- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-09-15
- Bylos Nr.
- 1-40-471/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-67-1-00537-2014-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vidmantas Rudaitis
- Nukentėjusysis
- V. D.
- Kaltinamasis
- V. L., M. P., T. P.
- Advokatai
- Genadijus Lukminas
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
T. P., gim. (duomenys neskelbtini) Tauragės rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), faktiškai gyv. (duomenys neskelbtini), dirbantis Didžiosios Britanijos AIM „Composites“ darbininku, Lietuvoje neteistas, teistas Didžiosios Britanijos Peterborough Karūnos teismo 2007-02-15 dėl viešosios tvarkos pažeidimo 40 savaičių įkalinimo, atidedant 24 mėnesiams, ir
V. L., gim. (duomenys neskelbtini) Kelmės rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, 9 klasių išsilavinimo, vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), bedarbis, neteistas,
M. P., gim. (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, Lietuvos Respublikos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), dirb. L. D. IĮ „Šaukėnų duona“ vairuotoju, neteistas,
Kaltinamas pagal Lietuvos BK 138str. 2d. 8p. ir 284str. 1d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis M. P. 2014m. liepos 20d. apie 03val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), kavinės „Šaulys“ kieme, įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, t.y. nenustatytą skaičių kartų sudavė rankomis ir įspyrė kojomis nukentėjusiajam V. D. į įvairias kūno vietas, padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Be to, jis tuo pačiu metu, toje pat vietoje, nenustatytą skaičių kartų sudavė rankomis ir įspyrė kojomis nukentėjusiajam V. D. į įvairias kūno vietas, dėl kairės pusės XI šonkaulio lūžio padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis M. P. kaltės nepripažino ir paaiškino, kad jis anksčiau nukentėjusiojo nepažinojo. Įvykio naktį jis dalyvavo draugų S. ir L. N. vestuvėse, buvo išgėręs, bet nelabai daug, visas įvykių aplinkybes prisimena. Mano, kad V. D. irgi buvo panašaus girtumo. Šokant salėje V. D., kurio viena ranka buvo langetėje, užkabinėjo jį ir kitus vestuvininkus / pvz., T. P. / - tyčia trinktelėdavo alkūnėmis, pastumdavo. Prieš vienos dainos pabaigą V. D. pribėgo prie jo, stūmė rankomis ir sudavė langete į nosį, dėl ko jam ėmė bėgti kraujas, jį užgriuvo, jie susikibo ir nuvirto ant saldžių patiekalų stalo; virstant kažkas sudužo. Griūvant jis buvo apačioje, o V. D. užgriuvo ant jo. Subėgę salėje buvę vestuvininkai juos išskyrė. Muzikantui, kuris tuo metu salėje buvo vienas / iš pradžių jie buvo du /, paprašius išeiti iš salės jis ir T. P. suėmė V. D. už rankų ir išvedė iš salės į lauką, kad jis viduje ko nors nesudaužytų. Lauke jį pastūmė toliau nuo savęs, bet V. D. jį puolė, jie susikibę nugriuvo ant žolyno ir ėmė grumtis. Grumiantis jis V. D. smūgiavo rankomis ir kojomis. Netrukus T. P. ir V. L. V. D. nuo jo atitraukė / nukėlė /, tačiau smūgių jam tikrai nesudavė, o priėjusi S. N. V. D. nusivedė toliau. Po to atvažiavo V. L. brolis K., V. L. su žmona nuėjo į šio mašiną, o jis kalbėjosi su K. L.. Tuo metu priėjęs V. D. jį vėl puolė – sudavė ranka į nugarą, nuo ko jis pabėgo keletą metrų į priekį, bet K. L. V. D. nustūmė. Ar tuo metu jie su V. D. dar kartą buvo susikibę ir nugriuvę, neprisimena.
Švenčiant buvo įvykęs jo konfliktas su V. D., nes jis pamiršo šiam atnešti degtinės. Patikslina, kad salėje galėjo V. D. suduoti prieš susigrumiant po šio smūgio jam langete, tačiau to tiksliai neprisimena. Pirmojo susikibimo lauke metu jie grūmėsi ir galėjo suduoti vienas kitam smūgius, o antro susikibimo lauke metu abu vienas kitam sudavė smūgius. Ar jis V. D. įspyrė, nežino. V. D. vedat į lauką V. L. liko salėje ir išėjo tik vėliau. Jam buvo praskelta nosis, sužalota lūpa, nuskeltas dantis ir apibraižytas kūnas. Dėl sužalojimų niekur nesikreipė, nes sekančią dieną su vestuvininkais susitarė, kad dėl konflikto nesiskųs, tik pasidarė keletą nuotraukų, kurias pateikė teismui. Konfliktą pradėjo pats V. D. jį užpuldamas, todėl kaltės nepripažįsta ir su civiliniais ieškiniais nesutinka.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis M. P. parodė, kad vestuvių eigoje apsvaigęs nuo alkoholio V. D. jį ir kitus svečius vadino necenzūriniais žodžiais, vėliau šokdamas pradėjo alkūnėmis užkliūti už svečių, tame tarpe – ir jo. Vėliau V. jį pastūmė rankomis, po to vieną kartą sugipsuota ranka sudavė į veidą. Jis taip pat pastūmė V. ir jam kumščiu sudavė apie du kartus į veidą. Tada abu atsitrenkė į stalą, V. D. užvirto ant jo ir jam sudavė, abu pradėjo grumtis. Prie jų pripuolė T. P. ir V. L. bei keletas moteriškių. T. ir V. V. atitraukė nuo jo. Muzikantams pasakius visi svečiai išėjo į lauką. Jis su T. norėjo išsikviesti V.į lauką pašnekėti. Suėmę V. rankomis išvedė į lauką, jo žeme netempė. Lauke T. paleido V. ir tada V. puolė ant jo. Abu parvirto ant žolyno ir pradėjo grumtis. Besigrumiant V. rankomis smūgių nesudavė, kojomis taip pat nespyrė. Neprisimena, ar V. jam sudavė smūgius rankomis. Besigrumiant prie jų pripuolė T. P. ir V. L., kurie V. rankomis smūgių nesudavė, kojomis jam taip pat nespyrė. V. atitraukė nuo jo V.. Tada prie jų priėjo V. brolis K. ir V. žmona, jie nusivedė V. į automobilį važiuoti namo. V. nuėjo iš paskos jų, pažiūrėjo į K. automobilio valstybinį numerį ir pasakė, kad įsidėmėjo jo numerį ir kad jam bus blogai. Jis su T. taip pat išvažiavo namo, o V. D. pasiliko pirtyje. Dėl šio konflikto V. D. jokių pretenzijų neturi pareiškimo nerašys / 2 t. 4, 9 l. /.
Kaltinamasis T. P. kaltės nepripažino ir paaiškino, kad jis iki įvykio nukentėjusiojo nepažinojo, o kiti kaltinamieji yra jo pažįstami. Į vestuves atvažiavo apie 18val., vyko šokiai, žaidimai, kuriuose V. D. iš pradžių nedalyvavo ir prisijungė tik vėliau, tačiau ėmė užkabinėti kitus vestuvių dalyvius – stumdė alkūnėmis ir pan. Šventei besibaigiant jis, kiti kaltinamieji ir nukentėjusysis buvo išgėrę, tačiau stipriai girti neatrodė. Vienu metu šokant V. D. pastūmė M. P. ir trenkė langete į veidą, jie susikibo ir nugriuvo ant saldumynų stalo. Jis, S. N. ir kitos moterys juos išskyrė. V. L. tuo metu buvo toliau nuo jų su žmona. Jis su M. P. paėmė V. D. už rankų / alkūnių / ir išvedė į lauką, nes to prašė muzikantas. V. D. priešinosi, tačiau pavyko jį išvesti, tempti nereikėjo; V. L. to daryti nepadėjo.
Lauke V. D. paėjo į šoną, o jie rūkė. Netrukus priėjęs V. D. griebė M. P., jie susikibo ir abu nugriuvo; nugriuvus M. P. buvo apačioje, rankomis ir kojomis bandė išsilaisvinti, jie grūmėsi, galėjo suduoti vienas kitam smūgius. Grūmėsi neilgai, nes jis su V. L. juos išskyrė, moterys / S. N., jo žmona ir kt. / V. D. apramino. Išskiriant V. D. ir M. P. nei jis kam nors, nei jam niekas nesudavė. Netrukus atvažiavo V. L. brolis, tada V. D. pradėjo visus gąsdinti. Kad atvykus K. L. muštynės tarp V. D. ir M. P. būtų prasidėjusios dar kartą, jis nematė. V. L. į namus išvažiavo pirmas, o jis su žmona – maždaug už 5 min., nes V. D. vis sakė, kad sudaužys mašiną.
Kaip V. D. galėjo būti sulaužytas šonkaulis, paaiškinti negali. Matė, kad po smūgio langete į veidą salėje M. P. bėgo kraujas ir buvo nuskeltas dantis.
Jis nukentėjusiojo nemušė, tik išskyrė, kai šis pats užpuolė M. P., todėl kaltės nepripažįsta ir su civiliniais ieškiniais nesutinka.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis T. P. 2014-07-30 / 1 t. 97 l. / ir 2014-11-03 / 1 t. 100 l. / įvykio aplinkybes nurodė iš esmės analogiškai.
Kaltinamasis V. L. kaltės nepripažino ir paaiškino, kad M. P. yra jo pažįstamas, nukentėjusiojo nepažinojo. Vykstant vestuvių šventei V. D. iš pradžių žaidimuose ir šokiuose nedalyvavo, vėliau prisijungė, tačiau ėmė kabinėtis prie M. P.. Valgydamas prie stalo pamatė, kaip V. D. sugipsuota ranka sudavė M. P. į veidą, šis užsidengė veidą, V. D. jį griebė ir abu nugriuvo ant stalo. Ar M. P. sudavė V. D., jis nematė. Subėgę moterys, jis ir T. P. juos išskyrė. Viskas įvyko labai greitai, V. D. ir M. P. pasimušti nespėjo. Muzikantui paprašius išeiti iš salės M. P. išvedė V. D. iš salės; kad nukentėjusįjį vestų T. P., jis nematė, nes vaizdą užstojo žmona, kuri jo prašė nesikišti į konfliktą. Netrukus žmona pasakė, kad paskambino broliui ir jis išėjo į lauką. Tada nuo M. P. ir V. D. išėjimo buvo praėję apie 2 min. Išėjęs pamatė kiemo kame, tarp kavinės ir ūkinio pastatų besigrumiančius V. D. ir M. P. – nukentėjusysis buvo M. P. apžergęs iš viršaus, jie abu vienas kitam smūgiavo rankomis, galėjo įspirti ir kojomis ar keliais. Apšvietimas buvo šone, prastas, todėl konkrečių nesigrumiančiųjų veiksmų jis nematė. Pribėgę su T. P. jie atplėšė V. D. nuo M. P.. Tuo momentu V. D. jį stipriai pastūmė ir jis susitrenkė bei nusibrozdino alkūnę. Jis niekam smūgių nesudavė, tik galėjo įbrėžti ar įžnybti; ar T. P. kam nors sudavė, nematė. Netrukus atėjo jo žmona ir brolis K.. Jis įsėdo į brolio a/m ir daugiau jokių konfliktų nematė. Tik matė, kad V. D. bėgiojo aplink a/m, keikėsi ir grasino. Netrukus brolis jį ir žmoną išvežė į namus.
V. D. juos visus apkaltino galimai todėl, kad nori finansinės naudos. Dėl alkūnės sužalojimo jis nesigydė ir nesiskundė. Matė, kad po konflikto M. P. buvo kraujo panosėje. Salėje ant stalo pirmas nugriuvo M. P., o V. D. a- ant jo. Patikslina matęs, kad T. P. smūgių V. D. nesudavė.
Jis muštynėse nedalyvavo, tik su T. P. išskyrė besigrumiančius nukentėjusįjį ir M. P., todėl kaltės nepripažįsta ir su civiliniais ieškiniais nesutinka.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis V. L. 2014-07-30 / 1 t. 134 l. / ir 2014-11-03 / 1 t. 137 l. / įvykio aplinkybes nurodė iš esmės analogiškai.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo M. P. kaltė įrodyta jo ir kaltinamųjų V. L. bei T. P. paaiškinimuose nurodomomis aplinkybėmis, nukentėjusiojo V. D. ir liudytojų parodymais, baudžiamojoje byloje surinkta medžiaga.
Nukentėjusysis V. D. parodė, kad 2014-07-19 jis su žmona dalyvavo žmonos sesers S. N. vestuvėse, iki tol kaltinamųjų nepažinojo. Apie 03.30val. vykstant šokiams jis muzikanto paprašė dainos „Vėjas“, o muzikantas pasakė, kad tai paskutinė daina. Tuo metu M. P. buvo labai girtas ir iki pusės nuogas, t.y. jau pasiruošęs muštynėms / jo nuomone /. Tuo metu jo žmonai pasidarė negera ir ji nuėjo į tualetą. Tada M. P. jam salėje pečiu skaudžiai trinktelėjo į petį. Muzikantas pradėjo atjunginėti šviesos efektus, krovėsi daiktus, jis ėjo prie stalo, kai M. P. jam su alkūne sudavė į šoną. Jis paklausė „ką čia darai“ ir tada M. P. jį puolė. Jo maždaug prieš mėnesį lūžusi dešinė ranka buvo įdėta langetėje / riešas lūžo, kai griuvo namuose /, todėl stūmė M. P. nuo savęs kaire ranka. Šis išbėgo į lauką, pasikvietė T. P. ir grįžęs atgal sakė „einam į lauką pasikalbėti“. Jis suprato, kad gali būti sumuštas ir pasakė, kad niekur neis. Tada M. P. ir T. P. jam užlaužė rankas, gulintį išvilko į lauką, numetė ant žvyruotos žemės ir pradėjo daužyti rankomis ir kojomis. Jis matė, kad rūkęs prie durų V. L. pribėgo ir taip pat ėmė jį daužyti. Jis užsidengė galvą rankomis ir sakė „nemuškite“. Taip pat girdėjo S. N. sakant „baikit V. mušti“. Po to T. P. ir V. L. nuėjo, o M. P. dar jį spardė, kai jis jau nebejudėjo. Po to jis atsikėlė ir paprašė iškviesti policiją. Tada S. N. pasakė „jei kviesi policiją, sakysime, kad tu pirmas pradėjai muštynes“.
Iki 03.30 tarp jo ir kitų asmenų jokių konfliktų nebuvo. Tuo metu M. P. buvo labai girtas, kiti kaltinamieji taip pat sunkaus girtumo laipsnio, o jam buvo nustatytas 1,5 prom. girtumas. Salėje jis M. P. su langete nesudavė ir ant stalo nugriuvę jie nebuvo, tai galėjo matyti muzikantai. Kiek laiko buvo mušamas lauke, nežino, buvo trumpam praradęs sąmonę, kaltinamųjų veiksmų detalizuoti negali, bet mano, kad jam suduota ne mažiau 15 smūgių.
Į Kelmės ligoninę jį atvežė greitosios pagalbos automobilis. Iš ligoninės išėjo pats, nes pasitaikė nekompetentingas gydytojas. Sekantį rytą kreipėsi į Šiaulių respublikinę ligoninę, kur buvo suteikta pagalba. Jam buvo nubrozdintos blauzdos, mėlynė dešinėje rankoje, sutrupintas rankos gipsas, sudaužyta nugara, lūžęs šonkaulis nugaros kairės pusės apačioje, nubrozdinta galva.
Kaip ir nuo kieno smūgio lūžo šonkaulis, jis nežino; jo apklausoje / 1 t. 36 l. / neteisingai užrašyta, kad tai įvyko būtent po M. P. smūgio.
V. L. jį tikrai mušė, nes ji matė, kaip šis pribėgęs užsimojo kumščiu. Kai jį vilko į lauką, nugarą galėjo truputį apibraižyti, bet nedaug. Viso konflikto metu jie su M. P. abu nugriuvę nebuvo, tik jį gulintį mušė visi kaltinamieji.
Dėl sužalojimų jis ilgą laiką gydėsi namuose, jautė didžiulį skausmą / kartais dėl to net pagalvodavo „užbaigti gyvenimą“ /, patyrė didelius nepatogumus – negalėjo gyventi pilnaverčio gyvenimo, turėjo buti prižiūrimas žmonos, neteko gerai apmokamo darbo Vilniuje, dėl kurio jau buvo susitaręs, patyrė didelį pažeminimą / nes buvo sumuštas vestuvių metu, matant kitiems asmenims / ir psichologinę traumą / dėl ko iki šiol vengia vyrų susibūrimų, bijo būti sumuštas /, todėl reiškia 70000 lt. civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Taip pat reiškia 313 lt. civilinį ieškinį turtinei žalai, nurodytai pareiškime / 1 t. 60 l. /, atlyginti. Tuo metu jis nedirbo, buvo registruotas darbo biržoje.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2015-07-20 nukentėjusysis V. D. parodė, kad vestuvių šventėje apie 03val. buvo sumuštas trijų jose dalyvavusių nepažįstamų vyrų, kurie prie jo kabinėjosi, po to ištempė iš salės ir lauke sudavę apie 15 smūgių į įvairias kūno vietas sėdę į automobilį pabėgo / 1 t. 53 l. /. 2014-09-01 apklaustas papildomai jis parodė analogiškai kaip teismo posėdyje, taip pat nurodė, kad svečiams sušukus, jog liautųsi muštis, T. su V. nustojo jį mušti ir nuėjo, o M. toliau jam spyrė kojomis į nugaros sritį. Tada prie jų priėjo S. N., kuri M. pasakė nustoti jį spardyti. Vėliau M. nuėjo, visi kaltinamieji išvažiavo, tada jis atsistojo ir svečių paprašė iškviesti policiją / 1 t. 54 l., analogiškai – 1 t. 57 l. /, neturtinę žalą jis įvertino 70000 lt., o turtinę – 313 lt. / 1 t. 55 l. /. 2014-09-29 apklausoje jis nurodė, kad jam suskaudo kairįjį šoną po to, kai M. jam spyrė į kairį šoną kojomis kelis kartus. V. ir T. jam spyrė kojomis ir sudavė rankomis į įvairias kūno vietas, tačiau jie tikrai nesudavė ir nespyrė į kairį šoną / 1 t. 56 l. /.
Liudytoja V. P. parodė, kad kaltinamasis M. P. yra jos sutuoktinis, kiti kaltinamieji – draugai, nukentėjusiojo iki tol nepažinojo. Į vestuves atvyko apie 18val., švenčiant V. D. laikėsi atskirai, nenorėjo bendrauti su jos vyru, šokdamas kliudydavo jį rankomis. Apie 01.30val. ji su dukra išvažiavo namo. Tuo metu viis vyrai buvo išgėrę, jokių konfliktų ir muštynių nebuvo. Apie 04val. paskambinę jaunieji jai pasakė, kad vyras mušasi su V. D.. Netrukus grįžęs vyras nuėjo miegoti. Ji matė, kad jo veidas sužalotas, buvo nuskeltas dantis, suplėšytos kelnės, nubrozdinta krūtinė ir nugara. Vėliau jis paaiškino, kad susimušė, kai V. D. jam sudavė. Vyro teismui pateiktos nuotraukos yra darytos maždaug 07-21d. Sekančią dieną per vestuvių pratęsimą susitikusi B. D. paklausė, ar jos vyras kreipsis į policiją, tačiau ši atsakė „ne, nes pats kaltas“, todėl jos vyras taip pat nesikreipė.
Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V. P. parodė iš esmės analogiškai / 1 t. 85 l. /.
Liudytoja R. P. parodė, kad T. P. yra jos sutuoktinis, kitus kaltinamuosius pažįsta, o nukentėjusiojo - ne. S. N. svestuvių šventėje V. D. mažai bendravo, vienas vartojo alkoholį, o vėlai naktį pradėjo kabinėtis prie muzikantų. Šokant paskutinę dainą jis trenkė M. P. alkūne ir abu nugriuvo ant stalo. Ar M. P. nukentėjusiajam sudavė, ji nematė. Muzikantui pasakius visi svečiai išėjo į lauką / kaip išėjo V. D., ji nematė /. Išėjusi lauke pamatė ant žolyno nugriuvusius ir besigrumiančius V. D. ir M. P., o jos vyras ir V. L. bandė jus išskirti. Matė, kad besigrumiantieji sudavė smūgius, V. D. keikėsi ir grasino; kad jie vienas kitam spirtų, ji nematė. Po to atvažiavo V. L. brolis, kuriam V. D. taip pat grasino. Po to jis su M. P. susigrūmė antrą kartą, bet vyrai su K. L. juos vėl išskyrė. Ji su vyru pirmieji išvažiavo į namus.
Konflikto metu V. D. buvo girčiausias, bet visai girtas nebuvo. Jos vyras tik stengėsi besimušančius išskirti tiek salėje, tiek lauke, bet niekam nesudavė. V. L. lauke taip pat padėjo juos išskirti; kad jis kam nors suduotų, ji nematė. Po muštynių matė, kad M. P. buvo nuskilęs dantis.
Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja R. P. parodė, kad šokant V. D. tyčia alkūnėmis kliudė svečius, stumdėsi; matė, kaip V. alkūnėmis stumdo M. P.. Po to V. M. pastūmė rankomis ir vieną kartą sugipsuota ranka sudavė M. į veido sritį. Ar M. jam atgal sudavė, nematė. Pamatė tik tai, kad po to abu buvo nuvirtę ant stalo. T. P. ir V. L. bei kelios moterys bandė juos išskirti. Muzikantams pasakius, kad visi eitų į lauką, svečiai išėjo iš salės. Į lauką taip pat išėjo ir V., T., M. ir V.. Nematė ar V. iš salės ištempė ar jis išėjo pats, kadangi salėje buvo kilęs didelis šurmulys. Ji iš salės išėjo paskutinė. Išėjusi lauke pamatė, kai parvirtę ant žolyno V. ir M. grumiasi. T. ir V. bandė juos išskirti. Kai juos išskyrė, V. buvo tiek įniršęs, kad vėl puolė prie M. ir abu vėl parvirtę ant žemės pradėjo grumtis. Tada T., V. ir atvažiavęs V. brolis K. juos išskyrė. Tačiau V. vis tiek nenurimo ir visus vadino necenzūriniais žodžiais bei grasino, priėjęs prie K. automobilio, pažiūrėjo į numerius ir pasakė, kad juos įsimins / 1 t. 86 l. /.
Liudytoja D. L. parodė, kad V. L. yra jos sutuoktinis, kitus kaltinamuosius pažįsta, nukentėjusiojo nepažinojo. Apie 03val. būdama lauke su S. N. per langą pamatė, kad viduje susigrūmė V. D. ir M. P., kuriam V. D. sudavė sugipsuota ranka į veidą. Ar M. P. šiam sudavė, ji nematė. Grįžusi į vidų daugiau muštynių nematė. Netrukus muzikantams pasakius visi išėjo į lauką, viduje liko tik ji, jos vyras ir muzikantas. Vyrui paskambinus per 10 min. atvažiavo jo brolis, tada jie išėjo į lauką. Išėjusi pamatė V. D. ir M. P. pargriuvusius prie pirtelės; ar jie sudavė vienas kitam smūgius, nepastebėjo. Jos vyras buvo prie jų priėjęs ir pasilenkęs, o vyro brolis K. prie jų priėjęs nebuvo.
Neprisimena, ar V. D. ir M. P. buvo nugriuvę viduje; taip pat neprisimena, ar M. P. V. D. tempė į lauką, ar jos vyras lauke bėgo juos skirti, bet jis muštynėse nedalyvavo. Ką konflikto metu veikė T. P., ji nematė. Apklausiama policijoje įvykio aplinkybes prisiminė geriau ir sakė tiesą.
Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja D. L. parodė, kad šventėje V. D. elgėsi agresyviai, pradėjo kabinėtis prie M. P. / vadino „gaidžiu“, sakė, kad primuš /. Apie 03val. šokant V. D. tyčia alkūnėmis stumdė M. P., po to pastūmė rankomis ir vieną kartą sudavė sugipsuota ranka Modestui į veidą. M. V. atgal nesudavė, puolė ant V. ir abu pargriuvo ant stalo. Tada V. L. ir T. P. puolė juos išskirti. Muzikantui pasakius visi svečiai išėjo iš pirtelės. M., paėmęs V. už rankos, jį ištempė i lauką, žeme jo nevilko. Ji su vyru pasiliko salės viduje. Būnant salėje paskambino V. broliui, kad atvažiuotų juos parvežti namo. Per langą pamatę, kad į pirtį atvažiavo V. brolis K., abu išėjo į lauką. Išėjus į lauką V. pamatė, kad M. ir V. parvirtę ant žemės grumiasi, tada nubėgo juos išskirti. Ji nubėgo iš paskos. Nubėgusi pamatė, kad M. ir V. parvirtę ant žemės grumiasi, T. P. buvo šalia jų. Pribėgęs prie M. ir V., V. puolė juos skirti. Nematė, kad V. brolis K. bandytų išskirti M. su V.. Ji ir K. atitraukė V. nuo M. ir V. ir nuėjo link automobilio važiuoti namo. Iš paskos jų atėjo V. D.. Jis pažiūrėjo į K. automobilio valstybinius numerius ir sušuko, kad įsidėmėjo automobilio numerius ir jam bus „šakės“ / 1 t. 87 l. /.
Liudytoja B. D. parodė, kad nukentėjusysis V. D. yra jos sutuoktinis. Sesers S. N. vestuvių šventės pabaigoje ji šoko su vyru, po to išėjo į lauką parūkyti. Jai pasidarė bloga, todėl nuėjo į tualetą. Grįžusi rado vyrą sumuštą salėje. Jam buvo suplėšyti baltiniai, kruvinas veidas. Jis sakė, kad buvo sumuštas, vėliau pasakė, kad sumušė užpuolę kaltinamieji. Kodėl ir kaip mušė, neaiškino. Kitą dieną matė kaltinamuosius pas seserį, kur buvo tęsiama šventė. M. P. buvo apibraižyta nosis, o kitiems kaltinamiesiems – riešai.
Po sumušimo vyras mėnesį gulėjo lovoje, jam skaudėjo, ji jam padėdavo apsirengti. Jo kelnės kainavo 100 lt., marškinių kainos nežino, jo ranka buvo lūžusi prieš 2 mėn., todėl sugipsuota. Būdama tualete girdėjo triukšmą ir sakant „baikit V. mušti“. Tuo metu šeima pragyveno iš pašalpų, nes abu nedirbo.
Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja B. D. parodė analogiškai / 1 t. 88, 89 l. /.
Liudytoja S. N. parodė, kad V. D. yra jos sesers sutuoktinis, o kaltinamieji – šeimos draugai. V. D. išgėręs yra agresyvus, todėl ji dar prieš vestuves jį perspėjo nesikabinėti prie svečių. Šventės metu jis šokant kabinėjosi prie M. P., keikėsi. Vienu metu jie susikibo, kiti bandė juos išskirti ir visi nuvirto ant stalo. Ar prieš nugriūvant jie vienas kitam sudavė, neprisimena. Tuo metu ji buvo salėje, sesuo B. taip pat buvo kartu ir bandė juos išskirti. Po to visi kaltinamieji ištempė V. D. į lauką, tačiau jo nevilko. Lauke M. P. ir V. D. mušėsi rankomis ir kojomis, buvo nugriuvę ant žvyro, po to atsikėlė. Kiti kaltinamieji nesimušė, bet bandė juos išskirti. Patikslina neprisimenanti, kad T. P. ir V. L. muštųsi / užklausus pagal jos parodymus – 1 t. 83 l. /. K. L. visus skyrė ir išsivežė V. L. su žmona. Po muštynių V. D. marškiniai buvo suplyšę, lūžęs rankos gipsas. Sekančią dieną matė, kad M. P. dantis nuskeltas, nubrozdinta nosis.
Patikslina neprisimenanti, kad V. D. išvedė į lauką. Jis ir anksčiau švenčių metu būdavo agresyvus prieš žmoną ir kitus asmenis, dėl ko kildavo konfliktai. Šis konfliktas taip pat prasidėjo, nes jis kabinėjosi prie M. P. ir dėl įvykusių muštynių buvo sugadinta jos vestuvių šventė.
Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja S. N. parodė, kad per vestuvių šventę V. pradėjo kabinėtis prie M. P. / vadino jį „gaidžiu“, sakė, kad M. užmuš /, taip pat kabinėjosi ir prie V. L. bei T. P., rankomis tyčia kliudė kitus svečius, stumdėsi alkūnėmis. Bešokant V. rankomis stipriai pastūmė M. P., kuris ant žemės nenuvirto, puolė ant V. ir abu nugriuvo ant stalo. V., T., B. D. bei kiti svečiai ir ji puolė juos skirti. Nepavykus jų išskirti, išsigandusi išbėgo i lauką. Būdama lauke matė, kaip svečiai išėjo į lauką, o M. P., V. L. bei T. P. ištempė i lauką V. D. / jo gulinčio žeme netempė /. Lauke V. D. ir M. P. vėl pradėjo muštis. Kuris pradėjo muštis pirmas, nematė. V. ir M. vienas kitam spyrė kojomis ir sudavė smūgius kumščiais. Kiek kartų jie vienas kitam sudavė smūgius ir spyrė kojomis nežino. Besimušdami, V. ir M. nugriuvo ant žemės. T. P. ir V. L. puolė juos skirti ir pradėjo taip pat muštis su V. D.. Kiek kartų kas kam sudavė, neprisimena, tik tiksliai prisimena tai, kad V. spyrė koja T., V. į veido sritį. Vykstant muštynėms V. L. žmona paskambino V. broliui K. L., kad jis atvažiuotų ją ir V. parvežti namo. Maždaug už penkių minučių atvažiavo K. ir puolė visus išskirti. Tada visi nustojo muštis. Nematė, kad K. kam nors suduotų. Taip pat nematė, ar kas nors sudavė K.. Visiems nurimus K. nuėjo prie savo automobilio. Jam iš paskos atėjo V. D., kuris pasižiūrėjęs į K. automobilio valstybinius numerius ir pasakė, kad įsimins a/m valstybinius numerius. K. su V. ir jo žmona išvažiavo į namus. Po šio įvykio į namus išvažiavo ir M. P. bei T. P.. Visiems išsiskirsčius V. paskambino policijai ir galimai iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Atvažiavus policijai ir greitajai medicinos pagalbai, V. D. medikai išvežė į ligoninę / 1 t. 83 l. /.
Liudytojas L. N. parodė, kad jo vestuvių metu sutuoktinės sesers vyras V. D. ėmė darytis neramus, provokuodamas alkūne 3-4 kartus sudavė M. P., keikėsi. Jo žmona Birutė sakė, kad jo susiėjimai su žmonėmis visada baigiasi konfliktais. Apie 03val. jis nuėjo miegoti ir kaip įvyko konfliktas nematė. Kitą dieną matė, kad M. P. buvo nuskeltas dantis, mėlynė prie akies ir praskelta nosis.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas L. N. parodė analogiškai / 1 t. 84 l. /.
Liudytojas K. L. parodė, kad kaltinamasis V. L. yra jo brolis. Taip pat pažinojo M. P., o T. P. ir V. D. – ne. Atvažiavęs parvežti brolio šeimos iš vestuvių šventės kieme rado daug žmonių, buvo šurmulys, triukšmas, visi vyrai atrodė maždaug vienodai neblaivūs. Jis rengėsi parvežti ir M. P., todėl su juo kalbėjosi. Tuo metu V. D. pro jį, stovintį nugara, puolė M. P., jam trenkė ar stūmė ir jie nugriuvo. M. P. atsistojęs pasakė, kad nevažiuos ir nuėjo. V. D. dar buvo atėjęs prie jo automobilio, žiūrėjo į numerius, keikėsi ir grasino. Su T. P. jis nebendravo, muštynių nematė ir pats niekam nesudavė. Tik matė, kaip kažkokia moteris kovos puodeliu trenkė V. D. į veidą. Brolis V. prie a/m atėjo nuo konflikto pusės.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas K. L. parodė iš esmės analogiškai, tik parodė matęs, kad jam atvažiavus salės kieme M. P., su kažkokiu vyriškiu stumdėsi su V. D. / 1 t. 90 l. /.
Liudytoja D. B. parodė, kad nukentėjusysis yra jos buvęs giminaitis / iš buvusio vyro pusės /, kaltinamųjų nepažinojo. Šventės metu V. D. vis kabinėjosi prie kitų vyrų, o žmona B. jį ramino ir prašė negerti. Vėliau V. D. trenkė M. P. / kur pataikė, ji nematė /, šis trenkė atgal ir abu griuvo ant stalo, tada prasidėjo muštynės. M. P. ir T. P. V. D. už rankų ištempė į lauką, ten jis ant jų puolė ir visi trys grūmėsi. V. L. ji lauke nematė, taip pat nematė suduodant smūgius, o tik grumiantis. Kas lauke buvo nugriuvęs, ji neprisimena, bet šaukė, kad nesivoliotų ant žemės. Paskui atvyko policininkai. Vestuvės nutrūko dėl V. D. kaltės. Jį daug metų pažįsta ir žino, kad jis yra agresyvus, sukeliantis konfliktus.
Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja D. B. parodė, kad apie 24val. prasidėjus šokiams pastebėjo, kad V. D. elgėsi agresyviai, pradėjo šokdamas tyčia kliūti alkūnėmis už kitų šokančiųjų, ginčijosi su muzikantais. Maždaug 03val. V. D. šokant rankomis pastūmė M.. Tada M. V. nebenusileido ir atgal pastūmė V.. M. ir V. pradėjo stumdytis. Kilo didelis šurmulys. Kažkurie vyriškiai / tiksliai nežino, kurie / bandė išskirti V. su M.. Moterys pradėjo šaukti, kad V. išvestų į lauką, kad jis daugiau nekonfliktuotų. M. P. su T. P., paėmę V. D. už rankų stovintį išvedė į lauką. Ji nematė, kad jie jį vilktų žeme. Kartu su kitais svečiais ji išėjo į lauką. Išvedę į lauką T. P. ir M. P. paleido V. D. rankas ir pasakė, kad jis eitų į namus. V. D. nenurimo, puolė ant M. P., jį pastūmė, pradėjo vadinti necenzūriniais žodžiais. Tada M. ir V. vėl pradėjo stumdytis. Besistumdydami abu nugriuvo ant žemės. Nematė, ar V. D. ir M. P. vienas kitam sudavė smūgius, ar spyrė kojomis. T. P. puolė V. su M. išskirti. T. P. nei M., nei V. rankomis nesudavė, kojomis nespyrė. Ji pribėgo prie jų ir prašė, kad jie nebesimuštų. Jie galiausiai nurimo ir V. su M. atsistojo nuo žemės. V. vis tiek elgėsi agresyviai ir vadino M. visokiais necenzūriniais žodžiais. Nematė, kad į konfliktą kištųsi ir V. L.. Po to V. D. iškvietė policiją. V. L., T. P. ir M. P. išvažiavo į namus. Kol atvažiavo policija, ji buvo lauke. Po to atvykus medikams V. D. išsivežė į ligoninę. Matė, kad konflikto metu M. P. veidas buvo kruvinas. Neprisimena, ar konflikto metu M. vilkėjo marškinius. Girdėjo, kad M. sakė, jog jam nuskeltas dantis. Ant V. D. kūno jokių sužalojimų nepastebėjo. V. D. yra konfliktiškas žmogus, jis nuolat bylinėjasi teismuose ir kelia įvairius konfliktus / 1 t. 92-93 l. /.
Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. N., kuri teisme neapklausta dėl sveikatos būklės / 2 t. 139 l. /, parodė, kad 2014-07-19 vyko sūnaus L. N. ir S. N. vestuvės (duomenys neskelbtini), nuomojamoje kavinėje. Apie 24val. prasidėjus šokiams pastebėjo, kad V. D. elgėsi agresyviai, pradėjo šokdamas tyčia kliūti alkūnėmis už kitų šokančiųjų, tame tarpe - M. P., ginčijosi su muzikantais. Apie 02val. ji išvažiavo į namus. Ją į namus parvežė anūkė R. P. - T. P. žmona. Po to R. išvažiavo atgal į nuomojamą salę parsivežti vyrą ir M. P., nes M. žmona jau buvo išvažiavusi. Apie 04.00val. į namus parvažiavo R., jos vyras Tadas ir M. P.. Pastebėjo, kad M. P. veidas buvo kruvinas, jis buvo be marškinių, krūtinė ir petys buvo subraižyti, jam buvo nuskeltas vienas dantis, praskeltas antakis. Paklausus, kas atsitiko, jis paaiškino, kad V. D. jį užsipuolė, vadino necenzūriniais žodžiais, trankėsi alkūnėmis, po to pirmas ant jo puolė ir kilo muštynės. Taip pat pasakė, kad pamatę, jog jį muša V. D., puolė ginti V. L. ir T. P.. 07-20 dieną pas ją atvažiavo B. D., V. L. su žmona, M. P. su žmona. Taip pat buvo ir anūkė Rosita su vyru T. P.. Pastebėjo kad V. L. ranka buvo nubrozdinta. Valdas paaiškino, kad jį V. D. pastūmė, dėl ko jis atsitrenkė į sieną ir nusibrozdino ranką. Ant T. P. jokių sužalojimo žymių nesimatė / 1 t. 91 l. /.
Liudytojas B. B. parodė, kad jis proceso dalyvių nepažinojo, tik kaip muzikantai su broliu L. I. dalyvavo N. vestuvėse, abu buvo blaivūs. Iki 24val. vyko žaidimai, po to diskoteka. 24val. brolis nuėjo į automobilį miegoti, o jis liko salėje. Šventės pabaigoje vienas vyriškis sugipsuota ranka, kuris su kitais svečiais bendravo mažai, ėmė su juo kalbėtis, vėliau keikdamasis pareiškė pretenzijas dėl dainos ir nuėjo šokti. Šventė tęsėsi maždaug iki 04val., tada jis paskutinį kartą uždėjo šio vyriškio pageidaujamą dainą ir nuėjo į maždaug už 20m. nuo pastato stovintį automobilį pažadinti brolį. Grįždamas į salę išgirdo triukšmą, įėjęs pamatė sumaištį – vieni vyrai mosikavo rankomis, kiti juos skyrė. Jis pasakė „eikit aiškintis į lauką“. Matė, kaip stodamasis nuo žemės vyriškis sugipsuota ranka pasakė „gaidy, ateik čia“. Kam jis tai sakė, nežino, nes ten buvo keletas vyrų. Visiems išėjus girdėjo, kad lauke kažkas keikėsi ir šūkavo. Jis su broliu susikrovė visus daiktus / muzikinę aparatūrą, kt. / į dėžes, po to išėjęs į lauką pamatė keletą vyrų, tarp jų ir tą su sugipsuota ranka. Jis privažiavo arčiau automobilį ir susikrovė daiktus. Tuo metu prie jo priėjo tas pats vyras ir prašė nuvežti į Šiaulius, bet jis atsisakė. Maždaug per 10 min. susidėję daiktus jie su broliu išvažiavo į namus.
Visą vakarą iki išeinant pažadinti brolį jis jokių konfliktų nepastebėjo. Tik matėsi, kad vyras sugipsuota ranka jautėsi vienišas; be to, jis šoko iškėlęs rankas, o visi kiti – jas nuleidę. Grįžęs į salę su broliu jokių smūgių nematė, tik girdėjo kažką dūžtant. Jam paprašius visi vyrai į lauką išėjo normaliai, nieko neįprasto jis nepastebėjo. Būdamas salėje lauke keikiantis ir šūkaujant girdėjo keletą vyrų. Išėjęs į lauką matė, kad vyras sugipsuota ranka ir dar keletas vyrų, kurių jis neatpažintų, vaikščiojo kruvinais veidais. Todėl mano, kad jie visi mušėsi, tačiau pats jokių muštynių nematė. Taip pat girdėjo, kaip moteris pasakė „Tu pastoviai ne pirmą šventę sugadini“. Kuri moteris ir kam tai pasakė, nežino.
Kai prieš išvažiuojant vyras sugipsuota ranka su juo kalbėjosi, neatrodė labai sužalotas. Prie jo dar buvo priėjusi moteris pasikalbėti dėl kitos šventės, tačiau tas vyras ją iškeikė. Matė, kad to vyro marškiniai buvo suplėšyti ir kruvini. Jis buvo gerokai išgėręs - kaip ir kiti vestuvininkai ir apie sužalojimus nieko nesakė. Kad jį kas prievarta vestų į lauką, nematė. Prieš tai vieno žaidimo metu, kai reikėjo ant rankų laikyti iškeltas žmonas, tas vyras laimėjo prizą.
Liudytojas L. I. patvirtino liudytojo A. B. parodymus, Jis nurodė, kad miegoti į automobilį nuėjo apie 24val. Naktį brolis jį pažadino ir abu grįžo į salę susidėti daiktų. Įėjęs į vidų matė, kad kažkas grūmėsi, buvo pargriuvę ant žemės. Mano, kad mušėsi daug vyrų, tačiau kas ką darė, jis nematė. Visi konfliktuojantys asmenys buvo aplink vyrą sugipsuota ranka, kuris vienu metu gulėjo ant žemės, po to atsistojo ir švaistėsi rankomis.
Broliui pasakius visi atsidūrė lauke. Kaip jie išėjo, jis nematė. Lauke jis muštynių nematė, tačiau girdėjo šaukiant moteris, matė keletą vyrų / ne mažiau dviejų / kruvinais veidais, todėl mano, kad vyko muštynės. Sėdint mašinoje prie brolio pasikalbėti priėjo moteris, tačiau vyras sugipsuota ranka ją iškeikė ir prašė vežti į Šiaulius, o brolis atsisakė. Tas vyras buvo girtas, agresyvus, labai neramus ir kruvinas.
Iš pranešimo apie įvykį duomenų matyti, kad 2014-07-20 04.34val. Kelmės rajono PK buvo gautas nukentėjusiojo V. D. telefoninis pranešimas, kad kavinėje „Šaulys“ vyko muštynės, dabar vyksta žodinis konfliktas. 11.20val. gautas Šiaulių Respublikinės ligoninės slaugytojos pranešimas, kad iš Kelmės ligoninės apžiūrai pristatytas V. D., kuriam nustatyti sužalojimai ir girtumas; prie kokių aplinkybių patyrė sužalojimus, jis nesako, išleidžiamas gydytis ambulatoriškai / 1 t. 4 l. /. 07-20d. 05.48val. rašytame pareiškime V. D. nurodė, kad apie 3val. jį sumušė trys nepažįstami vyrai, Kelmės medikų apžiūros dėl sužalojimo jis atsisako / 1 t. 10 l. /.05.50val. pradėtos įvykio vietos apžiūros metu (duomenys neskelbtini), apžiūrint kavinės „Šaulys“ teritoriją, kraujo ir kitų konflikto požymių neužfiksuota / 1 t. 11-13 l. /. 2014-09-29 nukentėjusysis V. D. pateikė baltos spalvos su juodos spalvos raštais marškinius ir pilkos spalvos kelnes / 1 t. 14 l. /. Apžiūrint nustatyta, kad marškiniai yra su dėmėmis ir suplyšę, kelnės taip pat yra su dėmėmis, išdilusia priekine dalimi / 1 t. 15-18 l. /, po apžiūros jie saugomi Kelmės rajono PK / 1 t. 20 l. /. 2014-09-10 kaltinamojo M. P. gynėja pateikė / 1 t. 21 l. / 5 nuotraukas dėl jo sužalojimų / 1 t. 24-25 l. /, kurios apžiūrėtos / 1 t. 22-23 l. /.
Specialisto išvadoje Nr. G 1068/ 14(04) nurodyta, kad nukentėjusiajam V. D. kairės pusės XI šonkaulio lūžis, kraujosruvos viršutinėje lūpoje ir abiejose žastuose, galvos smegenų sukrėtimas, nubrozdinimai nugaroje, juosmens kairiame šone, kairiame sėdmenyje, krūtinės dešinėje pusėje, kairio kelio priekiniame paviršiuje, ir dešinėje blauzdoje padaryti kontaktuojant kietais bukais paviršiais. Kūne rastų sužalojimų visuma nėra būdinga griuviminei traumai, nes sužalojimai išsidėstę keliuose kūno paviršiuose. Kūne rastiems sužalojimams padaryti reikėjo trylikos smūginių poveikių bukais kietais daiktais. Rasti kūno sužalojimai atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui. V. D. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes kairės XI šonkaulio lūžis sutrikdo sveikatą ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui / 1 t. 34-35 l. /.
Specialisto išvadoje Nr. pG 115/14-1068/14(04) nurodyta, kad V. D. kairės pusės XI šonkaulio lūžiui padaryti reikėjo vieno smūgio buku kietu daiktu į nugaros pusę. Šonkaulio lūžis nėra būdingas griuviminei traumai. Kiti V. D. padaryti kūno sužalojimai / kraujosruvos viršutinėje lūpoje ir abiejuose žastuose, galvos smegenų sukrėtimas, nubrozdinimai nugaroje, juosmens kairiame šone, kairiame sėdmenyje, krūtinės dešinėje, kairio kelio priekiniame paviršiuje ir dešinėje blauzdoje / vertinant juos atskirai, atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą / 1 t. 42 l. /.
Apklaustas teismo posėdyje ekspertas J. S. patvirtino ekspertizių išvadas. Taip pat jis paaiškino, kad apžiūros metu V. D. nesiskundė, jog jam būtų sulaužyta langetė. Nukentėjusiajam smegenų sukrėtimas galėjo būti konstatuotas tik pagal jo žodinį skundą dėl sąmonės praradimo, tačiau tai patvirtinančių jokių objektyvių įrodymų nėra. Kadangi jam nustatytas šonkaulio lūžis be dislokacijos/ pasislinkimo, tikėtina, kad jis padarytas vieno smūgio pasėkoje, nes po kelių smūgių į tą pačią vietą būtų atsiradęs šonkaulio pasislinkimas. Kadangi lūžgaliai nėra paslankūs, toks sužalojimas kvėpuojant, judant ir t.t. neturėtų sukelti didelių skausmų. Paprastai dėl tokio sužalojimo asmuo būna nedarbingas apie 3 savaites – asmuo atleidžiamas nuo samdomo darbo, tačiau save apsitarnauti ir atlikti įprastinius darbus gali, joks ypatingas režimas nėra reikalingas. Būna atvejų, kai su tokiais sužalojimais žmonės net eina į darbą ir neima nedarbingumo lapelio. Apžiūrint šis sužalojimas buvo šviežias, todėl jis galimai padarytas nurodyto įvykio metu. Apžiūros metu dėl sugipsuotos rankos būklės pablogėjimo V. D. nesiskundė. Dalis sužalojimų – nubrozdinimai – galėjo būti padaryti velkant. Jokių kitų sužalojimų, nei nurodyti aktuose, nebuvo užfiksuota, todėl jų ir nepažymėjo.
Papildomai susipažinęs su V. D. medicininiais dokumentais ekspertas paaiškino, kad pagal juose esančius įrašus matyti, jog dėl rankos riešo jis tirtas du kartus, jokio lūžimo ar kitų trauminių pakitimų nenustatyta, jam užfiksuoti tik degeneraciniai, t.y. senatviniai, kaulų pakitimai.
Nukentėjusiajam V. D. 07-20d. 06.50val. nustatytas 1,69 prom. girtumas / 1 t. 52 l. /.
Akistatų metu V. D. ir T. P. / 1 t. 75-76 l. /, V. D. ir M. P. / 1 t. 78-79 l. / V. D. ir V. L. / 1 t. 81-82 l. / patvirtino kiekvienas savo parodymus / M. P. pripažino kieme nukentėjusiajam sudavęs kelis smūgius į veidą tik gindamasis, bet jam nespyręs /.
Nukentėjusysis V. D. pareiškė civilinį ieškinį / 1 t. 66 l. / 70000 litų neturtinei žalai atlyginti / 1 t. 61-63 l. / ir 313 litų civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti / 1 t. 60 l. /.
Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė 475.49 litų civilinį ieškinį nukentėjusiojo gydymo išlaidoms atlyginti / 1 t. 45-47 1 /.
T. P., V. L. ir M. P. kaltinami tuo, kad T. P. ir M. P., pažeisdami viešąją tvarką, ištempė V. D. iš kavinės į kiemą, kur visi trys, taip pat pažeisdami viešąją tvarką, jį sumušė, suduodami smūgius rankomis ir kojomis, padarydami nežymų sveikatos sutrikdymą, o M. P. – ir padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą iš chuliganiškų paskatų / 2 t. 78-79 l. /. Kaltinamajam akte vietoje nurodymo duomenų, kuriais grindžiamas kaltinimas / Lietuvos BPK 219str. 4p. /, faktiškai apsiribojama tik visų įrodymų išvardinimu. Todėl galima daryti tik prielaidą, kad kaltinimas pilnai grindžiamas nukentėjusiojo pateikta įvykių versija, t.y. jog du kaltinamieji be jokios priežasties jį išvilko iš salės ir kieme visi trys sumušė, o nesunkų sveikatos sutrikdymą jo apklausoje nurodomomis aplinkybėmis / 1 t. 56 l. / padarė M. P..
Byloje surinkti įrodymai neginčijamai patvirtina, kad kaltinime nurodomo konflikto metu nukentėjusiajam V. D. buvo padaryti sužalojimai, tarp jų – ir šonkaulio lūžis, kuris vertinamas kaip sukeliantis nesunkų sveikatos sutrikdymą ir šis sužalojimas padarytas tiesioginio smūgio, o ne griuvimo pasėkoje / 1 t. 34-35, 42 l., eksperto paaiškinimas teismo posėdyje /. Nukentėjusysis viso tyrimo metu teigia, kad jį bendrais veiksmais – mušdami rankomis ir spardydami kojomis – sužalojo visi trys kaltinamieji; šie tai neigia / V. L. ir T. P. teigia jo išvis nemušę, o M. P. pripažįsta sudavęs smūgius tik gindamasis /.
Nors nukentėjusiojo parodymai visų apklausų metu yra iš esmės vienodi ir juose nėra akivaizdžių prieštaravimų / t.y. juose nėra aplinkybių, kurios prieštarautų tarpusavyje /, jie nelaikytini patikimais ir pakankamais kaltinamųjų kaltei pagrįsti / Lietuvos BPK 20str. 5d. / dėl sekančių aplinkybių.
Nukentėjusysis teigia, kad į langetę įdėtos jo rankos riešas buvo lūžęs birželio mėn. ir dar kartą sužalotas šio įvykio metu. Tačiau teismo posėdyje ekspertas, susipažinęs su jo gydymo dokumentais, nurodė, kad jokio lūžio nebuvo / tik degeneraciniai kaulų pakitimai /. Ekspertas paneigė ir jo tvirtinimą, kad apžiūros metu kažkodėl neužfiksavo kai kurių matomų jo kūno sužalojimų / kairiame momenyje, kairėje plaštakoje /, po ko jis ekspertą apkaltino nekompetentingumu. Taip pat nukentėjusysis teigia, kad lūžusio šonkaulio skausmai buvo tokie dideli, jog jis kartais galvodavo apie savižudybę, negalėjo gyventi normalaus gyvenimo, turėjo būti prižiūrimas žmonos ir t.t. Gi ekspertas nurodė, kad tokių skausmų šis sužalojimas sukelti negali, sužalotieji gali save apsitarnauti, jiems nereikalingas specialus režimas, kartais jie netgi eina į darbą. Be to, iš eksperto paaiškinimo matyti, kad jam smegenų sukrėtimas konstatuotas tik pagal jo žodinį skundą dėl sąmonės praradimo, tačiau tai patvirtinančių jokių objektyvių įrodymų nėra. V. D. teismo posėdyje patvirtino, jog mušant buvo praradęs sąmonę; kitų apklausų metu jis nurodė, jog gulėjo ant žemės, kol kaltinamieji išvažiavo. Tačiau visa eilė liudytojų / tarp jų - visiškai su konflikto dalyviais nesusiję A. B. ir L. I., kuriais netikėti nėra jokio pagrindo, patvirtino, jog iš karto po konflikto jis neatrodė stipriai sužalotas, buvo agresyvus, keikdamasis vaikščiojo, įsidėmėjo K. L. a/m numerius, ką ir pats pripažįsta, ir t.t. /, kas visiškai nebūdinga stipriai sumušto, ką tik sąmonę atgavusio žmogaus įprastiniam elgesiui.
Taip pat jis teigia, kad iš Kelmės ligoninės pasišalino / kas užfiksuota – 1 t. 4 l. /, nes pasitaikė nekompetentingas gydytojas, kažkodėl atsisakė nurodyti sužalojimo aplinkybes Šiaulių ligoninėje / 1 t. 4 l. /, apkaltino nekompetentingumu jį apžiūrėjusį ekspertą, nurodė buvęs labai sukrėstas žiaurių kaltinamųjų veiksmų, nes jie sumušė nekaltą žmogų / nors pats 2010m. yra teistas už mažamečio sumušimą – 2 t. 118-120 l. /, nurodė tokioje situacijoje atsidūręs pirmą kartą / ką paneigia 2013-07-03 nuosprendžio duomenys – 2 t. 121-124 l. /, negalėjęs apsiginti, nes stipriai skaudėjo anksčiau lūžusi dešinė ranka / nors, kaip minėta, ji nebuvo lūžusi, o jis dar ir laimėjo prizą kilnojant žmonas / ir t.t.
Šie faktai leidžia daryti išvadą, kad nukentėjusysis V. D. visas įvykių aplinkybes pateikia ir interpretuoja kryptingai, vien tik jam palankia linkme, nors tai net visiškai neatitiktų realybės / pvz., jau minėti teiginiai apie riešo lūžį / ir tokio asmens parodymai negali būti vertinami kaip patikimas įrodymas.
Nei vienas byloje apklaustas asmuo nukentėjusiojo įvykių versijos nepatvirtino / kai kurie jų – atskirų apklausų metu tik kai kurias aplinkybes, o ne visą versiją /. Visų pirma, jo sutuoktinė B. D. teigia viso konflikto metu buvusi tualete, kur girdėjusi kažką sakant „baikit V. mušti“, tačiau net ir po to nepasižiūrėjusi, kas vyksta. Įvertinus eilės asmenų parodymus / jog ji konflikto salėje metu buvo šalia ir bandė sutuoktinį raminti / ir paties nukentėjusiojo poziciją / jis pirmo teismo posėdžio metu pareiškė, kad žmona į teismą liudyti neatvyks, nes nieko nematė, be to, gali būti išprovokuota pasakyti nesąmonių – 2 t. 112 l. / kyla abejonių, ar ši liudytoja tikrai nematė įvykių, ar nenori nurodyti jų tikrųjų aplinkybių.
Visi kiti apklausti vestuvių dalyviai / neįskaitant pašalinių asmenų – muzikantų, kurių parodymai bus aptarti vėliau / vienodai patvirtino, jog konfliktą priekabiaudamas pradėjo būtent nukentėjusysis. Vertinant visus šiuos asmenis atsižvelgtina, kad vestuves organizavo ir svečius kvietė nukentėjusiojo sutuoktinės sesuo, t.y. jo šeimai itin artimas asmuo. Todėl mažai tikėtina, kad visi vestuvių dalyviai būtų suinteresuoti apkalbėti nukentėjusįjį / skirtingai, nei tais atvejais, kai įvyksta konfliktas tarp vestuvininkų ir pašalinio asmens /. Tačiau, kaip minėta, tiek B. D. sesuo S. N. su vyru L. N., tiek D. B., kuri kaltinamųjų net nepažinojo / nukentėjusiojo teiginys apie tai, kad ji gali būti vieno iš kaltinamųjų meilužė, vertinamas kaip dar vienas niekuo nepagrįstas siekimas sumenkinti jos jam nepalankius parodymus /, tiek kiti liudytojai patvirtino kaltinamųjų versiją dėl konflikto pradžios. Netikėti visų šių asmenų parodymais ir remtis vien nukentėjusiuoju nėra jokio pagrindo. Nešališki liudytojai A. B. / jog su broliu grįžęs į salę matė, kaip keletas vyrų konfliktavo, kiti juos skyrė, V. D., keldamasis nuo žemės, kažkam sakė „ateik čia, gaidy“ / ir L. I. / įėjęs į salę matė, kad kažkas grūmėsi, vyko susibūrimas apie V. D., vyrai mosikavo kumščiais /, teismo vertinimu, taip pat patvirtina kaltinamųjų ir visų liudytojų versiją, jog konfliktas tarp M. P. ir nukentėjusiojo prasidėjo salėje, o ne šį be priežasties ištempus į lauką. Todėl pripažįstama nustatytu, kad konfliktą salės viduje pirmas pradėjo nukentėjusysis V. D., suduodamas M. P.. Akivaizdu, kad tokioje situacijoje konfliktą pradėjusio asmens prievartinis išvedimas iš salės / jo išvilkimo niekas nepatvirtino / negali būti vertinamas kaip viešosios tvarkos pažeidimas, todėl dėl šių veiksmų pagal pareikštą kaltinimą / 2 t. 78-79 l. / kaltinamieji T. P. ir M. P. negali būti pripažinti kaltais.
Aptartais įrodymais nustatyta, kad lauke tarp V. D. ir M. P. kilo muštynės, kurių metu V. D. buvo sužalotas. Kaltinimas dėl V. D. sumušimo pareikštas visiems trims kaltinamiesiems. Jau minėta, kad jis faktiškai grindžiamas nukentėjusiojo parodymais, kurie negali būti pripažįstami pakankamais kaltei pagrįsti. Visi kiti apklausti asmenys faktiškai patvirtino kaltinamųjų versiją, jog mušėsi tik V. D. ir M. P., o V. L. ir T. P. juos bandė išskirti. Atskirose asmenų apklausose yra teiginių, jog ir kiti kaltinamieji galėjo dalyvauti muštynėse / S. N. parodymai, jog lauke M. P. mušantis su V. D. T. P. ir V. L. puolė juos skirti ir pradėjo taip pat muštis su V. D. – 1 t. 83 l., A. B. ir L. I. parodymai, jog, lauke muštis galėjo daugiau nei du vyrai /. Tačiau įvertinus nustatytas įvykių aplinkybes / buvo tamsus paros metas, prastas apšvietimas lauke, vyko vestuvių pokylis, kurio metu kilo sumaištis, V. L. ir T. P. kontaktavo su besimušančiais, juos aktyviai skirdami, t.y. panaudodami fizinius veiksmus, dėl ko galėjo išsitepti besimušančiųjų krauju ir t.t. / neatmestina, kad kai kuriems asmenims tik galėjo susidaryti įspūdis, jog šie asmenys taip pat mušasi. Aukščiau aptarti / 1 t. 83 l. / liudytojos S. N. parodymai nėra išsamūs ir detalūs, apklausta teisme ji jų faktiškai nepatvirtino / atsižvelgtina, kad ir ji nepatvirtino, jog gulintis nukentėjusysis buvo mušamas kaltinamųjų, o tik kažkuriam spyrė koja /. Liudytojai A. B. ir L. I. patvirtino muštynių nematę ir tik susidarę nuomonę apie jas. Atkreiptinas dėmesys, kad A. B. nurodė negalintis pasakyti, kas iš vyrų, išskyrus V. D., buvo kruvinu veidu, o L. I. nurodė, jog lauke kruvini vaikščiojo ne mažiau dviejų, nors gal ir daugiau, vyrų. Liudytojų nurodyti sekančią dieną matyti kitų kaltinamųjų nežymūs sužalojimai nevertintini kaip jų kaltę patvirtinantis faktas - jie galėjo atsirasti jų nurodytomis aplinkybėmis skiriant besimušančius. Be to, jei visi kaltinamieji būtų mušę rankomis ir spardę gulintį ant žemės nukentėjusįjį / kaip šis teigia /, jiems jokių sužalojimų išvis neturėjo atsirasti. Jokių kitų įrodymų dėl to, jog kaltinamieji V. L. ir T. P. mušė nukentėjusįjį, nėra, todėl pagal pareikštą kaltinimą jie išteisintini vadovaujantis Lietuvos BPK 3str. 1d. 1p. nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių; kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti / 1 t. 138-139 l. / kaltinamajam V. L. panaikintina.
Nors tikslus V. D. suduotų smūgių skaičius nenustatytas / neaišku, kurie iš 13 smūginių poveikių gavosi griūvant ar besigrumiant – 1 t. 35 l. /, sunkiausias sužalojimas - šonkaulio lūžimas - jam padarytas tiesioginio smūgio pasėkoje.
Nors apklaustų asmenų parodymai ir fotonuotraukos / 1 t. 24-25 l. / leidžia daryti prielaidą, kad muštynių metu galėjo būti sužalotas ir M. P., jo sužalojimai nustatyta tvarka nebuvo užfiksuoti, atlikti tyrimą pagal nuotraukas nėra galimybės / neaišku, ar tai nėra montažas, kada nuotraukos darytos ir t.t. /, todėl šių sužalojimų padarymo M. P. faktas pripažįstamas neįrodytu / Lietuvos BPK 2d. ir 4d. /. Kitomis aplinkybėmis / įstatymų nustatyta tvarka užfiksavus ir įvertinus M. P. sužalojimus, jei tokie iš tiesų buvo padaryti / būtų pagrindas spręsti, ar jo veiksmai užtraukia baudžiamąją atsakomybę / ar tai nėra abipusės muštynės, būtinoji gintis – Lietuvos BK 28str., 59str. 1d. 5p. ir t.t. /. Tačiau tokių duomenų nesant konstatuojama, kad M. P. sumušė nukentėjusįjį / LAT 2015-05-05 nutartis Nr. 2K-7-62-489/2015, kt. /. Nors konstatuota, kad pirmas konfliktą pradėjo V. D., salėje suduodamas M. P. į veidą, jis buvo sumuštas vėliau išvedus į lauką, t.y. šie jo smurtiniai veiksmai buvo pasibaigę. Įrodymų konstatuoti, kad lauke jis vėl užpuolė kaltinamąjį ir dėl to šiam buvo pagrindas gintis, nepakanka / kaip minėta, patikimai įrodytas tik nukentėjusiojo sužalojimo faktas /, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad kaltinamasis M. P. sužalojo nukentėjusįjį gindamasis ar peržengdamas būtinosios ginties ribas, o nukentėjusiojo veiksmai lauke vertinami tik kaip provokuojantis elgesys.
Lietuvos BK 284str. 1d. nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284str. nulemia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padaryta veika, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Šio straipsnio dispozicijoje nurodytos kelios alternatyvios viešosios tvarkos pažeidimo veikos: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) patyčios; 4) vandališki veiksmai. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, dėl kurio aplinkiniai pasijuto šokiruoti ar pažeminti ir pan. Padarytos veikos kvalifikaciją apsprendžia ir dėl jos kilę numatyti padariniai – sutrikdyta viešoji tvarka ar visuomenės rimtis. Šie padariniai yra būtinasis BK 284str. 1d. numatyto nusikaltimo sudėties požymis, nes konfliktas, nors ir kilęs viešojoje vietoje, gali nepažeisti viešosios tvarkos bei rimties / LAT nutartis Nr. 2K-5/2014, kt. /. Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams.
Veikos kvalifikacijai pagal Lietuvos BK 284str. neturi įtakos kaltininko veikos motyvai. Jie gali būti tiek chuliganiški, tiek ir asmeniniai ar net savanaudiški arba kitokie. Asmeninio pobūdžio paskatų buvimas nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai bei sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką / LAT nutartys Nr. 2K-55/2011, 2K-120/2011, 2K-445/2013, kt. /.
Lietuvos BK 284str. saugo tokias vertybes kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką neretai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai. iš visų galimų sveikatos sutrikdymų šis BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Gi padarius nesunkų ar sunkų sveikatos sutrikdymą, veika kvalifikuojama kaip viešosios tvarkos pažeidimo ir sveikatos sutrikdymo nusikaltimų sutaptis. Asmuo, viešoje vietoje sužalojęs kitą asmenį, netraukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 284str. 1d. tik tuo atveju, jeigu jis panaudojo smurtą gindamasis nuo jam tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, jeigu nebuvo peržengtos būtinosios ginties ribos / Lietuvos BK 28str. /.
Įvertinus aukščiau aptartus įrodymus nėra jokių abejonių, kad kaltinamasis M. P. smūgius nukentėjusiajam sudavė dėl priešiškų asmeninių tarpusavio santykių / šio provokavimo, smūgio jam sudavimo /. Tačiau šie veiksmai padaryti viešoje vietoje / kavinės kieme, vestuvių pokylio metu, matant daug kitų asmenų /, jais pažeista viešoji tvarka / sukelti neigiami išgyvenimai vestuvių dalyviams, nutraukta šventė /, todėl kvalifikuotini kaip viešosios tvarkos pažeidimas pagal Lietuvos BK 284str. 1d. Iš kaltinimo nenustačius šio požymio pašalinamas nepagarbos aplinkai demonstravimas. Šis straipsnis apima tik nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymą, todėl kaltinamojo M. P. veiksmai papildomai kvalifikuotini ir pagal Lietuvos BK 138str. Kaltinimas jam pareikštas pagal Lietuvos BK 138str. 2d. 8p. dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo iš chuliganiškų paskatų / 2 t. 79 l. /. Įprastai kaltininkų veiksmai tokiose situacijose / kai jie, pažeisdami viešąją tvarką, sumuša žmones, padarydami sunkesnius nei nežymius sveikatos sutrikdymus / kvalifikuojami ir kaip sveikatos sutrikdymas iš chuliganiškų paskatų, ką patvirtina viešosios tvarkos pažeidimo faktas. Tačiau šiuo atveju akivaizdu, kad kaltinamasis M. P. sumušė V. D. ne iš chuliganiškų paskatų, o išprovokuotas šio elgesio, t.y. dėl asmeninių priežasčių. Todėl kaltinamojo M. P. veika iš Lietuvos BK 138str. 2d. 8p. perkvalifikuojama į BK 138str. 1d.
Kaltinamojo M. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys / nes, kaip minėta, šis smūgį jam sudavė dar kavinėje, prieš išvedant į lauką – Lietuvos BK 59str. 1d. 5p. ir 6p. /. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis nusikalto apsvaigęs nuo alkoholio ir tai neabejotinai turėjo įtakos veikos padarymui / Lietuvos BK 60str. 1d. 9p. /.
Kaltinamasis M. P. yra neteistas / 2 t. 12-13 l./, 2007m. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už kitokio pobūdžio veiką / 2 t. 15-18 l. /, neblaivus tais pačiais veiksmai / idealioji sutaptis / įvykdė du nesunkius nusikaltimus provokuojančio nukentėjusiojo elgesio pasėkoje, nepripažino kaltės / tik dalinai pripažino atliktus veiksmus /. Taip pat atsižvelgiama į nusikaltimų aplinkybes / konfliktas abiems esant neblaiviems, bendro pokylio metu / ir pasekmes, kitą jį charakterizuojančią medžiagą -/ 2 t. 20-31, 33-48, 142, 164, 165 l. /, todėl subendrinus bausmes jam skiriama trumpesnės nei vidutinės trukmės laisvės apribojimo bausmė / Lietuvos BK 48, 54 ir 55str. /, įpareigojant atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą / Lietuvos BK 48str. 2d. 6p. /.
Kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti / 2 t. 10, 11 l. / M. P. paliktina galioti ir panaikintina įsiteisėjus nuosprendžiui.
Nukentėjusiojo V. D. civilinis ieškinys 313 lt. turtinei žalai atlyginti / 1 t. 60 l. / yra pagrįstas kvitu dėl tvarsčio kainos / 1 t. 65 l. / ir marškinių sugadinimo faktu, nustatytu apžiūros metu / jie yra suplėšyti bei ištepti 1 t. 15-17 l. /. Tos pačios apžiūros metu nenustatyta, kad kelnės būtų sugadintos tiek, jog už jas reikėtų priteisti piniginę kompensaciją / jose yra dėmių /, todėl šioje dalyje ieškinys netenkintinas / jo argumentas dėl nenoro nešioti kelnes, primenančias įvykį, pripažįstamas teisiškai nereikšmingu /. Dėl 60 lt. ir 65 lt. kelionių išlaidų nukentėjusysis įrodymų nepateikė, tačiau atsižvelgiant į bylos aplinkybes ir šių išlaidų dydį, jos savaime pripažįstamos pagrįstomis, o jų dydis – neviršiančiu įprastinių išlaidų, todėl šis ieškinys tenkinamas dalinai 233,89 lt. / arba 67,74 EUR / sumai / nes tvarsčio kaina yra 8,69 lt. ir išskaičiuojama 80 lt. suma už kelnes /. Kaltinamieji V. L. ir T. P. išteisinami, todėl civilinis ieškinys tenkinamas tik M. P. atžvilgiu. Marškiniai ir kelnės, saugomi Kelmės rajono PK / 1 t. 20 l. /, grąžintini nukentėjusiajam V. D. / nors už marškinius priteisiama piniginė kompensacija ir jie greičiausiai bus sunaikinti - Lietuvos BPK 94str. 1d. 5p. /.
Nukentėjusysis V. D. pareiškė 70000 lt. civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti / 1 t. 66 l. / ir smulkiausiai jį argumentavo 2014.09.23 pareiškime / 1 t. 61-63 l., faktiškai tuos pačius argumentus išsakė teismo posėdžių metu /.
Neturtinė žala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais / Lietuvos CK 6.250str. 1d. /.
Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti Lietuvos CK 6.250str. 2d. Joje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai. Šie kriterijai apibrėžiami konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Civiliniame Kodekse nurodytas kriterijų sąrašas nėra baigtinis; nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis šio kodekso nuostatomis pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą / LAT nutartys 2K-420/2007, 2K-114/2008, kt. /.
Civilinis Kodeksas nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Vis dėlto, teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, nėra visiškai laisvas, jis atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Be to, teismas turi siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros.
Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus sužalojus sveikatą, yra sužalojimo padariniai ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai, kurie vertinami, atsižvelgiant į nukentėjusio asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams. Asmeniui veikiant tyčia paprastai padaroma didesnė neturtinė žala negu neatsargios kaltės atveju. Žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo atveju negali būti lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį / Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose 2008m. liepos 03d. apžvalga; išvadų 10.1, 10.2, 10.3 punktai, LAT 2010-10-05 nutartis Nr. 2K-447/2010, kt. /.
Neturtinės žalos dydžiui nustatyti labai svarbu įvertinti ir nukentėjusiojo kaltės / jei tokia buvo / įtaką žalai atsirasti arba jai padidėti. Lietuvos CK 6.282str. 1d. nustatyta, kad tais atvejais, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį / o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį / žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas.
Nukentėjusiojo teiginiai apie baisius skausmus ir neįgalumą esant lūžimui bei sumušimams, negalėjimą net atsikelti ar pasivalyti prakaitą, nusivylimą gyvenimu, žmonėmis ir norą nusižudyti nesitikint, kad jis pasveiks, baimę, jog jį užmuš, kankinimus, jo palūžimą ir t.t. / 1 t. 61-63 l., analogiškai teismo posėdžiuose / vertinami kaip deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais įrodymais / netgi jiems prieštaraujantys /, akivaizdžiai neatitinkantys tikrovės ir rodantys neadekvačią asmens reakciją ar net galimai pareikšti siekiant kuo didesnės kompensacijos, todėl teismas plačiau dėl jų nepasisako. Šioje byloje nustatyta, kad konfliktą su kaltinamuoju M. P. pradėjo pats nukentėjusysis suduodamas smūgį į veidą, jam dėl šonkaulio lūžimo buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kuris įprastai gydomas apie 3 savaites, nereikalauja specialaus režimo ir nesukelia didelių skausmų / eksperto paaiškinimas teismo posėdyje /, kiti sužalojimai / 1 t. 35 l. / beveik atitinka pačiam M. P. galimai padarytus sužalojimus / nors, kaip minėta, jų padarymas nėra patikimai įrodytas - 1 t. 24-25 l. /, jokių įrodymų dėl sunkesnių pasekmių jam sukėlimo nėra. Kaip aukščiau minėta, M. P. laiku ir nustatyta tvarka kreipusis dėl jo galimo sužalojimo aplinkybių gal net galėtų būti sprendžiamas klausimas dėl kitokio konflikto dalyvių veiksmų teisinio įvertinimo. Todėl teismas laiko tikslingu priteisti nukentėjusiajam itin nedidelio dydžio – 1000 EUR – neturtinės žalos atlyginimą, ieškinys šioje dalyje tenkinamas dalinai / Lietuvos BPK 115str. 1d. /.
Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys 475,49 lt. / arba 137,71 EUR - 1 t. 45-47 l. / yra pagrįstas pažyma / 1 t. 48 l. /, kaltinamojo M. P. kaltė dėl nukentėjusiojo sužalojimo konstatuojama, todėl šis ieškinys tenkinamas pilnai / Lietuvos BPK 115str. 1d. /.
Taip pat M. P. pripažįstant kaltu iš jo priteisiamos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl nukentėjusiojo V. D. atstovo dalyvavimo – 200,68 EUR / 2 t. 166 l., Lietuvos BPK 106str. 2d. /.
Prokurorės 2014-11-28 nutarimu / 2 t. 49 l. / taikyto laikino nuosavybės teisės apribojimo / 2 t. 20-52 l. / terminas yra pasibaigęs / 3 t. 4-7 l. /. Civiliniai ieškiniai / pilnai ar dalinai / tenkinami tik M. P. atžvilgiu, todėl jam nuosavybės teisės į tą patį turtą / 2 t. 37-48 l. / apribotinos pakartotinai iki civilinių ieškinių atlyginimo / Lietuvos BPK 151str. ir 152str. /.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
M. P. pripažinti kaltu ir nuteisti : pagal Lietuvos BK 138str. 1d. - laisvės apribojimu vieneriems metams / 1m. /; pagal Lietuvos BK 284str. 1d. – laisvės apribojimu devyniems mėnesiams / 9mėn. /. Vadovaujantis Lietuvos BK 63str. 2d. ir 5d. 1p. bausmes subendrinus, griežtesne apimant švelnesnę, galutinę bausmę M. P. paskirti laisvės apribojimą vieneriems metams / 1m. /.
Paskirti M. P. įpareigojimą per keturis mėnesius / 4mėn. / nuo nuosprendžio perdavimo vykdyti dienos atlyginti nukentėjusiajam V. D. padarytą turtinę žalą.
Kardomąją priemonę M. P. palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir panaikinti įsiteisėjus nuosprendžiui.
Priteisti iš M. P. V. D. šešiasdešimt septynis eurus 74ct. / 67,74 EUR / turtinės žalos atlyginimo ir vieną tūkstantį eurų / 1000 EUR / neturtinės žalos atlyginimo.
Priteisti iš M. P. Šiaulių teritorinei ligonių kasai vieną šimtą trisdešimt septynis eurus 71ct. / 137,71 EUR / nukentėjusiojo V. D. gydymo išlaidų atlyginimo, sumokant šią sumą į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą.
Priteisti iš M. P. du šimtus eurų 68ct. / 200,68 EUR / teisinės pagalbos teikimo nukentėjusiajam V. D. išlaidų, sumokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).
Laikinai apriboti M. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teises į turtą – jam priklausančią dalį žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-0545-1632, su gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), uždraudžiant juos perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į juos, iki visiško civilinių ieškinių atlyginimo.
T. P. pagal Lietuvos BK 284str. 1d. išteisinti vadovaujantis Lietuvos BPK 3str. 1d. 1p. nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.
V. L. pagal Lietuvos BK 284str. 1d. išteisinti vadovaujantis Lietuvos BPK 3str. 1d. 1p. nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti V. L. panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – Kelmės rajono PK saugomus marškinėlius ir kelnes – grąžinti savininkui nukentėjusiajam V. D..
Nuosprendžio kopiją dalyje dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo M. P. skubiai išsiųsti turto areštų aktų registro tvarkytojui.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.