Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2022-08-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2239-1034/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-08-09
Bylos Nr.
1-2239-1034/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-07502-2022-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ramūnas Keidūnas
Kaltinamasis
G. B.
Nukentėjusysis
J. B.
Advokatai
Ana Ustinovič
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2239-1034/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-07502-2022-3 Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.1
(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugpjūčio 9 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas,sekretoriaujant Gintarei Cicėnaitei,dalyvaujant prokurorui Justui Gureckui,kaltinamajam G. B. (G. B.), jo gynėjai advokatei Anai Ustinovič (nuotoliniu būdu),nukentėjusiajai J. B.,vertėjai Anai Rastenienei,

viešajame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas, teistumas išnykęs, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

G. B. mušdamas ir kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą, 2022 m. kovo 3 d. apie 18.15 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,42 prom. girtumas), konflikto metu tyčia rankomis tampė buvusią sutuoktinę J. B. už plaukų ir ją stumdė, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą.

Šiais savo veiksmais G. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis G. B. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino iš dalies ir parodė, kad kovo 3 d. nusipirko 200 g degtinės, grįžo namo. Jis nieko nepadarė J. B. Gal ir buvo taip, kaip nurodyta kaltinamajame akte. Jis netempė J. B. per visą kambarį, gal tik prisilietė prie jos. Jis prisimena, kas įvyko tarp jo ir J. B., nieko baisaus neįvyko. Jis turbūt sukėlė fizinį skausmą J. B. Teisiamojo posėdžio metu vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsniu, perskaityta dalis kaltinamojo G. B. parodymų, duotų iktieisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 81). Perskaičius šiuos parodymus kaltinamasis G. B. parodė, kad tai teisingi parodymai, jis suėmė už rankų ir plaukų J. B. Jo buvusiai sutuoktinei galėjo būti sukeltas fizinis skausmas dėl jo veiksmų. Jis viską gerai prisimena. Prasidėjo viskas dėl to, kad jis J. B. apipylė uogiene. Nežino aplinkybių, dėl kurių J. B. norėtų jį nepagrįstai apkalbėti.Jis J. B. netampė už plaukų, tik stvėrė ir pastūmė į komodą. Pripažįsta visus kaltinamajame akte jam inkriminuojamus veiksmus. Lėšų alkoholiui gauna į skolą, gyvena iš socialinės pašalpos. Praeityje yra smurtavęs dukros ir žmonos atžvilgiu. Kai jis išpylė uogienę, J. B. pradėjo eiti link jo su kumščiais. Nieko baisaus J. B. su kumščiais jam nepadarė. Nesupranta, ko ji norėjo, bet jam reikėjo gintis ir gavosi tokia situacija. J. B. jam netrenkė, jokių veiksmų, kurie kėlė grėsmę jo sveikatai ar gyvybei, nebuvo. Nori pasitaisyti ir nenori arešto bausmės.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji J. B. parodė, kad grįžo iš darbo 15.20 val., buvęs sutuoktinis G. B. buvo namuose, jis kiekvieną dieną būna namuose ir kiekvieną dieną girtas. Jis pradėjo kabinėtis prie jos ir prašyti, kad duotų jam pinigų degtinei. Ji pinigų nedavė ir šis išėjo. Paskui vėl grįžo ir visą likusį laiką kabinėjosi prie jos. Paskui G. B. išėjo į virtuvę, ten kažko ieškojo ir išpylė uogienę. Ji norėjo jį sudrausminti, bet G. B. tada pradėjo ant jos rėkti, sugriebė ranka už plaukų, o paskui pastūmė. Jai tada paskambino dukra ir ji girdėjo viską, kas vyko, dukra iškvietė policiją. Už buto mokesčius G. B. nemoka, ji moka už butą, G. B. jai nieko nepadeda. Dėl G. B. veiksmų ji patyrė fizinį skausmą. Ji neatliko jokių smurtinių veiksmų G. B. atžvilgiu.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis G. B. parodė, kad kaltę pripažįsta visiškai ir labai gailisi. Šiuo meta gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kartu su savo buvusia žmona J. B. Jie išsiskyrė maždaug prieš 3 metus. 2022 m. kovo 3 d. jis nori pasakyti, kad iš ryto buvo senajame darbe, poliklinikoje, o grįždamas į namus nusipirko 200 g degtinės, kurią išgėrė namuose. Dėl kažkokių priežasčių jo buvusi žmona užsimojo kumščiais, norėdama jam suduoti. Tada jis sugriebė jai už rankų ir pats nežino kaip, bet sugriebė ją už plaukų. Kiek prisimena, jos nestūmė. Po to buvusi žmona išėjo iš kambario ir, kaip suprato, paskambino jų dukrai J. B., kuri ir iškvietė policiją. Atvykę policijos pareigūnai jį sulaikė ir nuvežė į areštinę (b. l. 81-82).

Alkotesterio kvitu G. B. 2022 m. kovo 3 d. 20.24 val. nustatytas 2,42 prom. neblaivumo laipsnis (b. l. 51-52).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji J. B. parodė, kad 2022 m. kovo 3 d. apie 15.30 val. grįžo į namus – butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris priklauso jai ir jos buvusiam vyrui G. B. Jos buvęs sutuoktinis buvo neblaivus ir pradėjo iš jos reikalauti pinigų, tačiau ji pinigų nedavė ir jis išėjo iš namų. Apie 18.15 val. G. B. grįžo į namus, virtuvėje iš šaldytuvo ištraukė uogienės indelį ir uogienę išpylė po visą virtuvę. Ji atėjo jo sudrausminti. Dėl to G. B. sugriebė ją už plaukų su viena ranka ir tampė į įvairias puses. Ji pabėgo į savo kambarį. Buvęs vyras atėjo jai iš paskos ir toliau konfliktavo. Be to, G. B. ją pastūmė. Taip buvęs vyras jai sukėlė fizinį skausmą, todėl ji prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 1-8).

Specialisto išvada Nr. 709/2022(01) nustatyta, kad objektyvių požymių, jog J. B. buvo padaryti sužalojimai, nėra. Neatmetama galimybė, kad atliekant užduotyje nurodytus veiksmus J. B. galėjo jausti fizinį skausmą (b. l. 28-29).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. B. parodė, kad 2022 m. kovo 3 d. vakare, tikslaus laiko neprisimena, kalbėjo telefonu su mama J. B. Mama telefonu pradėjo pasakoti, kad tėvas G. B. išgėręs prie jos visą dieną kabinėjasi, išvadino įvairiais necenzūriniais žodžiais, daug kartų sakė, kad čia jo namai ir ji eitų iš ten. Bendraujant telefonu ji išgirdo, kaip mama sako kažkaip: „Oi, oi“. Ji suprato, kad tėvas mamą pastūmė ir ji lyg kažkur atsitrenkė. Fone girdėjosi tėvo rėkimas. Jai nepavyko suprasti, ką tėvas sako. Ji išsigando, nes tėvas ūmaus būdo. Ji išsigando, kad tėvai gali kažką padaryti mamai, todėl ji padėjo ragelį ir iškvietė policiją. Anksčiau tėvas buvo prieš mamą smurtavęs. Taip pat tėvas turi problemų su alkoholio vartojimu. Jis nuolat būna išgėręs. Tėvai gyvena dviese. Po tėvų skyrybų tėvų butas padalintas per pusę. Daugiau papildyti apie įvykį ji nieko negali (b. l. 31).

Pranešimo į BPC garso įraše užfiksuotas J. B. skambutis į BPK, nurodant, kad tėvas muša mamą (b. l. 41-43).

Iš įvykio vietoje buvusių policijos pareigūnų darytų vaizdo įrašų (bodycam) matyti, kad moteris (past. – J. B.) paaiškina, kad 2 metus yra išsiskyrusi su vyru, bet gyvena viename bute. Šis nuolat geria, ją žudo morališkai, bendrai pasakoja apie vyrą. Moteris pasakoja, kad vyras pradėjo reikalauti pinigų. Ji pinigų nedavė. Vyras išėjo, o grįžęs parsinešė mažą buteliuką degtinės ir pradėjo prie jos kabinėtis, vyti ją iš namų. Pareigūnė paklausė, ar ją mušė. Moteris, atsakė, kad tampė už plaukų. Pareigūnė paklausė, ar ji jautė fizinio skausmą. Moteris tiesiog parodė, kaip ją patampė už plaukų (b. l. 46-49).

Motyvuojamoji dalis

III. Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šios veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytus kaltinamojo G. B. teisiamajame posėdyje duotus parodymus bei kitus rašytinius baudžiamosios bylos įrodymus konstatuoja, kad kaltinamojo G. B. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.

Pirmiausia pastebėtina, kad kaltinamasis G. B. apklausiamas teisiamajame posėdyje savo kaltę ir jam inkriminuotus veiksmus iš esmės pripažino ir parodė, kad kovo 3 d. nusipirko 200 g degtinės, grįžo namo. Jis nieko nepadarė J. B. Gal ir buvo taip, kaip nurodyta kaltinamajame akte. Jis netempė J. B. per visą kambarį, gal tik prisilietė prie jos. Jis prisimena, kas įvyko tarp jo ir J. B., nieko baisaus neįvyko. Jis turbūt sukėlė fizinį skausmą J. B. Teisiamojo posėdžio metu vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsniu, perskaityta dalis kaltinamojo G. B. parodymų, duotų iktieisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 81). Perskaičius šiuos parodymus kaltinamasis G. B. parodė, kad tai teisingi parodymai, jis suėmė už rankų ir plaukų J. B. Jo buvusiai sutuoktinei galėjo būti sukeltas fizinis skausmas dėl jo veiksmų. Jis viską gerai prisimena. Prasidėjo viskas dėl to, kad jis J. B. apipylė uogiene. Nežino aplinkybių, dėl kurių J. B. norėtų jį nepagrįstai apkalbėti.Jis J. B. netampė už plaukų, tik stvėrė ir pastūmė į komodą. Pripažįsta visus kaltinamajame akte jam inkriminuojamus veiksmus.

Teismo vertinimu, kaltinamasis pripažino esmines jam inkriminuotas faktines aplinkybes, tačiau yra linkęs (su)menkinti savo atliktus smurtinio pobūdžio veiksmus buvusios sutuoktinės J. B. atžvilgiu, taip pat selektyviai vertino savo ir nukentėjusiosios veiksmus konflikto metu. Kaltinamojo G. B. parodymai nors ne ir visiškai, bet iš dalies atitinka jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b. l. 81-82).

Be to, tokius kaltinamojo parodymus patvirtina ir nukentėjusiosios J. B. parodymai ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu, nukentėjusiosios J. B. pareiškimas, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, policijos pareigūnų pateikti vaizdo įrašai. Štai iš nukentėjusiosios J. B. duotų parodymų matyti, kad konfliktas tarp jos ir G. B. įvyko dėl to, kad šis buvo neblaivus, reikalavo pinigų, virtuvėje išpylė uogienę. Be to, nukentėjusioji J. B. paneigė kaltinamojo teiginius, kad jis prisideda prie komunalinių mokesčių už butą mokėjimo, teigė, kad G. B. nuolat vartoja alkoholį. J. B. teigė, kad jokių smurtinių veiksmų G. B. atžvilgiu neatliko.

Teismas nustatė, kad nors kaltinamasis G. B. teigė, jog buvusią žmoną sugriebė dėl jos rodytų kumščių, gynėsi nuo jos, niekaip negalėjo paaiškinti, kokie J. B. veiksmai kėlė grėsmę jo gyvybę ar sveikatai. Sugretinus šiuos parodymus su kaltinamajam nustatytu pakankamai dideliu neblaivumo laipsniu (2,42 prom.), ankstesniais kaltinamojo teistumais už smurtavimą tiek dukros, tiek buvusios sutuoktinės atžvilgiu, tiek ir nuoseklius nukentėjusiosios J. B. parodymus, teismas pažymi, kad kaltinamojo parodymai yra selektyvūs, jis iš esmės savo veiksmus yra linkęs (pa)teisinti, dėl konflikto kaltina nukentėjusiąją, tačiau teismas remiasi būtent nukentėjusiosios J. B. duotais parodymais, o kaltinamojo parodymus toje dalyje, kurių nepatvirtina jokie objektyvūs byloje surinkti ir ištirti įrodymai, atmeta. Čia pastebėtina ir tai, kad teismas nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių nukentėjusioji norėtų nepagrįstai apkalbėti kaltinamąjį, tokių aplinkybių nenurodė ir pats G. B. Be to, teismas nustatė, kad policiją iškvietė nukentėjusiosios dukra J. B., kuri iš pokalbio su motina suprato, jog tėvas smurtauja nukentėjusiosios atžvilgiu.

Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog G. B. mušdamas ir kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą, 2022 m. kovo 3 d. apie 18.15 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,42 prom. girtumas), konflikto metu tyčia rankomis tampė buvusią sutuoktinę J. B. už plaukų ir ją stumdė, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą. Teismas pašalina iš kaltinimo J. B. gimimo metus, nes ši aplinkybė nėra reikšminga nei veikos kvalifikavimui, nei kaltinamojo kaltei.

Pažymėtina, kad kaltinamojo G. B. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kaip fizinio skausmo sukėlimas.

IV. Bausmės skyrimas, kiti klausimai

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą.

Kaltinamojo G. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Nors kaltinamajame akte nurodyta, kad kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, teismas pabrėžia, kad ši aplinkybė nenustatyta, nes kaltinamasis gailesčio neišreiškė, parodymus davė selektyviai, dėl įvykusio konflikto kaltino ne save, o nukentėjusiąją, jo parodymai viso proceso metu nebuvo nuoseklūs. Teismas, skirdamas bausmę, įvertina padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas žmogaus sveikatai (BK 11 straipsnio 3 dalis), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę, o taip pat į tai, kad bylos nagrinėjimo metu nėra nustatytos įstatyme (BK 62 straipsnis) numatytos būtinosios sąlygos, kurioms esant kaltinamajam būtų galima skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta bausmė, todėl darytina išvada, jog kaltinamajam G. B. skirtina BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta ir prokuroro pasiūlyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas.

Atsižvelgiant į kaltinamojo G. B. asmenybę, kuris anksčiau teistas, teistumas išnykęs, tačiau tai neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį, nors jis ir laikytinas pirmą kartą teisiamu asmeniu, administracine tvarka baustas (b. l. 51), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, konsultuotas/gydytas (duomenys neskelbtini), taip pat gydytas (duomenys neskelbtini), kaltinamajam skirtinos bausmės dydis turi būti artimas įstatyme (BK 48 straipsnio 2 dalis) numatytam laisvės apribojimo bausmės dydžio vidurkiui, kartu skiriant suderintus įpareigojimus.

G. B. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti nuosprendį panaikintina.

Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y. vokas su CD laikmenomis, saugomi prie bylos viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti prie bylos.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2022 m. rugpjūčio 3 d. d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl 213,33 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl jam teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos. Kaltinamojo gynėjos dalyvavimas baudžiamosios bylos nagrinėjime buvo pripažintas būtinu teismo nutartimi, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punktu. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad G. B. yra nedirbantis, teismas neturi duomenų apie jokias jo gaunamas pajamas, teisiamojo posėdžio metu G. B. nurodė, kad gauna socialinę pašalpą. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš G. B. netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301-305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

G. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, 1 (vienerius) metus po nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programose, gydytis nuo alkoholizmo, uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

G. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o, pradėjus vykdyti nuosprendį, panaikinti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką su CD laikmenomis, saugomą prie bylos viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo priteisti iš G. B. valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidas netenkinti.

Išaiškinti G. B., kad:

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

2. Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.

3. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Ramūnas Keidūnas