Kauno apygardos teismo nutartis

2008-09-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-464-81-2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-09-10
Bylos Nr.
1A-464-81-2008
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Regina Cemnolonskienė (pirm.), Kęstutis Dargužis, Romas Aikevičius
Nuteistasis
R. S.
Advokatai
Ričardas Girdziušas
Pranešėja R. Cemnolonskienė Baudž. byla Nr.1A-464-81/08Teisėja D. Vogulienė Procesinio sprendimo kategorija:(S)2.4.6.KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLietuvos Respublikos vardu2008 m. rugsėjo 10 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Cemnolonskienės, teisėjų Romo Aikevičiaus, Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Vitai Beleckaitei, dalyvaujant prokurorei Renatai Staniulienei, gynėjui advokatui Ričardui Girdziušui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. S. gynėjo advokato Ričardo Girdziušo apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 3 d. nuosprendžio, kuriuo R. S. nuteistas už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baužiamojo kodekso /toliau- LR BK/ 138 str. 2 d. 8 p. padarymą laisvės atėmimo bausme 3 (trejiems) metams. Vadovaujantis LR BK 63str.1,4,9d. bausmes subendrinus su 2008-02-21 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu skirta bausme dalinio sudėjimo būdu galutinė bausmė skirta – laisvės atėmimas 3 metams šešiems mėnesiams.

Iš R. S. S. S. priteista 780,75 Lt turtinei žalai atlyginti ir 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Iš R. S. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos priteista 2978,00 Lt bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui – 412,84 Lt žalai atlyginti.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. S. nuteistas už tai, kad 2007-01-01 apie 18 val. prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), užpuolė S. S., kumščiu smogė jam vieną kartą į veidą, pataikydamas į dešiniąją akį. Nuo smūgio S. S. trenkė galva į parduotuvės sieną ir nugriuvo ant žemės. Tuomet R. S. spyrė į galvą, pataikydamas į veido dešinės pusės skruostikaulį. Po šio fizinio smurto S. S. pasigedo savo mobiliojo ryšio telefono „Samsung SGH-E610“ 600 Lt vertės. Ikiteisminis tyrimas R. S. veiką kvalifikavo pagal BK 180 str. l d.“

Šalies argumentai

Nuteistojo R. S. gynėjas advokatas R. Girdziušas apeliaciniu skundu prašo Kauno rajono apylinkės teismo 2008-06-03 apkaltinamąjį nuosprendį panaikinti ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį, nes neįrodyta, jog kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Nurodo, kad kaltinamasis aktas neatitiko Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso /toliau-LR BPK/ 219 str. reikalavimų ir dėl to pirmosios instancijos teismas neperdavė bylos prokurorui. Pagal kaltinamąjį aktą R. S. nusikalstama veika buvo kvalifikuota pagal BK 180 str. 1 d. Tuo tarpu Kauno rajono apylinkės teismas R. S. nuteisė pagal BK 138 str. 2 d. 8 p., t.y. už nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų. Tai rodo, kad teismas R. S. nuteisė dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, nors apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta ir taip buvo suvaržyta teisė į gynybą.

Pirmosios instancijos teismas perkvalifikuodamas nusikalstamą veiką pagal lengvesnį nusikaltimą numatantį baudžiamąjį įstatymą iš esmės pažeidė baudžiamojo proceso įstatymą, nes toks perkvalifikavimas susijęs su faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių pasikeitimu. Akivaizdžiai skiriasi nusikaltimų padarymo būdas, pasekmės, nusikaltimų motyvai, tikslai ir pan.

Be to, nesunkaus sveikatos sutrikdymo veiksmų atlikimo būdas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nėra konkrečiai išdėstytas įrodyta pripažintomis nusikalstamos veikos aplinkybėmis, nes nerašoma, kokiais konkrečiais veiksmais, kokius bei kurių organų sužalojimus padarė nuteistasis. Tai rodo, jog teismas, surašydamas apkaltinamąjį nuosprendį, nesilaikė LR BPK 305 str. 1 d. 1 p. nuostatų.

Pirmosios instancijos teismas pažeidė ir LR BPK 305 str. 1 d. 2p., nes apkaltinamajame nuosprendyje nepateikė motyvų, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus.

Be to, nors R. S. nebuvo pripažintas kaltu pagrobęs nukentėjusiojo mobilaus ryšio telefoną, tačiau iš nuteistojo buvo priteistas žalos atlyginimas už prarastą telefono aparatą.

Šalies argumentai

Neatkreiptas dėmesys, kad nukentėjusiojo S. S. teiginiai neatitinka bei prieštarauja kaltinimo pateiktai įvykių versijai. Po įvykio rašytame pareiškime, S. S. nurodė, kad vienas iš šešių ar septynių jaunuolių sudavė jam į veidą, griūdamas nuo smūgio jis vieną iš vaikinų užsivertė ant savęs, nugriuvusį jaunuoliai spardė, bet kiek ir kuris iš jų įspyrė, pasakyti negali. Buvo tamsu, jaunuolių gerai nematė, apibūdinti negali, atpažinti ar sudaryti foto robotą taip pat negalėtų. Analogiškai apie įvykį nukentėjusysis papasakojo apklausiamas liudytoju ( T. 1, b.l. 32 ). Duodamas parodymus po mėnesio ( T. 1, b.l. 33-34 ), jis jau tvirtino, kad jam į dešinę akį kumščiu smogė anksčiau matytas jaunuolis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) esančiame daugiabučiame name. Taip pat tiksliai apibūdino, kaip tas jaunuolis atrodė, parodė, kad jį mušė tik tas matytas vaikinas, kuris spyrė jam į dešinį skruostikaulį. Be to, neužtikrino, kad galėtų atpažinti šį jaunuolį iš nuotraukos, nes toje vietoje buvo tamsu, o jo regėjimas silpnas. Parodžius nukentėjusiajam R. S. nuotrauką kartu su trimis kitų asmenų nuotraukomis ( T. 1, b.l. 30-31 ), nukentėjusysis pareiškė, kad tiksliai atpažinti negali, nes jo silpnas regėjimas, nuotrauka nespalvota, bet iš visų panašiausias asmuo, pavaizduotas nuotraukoje Nr. 3. Pabrėžtina, kad pirmame asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo lape buvo parašyta, jog nuotraukoje Nr. 3 yra R. S.. Beje, R. S. nukentėjusiajam parodytas nebuvo, nes sulaikius R. S., pastarojo veide neva matėsi sužalojimai, tačiau jokių šią aplinkybę patvirtinančių medicininių duomenų nėra. Nukentėjusiajam ir R. S. buvo surengta akistata, kurios metu S. S. dar kartą pakeitė parodymus ir pareiškė, jog R. S. sudavė jam smūgį į veidą bei po kartą spyrė į šoną ir galvą. Dėl kitų šalia buvusių asmenų veiksmų S. S. nieko paaiškinti negalėjo. Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis parodymus pakeitė. Nurodė, kad jam buvo smogta, galva trenkėsi į sieną, griuvo ir pamatė, jog jam spiria, bei prarado sąmonę. Vėliau parodymai buvo pakeisti ir net nurodyta, kad kaltinamąjį iš veido atpažino tuo metu, kai šis jam spyrė. Taip pat duodamas parodymus nukentėjusiojo sūnus S. S. paaiškino, jog tėvas nežinojo, kas jį primušė. Apie tai, kad nukentėjusįjį sužalojo R. S., liudytojui tą patį vakarą pasakė pardavėjos, tačiau pastarosios teisme tokių liudytojo parodymų nepatvirtino. Liudytojas R. P. atlikęs pirminius tyrimo veiksmus, teisme teigė, jog nukentėjusysis jam nenurodė, kas jį užpuolė.

Pirmosios instancijos teismas nesiėmė priemonių pašalinti akivaizdžius prieštaravimus. Teisiamajame posėdyje nebuvo ištirti nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Baudžiamojo proceso įstatyme numatytų procesinių normų pažeidimas pademonstravo pirmosios instancijos teismo šališkumą. Kauno rajono apylinkės teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį nepaisydamas to, kad bylos faktiniais duomenimis neįrodyta, jog kaltinamasis dalyvavo padarant BK 138 str. 2 d. 8 p. nusikalstamą veiką.

Kolegija , išklausiusi proceso dalyvių nuomones: gynėjo, prašiusio apeliacinį skundą patenkinti dėl jame išsamiai išdėstytų motyvų, prokurorės, prašiusios skundo netenkinti ir palikti teismo nuosprendį galioti, sprendžia, kad apeliacinis skundas yra tenkintinas iš dalies.

Nagrinėdamas baudžiamąją bylą, apeliacinės instancijos teismas įstatymo nustatyta tvarka tikrina pirmosios instancijos priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas, teisėtumą ir pagrįstumą.

Šalies argumentai

Apeliantas skunde nurodo, kad LR BK 180 str. 1 d. ir LR BK 138 str. 2 d. 8 p. nurodyti nusikaltimai faktinėmis nusikalstamos veikos aplinkybėmis iš esmės skiriasi, todėl pirmosios instancijos teismui perkvalifikuojant nusikalstamą veiką į lengvesnį nusikaltimą, buvo būtina apie tai pranešti kaltinamajam, nes priešingai yra suvaržoma ir pažeidžiama teisė į gynybą.

Motyvuojamoji dalis

Kolegija pažymi, kad pagal LR BK 180 str. 1 d. asmuo atsako, jeigu panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą. Šio nusikaltimo būdingas požymis tas, kad nukentėjusiam atimama nuovoka, panaudojamas smurtas siekiant pagrobti svetimą turtą. Įrodinėtomis nusikalstamos veikos aplinkybėmis yra konkretus objektas – nuosavybė ir asmens sveikata, objektyvioji pusė – svetimo turto užvaldymas panaudojant smurtą, subjektyvioji pusė – tyčia, t. y. kaltiningas suvokia, kad turtas yra svetimas ir siekia jį užvaldyti.

Pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p. asmuo atsako, jeigu nesunkiai sužalojo arba susargdino žmogų dėl chuliganiškų paskatų. Kaip matyti iš šio straipsnio dispozicijos, šių nuskalstamų veikų aplinkybės iš esmės skiriasi, nes pastaruoju atveju turi būti nustatytas objektas – žmogaus sveikata, objektyvioji pusė – veikimas arba neveikimas, pasekmės – nesunkus sveikatos sutrikdymas, priežastinis ryšys tarp kaltininko veiksmų ir kilusių pasekmių, bei motyvai – chuliganiškos paskatos. Šių atskirų veikų pavojingo kėsinimosi gėriai iš esmės skiriasi, todėl įstatymų leidėjas šias nusikalstamas veikas reglamentuoja skirtinguose LR BK skyriuose. Pirmuoju atveju kaltininkas kėsinasi į svetimą nuosavybę, o antruoju atveju – žmogaus sveikatą. Todėl apelianto teiginys apeliaciniame skunde dėl teisės į gynybą pažeidimo pagrįstas, nes pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje iš esmės pasikeitė kaltinamajame akte išdėstytos įrodinėtinos nusikalstamos veikos aplinkybės.

Apeliantas skunde nurodo, kad kaltinamasis aktas neatitiko LR BPK 219 str. reikalavimų. Tačiau apeliacinės instancijos teismo posėdyje išanalizavusi prokuroro kaltinamojo akto turinį vadovaujantis LR BPK 219 str., kolegija pažymi, kad prokuroras nepažeidė esminių šio dokumento turiniui keliamų reikalavimų, todėl apelianto teiginys dėl kaltinamojo akto neatitikimo baudžiamojo įstatymo nustatytoms normoms atmestinas.

Nuteistojo R. S. gynėjas apeliaciniame skunde taip pat ginčija teismo šališkumą tiriant nusikalstamos veikos aplinkybes ir vertinant byloje surinktus įrodymus, nepašalinus prieštaravimų ir nenurodant motyvų.

Teismo nešališkumo principas įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., BPK 44 str. 5 d. Dėl teismo nepriklausomumo ir nešališkumo principų yra ne kartą pasisakę Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas. Teismo nešališkumo principo turinyje svarbiausia yra tai, kad nagrinėjantis bylą teismas su abiem proceso šalimis elgtųsi vienodai.

Pagal LR BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami vadovaujantis LR BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

LR BPK 305 str. 1 d. 1 p. nurodyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstoma: 1) įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, t. y. nurodoma jos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; 2) įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus; 3) nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Vadovaudamasis LR BPK 305 str. 1 d. 1–3 p. teismas privalo apkaltinamajame nuosprendyje išdėstyti įrodyta pripažintas nusikalstamos veikos aplinkybes, nurodant ne tik jos padarymo vietą, laiką, bet ir būdą, padarinius bei kitas svarbias aplinkybes, įrodymus, kuriais teismas grindžia savo išvadas bei motyvus, kuriais vadovaudamasis jis atmeta kitus įrodymus, o nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvus bei išvadas pagrįsti surašant išsamius motyvus. Šiuos įstatyme numatytus reikalavimus pirmosios instancijos teismas pažeidė.Nuosprendžio nustatomojoje dalyje nenurodyta nusikalstama nuteistojo R. S. šiuo nuosprendžiu pripažinta padaryta, kvalifikuota pagal LR BK 138str.2d.8p., veika. Tai esminis baudžiamojo proceso normų pažeidimas. Tai, kas nurodyta skundžiamo nuosprendžio nustatomojoje dalyje , neatitinka ir prieštarauja teismo padarytoms išvadoms dėl nusikalstamų veiksmų kvalifikacijos. Teismas netyrė ir nevertino šio nusikaltimo, numatyto LR BK 138str.2d.8p. dispozicijos elementų.

Teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje nenurodydamas, ar nuteistasis pasisavino nukentėjusiojo mobiliojo ryšio telefoną priteisė iš nuteistojo R. S. žalą už prarastą telefoną, nors kaip pats pirmosios instancijos teismas toliau nurodė: „nėra įrodymų, kad R. S. būtų pagrobęs S. S. mobiliojo ryšio telefoną“.

Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde išdėstyti motyvai dėl nuteistojo, nukentėjusiojo parodymų prieštaringumo, jų analizės, liudytojų parodymų vertinimo yra pagrįsti, tačiau apeliacinės instancijos teismas šiuo metu jų neanalizuoja.

Minėtų faktų bei kitų baudžiamojoje byloje duomenų patikrinimas ir įvertinimas yra būtinas tiek nukentėjusio, tiek ir nuteistojo veiksmų teisėtumo ar neteisėtumo pagrindimui, konflikto išprovokavimo subjekto(-ų) nustatymui, nuteistojo inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagrindimui ir kitų aplinkybių nustatymui.

Netikrindamas ir įstatymo nustatyta tvarka objektyviai nevertindams nuteistojo R. S. kaltę pagrindžiančių ir teisinančių įrodymų, pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas nuskalstamos veikos sudėtį konstatavo nuteistojo kaltę ir taip pademonstravo išankstinės nuomonės turėjimą. O išankstinės nuomonės turėjimas visada rodo teismo šališkumą.

Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomosios dalies surašymui BPK 305 str. nustatyti konkretūs turinio reikalavimai teismui yra privalomi. Apkaltinamasis nuosprendis, surašytas pažeidus LR BPK 305 str. reikalavimus, negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas keliančiais abejones duomenimis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje pažeidė LR BPK 20 str. 5 d. nuostatas, nes teismo apkaltinamajame nuosprendyje suformuluotos išvados neparemtos išsamiu bylos aplinkybių nustatymu – teismo ištirti įrodymai neleidžia daryti išvados, kad buvo nustatytos visos baudžiamojoje byloje įrodinėtinos aplinkybės. Bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas, padarydamas esminius LR BPK pažeidimus, kas sukliudė teismui išsamiai ir objektyviai pagal savo vidinį įsitikinimą išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą ir dėl to galimybės šiuos teismo pažeidimus ištaisyti apeliacinės instancijos teisme nėra, todėl baudžiamoji byla grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 4 p.,

nutaria:

-nuteistojo R. S. gynėjo advokato Ričardo Girdziušo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies;

-Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 3 d.nuosprendį panaikinti , bylą perduoti iš naujo nagrinėti teismui.

Kolegijos pirmininkė teisėja Regina CemnolonskienėTeisėjai Romas AikevičiusKęstutis Dargužis