- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-06-13
- Bylos Nr.
- 1-180-448/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-03-2-00082-2017-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Asta Jakučiūnienė
- Nukentėjusysis
- O. N.
- Kaltinamasis
- S. T.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.1Bausmės paskirtis (BK 41 str.)
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.2Bausmės skyrimas asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą (BK 55 str.)
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
- 2.1.16.1.9Rašytinis pasižadėjimas neišvykti (BPK 136 str.)
- 2.1.16.1.13Kardomosios priemonės panaikinimas ar pakeitimas (BPK 139 str.)
- 2.3.6.4.1Nuosprendžių rūšys (BPK 303 str.)
- 2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)
- 2.3.6.4.3Įžanginei nuosprendžio daliai keliami reikalavimai (BPK 304 str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
kaltinamosios gynėjui advokatui A.V. P.;
viešame teismo posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. T., gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, aukštesniojo išsilavinimo, dirbanti (duomenys neskelbtini), susituokusi, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
S. T. 2017 m. sausio 21 d. apie 16 val. 30 min. Alytuje, Kurorto gatvėje, prie tvoros, skiriančios (duomenys neskelbtini) namų sklypų ribas, panaudojo fizinį smurtą prieš kaimynę O. N.-tyčia sudavė jai vieną smūgį sniego kastuvu į galvą, tuo padarydama nukentėjusiajai O. N. nežymų sveikatos sutrikdymą dėl kraujosruvos odoje ir poodyje kaktos dešinėje.
Apklausta kaip kaltinamoji, S. T. kalta neprisipažino ir paaiškino, kad 2017 m. sausio 21 d. su vyru A. prie savo namo (duomenys neskelbtini) kepė šašlykus, buvo 20 metrų nuo pastatų ir tvoros. Pamatė, kad nukentėjusioji į T. kiemą iš savo sklypo (duomenys neskelbtini) sniego kastuvu meta sniegą. Kaltinamoji prie nuketėjusiosios nėjo, o jos vyras nuėjo nukentėjusiajai pasakyti, kad ši nemestų sniego. Kaltinamoji po to pasiėmė šašlykus ir nuėjo į kambarį. Dukrai sekmadienį pasakė, kuo yra kaltinama. Tą dieną daugiau nukentėjusiosios nematė, matė sekančią dieną 7 val., kai nukentėjusioji ėjo į bažnyčią. Sužinojo, kuo yra kaltinama, kai pirmadienį pas ją atėjo policijos pareigūnas ir liepė ateiti pasikalbėti į policiją.
Nurodo, kad ji nieko nedarė, o buvo apšmeižta. Kodėl nukentėjusioji nurodė, kad kaltinamoji jai sudavė, nežino, bet nukentėjusioji pastoviai kuo nors nepatenkinta, dėl asmeninių priežasčių priešiškai nusistačiusi, ji šmeižia, kad T. sukėlė gaisrą, nors jie dėl to buvo nekalti. Nukentėjusioji galėjo pati susižaloti, valydama sniegą nuo šiltnamio.
Apklausta nukentėjusiąja, O. N. parodė, kad 2017 m. sausio 21 dieną po pietų ji buvo savo kieme adresu (duomenys neskelbtini), valė griovelį, kur nubėga ištirpusio sniego vanduo, sniegas tik prie pat vartų buvo likęs neištirpęs. Ji buvo maždaug pusmetrio atstumu nuo tvoros. Ji šlavė pasilenkusi, kelis kastuvus sniego, kuris jai trukdė, permetė per vartus ant savo įvažiavimo, galėjo būti, kad gal ir prie kaimynų T., gyvenančių adresu (duomenys neskelbtini), vartų ji numetė sniegą. T., buvo savo kieme. Kai ji permetė sniegą ir vėl pasilenkė, išgirdo balsus, atsitiesė ir T. tiesiai per tvorą sniego kastuvu jai sudavė į galvą. Po smūgio ji susiūbavo, bet nenukrito, nes buvo pasirėmusi ant kastuvo. Kadangi atrodė, kad T. jai vėl trenks, ji kastuvu bandė užsidengti. Tuomet priėjo T. vyras, paėmė iš T. kastuvą, atidarė vartus ir pradėjo į nukentėjusiosios kiemą kasti sniegą sakydamas: „ar šitaip gerai bus?“. Nukentėjusiajai labai skaudėjo, iššoko guzas. Ji dar kelis kastuvus sniego metė atgal T. vyrui, bet kadangi labai skaudėjo, nuėjo namo, nuėjo ir T. Ji nepagalvojo, kad reikia kviesti policiją, kitų kaimynų irgi nebuvo namuose. Jos vaikų taip pat nebuvo savo namuose-ir sūnus, ir dukra buvo išvažiavę. Namuose ji kentė skausmą, niekur daugiau nesikreipė. Smūgis buvo stiprus, buvo kraujosruva ir guzas, o paskui ir po akim buvo kraujosruvos.
Nukentėjusioji nurodo, kad kai į jų gatvę atveža pieno, gatvėje jo pirkti susirenka kaimynai. Jie pamatė, kad ji sumušta, ji jiems kitą dieną papasakojo, kas atsitiko. Pasakė, kas ją sužalojo, rodė sužalojimą, nes matėsi, kad yra kraujosruvos, nors ji ir su kepure buvo. O. K. sužalojimą ji rodė bažnyčioje. Sekančią dieną, sausio 22 dieną, sekmadienį, atvažiavo nukentėjusiosios dukra, pamatė sužalojimus ir iš karto nuvežė pas gydytojus.
Buvo atėjęs policininkas, klausinėjo, užrašė. Ji pasirašė tai, ką pareigūnas surašė. Antrą kartą moteris buvo atėjusi, ji fotografavo. Kada pareigūnai buvo atėję, nepamena.
Su kaimynais ji nesipyksta, nekonfliktuoja, o su T. anksčiau irgi neteko konfliktuoti, bet pykosi dėl gatvėje išjungtos elektros, dėl to, kad nukentėjusioji nukasa sniegą tam, kad galima būti nuvežti šiukšlių konteinerį, o T. sniegą atgal numeta. Kažkada pykosi dėl pas ją kilusio gaisro.
Nurodė, kad negalėjo būti taip, kad nugriuvo ir susimušė ir taip susižalojo, nes tokiu atveju ji kitų nekaltintų. Pagal savo amžių ji dar stipri, spėja atsiremti ar susilaikyti, o taip griūti, kad mėlynės atsirastų, nėra buvę.
Apklausta kaip liudytoja, O. K. parodė, kad pažįsta ir nukentėjusiąją, ir kaltinamąją. Buvo sekmadienis, ji su nukentėjusiąja ėjo iš bažnyčios. Liudytoja į bažnyčią eina sekmadieniais apie 7 val., užima nukentėjusiajai vietą. Joms einant, nukentėjusioji buvo su berete. Ji liudytojai pasakė, kad jau galėjo būti negyva ir pakėlė kepurę. Ant smilkinio buvo kraujosruva, ji dar nebuvo pageltonavusi, buvo didelis guzas, link akies kraujosruvos dar nebuvo. Nukentėjusiojo papasakojo, kad ją sumušė kaimynė-davė per galvą sniego kastuvu. Ji pasakojo, kad kasė sniegą ir pajautė smūgį į galvą. Sakė, kad ją sužalojo arčiausiai gyvenanti kaimynė, kuri gyvena kairėje pusėje nuo įvažiavimo. Kodėl jai sudavė, nukentėjusioji nesakė, tik minėjo, kad ji kasė sniegą. Nukentėjusioji sakė nieko nedarys, niekam nesiskųs dėl sumušimo, liudytoja jai patarė skambinti sūnui, tačiau nukentėjusioji sūnui nenorėjo sakyti.
Vėliau nukentėjusioji kelis sekmadienius į bažnyčią nėjo. Po kurio laiko, kai jos susitiko, nukentėjusioji papasakojo, kad atvažiavo jos dukra, pamatė jos sužalojimą ir ją nuvežė į ligoninę. Nukentėjusioji po įvykio skundėsi, kad jai pradėjo dažniau skaudėti galvą, nors anksčiau tuo nesiskųsdavo.
Apklausta kaip liudytoja, N. S. parodė, kad su nukentėjusiąją ir kaltinamąja yra kaimynės. Kartu su kitais 5-6 kaimynais pirmadienį buvo atėjusi į gatvę pirkti pieno, buvo ir nukentėjusioji. Nukentėjusioji parodė kraujosruvą ir sakė, kad ją šeštadienį „šiūpeliu“ sumušė kaimynė S. Galvoje nukentėjusiajai buvo pažaliavęs, apgeltęs guzas. Nei liudytoja, nei kiti buvę kaimynai nesiaiškino sumušimo aplinkybių. Liudytoja nežino, ar kaltinamoji ir nukentėjusioji pykdavosi tarpusavyje. Nurodo, kad tokias pačias aplinkybes nurodė ir tada, kai ją apklausė atvykęs policijos pareigūnas.
Liudytojas A. T., kaltinamosios sutuoktinis, parodymus duoti sutiko ir parodė, kad įvykio dieną savo namo kieme kepė šašlykus ir ten, kur eina nukentėjusiosios takas prie namo, pamatė, kad ji įmėtė kelis kastuvus sniego pas juos į kiemą. Liudytojas nukentėjusiąją perspėjo, kad taip negalima daryti, kad ji nemestų sniego į kiemą ir toliau nuėjo kepti. Kai kepė šašlykus, jo žmona buvo garaže ir prie šašlykinės, prie nukentėjusiosios nebuvo priėjusi. Kastuvas buvo garaže, tą dieną juo nesinaudojo.
Nurodo, kad jo žmoną nukentėjusioji apšneka, nes jie pykdavosi. Nukentėjusiosios namuose maždaug prieš 10 metų kilo metų gaisras ir ji šmeižė, kad T. tą gaisrą sukėlė, nors yra gaisrininkų pažyma, kad nuo nukentėjusiosios namo kilo gaisras. Nuo to laiko nukentėjusioji buvo nepatenkinta, kad T. dukros automobilis statomas ne vietoje ir trukdo pravažiavimui, turėjo ir kitokių pretenzijų.
Apklausta kaip liudytoja, G. T. parodė, kad nukentėjusioji-jos motina. Sekmadienį, atvažiavusi aplankyti mamos, pamatė galvoje guzą ir mėlynę. Paklausus, kas atsitiko, mama papasakojo, kad kaimynė S. jai kirto sniego kastuvu į galvą. Mama pasakojo, kad ji šlavė sniegą, valė griovelį ir permetė kelis sniego kastuvus per tvorą, ties varteliais. Kai vėl pasilenkė, išgirdo kaimynės S. ir jos vyro balsus ir kai kėlėsi, S. jai kirto į galvą kastuvu. S. vyras, atidaręs mamos vartus, į kiemą įmetė kelis kastuvus sniego ir paklausė: „ ar taip bus gerai?“. Tada visi išsiskirstė. Liudytoja mamos klausė, kodėl ši nepaskambino iš karto jai, mama atsakė, kad ji buvo pasimetusi. Mamą liudytoją nuvežė į ligoninės priėmimo skyrių. Kraujosruva kuo toliau, tuo labiau plėtėsi. Po įvykio jai mama sakė, kad ji prasčiau girdi, atmintis susilpnėjusi.
Tarp mamos ir T. buvo nesutarimų dėl šviesos, nes T. išsukdavo lempą iš apšvietimo stulpo, kadangi jiems šviesdavo į langus. Mama buvo prašiusi T., kad automobilį statytų taip, kad kitiems pravažiuoti netrukdytų. Didesnių konfliktų ir barnių tarp mamos ir kaimynų tikrai nebuvo.
Apklausta kaip liudytoja, J. Č., kaltinamosios dukra, parodymus duoti sutiko ir parodė, kad pažįsta nukentėjusiąją, ji – kaimynė. Jos nebendrauja, nesisveikina. Nukentėjusioji jai yra grasinusi, kad sugadins, apibraižys ne vietoje pastatytą automobilį, buvo išvadinusi necenzūriniais žodžiais. Pirmą kartą apie nukentėjusiosios sumušimą sužinojo sekmadienį, kai buvo namuose pas tėvus ir išsikalbėjo su tėvais, jie pasakė, kad buvo toks įvykis. Jai tėvai pasakojo, kad matė, kaip nukentėjusioji kasė sniegą ir metė į tėvų kiemą. Apie pareiškimą liudytoja sužinojo, kai į namus atvyko policija. Jos motina kaimynei tikrai negalėjo suduoti, nes ji turi neįgalumą, jos abu klubai, rankos sužaloti.
Apklausta kaip liudytoja, R. K. parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), pažįsta nukentėjusią. Su ja santykiai buvo labai geri, anksčiau jokių priekaištų jai nebuvo, tačiau kaltinamoji dažnai ateidavo pasiguosti ir ji negražių dalykų papasakodavo apie nukentėjusiąją, kad ši kaltinamosios atžvilgiu vartodavo keiksmažodžius. Liudytojos atžvilgiu nukentėjusioji elgėsi tinkamai. Nukentėjusiosios sužalojimo nematė, sužinojo apie tai iš kaimynų. Kadangi labai gerai pažįsta kaltinamąją, nurodo, kad ji tikrai jokiu būdu negalėjo ryžtis trenkti su kastuvu, nes ji net negali pakelti kastuvo.
Pareiškimu (bylos lapas (toliau-b. l.) 13) O. N. praneša apie jos atžvilgiu įvykdytą nusikalstamą veiką, pridedama sužalojimo fotonuotrauka (b. l. 14,15).
Tarnybiniame pranešime dėl telefoninio pranešimo nurodoma, kad 2017 m. sausio 22 d. gautas ligoninės priėmimo skyriaus pranešimas, kad į skyrių kreipėsi O. N., kuri paaiškino, kad ją sumušė kaimynė O. T., nustatyta kraujosruva kaktos srityje.
Iš medicinos dokumentų išrašo matyti, kad 2017 m. sausio 22 d. 16 val. 46 min. į ligoninės priėmimo skyrių kreipėsi O. N., kurią prieš 1 parą sužalojo kaimynė T. Nustatyta dešinėje galvos pusėje-kaktos srityje poodinė kraujosruva, 5x6 cm.
Specialistas išvadoje Nr. G183/2017 (06) nurodo, kad O. N. kliniškai nustatyta kraujosruva odoje ir poodyje kaktos dešinėje pusėje, sužalojimas padarytas veikiant kaktos dešinę pusę kietu buku žalojančiu daiktu, neatmetama sužalojimo padarymo galimybė, smogiant sniego kastuvu; sužalojimas kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l.) 35-36).
Nukentėjusioji O. N. parodymų patikrinimo vietoje metu parodė įvykio aplinkybes, tai fiksuota šio proceso veiksmo protokole (b. l. 41-42).
Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodoma, kad S. T. pateikė sniego kastuvą, šis daiktas apžiūrėtas ir aprašytas (b. l. 29-31)
Motyvuojamoji dalis
Pagal O. N. pareiškimą policijos pareigūnas atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (b. l. 6), prokuroro nutarimu šis nutarimas panaikintas ir pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (b. l. 1).
Nors S. T. neprisipažino padariusi nežymų sveikatos sutrikdymą O. N., tačiau jos kaltė dėl to įrodyta.
O. N. tuoj po įvykio, t. y. 2017 m. sausio 23 d., pirmadienį, pareiškimu kreipiasi į policijos įstaigą ir išdėsto jos sužalojimo aplinkybes-kad S. T. ją sumušė kastuvu. O. N. parodymai nekito nuo bylos tyrimo pradžios, ji ir teisme vienodai aiškino S. T. prieš ją panaudoto smurto aplinkybes, veiksmų eiliškumą, nustatytų sužalojimų mechanizmą ir jie tiesiogiai sutampa su specialisto išvadoje nustatytais sužalojimais. O. N. parodymais netikėti nėra pagrindo ir jie laikomi įrodymais.
S. T. neprisipažino, kad ji fiziškai kontaktavo su O. N., ji tik teigė, kad įvykio dieną ji su savo vyru A. T. buvo kieme, vyras kepė šašlykus, o kaltinamoji tik iš toli matė O. N., kuri kasė savo sklype sniegą ir kelis kastuvus numetė į T. sklypą.
Tuoj po įvykio pareiškime nukentėjusioji O. N. nurodo kaltinamąja smurtavus jos atžvilgiu-kastuvu sudavus jai į galvą. Šiame pareiškime ji paaiškina ir įvykio aplinkybes-kad 2017 m. sausio 21 d. ji valė nuo sniego savo sklypą, kelis kastuvus išmetė į gatvę, kaimynė S. jai per tvorą iš savo sklypo kirto kastuvu per galvą, S. vyras A. pradėjo kasti nuo gatvės sniegą ir metė į nukentėjusiosios kiemą. Taigi tuoj po įvykio jau yra aiškus pranešimas dėl smurto.
2017 m. sausio 22 d. gautas ligoninės priėmimo skyriaus pranešimas, kad kreipėsi O. N. nurodydama, kad ją sumušė kaimynė T., nustatyta kraujosruva kaktos srityje, iš medicinos dokumentų išrašo matyti, kad 2017 m. sausio 22 d. 16 val. 46 min. į ligoninės priėmimo skyrių kreipėsi O. N., kurią prieš 1 parą sužalojo kaimynė T.. Nustatyta dešinėje galvos pusėje-kaktos srityje poodinė kraujosruva, 5x6 cm.
Teismo medikas savo išvadoje nurodo, kad O. N. nustatyta kraujosruva odoje ir poodyje kaktos dešinėje pusėje, sužalojimas padarytas veikiant kaktos dešinę pusę kietu buku žalojančiu daiktu, neatmetama sužalojimo padarymo galimybė, smogiant sniego kastuvu. Taigi medikai nustatė, kad O. N. buvo sužalota, sužalojimas lokalizuojasi kaktoje ir jis galėjo būti padarytas kastuvu.
Šios objektyvios išvados pagrindžiamos ir liudytojų, kurie matė sužalojimo žymes, parodymais. Sužalotą nukentėjusiosios kaktą matė eilė liudytojų. Liudytoja N. S. nurodė, kad ji pirmadienį buvo atėjusi į gatvę pirkti pieno, matė kaimynę O. N., ši rodė kraujosruvą ir pasakojo, kad ją šeštadienį „šiūpeliu“ sumušė kaimynė S. O. N. galvoje buvo guzas. Apie tai, kad šeštadienį buvo sumušta kaimynės, O. N. pasakojo ir liudytojai O. K., kuri paliudijo, kad sekmadienį joms einant iš bažnyčios, O. N. pasiguodė, kad galėjo jau būti negyva ir, pakėlusi kepurę, parodė dar nepageltonavusią kraujosruvą ant smilkinio, buvo didelis guzas. Liudytojai O. N. nurodė, kad ją sužalojo artimiausiai gyvenanti kaimynė-ji sudavė kastuvu per galvą. Liudytoja patarė O. N. pranešti sūnui ir kažką daryti dėl sužalojimo. Pati nukentėjusioji O. N. nurodė, kad ji kelis kastuvus sniego numetė prie T. vartų, pasilenkusi toliau kasė, tuomet išgirdo balsus, o atsilenkusi pamatė T., kuri per tvorą kastuvu jai trenkė per galvą.
Kaltinamosios sutuoktinis liudytoju apklaustas A. T. nurodė, kad jo žmona įvykio dieną nebuvo priėjusi prie nukentėjusiosios, prie nukentėjusiosios buvo priėjęs tik jis pats po to, kai O. N. į jų sklypą metė nukastą sniegą, jis O. N. įspėjo, kad ši taip nedarytų. Šio liudytojo parodymai kritikuojami, nes kadangi jis yra kaltinamosios sutuoktinis, akivaizdu, kad teisme davė parodymus, teisinančius savo šeimos narę.
O. N. dukra G. T. parodė, kad ji atvažiavo pas mamą sekmadienį ir mamos galvoje matė guzą ir kraujosruvą, jai mama pasakojo, kad jai sniego kastuvu šeštadienį į galvą sudavė kaimynė S. G. T. nuvežė O. N. į priėmimo skyrių ir iš medicinos dokumentų išrašo matyti, kad į ligoninę O. N. buvo nuvežta sekmadienį-būtent tą dieną, kai nukentėjusioji O. K. pasiguodė buvusi sumušta. O. N. priėmimo skyriuje dešinėje galvos pusėje-kaktos srityje buvo nustatyta didelė poodinė kraujosruva. Atkreipiamas dėmesys, kad medikams O. N. įvardino ją sužalojusį asmenį, nes medicinos dokumentų išraše pažymima, kad O. N. nurodė, kad ją sumušė kaimynė T.
Byloje kaltinamosios gynybos prašymu liudytojomis buvo apklaustos R. K. ir kaltinamosios dukra J. Č.. R. K. įvykio nematė, liudytojai kaltinamoji pasakojusi, kad nukentėjusioji kaltinamosios atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius.
Liudytoja J. Č., sutikusi duoti parodymus, nurodė, kad ji nebendrauja su kaimyne nukentėjusiąja, nes ši ją vadino necenzūriniais žodžiais, grasino subraižyti jos ne vietoje pastatytą automobilį. Jos motina negalėjo suduoti kaimynei nukentėjusiajai, nes motina yra neįgali. J. Č. parodymai turi būti vertinami kritiškai ne tik dėl to, kad ji yra kaltinamosios dukra, suinteresuota duoti teisinančius parodymus, bet ir dėl to, kad ji nurodė realiai nebuvusią aplinkybę-teisme paaiškino, kad apie nukentėjusiosios sumušimą jai tėvai papasakojo tuoj po įvykio, sekmadienį, tačiau pati kaltinamoji nurodė, kad apie tai, kad ji neva tai sumušė nukentėjusiąją, ji sužinojo tik gerokai vėliau, kitą savaitę, kai buvo iškviesta pas policijos pareigūną aiškintis įvykio aplinkybių.
Nukentėjusioji O. N. byloje nepateikė jokio ieškinio dėl nusikalstama veika jai padarytos žalos atlyginimo. Šis faktas įrodo, kad ji nenori iš įvykio turtinės naudos, materialinio suinteresuotumo neturi. Tai tik patvirtina, kad nukentėjusioji nurodė įvykio aplinkybes, realiai vykusiais.
Aukščiau aptartu įrodyta, kad S. T. sniego kastuvu sudavė O. N. ir nežymiai jai sutrikdė sveikatą. S. T. veikė tyčia, suvokdama, kad suduodama smūgį senyvo amžiaus O. N. į gyvybiškai svarbų organą-galvą, sukelia realų pavojų ne tik asmens sveikatai, bet ir gyvybei. S. T. numatė, kad savo veiksmais galėjo žmogų sužaloti, tai suvokė, nors ir nenorėjo žalingų padarinių, tačiau sąmoningai leido jiems atsirasti. Tarp kaltinamosios veiksmų-smūgio kastuvu O. N. ir atsiradusių padarinių-nežymaus sveikatos sutrikdymo-yra priežastinis ryšys, nes būtent kaltinamosios veiksmu O. N. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.
Įrodyta, kad S. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamosios S. T. atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nėra. S. T. padaryta nusikalstama veika nepriskiriama prie sunkių (BK 11 straipsnis). Ji anksčiau nėra teista, administracine tvarka nebausta, yra dirbanti. Bausmės tikslai–sulaikyti asmenis nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, nubausti šias veikas padariusį asmenį, apriboti ar atimti galimybes nuteistajam daryti naujas nusikalstamas veikas-gali būti pasiekti neatėmus S. T. laisvės ir neizoliavus jos nuo visuomenės, todėl BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta terminuoto ar trumpalaikio laisvės atėmimo bausmė jai neskiriama. Jai neskiriami ir viešieji darbai, nes S. T. yra dirbanti ir tokios bausmės atlikimas bus nesuderinamas su jos darbu. S. T. skiriamas laisvės apribojimas su įpareigojimais.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302 – 305 straipsniais, 307 straipsniu,
nusprendžia:
S. T. pripažinti kalta dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jai laisvės apribojimą 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.
S. T. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui paduodant skundą Alytaus rajono apylinkės teisme.