- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-10-26
- Bylos Nr.
- I-5836-764/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-05512-2014-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ernestas Spruogis, Rasa Ragulskytė-Markovienė, Egidija Puzinskaitė (pran.)
- Pareiškėjas
- G. K. N.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Egidijos Puzinskaitės, teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio, dalyvaujant pareiškėjai G. K. N., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos G. K. N. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo išmokėti valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos nepriemoką
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja G. K. N. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Vilniaus skyriaus 2014-10-14 sprendimą Nr. PE-SP15-97785; 2) panaikinti VSDFV 2014-12-11 sprendimą Nr. (6.5)I-9855; 3) įpareigoti atsakovą apskaičiuoti ir išmokėti pareiškėjai neišmokėtą senatvės pensijos dalį, susidariusią dėl laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 taikytų nuo 2010-01-01 įsigaliojusių Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 6 str. 1 d., 8 str. 1 d. ir 2 d. nuostatų.
Pagrįsdama savo reikalavimus pareiškėja nurodė, kad jai paskirta 231,50 eurų (799,33 Lt) dydžio senatvės pensija nuo 2010-01-01 buvo perskaičiuota remiantis Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – Laikinasis įstatymas) nuostatomis ir jai mokama 187,09 eurų (645,98 Lt) dydžio pensija. Laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 pareiškėjai nebuvo išmokėta 1 097,98 eurų (3 791,10 Lt) pensijos, tačiau ginčijamu sprendimu VSDFV Vilniaus skyrius nusprendė kompensuoti tik dalį, t. y. 243,96 eurus (842,34 Lt), neišmokėtos pensijos. Kadangi pensijos nepriemoka susidarė dėl Konstitucijai prieštaravusių teisės aktų nuostatų taikymo, pareiškėja siekia apginti Konstitucijoje įtvirtintas teises ir reikalauja, kad būtų kompensuota visa neišmokėtos pensijos dalis.
Teismo posėdyje pareiškėja palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 12–16) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime pažymėjo, kad pareiškėjai paskirta ir vėliau jos prašymais perskaičiuota valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 buvo perskaičiuojama vadovaujantis Laikinojo įstatymo 6 ir 8 str. nuostatomis. Ginčijamas sprendimas priimtas vadovaujantis Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo pensijų kompensavimo įstatymu (toliau – Kompensavimo įstatymas), kuris nustato valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo pensijų, sumažintų dėl Laikinojo įstatymo 6 str. 1–4, 6 ir 7 d. bei 7 str. 1, 2, 4–6 d. nuostatų taikymo, kompensavimo tvarką, dydžius ir terminus. Kompensavimo įstatyme nenustatyta tvarka, pagal kurią turi būti kompensuojamos senatvės pensijos, kurios buvo perskaičiuotos pagal Laikinojo įstatymo 8 str. nuostatas. Pareiškėjai kompensuotina suma apskaičiuota teisingai, todėl sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimas negali būti pagrindas išmokėti dėl Laikinojo įstatymo 8 str. nuostatų neišmokėtą pensijos dalį, nes jo galia yra nukreipta į ateitį.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba atsiliepime į pareiškėjos skundą (b. l. 29–31) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsileipime pažymėjo, kad VSDFV, kaip ikiteisminė ginčų nagrinėjimo institucija, išnagrinėjo pareiškėjos skundą ir nustatė, kad atsakovo 2014-10-14 sprendimas Nr. PE-SP15-97785 yra teisėtas ir pagrįstas. Pareiškėjai kompensuotina senatvės pensijos suma ir jos išmokėjimo terminai nustatyti teisingai, todėl pagrindo tenkinti jos skundą nėra.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Byloje ginčas keliamas dėl VSDFV Vilniaus skyriaus ir VSDFV sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo bei pareiškėjos teisės į valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos nepriemoką, susidariusią dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo.
Byloje nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 pareiškėjai G. K. N. paskirta valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija buvo perskaičiuota vadovaujantis Laikinojo įstatymo 6 str. 1 d. ir 8 str. 1 d. nuostatomis (b. l. 27–28).
VSDFV Vilniaus skyrius 2014-10-14 sprendimu Nr. PE_SP15-97785 nusprendė kompensuoti pareiškėjai 243,96 eurų (842,34 Lt) valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dalį, susidariusią dėl Laikinojo įstatymo 6 str. 1–4, 6 ir 7 d. bei 7 str. 1, 2, 4–6 d. nuostatų taikymo. Taip pat nustatė kompensuotinos senatvės pensijos dalies mokėjimo terminus ir dydžius (b. l. 4).
Nesutikdama su VSDFV Vilniaus skyrius 2014-10-14 sprendime Nr. PE_SP15-97785 apskaičiuotu kompensuotinos valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dydžiu, pareiškėja su 2014-11-16 prašymu išmokėti visą neišmokėtos pensijos dalį, t. y. ir tą dalį, kuri jai nebuvo išmokėta kaip dirbančiai pensijos gavėjai, kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyrių ir VSDFV (b. l. 25, 33).
VSDFV Vilniaus skyrius pareiškėjos 2014-11-16 prašymą 2014-11-20 raštu pagal kompetenciją persiuntė nagrinėti VSDFV (b. l. 26).
VSDFV 2014-12-11 sprendimu Nr. (6.5)I-9855 pareiškėjos prašymą tenkinti atsisakė ir nurodė, kad VSDFV Vilniaus skyriaus 2014-10-14 sprendime Nr. PE_SP15-97785 kompensuotina pensijos suma ir jos išmokėjimo terminai nustatyti teisingai, todėl jis yra teisėtas ir pagrįstas (b. l. 7).
Pareiškėja su tokiais VSDFV Vilniaus skyriaus ir VSDFV sprendimais nesutinka ir mano, kad remiantis Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimu jai turėtų būti kompensuota visa laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo neišmokėtos pensijos dalis.
Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime konstatavo, kad Laikinojo įstatymo 6 str. 1 d. įtvirtintas teisinis reguliavimas, kuriuo sudarytos prielaidos perskaičiuojant paskirtas senatvės pensijas jas sumažinti, buvo nustatytas valstybėje susidarius ypatingai situacijai, kai dėl itin sunkios ekonominės, finansinės padėties neįmanoma sukaupti tiek lėšų, kiek yra būtina senatvės pensijoms mokėti, jis nustatytas laikantis iš konstitucinių proporcingumo, lygiateisiškumo principų kylančių reikalavimų ir taikytas laikinai, buvo numatyta kompensuoti dėl šių pensijų sumažinimo atsiradusius praradimus, todėl neprieštaravo Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime pažymėjo, kad Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1, 2 dalyse nustatytu teisiniu reguliavimu buvo sukurta tokia teisinė situacija, kai asmeniui teko rinktis, ar dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikru verslu ir gauti daugiau sumažintą senatvės pensiją, ar nedirbti jokio darbo ir neužsiimti jokiu verslu ir gauti tokią senatvės pensiją, kokia mokama visiems nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems senatvės pensijų gavėjams. Įstatymų leidėjas, ginčijamu teisiniu reguliavimu sudaręs prielaidas dirbantiems tam tikrą darbą ar užsiimantiems tam tikru verslu senatvės pensijų gavėjams senatvės pensijas sumažinti daugiau nei nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems senatvės pensijų gavėjams būtent dėl to, kad jie dirba tam tikrą darbą ar užsiima tam tikru verslu, suvaržė Konstitucijos 48 str. 1 d. įtvirtintą jų teisę laisvai pasirinkti darbą arba užsiimti tam tikru verslu, nes įgyvendinus šią jų teisę jiems paskirta senatvės pensija vien dėl to, kad jie dirbo tam tikrą darbą ar užsiėmė tam tikru verslu, buvo mažinama daugiau nei nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems senatvės pensijų gavėjams.
Įgyvendindamas Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimą, Lietuvos Respublikos Seimas 2014-05-15 priėmė Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo įstatymą, nustatantį valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų, sumažintų dėl Laikinojo įstatymo 6 str. 1–4, 6 ir 7 d. ir 7 str. 1, 2, 4, 5 ir 6 d. nuostatų taikymo, kompensavimo tvarką, dydžius ir terminus.
Iš ginčijamo VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimo matyti, kad jis priimtas vadovaujantis Kompensavimo įstatymu, t. y. šiuo sprendimu apskaičiuota kompensuotina pensijos dalis, kuri laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 pareiškėjai nebuvo išmokėta dėl taikytų Laikinojo įstatymo 6 str. 1 d. nuostatų. Kompensavimo įstatymo 2 str. 1 d. nustatyta, kad pagal šį įstatymą kompensuojamoji suma yra asmeniui paskirtos senatvės ar netekto darbingumo (invalidumo) pensijos ir senatvės ar netekto darbingumo (invalidumo) pensijos, kuri buvo apskaičiuota taikant Laikinojo įstatymo nuostatas, nurodytas šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje, skirtumas. Byloje esantys duomenys tvirtina, kad dėl Laikinojo įstatymo 6 str. 1 d. nuostatų taikymo ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjai nebuvo išmokėta 243,96 eurai (842,34 Lt) valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos. Būtent tokią sumą ginčijamu VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimu pareiškėjai nuspręsta kompensuoti.
Pažymėtina, kad dėl apskaičiuotos kompensuotinos senatvės pensijos dalies teisingumo ir nustatytų pensijos išmokėjimo terminų pareiškėja ginčo nekelia, tačiau mano, kad tuo pačiu sprendimu turėjo būti apskaičiuota ir kompensuotina senatvės pensijos, neišmokėtos dėl taikytų Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. nuostatų, dalis.
Pažymėtina, kad įgyvendindamas Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimą, Lietuvos Respublikos Seimas 2015-06-30 priėmė Valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompensavimo įstatymą, nustatantį praradimų, atsiradusių dėl valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompensavimo tvarką. Vadinasi, valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos, sumažintos dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatų taikymo, bus kompensuotos vadovaujantis nurodyto įstatymo, įsigaliojusio nuo 2015-08-01 nuostatomis.
Ginčijamų sprendimų priėmimo metu Valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompensavimo įstatymas nebuvo priimtas, todėl nei VSDFV Vilniaus skyrius nei VSDFV neturėjo teisės priimti sprendimą dėl taikant Laikinojo įstatymo 8 str. nuostatas pareiškėjai neišmokėtos valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dalies kompensavimo.
Pareiškėjai išaiškintina, kad vadovaujantis Valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompensavimo įstatymo nuostatomis, bus priimtas kitas VSDFV teritorinio skyriaus sprendimas dėl laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 taikant Laikinojo įstatymo 8 str. nuostatas neišmokėtos valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dalies kompensavimo.
Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pagrindo tenkinti pareiškėjos skundą remiantis jame išdėstytais argumentais nėra. VSDFV Vilniaus skyriaus ir VSDFV sprendimai priimti vadovaujantis Kompensavimo įstatymo nuostatomis yra teisėti ir pagrįsti, todėl paliktini galioti nepakeisti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str. ir 129 str. teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjos G. K. N. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.