- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-09-27
- Bylos Nr.
- AS-438-404-07
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Stasys Gagys (pirm.), Birutė Janavičiūtė, Romanas Klišauskas (pran.)
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės “Urtė”
- Atsakovas
- valstybės įmonei „Registrų centras“
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Birutės Janavičiūtės, Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko (pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės “Urtė” atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. birželio 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Urtė“ skundą atsakovui valstybės įmonei „Registrų centras“ dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja UAB „Urtė" padavė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti valstybės įmonės „Registrų centras“ 2006 m. gruodžio 18 d. sprendimą dėl mokestinės vertės ir įpareigoti valstybės įmonę „Registrų centras“ per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo priimti naują sprendimą - patikslinti masiniu vertinimo būdu nustatytą nekilnojamojo turto objekto, esančio Kaune, Gintaro g. 35, unikalus Nr. 1999-0006-7012, mokestinę vertę pagal pateiktą turto vertinimo ataskaitą.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. birželio 6 d. nutartimi pareiškėjos skundą atsisakė priimti.
Teismas konstatavo, kad skundžiamas valstybės įmonės „Registrų centras“ vardu 2006 m. gruodžio 18 d. priimtas Nekilnojamojo turto mokesčių mokėtojų skundų ir prašymų nagrinėjimo komisijos sprendimas dėl nekilnojamojo turto objekto, esančio Kaune, Gintaro g. 35, unikalus Nr. 1999-0006-7012 (paskirtis - viešbučių), mokestinės vertės galėjo būti skundžiamas pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 32 straipsnio 1 dalį per 20 dienų. Tuo tarpu pareiškėja praleido įstatymo nustatytą apskundimo terminą, neprašo jo atnaujinti, todėl jos skundą atsisakytina priimti.
III.
Atskiruoju skundu pareiškėja UAB „Urtė“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. birželio 6 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą pareiškėja grindžia šiais argumentais:
1. Vilniaus apygardos administracinis teismas priimdamas skundžiamą nutartį nutarė, jog pareiškėjos skundžiamas valstybės įmonės „Registrų centras“ 2006 m. gruodžio 18 d. sprendimas dėl mokestinės vertės yra laikytinas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos priimtu sprendimu. Tačiau pagal Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 10 straipsnio 1 dalį mokesčio mokėtojai turi teisę paduoti turto vertintojui (t.y. pačiai valstybės įmonei „Registrų centras“) tiek skundus dėl mokestinės vertės nustatymo, tiek ir prašymus dėl individualiu vertinimo būdu nustatytos nekilnojamojo turto vertės naudojimo apskaičiuojant mokestinę vertę. Kaip teigiama atskirajame skunde, šiuo konkrečiu atveju pareiškėja buvo įteikusi atsakovui prašymą dėl individualiu vertinimo būdu nustatytos nekilnojamojo turto vertės panaudojimo apskaičiuojant mokestinę vertę, o ne skundą dėl atsakovų veiksmų. Pareiškėjai įteikus prašymą konkretaus nekilnojamojo turto mokestine verte laikyti nepriklausomo turto vertintojo nustatytą vertę, tarp pareiškėjos ir atsakovo dar nebuvo iškilusio administracinio ginčo. Įstatymo leidėjas nustatydamas mokestinės vertės nustatymo mechanizmą numatė, jog nekilnojamojo turto mokestinė vertė gali būti nustatomos ne tik pagal masiniu būdu nustatytą mokestinę vertę, bet ir pagal mokesčių mokėtojų pateiktas individualaus turto vertinimo ataskaitas. Šiuo konkrečiu atveju pareiškėja ir naudojosi jai įstatymo suteikta teise prašyti atsakovą priimti sprendimą pareiškėjos nekilnojamojo turto mokestine verte laikyti vertę nustatytą pagal individualią vertinimo ataskaitą. Pareiškėjos teigimu, ji neskundė atsakovo masiniu būdu nustatytos nekilnojamojo turto mokestinės vertės, bet prašė kitokiu būdu nustatyti mokestinę vertę, todėl šis prašymas ir atsakovo sprendimas netenkinti prašymo negali būti laikomi išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos priimtais sprendimais, kadangi priimant sprendimą dar nebuvo iškilusio ginčo.
2. Atskirajame skunde akcentuojama, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 25 straipsnio 1 dalį prieš kreipiantis į administracinį teismą, įstatymų numatytų viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais - turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Tačiau šiuo konkrečiu atveju pareiškėja atsakovo priimtų sprendimų neginčijo, todėl atsakovo skundžiamas sprendimas negali būti laikomas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos priimtu sprendimu, o tokiu atveju pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalį skundas administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo individualaus akto įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Šiuo konkrečiu atveju pareiškėja ir įteikė skundą teismui laikydamasi šios įstatymo nuostatos, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. birželio 6 d. nutartis naikintina.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 32 straipsnio 4 dalis numato, kad atitinkamos administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka, administraciniam teismui gali skųsti ginčo šalis, nesutinkanti su administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimu. Tokiu atveju į administracinį teismą galima kreiptis per dvidešimt dienų nuo sprendimo gavimo dienos.
Tuo tarpu vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas.
Kartu pažymėtina, jog Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 10 straipsnio 1 dalis nustato, jog mokesčio mokėtojų skundai dėl nustatytos nekilnojamojo turto mokestinės vertės (toliau - skundas) ir prašymai dėl individualiu vertinimo būdu nustatytos nekilnojamojo turto vertės naudojimo apskaičiuojant mokestinę vertę (toliau - prašymas) pateikiami turto vertintojui per tris mėnesius nuo nekilnojamojo turto mokestinės vertės nustatymo (išskyrus 2006 metų mokestinį laikotarpį, kai skundai ir prašymai turto vertintojui pateikiami per šešis mėnesius nuo nekilnojamojo turto mokestinės vertės nustatymo). Šiuos skundus ir prašymus turto vertintojas (turtą vertinanti įmonė, tvarkanti Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą) išnagrinėja per du mėnesius nuo skundo ar prašymo gavimo dienos ir priima sprendimą. Sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
Iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėja kelia ginčą dėl atsakovo valstybės įmonės „Registrų centras“ 2006 m. gruodžio 18 d. sprendimo, kuriuo atsakovas atmetė pareiškėjos UAB „Urtė“ prašymą dėl nekilnojamojo turto objekto, esančio Kaune, Gintaro g. 35, unikalus Nr. 1999-0006-7012, vertės mokestinės (bazinės) vertės nustatymo ir patikslinimo pagal individualų vertinimą (t. y. atmetė prašymą dėl individualiu vertinimo būdu nustatytos nekilnojamojo turto vertės naudojimo apskaičiuojant minėto nekilnojamojo turto objekto mokestinę vertę).
Ginčijamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje yra konstatuota, jog šį sprendimą atsakovas priėmė išnagrinėjęs ginčą ikiteismine tvarka, todėl nurodytas sprendimas teismui turėjo būti skundžiamas laikantis ABTĮ 32 straipsnio 4 dalyje nustatyto termino (per dvidešimt dienų nuo sprendimo gavimo dienos).
Tačiau, kaip nurodyta Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje, atsakovui, t. y. valstybės įmonei „Registrų centras“ yra pavesta nagrinėti dvejopo pobūdžio skundus bei prašymus dėl nekilnojamojo turto mokestinės vertės nustatymo:
skundus dėl nustatytos nekilnojamojo turto mokestinės vertės;prašymus dėl individualiu vertinimo būdu nustatytos nekilnojamojo turto vertės naudojimo apskaičiuojant mokestinę vertę.
Bylos medžiaga patvirtina, jog šiuo atveju pareiškėja atsakovui pateikė ne skundą dėl anksčiau tam tikru administraciniu sprendimu nustatytos nekilnojamojo turto vertės dydžio nuginčijimo, bet prašymą apskaičiuojant nekilnojamojo turto mokestinę vertę leisti naudoti individualiu vertinimo būdu nustatytą vertę (b.l. 5-6). Tokio prašymo nagrinėjimas negali būti pripažintas administracinio ginčo nagrinėjimu ikiteismine tvarka (ABTĮ 32 straipsnio 4 dalis), kadangi pareiškėja atsakovui neginčijo jokio anksčiau priimto administracinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, bet prašė priimti naują sprendimą.
Dėl šios priežasties, atsižvelgiant į konkrečias nurodytas aplinkybes, atsakovo 2006 m. gruodžio 18 d. priimtas sprendimas negali būti laikomas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimu, kuris administraciniam teismui privalėjo būti apskųstas per dvidešimt dienų nuo jo gavimo dienos.
Todėl pareiškėjos atskirasis skundas tenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis, kurioje konstatuota, kad pareiškėja praleido ABTĮ 32 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą skundui paduoti, laikytina nepagrįsta ir yra naikintina, perduodant tam pačiam teismui iš naujo spręsti pareiškėjos skundo priėmimo klausimą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu,
nutaria:
pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės “Urtė” atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. birželio 6 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjos skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.