Kauno apygardos teismo nutartis

2017-06-19 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-404-498/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-06-19
Bylos Nr.
AN2-404-498/2017
Teisminio proceso Nr.
4-51-3-00040-2017-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Olegas Šibkovas
Pažeidėjas
A. M.
Kategorijos
  • 40.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Byla Nr. AN2-404-498/2017
Teisminio proceso Nr. 4-51-3-00040-2017-7Procesinio sprendimo kategorija 40.1.2. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. birželio 19 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Olegas Šibkovas

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. M. apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutarties A. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. M. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato 2017 m. kovo 8 d. nutarimu pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, ir nubaustas 300 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių už tai, kad jis 2017 m. kovo 23 d. apie 12.17 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas neblaivumas (1.17 promilės, paklaida 1.7 %).Varėnos rajono apylinkės teismas 2017 m. balandžio 19 d. nutartimi netenkino A. M. skundo dėl (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato 2017 m. kovo 8 d. nutarimo ir paliko jį nepakeistą.Apeliaciniame skunde A. M. prašo panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartį ir sušvelninti poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą, sutrumpinant teisės vairuoti atėmimo terminą iki 6 mėnesių. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į bylos aplinkybes bei prie skundo dėl 2017 m. kovo 8 d. nutarimo pateiktus dokumentus, neteisingai juos vertino.Skunde pažymima, kad apeliantas visiškai pripažino savo kaltę dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, gailėjosi ir galisi dėl jo padarymo. Akcentuojama, kad apeliantas šį nusižengimą padarė pagrįstai tikėdamasis, kad alkoholio matuokliu nebus nustatyta įstatymu nustatyta leidžiamą neblaivumą viršijanti riba (t. y. daugiau kaip 0,4 prom.). Nurodoma, kad įvykio dienos rytą apie 9.00 val. skundo autorius nuvyko automobiliu į (duomenys neskelbtini), pas savo sunkiai sergančią motiną A. M., kuri serga diabetu, rado ją nukritusią ant žemės, labai sunkios būsenos, be sąmonės, iškvietė greitąją pagalbą. Apelianto teigimu, jis labai susinervino dėl motinos, jam pasidarė negera, apskaudo širdis, todėl pavartojo vaistų „Korvalol“ lašų, gerinančių širdies veiklą, vėliau dar išgėrė taurę (apie 200 gr.) vyno „Kagor“, siekiant pagerinti širdies darbą ir atpalaiduoti kraujagysles. Taip pat skundo autorius dar ryte buvo išgėręs labai stiprių vaistų, kuriuos turi pastoviai vartoti dėl patirtos stuburo traumos. Pažymima, kad apeliantas turi tik 50 procentų darbingumą, yra neįgalus. Kas mėnesį jam tenka važinėti į (duomenys neskelbtini), leistis vaistus, jis negali ieškotis darbo, nes turint neįgalumą sunku jį susirasti. Be to, dėl ligos apeliantui užeina didžiuliai skausmai, „atima“ kojas, jis negali stovėti. Jam paskirti labai stiprūs vaistai, po kurių vartojimo jis 2 valandas negali sėstis prie vairo. Atkreipiamas dėmesys, kad skundo autorius apylinkės teismui kaip įrodymą pateikė išrašus iš medicininių dokumentų, iš kurių matyti, jo patirta trauma bei paskirtas gydymas ir vaistai. Tvirtinama, kad vienintelis, bet labai menkas skundo autoriaus pragyvenimo šaltinis šiai dienai yra neįgalumo pašalpa. Nors jis yra bedarbis, tačiau visais įmanomais būdais kabinasi į gyvenimą, aktyviai dalyvauja aktyviosiose darbo rinkos programose. Nurodoma, kad kadangi apeliantas yra išsilaikęs visas vairuotojo kategorijas, reikalingas vairuoti sunkiąsias transporto priemones, taip pat jis turi teisę vairuoti traktorius ir savaeiges mašinas, jis ieškojo darbo šioje srityje. 2017 m. vasarį kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“, rinko dokumentus, reikalingus įsidarbinti, bet kad galėtų dirbti reikalinga turėti vairuotojo pažymėjimą, nes darbas tiesiogiai susijęs su transporto priemonių vairavimu. Kritikuojama pirmosios instancijos teismo išvada, kad skundo autorius nežino UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes nebuvo nuvykęs į šią bendrovę, ir akcentuojama, jog teismui apeliantas pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ charakteristiką-tarpininkavimo raštą bei posėdžio metu paaiškino, kad jis kreipėsi į šią įmonę, nes prašė jį priimti. Skundo autorius telefonu kalbėjo su vadybininku ar direktoriumi dėl priėmimo į darbą, jei jis turėtų teisę vairuoti transporto priemones. Anot apelianto, vadybininko ar direktoriaus patvirtinimas telefonu ir skundo autoriaus charakteristikos pateikimas teismui įrodo, kad jis į minėtą įmonę kreipėsi ir netgi gavo raštišką tarpininkavimo patvirtinimą, kad ši įmonė priimtų jį į darbą.Skunde nurodoma, kad maždaug po 2 valandų, apie 12.00 val., po to, kai apeliantas buvo pavartojęs alkoholio, jis išvažiavo namo į (duomenys neskelbtini). Tvirtinama, kad prieš vairuodamas automobilį, apeliantas galvojo, kad alkoholis organizme bus išsiskaidęs, nes jautėsi puikiai, nejautė jokio nuovargio, galvos svaigimo ar kitų neblaivumo pasireiškimo simptomų, todėl manė, kad yra blaivus, buvo įsitikinęs, jog per tiek laiko alkoholis turėjo išsiskaidyti organizme. Be to, skundo autorius tą dieną buvo dar nieko nevalgęs. Supranta, kad pagrindinė apelianto nusižengimo padarymo priežastis buvo jo pavartotas alkoholis, ir dėl to savo kaltės jis neginčija. Pažymima, kad liudytoju apklaustas pareigūnas Ž. S. paaiškino, jog 2017 m. vasario 23 d. jam vykdant tarnybą, jis sustabdė skundo autorių ir nustatė, kad jis buvo neblaivus. Taip pat liudytojas patvirtino, kad apeliantą sustabdžius jis nesipriešino ir iš karto pripažino savo kaltę.Skunde pabrėžiama, kad skundo autoriui teisė vairuoti yra būtina, kadangi jis prižiūri sunkiai sergančią motiną. Akcentuojama, kad nors pirmosios instancijos teisme apeliantas nurodė, jog jo motina yra gydoma (duomenys neskelbtini) ligoninėje, tačiau ji nurodytoje ligoninėje buvo trumpai, šiuo metu ji yra namuose. Kadangi mama pati nevaikšto ir negali savimi pasirūpinti, ją reikia nuolatos prižiūrėti, vežioti jai produktus, keisti sauskelnes, nuvežti ir parvežti į sveikatos priežiūros bei gydymo įstaigas, ši pareiga tenka skundo autoriui. Tvirtinama, kad taip pat apeliantas prižiūri ir savo sugyventinės Z. M. motiną E. P., kuri taip pat kenčia nuo cukraligės ir visiškai nevaikšto. Pažymima, kad apylinkės teismas apie šią aplinkybę nepasisakė skundžiamoje nutartyje.Skunde akcentuojama ir tai, kad po nutarimo priėmimo apeliantas padarė išvadas dėl padaryto administracinio nusižengimo. Jis išklausė ir yra atestuotas pagal 4 akademines valandas Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai programą. Jam išduotas sveikatos žinių atestavimo pažymėjimas. Beveik iš karto po pažeidimo padarymo skundo autorius kreipėsi Į VšĮ (duomenys neskelbtini) Priklausomybės ligų kabinetą, kur buvo „užkoduotas“, kad nevartotų alkoholio. Pakartojama apylinkės teismui nurodyta aplinkybė, kad apelianto vairavimo stažas yra apie 30 metų. Jis nėra piktybinis Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidėjas, iki šio pažeidimo (nusižengimo) nebuvo padaręs jokių grubių administracinių teisės pažeidimų, susijusių su KET pažeidimais, bei nebuvo baustas už analogiškus administracinius teisės pažeidimus. Nesutinkant su skundžiamos nutarties motyvu, kad apeliantas buvo baustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 187 straipsnį, skunde teigiama, kad šis padarytas administracinis teisės pažeidimas nesusijęs su transporto priemonės vairavimu ir yra ne šios rūšies.Anot skundo autoriaus, jis skunde dėl 2017 m. kovo 8 d. nutarimo pažymėjo, jog sutinka su nutarimu paskirta 300 Eur bauda, kurią jau kitą dieną po nutarimo priėmimo sumokėjo. Jis nurodytame skunde nesutiko su taikyta administracinio poveikio priemone – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių. Apelianto manymu, apylinkės teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija, galėjo atsižvelgti į jo padaryto nusižengimo pobūdį, asmenybę, kaltės formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, galėjo paskirti jam švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje. Atkreipiamas dėmesys, kad skundo autorius pateikė daug įrodymų, dėl kokios priežasties jam būtų galima paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą, juo labiau kad tam yra tikrai svarbios jo gyvenimo aplinkybės. Remiamasi teismų praktika, kurioje pasisakyta dėl skiriamoms nuobaudoms ir poveikio priemonėms taikomų proporcingumo reikalavimų, ir nurodoma, jog apeliantas supranta, kad administracinės nuobaudos vienas iš tikslų yra, kad pažeidėjas pajustų visus įmanomus nepatogumus dėl savo kaltės padaryto teisės pažeidimo ar nusižengimo, tačiau tvirtina, kad jis gailisi ir pažada, jog ateityje tai daugiau nepasikartos, jis padarė išvadas. Atsiliepimu į apeliacinį skundą (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariatas (toliau – Institucija) prašo apeliacinio skundo netenkinti.

Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

A. M. apeliacinis skundas netenkinamas.ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl administracinio nusižengimo fakto nėra ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą nusižengimą. Apeliaciniame skunde keliamas tik administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas, prašoma sutrumpinti paskirto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Todėl apeliacinės instancijos teismas, neviršydamas apeliacinio skundo ribų, patikrina administracinio nusižengimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.ANK 422 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai, užtraukia baudą vairuotojams nuo 300 iki 450 Eur. To paties straipsnio 9 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariatas A. M. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą paskyrė minimalią sankcijoje nustatytą nuobaudą – 300 Eur dydžio baudą, taip pat paskyrė minimalios trukmės ANK 422 straipsnio 9 dalyje numatytą poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 12 mėnesių.Apeliaciniu skundu A. M. prašo sutrumpinti jam paskirto specialiosios teisės atėmimo terminą iki 6 mėnesių, t. y. pritaikyti jo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Pagal suformuotą teismų praktiką administracinė nuobauda ir/ar poveikio priemonė vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis gali būti švelninama tik ypatingais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, išskirtinių aplinkybių bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikoma nuobauda ir administracinio poveikio priemonė, naudai. Be to, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, prioritetas teikiamas visuomenės interesui, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, siekį užkirsti kelią galinčioms kilti sunkioms pasekmėms dėl neatsakingo tokio asmens elgesio. Pažeidėjo ar jo šeimos interesas negali būti dominuojantis, prieš viešąjį interesą. Tokios praktikos laikomasi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N575-478/2012, Nr. N63-681/2010 ir kt.). Nagrinėjamu atveju nei Institucija, pripažinusi A. M. kaltu padarius ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą ir paskyrusi ginčijamą poveikio priemonę, nei pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nei apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinio skundo argumentus, nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Nors, apeliantas pažymi, kad jis pripažįsta kaltę dėl nusižengimo ir nuoširdžiai gailisi, išklausė Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai programą, jam buvo suleisti vaistai dėl alkoholio nevartojimo, jis yra blogos sveikatos būsenos, taip pat, jis charakterizuojamas teigiamai, tokio pobūdžio nusižengimą padarė pirmą kartą, o vairuotojo pažymėjimas reikalingas vykdyti darbines pareigas, teisės vairuoti transporto priemones praradimas atsilieptų senyvo amžiaus, ligotų artimųjų – motinos ir sugyventinės motinos – rūpinimuisi, tačiau pažymėtina, kad A. M. padarė grubų administracinį teisės pažeidimą, už kurį (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariatas jam skyrė minimalią baudą ir minimalios trukmės poveikio priemonę. Skiriant nuobaudą ir poveikio priemonę, buvo atsižvelgta į padaryto pažeidimo pobūdį (vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir tuo sukeldamas pavojingą situaciją kitiems eismo dalyviams), į atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kaltininkas prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi, į tai, kad nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, taip pat, kad pažeidėjas turi nuobaudą už policijos pareigūnų nurodymų nevykdymą ir jų garbės ir orumo įžeidimą. Teismo nuomone, A. M. apeliacinio skundo argumentai, kad pastaroji aplinkybė negalėjo būti vertintina, nepagrįsti. Pastebėtina, kad teismų praktikoje sprendžiant dėl nuobaudos paskyrimo taip pat vertinamos ir kitos pažeidėją charakterizuojančios aplinkybės – ankstesnis pažeidėjo drausmingumas vairuojant automobilį, kiti padaryti pažeidimai bei jų pobūdis. Pažymėtina, kad iš byloje esančios pažymos apie asmens baustumą (b. l. 27–29) matyti ne tik tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo praeityje yra baustas už policijos pareigūnų nurodymų nevykdymą ir jų garbės ir orumo įžeidimą, bet ir tai, kad jam taikytos švelniausios nuobaudos (bauda), numatytos ATPK 187 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Vertinant taikytų administracinių nuobaudų poveikį pažeidėjo elgesiui, pripažintina, kad tai neigiamai apibūdina jo asmenybę, rodo, jog asmuo atitinkamų išvadų nepadarė ir toliau nesilaiko visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių. Paminėtų aplinkybių kontekste skundą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo tikėti apelianto tvirtinimu, kad jam paskirta administracinio poveikio priemonė yra per griežta. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo turi didelį vairavimo stažą, yra įgijęs kelias transporto priemonių vairavimo kategorijas, kas rodo, jog jis gerai susipažinęs su eismo saugumą reguliuojančiais norminiais teisės aktais. Be to, kaip jau buvo minėta administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo jau buvo baustas bauda, tačiau tai neatgrasė jo nuo nusižengimų darymo ateityje. Atsižvelgiant į tai kas pasakyta, A. M. Institucijos nutarimu paskirta administracinio poveikio priemonė, kuri palikta galioti skundžiama apylinkės nutartimi, nelaikytina per griežta ir neproporcinga jo padarytam teisės pažeidimui, pavojingumui.Kiti apeliacinio skundo teiginiai apie tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens galimybė įsidarbinti siejama su poreikiu vairuoti transporto priemones, teisės vairuoti transporto priemones praradimas apsunkins artimų asmenų priežiūrą panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstama ypatingomis aplinkybėmis, turinčiomis lemti išskirtinai švelnios administracinės atsakomybės taikymą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N444-719/2011, Nr. N261-3042/2011 ir kt.). Pažymėtina, kad apeliantas, teikdamas skundus su prašymu sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad be teisės vairuoti transporto priemones jis negalės vykdyti darbinės veiklos, nesusijusios su transporto priemonės vairavimu, taip pat, kad dėl to nukentės rūpinimasis artimaisiais ar kita jo veikla. Be to, šiame kontekste pažymėtina, kad asmuo, žinodamas, jog tam tikros administracinės nuobaudos ir/ar poveikio priemonės taikymas gali pakenkti jo ar jam artimų žmonių interesams, turi būti ypač suinteresuotas nedaryti tokių nusižengimų, kurie galėtų lemti tokios administracinės nuobaudos ir/ar poveikio priemonės taikymą. Pažymėtina ir tai, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, netekęs teisės vairuoti transporto priemones, patiria darbinių ir buitinių nepatogumų, nėra išskirtinės aplinkybės bei nesudaro pagrindo pripažinti, kad administracinės nuobauda ir/ar poveikio priemonė yra per griežta. Pabrėžtina, kad darydamas administracinį nusižengimą, apeliantas prisiėmė galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką, todėl dėl administracinės nuobaudos ir/ar poveikio priemonės taikymo patiriami nepatogumai yra adekvatus jo padaryto nusižengimo rezultatas, už kurį atsakingas yra jis pats.Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus, atsižvelgė į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančios aplinkybės nebuvimą, padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį ir teisėtai bei pagrįstai paliko nepakeistą (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato 2017 m. kovo 8 d. nutarimą. Pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalyje ir skirti trumpesnės trukmės nei ANK 422 straipsnio 9 dalyje numatyta administracinio poveikio priemonės minimali trukmė nėra, todėl pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

A. M. skundo netenkinti ir Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Olegas Šibkovas