- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-30
- Bylos Nr.
- eAS-402-143/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00734-2016-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Virginija Volskienė, Anatolijus Baranovas (pran.)
- Pareiškėjas
- A. S.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 29 d. nutarties dalies administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijai dėl sprendimo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas A. S. (toliau – pareiškėjas) 2016 m. vasario 19 d. kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti konkurso į Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje pareigas, kurio skelbimo Nr. 31306, komisijos protokolinio sprendimo dalį, kuria konkurso laimėtoja pripažinta V. V.; 2) įpareigoti konkurso į Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje pareigas, kurio skelbimo Nr. 31306, komisiją priimti sprendimą dėl pareiškėjo paskyrimo į Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje pareigas ir jį pripažinti konkurso laimėtoju. Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – įpareigoti atsakovą Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliariją (toliau – ir atsakovas) netraukti į Lietuvos Respublikos Vyriausybės posėdžio darbotvarkę ir neteikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei nutarimo projekto skirti V. V. Vyriausybės atstove Vilniaus apskrityje iki galutinio sprendimo šioje administracinėje byloje priėmimo.
Pareiškėjas nurodė, kad, konkurso laimėtoją priėmus dirbti į Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje pareigas iki galutinio sprendimo šioje byloje priėmimo, šiam asmeniui būtų mokamas atlyginimas, jis pagal savo kompetenciją priimtų sprendimus. Tuo atveju, jei skundas šioje byloje būtų patenkintas ir būtų panaikinti ar pakeisti konkurso rezultatai, kiltų prielaida ginčyti ir / arba pripažinti negaliojančiais konkurso laimėtojo priimtus sprendimus, nes sprendimai būtų laikomi priimtais tokios teisės neturinčio asmens. Būtų pažeistas viešasis interesas, kad visuomenei atstovautų tik skaidriai, objektyviai ir teisėtai į pareigas priimti valstybės tarnautojai. Atsižvelgiant į Vyriausybės atstovo pareigų specifiką, ypatingai svarbu, kad šias pareigas užimtų tik tie asmenys, dėl kurių priimtas sprendimas nekeltų abejonių. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad esant atvejui, jei būtų pripažinta, jog konkursą laimėjęs asmuo atrinktas neteisėtai, nebebus įmanoma atkurti iki tokio paskyrimo egzistavusios teisinės padėties – Vyriausybės atstovo 4 metų kadencija būtų trumpesnė, nes jos trukmė sumažėtų tuo laikotarpiu, kuriuo neteisėtai užėmęs pareigas asmuo būtų ėjęs šias pareigas, tuo būtų pažeistas konstitucinis teisinės valstybės principas bei teisėtumo ir teisėtų lūkesčių įgyvendinimo principai, užkertamas kelias į objektyvų teisės aktų vykdymą.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. vasario 29 d. nutarties dalimi atmetė pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 str.).
Teismas vadovavosi ABTĮ 71 straipsnio 1, 3 dalimis, rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS5-155/2005, 2005 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS5-230/2005, 2010 m. gegužės 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-222/2010). Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju negalima spręsti, kad, netaikant reikalavimo užtikrinimo priemonių, galėtų pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas teismo sprendimo dėl pareiškėjo reikalavimų patenkinimo vykdymas. Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 3 straipsnio 1 dalis numato, kad Vyriausybės atstovas yra valstybės tarnautojas – įstaigos vadovas, į pareigas skiriamas ketveriems metams ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 3 punktą, į įstaigos vadovo – Vyriausybės atstovo pareigas, priima Vyriausybė. Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 12 punktas nustato, kad valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, jeigu paaiškėja, jog priimant valstybės tarnautoją į pareigas buvo pažeisti šio įstatymo reikalavimai ir šių pažeidimų neįmanoma pašalinti. Todėl pareiškėjo skundo tenkinimo atveju bus įmanoma atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį ir atleisti iš pareigų pažeidžiant įstatymo reikalavimus priimtą valstybės tarnautoją. Teismų įstatymo 9 straipsnio 1 dalis numato, kad įsiteisėję Lietuvos Respublikos teismų sprendimai yra privalomi visoms valstybės valdžios institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Todėl, net įvertinęs specifinį Vyriausybės atstovo, kaip valstybės tarnautojo, statusą bei tai, kad jį į pareigas skiria Lietuvos Respublikos Vyriausybė, teismas padarė išvadą, kad teismo sprendimo įvykdymas nei pasunkės, nei pasidarys negalimas, jei pareiškėjo prašomo panaikinti konkurso komisijos protokolinio sprendimo dalimi konkurso laimėtoja pripažinta V. V. pradėtų eiti Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje pareigas iki sprendimo šioje byloje priėmimo. Teismas pažymėjo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje laikosi nuostatos netaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių, asmeniui ginčijant pretendentų į valstybės tarnautojo pareigas konkurso komisijos protokolinį sprendimą, kuriuo konkurso laimėtoju pripažįstamas kitas pretendentas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. rugpjūčio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS8-468/2006, 2013 m. kovo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS662-305/2013). Teismas kartu pažymėjo, jog reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas gali būti grindžiamas tik pagrindais, numatytais ABTĮ 71 straipsnio 1 dalyje, siejamais su būsimo galbūt pareiškėjui palankaus teismo sprendimo vykdymo galimybėmis. Pareiškėjo argumentai, kuriais jis grindė reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinybę, t. y. kad būtų pažeistas viešasis interesas, kiltų prielaida ginčyti ir / arba pripažinti negaliojančiais konkurso laimėtojo priimtus sprendimus ir kt., nesusiję su būsimo teismo sprendimo įvykdymo galimybėmis, todėl jie nesudarė pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Esant išdėstytoms aplinkybėms, pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones teismas atmetė kaip nepagrįstą.
III.
Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 29 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – patenkinti prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.
Pareiškėjas nurodo, kad teismas pasisakė tik dėl dalies teisinės padėties, egzistavusios iki skundu ginčijamo teisės pažeidimo, atkūrimo – valstybės tarnautojo, priimto pažeidžiant įstatymo reikalavimus, atleidimo. Teismas visiškai nepasisakė dėl pareiškėjo teisėtų lūkesčių ir subjektinės teisės per protingą laiką būti paskirtam į Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje pareigas visai 4 metų kadencijai. Toks formalus teisės taikymas tik vienu teismo pasirinktu aspektu yra neišsamus, nes neapima ir kitų atsakovo galbūt neteisėtais veiksmais sukeliamų neigiamų pasekmių – turtinės ir neturtinės žalos pareiškėjui padarymo, jo teisių pažeidimo bei valstybei padarytos žalos ir jos viešiesiems interesams bei teisei – nuosekliai susijusių su reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo sritimi, teisinio įvertinimo. Pareiškėjo teigimu, teismas turėjo įvertinti konkurso protokole užfiksuotus faktinius duomenis, taip pat tai, kad atsakymų į užduotus klausimus vertinimas neatitiko teisės aktų reikalavimų. Netaikant reikalavimo užtikrinimo priemonių, jis neabejotinai patirs turtinę ir neturtinę (įskaitant socialines garantijas) žalą, dėl to gali kilti poreikis inicijuoti kitus teismų procesus, siekiant kompensuoti šią žalą. Teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, atsirastų teisinės galimybės siekti panaikinti iki šios bylos priimto sprendimo įsiteisėjimo dienos Vyriausybės atstovo priimtus teisės aktus ir kitus sprendimus. Svarbu atsižvelgti į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2016 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 79 ,,Dėl Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje atleidimo“ yra pavedusi Vyriausybės atstovei Alytaus apskrityje laikinai eiti Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje funkcijas, valstybės interesams žalos padaryta nebus, nes yra paskirtas kompetentingas asmuo eiti Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje funkcijas. Taigi, netaikant reikalavimo užtikrinimo priemonių, nebus galima atkurti jo teisių pažeidimo – nebus apgintos jo teisės ir teisėti interesai, būtų padaryta žalos valstybei, jos saugomiems viešiesiems interesams ir teisei. Pastebi, kad teismo nurodyti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos atvejai, kai skundžiamos konkurso protokolo pagrindu jau priimtų į pareigas asmenų faktinės aplinkybės, preziumuojant, kad jau netikslinga taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Be to, pagal paminėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, turi būti atsižvelgiama ir į viešųjų interesų principą.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 29 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirojo skundo nepatenkinti.
Atsakovas nurodo, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjo keliamo reikalavimo patenkinimo atveju, tai yra jį pripažinus konkurso laimėtoju, nebūtų jokių kliūčių jį skirti į pareigas (Valstybės tarnybos įstatymo 44 str. 1 d. 12 p.). Pareiškėjo argumentai, kad teismas neįvertino jo teisėtų lūkesčių, galimo neigiamų padarinių, turtinės ir neturtinės žalos, buvimo, konkurso dalyvių vertinimo aspektų, niekaip nėra susiję su būsimo teismo sprendimo įvykdymo galimybėmis. Vyriausybės atstovas nepriima teisės aktų ar kitokių sprendimų, darančių įtaką savivaldybės administravimo subjektų teisėms ir interesams, todėl pagrindo šiuo atveju kreiptis į teismą dėl Vyriausybės atstovo veiksmų nėra. Pavedimas Vyriausybės atstovei Alytaus apskrityje neturėtų tęstis neapibrėžtą laiką, kadangi atliekančiam pareigas Vyriausybės atstovui tenka dvigubas krūvis ir papildomos funkcijos objektyviai gali būti atliekamos nevisapusiškai, neskiriant tam viso savo dėmesio. Reikalavimo užtikrinimo priemonė nepadėtų atkurti iki ginčo buvusią teisinę padėtį, ji galės būti atkurta vienodai taip pat ir netaikymo atveju. Pažymi, kad atsiliepimo rengimo metu 2016 m kovo 9 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės posėdyje buvo priimtas nutarimas paskirti V. V. į Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje pareigas. Nutarimas įsigaliojo 2016 m. kovo 10 d., tą pat dieną Vyriausybės atstovė prisiekusi pradėjo eiti pareigas. Skundžiamoje nutartyje minima Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS662-305/2013 yra aktuali šiai bylai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas atmestinas.
Pareiškėjas inicijavo ginčą dėl konkurso į Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje pareigas, kurio skelbimo Nr. 31306, komisijos protokolinio sprendimo dalies, kuria konkurso laimėtoja pripažinta V. V., panaikinimo ir konkurso į Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje pareigas, kurio skelbimo Nr. 31306, komisijos įpareigojimo priimti sprendimą dėl pareiškėjo paskyrimo į Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje pareigas ir jį pripažinti konkurso laimėtoju. Pareikštiems reikalavimams užtikrinti jis prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždraudimą atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus (ABTĮ 71 str. 3 d. 1 p.) – iš esmės neteikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei skirti V. V. Vyriausybės atstove Vilniaus apskrityje.
ABTĮ 71 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.
Teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 71 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą) iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.).
Sprendžiant minėtą klausimą, atsižvelgtina į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso.
Įvertinus pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl būtinybės užtikrinti reikalavimą (kilsiantys padariniai konkurso laimėtoją priėmus dirbti į Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje pareigas), negalima daryti išvados, kad, nepritaikius pareiškėjo prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės, pasunkėtų arba pasidarytų negalimas teismo sprendimo įvykdymas. Vykdant pareiškėjui palankų teismo sprendimą, turės būti atleistas iš pareigų pažeidžiant įstatymo reikalavimus priimtas valstybės tarnautojas (Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 3 str. 1 d., Valstybės tarnybos įstatymo 10 str. 2 d. 3 p., 44 str. 1 d. 12 p.). Tuo atveju, jei pareiškėjas dėl neteisėto akto, kuris būtų panaikintas, patirtų žalą, ją galėtų išsiieškoti remdamasis žalos atlyginimo instituto taisyklėmis. Reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinybė, be kita ko, siejama ne su pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymo negalimumu ar apsunkinimu, o apskritai galbūt atsirasiančiomis neigiamomis pasekmėmis, kurios nevertintinos kaip sudarančios pagrindą taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Svarbu pažymėti, kaip nurodė atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą, įgyvendinant ginčijamo konkurso rezultatus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 204 ,,Dėl priėmimo į Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje pareigas“ nuo 2016 m. kovo 10 d. V. V. priimta į Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje pareigas. Tai, be to, jog nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, patvirtina, kad nėra ir galimybės svarstyti pareiškėjo pageidaujamos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo klausimą, nes neįmanoma uždrausti atlikti veiksmų, kurie jau yra realizuoti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS662-305/2013). Kaip paminėta, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas visuomet turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros, viešojo intereso.
Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas ginčijama nutarties dalimi pagrįstai nusprendė nesiimti priemonių reikalavimui užtikrinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 29 d. nutarties dalis yra pagrįsta, todėl jos panaikinti ar pakeisti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo A. S. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 29 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.