valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.
Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti galioti Joniškio rajono apylinkės teismo 2014-01-24 nutartimi M. S. paskirtus įpareigojimus laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), ir nesiartinti prie nukentėjusiosios G. S., nebendrauti, neieškoti su ja ryšių ir prokuroro 2014-01-24 nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų advokato darbui apmokėti iš M. S. nepriteisti.
Nuosprendį per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos galima apskųsti Šiaulių apygardos teismui per Joniškio rajono apylinkės teismą.