Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

nedalyvaujant pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. R. nuo 2019 m. balandžio 30 d., būdamas MB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrija) direktoriumi ir žinodamas apie šios Bendrijos finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI), turėdamas pareigą pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo MB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau iki 2023 m. spalio 31 d., kai buvo iškelta bankroto byla, nesikreipė į teismą dėl MB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylos iškėlimo, taip neįvykdė pareigos, nustatytos Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 16 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

Iš VMI pareiškime nurodytų duomenų matyti, kad MB „(duomenys neskelbtini)“, bendrijos kodas (duomenys neskelbtini), įsteigtos 2019 m. balandžio 16 d., registracijos adresas (duomenys neskelbtini), vadovu nuo 2019 m. balandžio 30 d. iki bankroto bylos iškėlimo buvo R. R.. Bendrija yra VMI skolininkė. VMI Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2023 m. gruodžio 7 d. duomenimis, MB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinę nepriemoką sudarė 46 922,86 Eur, iš kurių 39 917 Eur už pridėtinės vertės mokestį (toliau – ir PVM) ir 7005,86 Eur šio mokesčio delspinigių. VMI, siekdama išieškoti Bendrijos mokestinę nepriemoką, nuo 2023 m. sausio 30 d. taikė priverstinio išieškojimo veiksmus, t. y. nurodymus nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų), taip pat buvo priimti sprendimai išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto. Nurodyta, kad, VĮ „Registrų centro“ duomenimis, Bendrija nekilnojamojo turto neturi, o pagal VĮ „Regitra“ duomenis, Bendrijos vardu registruotų transporto priemonių nėra. Be kita ko, MB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės atskaitomybės dokumentų Juridinių asmenų registrui nėra teikusi, todėl nevykdo Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 58 straipsnyje nustatytos pareigos ir neteikia Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų (2 – 3 b. l.).

Iš MB „(duomenys neskelbtini)“ balanso išrašo duomenų matyti, kad, VMI Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2023 m. gruodžio 7 d. duomenimis, Bendrijos mokestinę nepriemoką sudarė 46 922,86 Eur, iš kurių 39 917 Eur už PVM ir 7005,86 Eur šio mokesčio delspinigių (4 b. l.).

Iš Mokesčių mokėtojų registre tvarkomų dokumentų išrašo matyti pateikta teisinė informacija apie MB „(duomenys neskelbtini)“ ir kontaktinė bendrijos vadovo R. R. informacija (5 – 6, 18, 21 b. l.).

Iš VMI nurodymų nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) ir prievolių ataskaitų matyti, kad 2023 m. sausio 30 d. VMI priėmė nurodymą nurašyti 39 917 Eur iš MB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos (sąskaitų), 2023 m. kovo 2 d. priėmė nurodymą dėl 335,44 Eur nurašymo, o 2023 m. vasario 6 d. priėmė nurodymą dėl 5 175,36 Eur nurašymo iš MB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos (sąskaitų) (7 – 9 b. l.).

Iš VMI sprendimų išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto ir prievolių ataskaitų matyti, kad 2023 m. kovo 13 d. VMI priėmė sprendimą išieškoti 45 427,80 Eur iš MB „(duomenys neskelbtini)“ turto, 2023 m. balandžio 17 d. priėmė sprendimą išieškoti 371,38 Eur, o 2023 m. gegužės 15 d. priėmė sprendimą išieškoti 632,94 Eur iš bendrijos turto (10 – 15 b. l.).

Iš MB „(duomenys neskelbtini)“ PVM mokėtoju neįregistruoto asmens mokėtino PVM mokesčio apyskaitos matyti kad mokestiniu laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2021 m. spalio 31 d. PVM suma buvo 39 917 Eur (16 – 17 b. l.).

Iš VĮ „Registrų centras“ ir VĮ „Regitra“ išrašų duomenų matyti, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi (19 – 20 b. l.).

Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2875-392/2023 MB „(duomenys neskelbtini)“ buvo iškelta bankroto byla. Nutartis įsiteisėjo 2023 m. gruodžio 5 d.

Nagrinėjant bylą teisme R. R. pateikė Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eB2-1068-392/2024, kuria tenkintinas likviduojamos dėl bankroto MB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo administratoriaus prašymas ir patvirtintas patikslintas likviduojamos dėl bankroto MB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas; VMI raštą dėl finansinio reikalavimo patikslinimo, iš kurio matyti, kad nutarties dėl nemokumo (bankroto) bylos MB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlimo įsiteisėjimo dieną, MB „(duomenys neskelbtini)“ valstybės biudžetui neskolinga.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Aptariamo administracinio nusižengimo sudėtis yra formalioji, jos objektyvieji požymiai yra išvardyti kaip alternatyvūs, todėl atsakomybė kyla už bet kurį iš straipsnio dispozicijoje išvardytų pažeidimų padarymą.

JANĮ 5 straipsnio 1 punkte numatyta, kad juridinio asmens nemokumo procesą privalo inicijuoti juridinio asmens vadovas, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. Be to, šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatomis, juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą. Atkreiptinas dėmesys, kad sąvoka „nemokumo procesas“ vartojama tuomet, kai šio įstatymo nuostatos taikomos ir juridinio asmens restruktūrizavimo procesui, ir juridinio asmens bankroto procesui (JANĮ 2 straipsnio 23 dalis). Tuo tarpu terminas juridinio asmens bankroto procesas (toliau ir – bankroto procesas) apibrėžiamas kaip visuma šio įstatymo nustatytų procedūrų, kuriomis teismo arba ne teismo tvarka siekiama likviduoti juridinį asmenį, tenkinant kreditorių reikalavimus juridinio asmens turtu (JANĮ 2 straipsnio 4 dalis).

Be to, juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą; nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą; ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą (JANĮ 6 straipsnio 2 dalis). Juridinio asmens vadovo veiksmai, inicijuojant įmonės nemokumo procesą, numatyti JANĮ 8 straipsnio 1 – 3 dalyse, iš kurių nuostatų nustatyta, jog pirmiausia tokio juridinio asmens vadovas turi pateikti pranešimą kreditoriams, kuriame nurodoma juridinio asmens neįvykdyta prievolė ir pažymima, kad, jeigu per šiame pranešime nurodytą terminą nebus sudarytas susitarimas dėl pagalbos arba priimtas sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, juridinis asmuo kreipsis į teismą dėl restruktūrizavimo arba bankroto bylos iškėlimo. JANĮ 16 straipsnyje reglamentuojamas teisės kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo atsiradimas.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas R. R. vadovavo MB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2019 m. balandžio 30 d. iki bankroto bylos iškėlimo. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. spalio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2875-392/2023 MB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlė bankroto bylą, teismo nutartis įsiteisėjo 2023 m. gruodžio 5 d.

Teisme R. R. iš esmės kaltę pripažino teigdamas, kad prisiima atsakomybę už MB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau aiškino, kad pasitikėjo buhaltere, kuri turėjo sutvarkyti visus su bendrija susijusius dokumentus, ataskaitas, tačiau buhalterė jokių veiksmų neatliko, jį apgavo.

Teismas pažymi, kad juridinio asmens vadovo pareigoms keliami aukšti kompetencijos standartai, be kita ko, lemia ir pareigą vadovui gerai išmanyti įmonės veiklą reglamentuojančius teisės aktus, kadangi įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia vadovo nuo atsakomybės juos pažeidus. Tapdamas įmonės vadovu, asmuo įgyja ne tik įgaliojimus ją valdyti, atstovauti, jos vardu priimti sprendimus, tačiau taip pat prisiima daugelį su įmonės valdymu susijusių pareigų. Asmuo būdamas juridinio asmens vadovu, turi būti atidus ir rūpestingas ir prisiimti su tuo kylančias pasekmes. Pažymėtina, jog net ir iškėlus bankroto bylą, JANĮ 78 straipsnyje yra numatyti bankroto bylos nutraukimo pagrindai.

Akcentuotina ir tai, kad juridinio asmens vadovo pareigos, įskaitant ir susijusias su nemokumo proceso inicijavimu, yra imperatyvios ir JANĮ nuostatos nenurodo jokių išimčių, kada vadovas gali nevykdyti šios pareigos. Šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas subjektyviomis priežastimis, tokiomis kaip tikėjimasis, kad finansinė padėtis pagerės, bus atgautos skolos, atnaujinta įmonės veikla, verslo rizika, įstatymų nežinojimu ar panašiai. Nemokumo inicijavimo tikslas yra kuo greičiau apsaugoti tokios įmonės kreditorių ir paties juridinio asmens interesus, dėl to įmonės vadovas privalo nedelsiant imtis veiksmų dėl įmonės bankroto proceso inicijavimo. Be to, juridinio asmens vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Juridinio asmens vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai ir nuo pat tapimo vadovu momento jis turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas R. R., nuo 2019 m. balandžio 30 d. būdamas MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, žinojo apie Bendrijos finansinę padėtį bei nevykdomus ir didėjančius finansinius įsipareigojimus valstybės biudžetui, t. y. R. R. žinojo, kad jo valdoma Bendrija yra nemoki, todėl privalėjo imtis JANĮ numatytų veiksmų inicijuoti Bendrijos nemokumo procesą, tarp jų ir kreiptis į teismą su pareiškimu dėl MB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylos iškėlimo. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2023 m. sausio 5 d. MB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė PVM mokėtojų neįregistruoto asmens mokėtino PVM ataskaitą už 2021 m. spalio mėnesį ir deklaravo mokėtiną 39 917 Eur PVM, todėl vadovui R. R. jau tada turėjo būti žinoma, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ negalės įvykdyti deklaruoto įsiskolinimo valstybės biudžetui, o tuo labiau, kad VMI 2023 m. sausio 30 d. patvarkymu nutarė nurašyti nuo MB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitų turimą įsiskolinimą valstybės biudžetui.

Nors nagrinėjant bylą teisme R. R. pateikė VMI raštą dėl finansinio reikalavimo patikslinimo, kuriame nurodyta, kad nutarties dėl nemokumo (bankroto) bylos MB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlimo įsiteisėjimo dieną, t. y. 2023 m. gruodžio 5 d., MB „(duomenys neskelbtini)“ valstybės biudžetui skolingas nebuvo, tačiau tai nepaneigia fakto, kad R. R. įstatyme nustatytu laiku vengė kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrijai. Kadangi Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 31 d. nutartimi MB „(duomenys neskelbtini)“ buvo iškelta bankroto byla, todėl įrodinėti Bendrijos nemokumo fakto nėra pagrindo.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad R. R., būdamas MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu nuo 2019 m. balandžio 30 d. iki 2023 m. spalio 31 d., žinodamas apie šios Bendrijos finansinę padėtį bei didėjančius finansinius įsipareigojimus VMI, nesant galimybei atsiskaityti su kreditoriumi, privalėdamas nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą (pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo), tyčia neįvykdė JANĮ 5 straipsnio 1 punkte ir 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytos pareigos ir nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo MB „(duomenys neskelbtini)“, taip pažeisdamas Bendrijos kreditoriaus VMI interesus ir padarydamas administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenimis baudą nuo 1 400 iki 3 000 Eur.

ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

R. R. padarė administracinį nusižengimą, susijusį su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais. Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, žinodamas apie MB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę padėtį ir finansinius įsipareigojimus, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrijai. Sprendžiant dėl administracinės nuobaudos dydžio, būtina įvertinti ir paties R. R. asmenybę – darbingo amžiaus, dirbantis ir gaunantis nuolatines pajamas, šiuo metu teismui teigė, kad yra nedarbingas ir gyvena iš santaupų. Be kita ko, nustatyta, kad R. R. yra (duomenys neskelbtini), turi nepilnametį vaiką, teismo posėdžio metu prašė teismo skirtą baudą išdėstyti iki dviejų metų laikotarpio. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, praeityje neteistas, administracine tvarka nebaustas. Jis pirmą kartą traukiamas administracinėn atsakomybėn už tokio pobūdžio administracinio nusižengimo padarymą. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad R. R. prisipažino padaręs administracinį nusižengimą, teismo posėdžio metu paaiškino nusižengimo padarymo aplinkybes, tokiu būdu padėjo nusižengimą išaiškinti (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nagrinėjant bylą teisme nustatyta nebuvo.

Teismas, įvertinęs visas administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad šiuo atveju administracinės nuobaudos paskirtis, nustatyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekta R. R. paskyrus ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą administracinę nuobaudą – baudą, nustatant minimalų jos dydį, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje, tačiau dėl laikino nedarbingumo ir finansinės padėties išdėstant baudos mokėjimą dalimis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, išdėstyti R. R. paskirtos baudos mokėjimą 7 (septynių) mėnesių laikotarpiui, nustatant, kad bauda pradedama mokėti nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį sumokant po 200 Eur dydžio įmoką.

Išaiškinti, kad bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke AB „Luminor Bank“, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke AB „Luminor Bank“, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke AB „Swedbank“, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią A/S Lietuvos filiale „Danske Bank“ ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo bylos numerį – A6.-25-992/2024.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.