Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2013-02-13 · Civilinė byla Nr. 2A-194-253/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-02-13
Bylos Nr.
2A-194-253/2013
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-04115-2012-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Albina Pupeikienė (pirm.), Eugenija Morkūnienė, Almantas Padvelskis
Atsakovas
J. J.
Ieškovas
R. Z., J. M. Z.
Trečiasis asmuo
M. D.

Pranešėja Albina Pupeikienė Civilinė byla Nr. 2A-194-253/2013

Teisėjas Saulius Zajarskas (Proceso Nr. 2-06-3-04115-2012-7)

Procesinio sprendimo kategorija (S) 51; 121.21.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2013 m. vasario 13 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Albinos Pupeikienės, kolegijos teisėjų Eugenijos Morkūnienės, Almanto Padvelskio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo J. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-09-11 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų R. Z. ir J. M. Z. ieškinį atsakovui J. J., trečiajam asmeniui M. D. dėl turtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovai ieškiniu teismo prašė priteisti iš atsakovo 13 589,44 Lt žalos, 84 Lt palūkanų, 5 procentų dydžio procesinių palūkanų ir 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad J. M. Z. yra automobilio (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė, sūnus R. Z. yra automobilio naudotojas. Atsakovo prašymu automobilis 2012-02-03 buvo paskolintas atsakovui J. J., kuris įsipareigojo automobilį grąžinti ne vėliau kaip iki 2012-02-07. Sutartai dienai atsakovas automobilio negrąžino, be savininko sutikimo automobilį davė vairuoti M. D., kuris kelyje Vėžaičiai–Plungė padarė autoįvykį, automobilį nepataisomai sudaužė. UAB „Klaipėdos remsta“ atlikta automobilio apžiūra, kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitoje Nr. 4299, nustatyta padaryta žala – 13 339,44 Lt. Transporto priemonės remontas netikslingas, kadangi remonto kaštai didesni kaip 75 procentai transporto priemonės rinkos vertės.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-09-11 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo J. J. 13 339,44 Lt žalos, 84 Lt palūkanų, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą 13 423,44 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2012-04-06 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3 423,12 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovams R. Z. ir J. M. Z.; kitoje dalyje ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad ieškovas 2012-02-03 paskolino atsakovui automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir tarp šalių susiklostė panaudos teisiniais santykiai. Šalys rašytinės panaudos sutarties nesudarė, todėl tarp šalių kilo ginčas, dėl to kam konkrečiai automobilį perdavė ieškovas. Įvertinęs ieškovo, atsakovo, trečiojo asmens M. D., liudytojo A. Š. paaiškinimus teismas darė išvadą, jog labiau tikėtina, kad ieškovas automobilį paskolino atsakovui, o ne trečiajam asmeniui. Pripažinus, kad panaudos davėjo ir panaudos gavėjo santykiai susiklostė tarp ieškovo ir atsakovo, teismas nustatė, kad pareiga grąžinti daiktą atitinkamos būklės tenka atsakovui kaip panaudos gavėjui. Nustatyta, kad automobilis nepataisomai sugadintas autoįvykio metu, dėl šio autoįvykio kaltu buvo pripažintas automobilį vairavęs M. D.. Vertindamas ieškovo prašomos atlyginti žalos dydį teismas rėmėsi UAB „Klaipėdos remsta“ 2012-02-21 kelių transporto priemonės vertinimo ataskaita Nr. 4299. Teismas vertino, kad atsakovas J. J. taip pat ir trečiasis asmuo M. D. nepateikė konkrečių įrodymų, kurie duotų pagrindą abejoti atestuoto turto vertintojo P. B. pateikta ataskaita.

Šalies argumentai

Atsakovas J. J. pateikė apeliacinį skundą. Juo prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-09-11 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti. Atsakovo teigimu, teismas netinkamai išsiaiškino faktines bylos aplinkybes, rėmėsi M. D. liudijimu, o Z. D. liudijimo visai nevertino ir dėl to priėmė neteisėtą sprendimą. Pažymi, kad priešingai nei nurodo ieškovai, 2012-02-03 atsakovas išvairavo automobilį iš ieškovo sodo ieškovo prašymu, kad jo mama neatimtų iš ieškovo mašinos. Nurodo, kad 2012-02-07 ryte jam dalyvaujant ieškovas R. Z. perdavė M. ir Z. D. automobilį prie Raudonojo kryžiaus ligoninės, tai patvirtino M. ir Z. D. bei ieškovas, pateikdamas teismui medicininę pažymą, kad ten gydėsi. Nesutinka, kad trečiasis asmuo M. D. pakeitė savo poziciją ir pažymi, kad M. D. patvirtino, jog automobilį jam davė pats ieškovas, atsakovui būnant šalia, nes atsakovas atsisakė vairuoti ir ieškovas sutiko, kad vairuotų M. D.. Nurodo, kad avarijos dieną R. Z. tiksliai žinojo bei matė, kad automobilį vairuos M. D., o ne atsakovas ir tam neprieštaravo. R. Z. automobilio vertinimą atliko neinformavęs nei atsakovo nei M. ir Z. D.. Apie vertinimą sužinojo tik gavę ieškinį, kai automobilis jau buvo išardytas dalimis. Atsakovas negalėjo atlikti kito nepriklausomo vertinimo. Automobilio vertė rinkoje yra apie 9 000 Lt, todėl mano, kad ieškovai padidino automobilio vertę ir siekė pasipelnyti. Mano, kad ieškovas pasirinko ne tą atsakovą, nes kaltu padarius avariją prisipažino M. D..

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovai R. Z. ir J. M. Z. prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-09-11 sprendimą palikti galioti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nesutinka su apeliacinio skundo motyvais ir nurodo, kad teismas pagrįstai atsižvelgė, jog atsakovo J. J. parodymai buvo keičiami, kiekvieną kartą buvo nurodomos vis kitokios įvykio aplinkybės. Pats atsakovas nurodė, kad jis pats prašė M. D. pavairuoti automobilį (duomenys neskelbtini). Aplinkybę, kad R. Z. automobilį skolino J. J., o ne M. D. teisme patvirtino liudytojas. Atsakovui nesutikus su ieškovo pateikta transporto priemonės vertinimo ataskaita, jis turėjo teisę pateikti teismui prašymą dėl ekspertizės skyrimo arba pats savarankiškai kreiptis į ekspertus dėl automobilio įvertinimo. Atsakovas pats dalyvavo vertinant automobilį, vertinimo ataskaita jam buvo įteikta kartu su ieškiniu, jis turėjo pakankamai laiko įstatymo numatytoms priemonėms ginčyti automobilio vertę, jeigu su ja nesutiko. Mano, kad teismas pagrįstai rėmėsi kelių transporto priemonės vertinimo ataskaita kaip vienu iš rašytinių įrodymų.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). LR CPK 329 str. 2 d. numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Apeliantas nesutinka, kad turėtų būti atsakovu šioje byloje, mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išsiaiškino faktines bylos aplinkybes. Išanalizavusi bylos medžiagą, šalių ir liudytojų paaiškinimus, apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija nesutinka su apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais dėl skundžiamo teismo sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo iš neatlygintino naudojimosi daiktu (panaudos) teisinių santykių. Kadangi šalių nebuvo sudaryta rašytinė panaudos sutartis, tarp šalių kilo ginčas dėl to, kam konkrečiai ieškovas perdavė automobilį neatlygintinai naudotis. Iš bylos duomenų, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų nustatyta, kad 2012-02-06 ieškovo automobilis (duomenys neskelbtini) valst Nr. (duomenys neskelbtini) kelyje Vėžaičiai–Plungė pateko į eismo įvykį. Eismo įvykio metu automobilį vairavo ir dėl eismo įvykio kaltu buvo pripažintas M. D.. Ieškinyje ir bylos nagrinėjimo metu ieškovas tvirtino, kad automobilį 2012-02-03 perdavė būtent atsakovui J. J., o ne trečiajam asmeniui, trečiojo asmens M. D. nepažinojo, o atsakovas buvo geras ieškovo draugas. Trečiasis asmuo M. D. patvirtino, kad ieškovo nepažinojo. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad anksčiau atsakovui buvo davęs naudotis savo automobiliu. Šią aplinkybę atsakovas neigė, tačiau vėliau pripažino, kad yra vairavęs ieškovo automobilį. Aplinkybę, kad ieškovas atsakovui sodų bendrijoje perdavė automobilio dokumentus, raktelius ir apeliantas vairavo automobilį patvirtino liudytojas A. Š..

Apeliantas nurodo, kad dalyvaujant apeliantui 2012-02-07 ryte ieškovas R. Z. automobilį perdavė M. ir Z. D. prie Raudonojo kryžiaus ligoninės. Bylos duomenimis autoįvykis įvyko 2012-02-06. Iš byloje pateiktos VĮ „Respublikinė Klaipėdos ligoninė“ epikrizės nustatyta, kad ieškovas R. Z. šioje ligoninėje gydėsi nuo 2012-01-23 iki 2012-01-27 (b. l. 84). Bylos nagrinėjimo metu atsakovas priešingas aplinkybes patvirtinančių duomenų neteikė, teismo išreikalauti kitų savo teiginius pagrindžiančių įrodymų neprašė. Nors apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad trečiasis asmuo M. D. patvirtino, jog jam automobilį davė pats ieškovas, o atsakovas buvo šalia, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovo ir trečiojo asmens paaiškinimai dėl bylos aplinkybių buvo nenuoseklūs, prieštaringi. Bylos nagrinėjimo metu trečiasis asmuo M. D. taip pat nurodė, kad automobilį iš ieškovo pasiskolino atsakovas J. J.. Apelianto argumentai taip pat prieštarauja ikiteisminio tyrimo metu atsakovo duotiems paaiškinimams. Iš 2012-02-27 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą duomenų nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu J. J. paaiškino, jog 2012-02-06 jam paskambino ieškovas R. Z., ieškovas sodų bendrijoje perdavė atsakovui J. J. automobilio dokumentus ir raktelius ir atsakovas išvyko tvarkyti R. Z. reikalų. Ikiteisminio tyrimo metu J. J. teigė, jog paprašė savo pažįstamo M. D., kad šis pavairuotų automobilį ir M. D. vairuojant automobilį kelyje Vėžaičiai–Plungė įvyko eismo įvykis (b. l. 50).

LR CPK 185 str. įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas, pagal kurį bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, pagal kurią tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo buvimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas). Teisėjų kolegija, išanalizavusi ir įvertinus nagrinėjamos bylos įrodymų visumą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju yra labiau tikėtina, jog ieškovas perdavė automobilį naudotis pažįstamam J. J., t. y. panaudos teisiniai santykiai susiklostė būtent tarp ginčo šalių.

LR CK 6.629 str. 1 d. numato, kad neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartimi viena šalis (panaudos davėjas) perduoda kitai šaliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti tą daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą arba sutartyje numatytos būklės. Kadangi eismo įvykio metu automobilis buvo sugadintas ir dėl to panaudos gavėjas (apeliantas) negalėjo daikto grąžinti tokios pat būklės, ieškovas pagrįstai prašė atlyginti žalą.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (LR CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Būtent šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių LR CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (LR CPK 178 str.). Ieškovas UAB „Klaipėdos remsta“ atliko eismo įvykio metu apgadinto savo automobilio apžiūrą ir pateikė 2012-02-21 kelių transporto priemonės vertinimo pažymą, kurioje nustatytas dėl automobilio apgadinimo padarytos žalos dydis – 13 339,44 Lt. Nors apeliantas nesutinka su ieškovo nurodytu žalos dydžiu, tačiau ieškovo pateiktiems rašytiniams įrodymams priešingų įrodymų neteikė. Apeliantas nurodo, kad tokio automobilio vertė rinkoje yra apie 9 000 Lt, tačiau ieškovas nurodė, kad automobilio komplektacija buvo ne standartinė, o pagerinta, buvo pastiprintas automobilio kėbulas ir kt. Be to, iš bylos medžiagos nustatyta, kad apeliantas dalyvavo automobilio apžiūros metu. Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovui priteisė įrodyto dydžio žalą už automobilio sugadinimą.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, faktines bylos aplinkybes, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės nuostatų, tinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Apeliacinio skundo netenkinus šaliai, kurios naudai priimtas teismo procesinis sprendimas, priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 93 str. 1 d.). Ieškovas pateikė prašymą atlyginti patirtas išlaidas advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme. Ieškovo prašomos priteisti 900 Lt dydžio atstovavimo išlaidos pagrįstos rašytiniais įrodymais, todėl priteistinos iš apelianto (LR CPK 98 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-09-11 sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui R. Z. iš atsakovo J. J. 900 Lt išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Kolegijos pirmininkė Albina PupeikienėKolegijos teisėjai Eugenija MorkūnienėAlmantas Padvelskis