- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2008-06-13
- Bylos Nr.
- I-3315-121/2008
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Bronius Januška (pirm.), Arūnas Dirvonas, Nijolė Šidagienė (pran.)
- Pareiškėjas
- V. U.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės-, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos, Vilniaus, Lietuvos, Lietuvos valstybės, atstovaujamos KD
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Arūno Dirvono, Broniaus Januškos (kolegijos pirmininkas), Nijolės Šidagienės (pranešėja), sekretoriaujant Aistei Juchnevičiūtei, dalyvaujant pareiškėjui V. U., atsakovų ir atsakovės- Lietuvos valstybės- atstovams Ritai Bublienei ir Česlovui Jociui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. U. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos ir Vilniaus 2-ųjų pataisos namų, Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos, Vilniaus 2-iems pataisos namams dėl sprendimų panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nust a t ė:
Šalies argumentai
pareiškėjas prašo teismo: 1) panaikinti Vilniaus 2-ųjų pataisos namų (PN) direktoriaus 2008-03-05 nutarimą Nr. 28-192, 2008-03-12 nutarimą Nr. 28-206 ir 2008-03-13 nutarimą Nr. 28-205 kaip nepagrįstus ir neteisėtus; 2) įpareigoti Vilniaus 2-ųjų PN administraciją spręsti teisėtai klausimą dėl jo paskyrimo į būrį, kur jis gali gyventi; 3) panaikinti Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos (KD) 2008-04-01 sprendimus Nr. 2S-1032, Nr. 2S-1035, Nr. 2S-1043 kaip neteisingus ir neobjektyvius; 4) priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus 2-ųjų PN, 300 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos KD, 300 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Paaiškina, kad 600 000 Lt neturtinė žala padaryta PN direktoriaus nutarimais jam nepagrįstai paskirtomis nuobaudomis: 2008-03-05 nutarimu Nr. 28-192- uždarymu 7 paroms į baudos izoliatorių, 2008-03-12 nutarimu Nr. 28-206- perkėlimu iš paprastosios grupės į drausmės grupę šešiems mėnesiams, 2008-03-13 nutarimu Nr. 28-205- perkėlimu į kamerų tipo patalpas 2 mėnesiams ir dėl KD netinkamų sprendimų, nagrinėjant jo skundus dėl visų nurodytų nuobaudų panaikinimo. Nuobaudos jam paskirtos neištyrus visų įvykio, dėl kurio jis buvo nubaustas, aplinkybių. 2008-03-04 jis atsisakė eiti į PN 1 korpuso 402 gyv. patalpą ir buvo uždarytas į baudos izoliatorių 24 valandoms. Savo paaiškinime jis nurodė, jog atsisako eiti į 1 korpusą, bet priežasčių nenurodė, ir prašė pervesti jį į 2 korpusą, tačiau per laikotarpį, kurį jis buvo laikomas uždarytas baudos izoliatoriuje, siekiant išsiaiškinti jo atsisakymo priežastis, pas jį nebuvo atėjęs joks pareigūnas. Skiriant jam 2008-03-05 nuobaudą- uždarymą 7 paroms į baudos izoliatorių- jis nebuvo pristatytas nei į drausmės komisiją, nei pas pareigūną, kuris priėmė sprendimą jį nubausti, tokiu būdu buvo pažeista nuobaudų skyrimo tvarka – Vidaus tvarkos taisyklių 205 ir 242 punktai bei Europos kalėjimų taisyklių IV dalies 56.1, 56.2 , 57.1 punktai, 57.2 a) p., b) p., 59 p. c) p., 60.1, 60.2 ir 60.4 punktai, nes jis neturėjo galimybės nei paaiškinti žodžiu, nei apsiginti. Nuobauda jam paskirta nepagrįstai, o PN administracijos veiksmai- neteisėti, neatitinka LR bei tarptautinių teisės aktų reikalavimų. Dėl PN direktoriaus 2008-03-12 nutarimu paskirtos nuobaudos paaiškino, kad, pasibaigus 2008-03-05 nutarimu paskirtos nuobaudos vykdymo laikui, jam vėl buvo liepta eiti į 1-jį korpusą, tačiau jam atsisakius tai daryti, pareiškėjas buvo pristatytas drausmės komisijai ir PN direktorius 2008-03-12 nutarimu skyrė jam perkėlimą iš paprastosios grupės į drausmės grupę šešiems mėnesiams. Ir ši nuobauda jam paskirta neteisingai, nepagrįstai ir neteisėtai, nes atsisakymas nėra nei drausmės, nei režimo pažeidimas, į drausmės grupę jis pervestas pažeidžiant nuobaudų skyrimo tvarką bei Europos kalėjimų taisyklių IV dalies beveik visus punktus. Jam atsisakius eiti į drausmės grupę, PN direktorius 2008-03-13 nutarimu skyrė perkėlimą į kamerų tipo patalpas 2 mėnesiams, ši nuobauda jam paskirta neteisėtai ir nepagrįstai, nes ją skiriant taip pat buvo pažeista nuobaudų skyrimo tvarka- jis nebuvo iškviestas nei į drausmės komisiją, nei pas pareigūną, skyrusį šią nuobaudą, dėl ko jam nebuvo suteikta galimybė paaiškinti priežastis bei apsiginti. Dėl neteisėtų, nepagrįstų ir neteisingų PN administracijos veiksmų jis patyrė didelę nervinę įtampą, stresą, depresiją, dideles kančias, sutriko jo miegas, tokiu būdu jis kankinamas jau devynis mėnesius. Nurodyti PN administracijos veiksmai atitinka Europos konvencijos 3 straipsnį, o kadangi nuobaudos paskirtos jam neprasikaltus, patirtą neturtinę žalą vertina po 100 000 Lt už kiekvieną neteisėtai paskirtą nuobaudą. KD jo skundus išnagrinėjo formaliai ir priėmė nepagrįstus bei neteisėtus sprendimus, kuriais jo skundus atmetė, o atliktas jo skundų tyrimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 2 bei 4 straipsnių reikalavimų, nes remiamasi tik PN administracijos pateikta medžiaga. Dėl tokių KD veiksmų jis patyrė nervinį stresą, pergyvenimus, pažeminimą, ilgalaikį nuotaikos pablogėjimą, nervinės sistemos pažeidimus, o kadangi bausmę atlieka ne tokiomis sąlygomis, kokios jam priklauso, per tą laiką negalėjo bendrauti su savo šeima ir eiti į pasimatymus, todėl jam turi būti atlyginta patirta neturtinė žala (b.l.2-4).
Atsiliepimas
Atsakovas bei atsakovės- Lietuvos valstybės- atstovas Vilniaus 2-ieji pataisos namai prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškina, jog Bausmių vykdymo kodekso (BVK) 12 str.1 ir 2 dalių, 110 str.1 d.1 ir 2 punktų nuostatos įtvirtina nuteistųjų pareigą laikytis įstatymų reikalavimų ir jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos ar pareigūno nurodymus ir įsakymus (Vilniaus apygardos administracinis teismo (VAAT) adm.byla Nr.I-16-561/08). 2008-03-04 buvo surašytas tarnybinis pranešimas dėl drausmės pažeidimo, kad nuteistasis V. U., atlikęs nuobaudą baudos izoliatoriuje, 2008-03-04 apie 18.30 val. atsisakė eiti į jam paskirtą 7 būrį. Kadangi pareiškėjas tokiu savo elgesiu pažeidė BVK 110 str. 1 ir 2 punktų reikalavimus, Vilniaus 2-ųjų PN direktoriaus 2008-03-05 nutarimu Nr. 28-192 jam buvo skirta nuobauda- uždarymas septynioms paroms į baudos izoliatorių. 2008-03-11 apie 18.40 val. pareiškėjui vėl atsisakius eiti į jam paskirtą būrį vėl buvo surašytas tarnybinis pranešimas Nr. 43-300, siekiant išsiaiškinti atsisakymo eiti į paskirtą būrį priežastis bei sudaryti galimybę nuteistajam tinkamai pasiaiškinti, pareiškėjas 2008-03-12 buvo pakviestas į Drausmės komisijos posėdį, kur konkrečių atsisakymo eiti į paskirtą būrį priežasčių nenurodė. Kadangi tokiu savo elgesiu pareiškėjas pažeidė BVK 110 str.1 d. 1 ir 2 punktų reikalavimus, 2008-03-12 nutarimu Nr. 28-206 jis buvo perkeltas iš paprastos grupės į drausmės grupę 6 mėnesiams. PN administracija 2008-03-13 gavo prižiūrėtojo G. Z. tarnybinį pranešimą, kuriame pranešama, jog 2008-03-12 apie 18.50 val. nuteistasis V. U., atlikęs nuobaudą baudos izoliatoriuje, atsisakė eiti į jam paskirtą drausmės grupę. Tarnybinio tyrimo metu drausmės grupės nuteistieji paaiškino nežinantys, dėl kokių priežasčių nuteistasis V. U. atsisako bausmę atlikti paskirtoje drausmės grupėje bei tvirtino, kad jokių konfliktinių situacijų tarp jų ir V. U. nebuvo, o Vidaus tyrimų tarnyba taip pat neturėjo duomenų apie tai, kad jam drausmės grupėje grėstų pavojus. Kadangi tokiu savo elgesiu pareiškėjas pažeidė BVK 110 str. 1 d. 1 ir 2 punktų reikalavimus, 2008-03-13 nutarimu Nr. 28-205 jam paskirta nuobauda- perkėlimas į kamerų tipo patalpas dviems mėnesiams. Pareiškėjui nuobaudos paskirtos laikantis BVK nustatytų nuobaudų skyrimo taisyklių, gi atsakomybės už neteisėtais veiksmais asmeniui padarytą žalą pagrindai ir sąlygos numatyti CK 6.263 str. Siekiant pripažinti reikalavimą pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: žalos faktas, neteisėta veika, priežastinis ryšys tarp jų bei žalą padariusio asmens kaltė, o speciali valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 str. nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti, o PN administracija veikė tinkamai ir nuteistajam V. U. jokios žalos nepadarė, be to, pareiškėjas nenurodo, kuo grindžiamas jo patirtos žalos dydis ir kokiu būdu ji pasireiškė (b.l.18-19).
Atsakovas ir atsakovės- Lietuvos valstybės- atstovas Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškina, jog pareiškėjo 2008-03-10, 2008-03-13, 2008-03-14 skundų dėl PN jam paskirtų nuobaudų pagrįstumo patikrinimo metu nustatė, kad pareiškėjui jo ginčijamos nuobaudos buvo skiriamos už sistemingą atsisakymą gyventi jam paskirtame būryje Nr.7. PN administracijos 2007-08-22 tarnybinio tyrimo išvada Nr. 33-142, 2008-01-30 tarnybinio tyrimo išvada Nr. 33-16 ir pridedama tyrimo metu surinkta medžiaga patvirtina, jog tokie pareiškėjo veiksmai buvo pripažinti nepagrįstais ir tokiu savo elgesiu jis pažeidė BVK 110 str.1 d.1 ir 2 punktų nuostatas, numatančias, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos ir vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus. Dėl reikalavimo atlyginti neturtinę žalą paaiškino, kad pagal CK 6.271 str. 1 dalies nuostatas, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės; šio straipsnio 3 dalis nustato, kad sąvoka „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojo veiksmą, kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, taigi pareiškėjo prašoma atlyginti neturtinė žala jam gali būti priteista tik tuo atveju, jeigu būtų nustatyti neteisėti atsakovų veiksmai. KD, kaip centrinė viešojo administravimo institucija, išnagrinėjo pareiškėjo skundus ir į juos atsakė laiku, atsakymus pagrindė galiojančiais įstatymais, teisingai nurodė priimtų spendimų apskundimo tvarką, sprendimai atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, todėl vien ta aplinkybė, kad pareiškėjo netenkina KD sprendimai, priimti nagrinėjant jo skundus, nėra pagrindas šiuos sprendimus panaikinti (b.l.44-45).
Šalies argumentai
Pareiškėjas, bylą nagrinėjant teisme, skundą palaikė, papildomai paaiškino, kad PN administracijai žinomos aplinkybės, kodėl jis atsisako eiti į 1-jį korpusą, tai jis paaiškino į PN atvykusiam Organizuotų nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnui V., šias aplinkybes žino PN pareigūnas U., o jis apie tai papasakojo PN direktoriaus pavaduotojui. Šios aplinkybės Vidaus tyrimų tarnybos išvadose kažkodėl neatskleistos, jų teismui atskleisti taip pat negali, nes yra įslaptintas liudytojas ir pasirašė pasižadėjimą apie nepagarsinimą. Nuteistojo, kuris su juo gali susidoroti, pavardę jis nurodė ir skunde KD dėl 2008-03-12 nutarimo, jis atlieka bausmę 1-jame korpuse, kuriame jis verčiamas gyventi. BVK 110 str.1d. 1 ir 2 punktų normos, už kurių nesilaikymą jis nubaustas, yra blanketinės, t.y. reikalauja nurodyti konkrečią tvarką, kurią jis pažeidė. Remiasi VAAT sprendimu adm.byloje Nr.I-471-04/07. Nesilaikyta ir Europos kalinimo taisyklių 18.6 punkto reikalavimų (b.l.146).
Atsiliepimas
Atsakovo Vilniaus 2-ųjų pataisos namų atstovas skundą prašė atmesti atsiliepime nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad pareiškėjas nuo pat pradžių gyveno 1-jame korpuse, jokių konfliktų su nuteistaisiais nebuvo, tik vėliau kažkodėl nusprendė ten nenorintis atlikti bausmę. Atstovas teigė dėl pareiškėjo nurodomų grėsmių kalbėjęs su Vlasovu, kai šis atvyko į PN pareiškėjui reikalaujant, tačiau sakė, kad baudžiamoji byla, kurioje pareiškėjas iš tiesų yra įslaptintas liudytojas, yra neperspektyvi, yra ikiteisminio tyrimo stadijoje ir vargu ar nueis į teismą. Vienas iš šios bylos figūrantų išties atlieka bausmę jų PN, 1-jo korpuso 2 būryje, šis ir 7-sis būrys yra skritinguose aukštuose, tad, laikantis izoliacijos reikalavimų, nuteistieji neturėtų kontaktuoti. Šis nuteistasis bausmę atlieka PN anksčiau, nei pareiškėjas, taigi, jie tame pačiame korpuse yra nuo pat pradžių.
Atsakovo Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos atstovė skundą prašė atmesti atsiliepime nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad nei viename iš pareiškėjo tirtų skundų nebuvo nurodytos jo minimos aplinkybės apie PN bausmę atliekantį kitą jam galintį grėsti asmenį.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Faktinės bylos aplinkybės.
Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, jog V. U. bylos nagrinėjimo metu yra nuteistasis, atliekantis laisvės atėmimo bausmę Vilniaus 2-iuose pataisos namuose (b.l.114).
Dėl PN direktoriaus 2008-03-05 nutarimo Nr. 28-192.
Nustatyta, kad PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojas G. Z. 2008-03-04 surašė tarnybinį pranešimą dėl drausmės pažeidimo Nr.43-283, kad nuteistasis V. U., atlikęs nuobaudą baudos izoliatoriuje, pažeidė bausmės atlikimo režimo reikalavimus, nes 2008-03-04 apie 18.30 val. atsisakė eiti į jam paskirtą 7 būrį (b.l.22,55). Pareiškėjas 2008-03-04 paaiškinime nurodė, kad jis atsisako eiti į 1 korpusą ir prašo jį pervesti į 2 korpusą (b.l.24,58), jokių atsisakymo eiti į jam paskirtą būrį priežasčių šiame prašyme jis nenurodė. PN direktorius, konstatavęs, kad tokiais savo veiksmais nuteistasis V. U. pažeidė BVK 110 str. 1 d. 1 ir 2 punktų reikalavimus, 2008-03-05 nutarimu Nr. 28-192 skyrė pareiškėjui nuobaudą - uždarymą 7 (septynioms) paroms į baudos izoliatorių (b.l.11,25-26,54). Minėtame nutarime yra 2008-03-05 gydytojos terapeutės įrašas, kad nuteistasis nuobaudą baudos izoliatoriuje atlikti gali.
Dėl 2008-03-12 nutarimo Nr. 28-206.
Nustatyta, kad 2008-03-11 apie 18.40 val. nuteistajam V. U., atlikusiam nuobaudą baudos izoliatoriuje, pakartotinai atsisakius eiti į jam paskirtą 7 būrį, 2008-03-11 buvo surašytas tarnybinis pranešimas Nr. 43-300 (b.l.27,70). Pareiškėjas 2008-03-11 paaiškinime nurodė, kad jis atsisako eiti į 1 korpusą ir prašo pervesti jį į 2 korpusą (b.l.28,119). Drausmės komisija, 2008-03-12 posėdyje išnagrinėjusi pateiktą medžiagą dėl nuteistojo V. U. 2008-03-11 apie 18.40 val. atsisakymo eiti į jam paskirtą būrį, nenurodant konkrečių tokio atsisakymo priežasčių, 2008-03-12 teikimu pasiūlė PN direktoriui nuteistajam V. U. skirti nuobaudą pervedant jį iš paprastos į drausmės grupę aštuoniems mėnesiams (b.l.30-31,68-69). PN direktorius, nustatęs, kad pareiškėjas, 2008-03-11 apie 18.40 val. atsisakydamas eiti į jam paskirtą 7 būrį, pažeidė BVK 110 str. 1 d. 1 punkto reikalavimus, 2008-03-12 nutarimu Nr. 28-206 skyrė jam nuobaudą – perkėlimą iš paprastos į drausmės grupę šešiems mėnesiams (b.l.9,29,67).
Dėl 2008-03-13 nutarimo Nr. 28-205.
Nustatyta, kad PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojas G. Z. 2008-03-12 surašė tarnybinį pranešimą dėl drausmės pažeidimo Nr.43-302, kad 2008-03-12 apie 18.50 val. nuteistasis V. U., atlikęs nuobaudą baudos izoliatoriuje, atsisakė eiti į jam paskirtą drausmės grupę (b.l.34,81,43). Pareiškėjas 2008-03-12 paaiškinime nurodė, kad jis atsisako eiti į drausmės grupę, nes ši nuobauda jam paskirta neteisėtai, pažeidžiant BVK (b.l.36,66,94). PN direktorius, atsižvelgdamas į tai, kad V. U., 2008-03-12 apie 18.50 val. atsisakęs eiti į jam paskirtą drausmės grupę, pažeidė BVK 110 str. 1 d. 1 ir 2 punktų reikalavimus, 2008-03-13 nutarimu Nr. 28-205 paskyrė pareiškėjui nuobaudą- perkėlimą dviems mėnesiams į kamerų tipo patalpas (b.l.10,20,64), jame yra 2008-03-13 slaugos specialisto įrašas, kad nuteistasis nuobaudą atlikti gali.
Taip pat nustatyta, kad PN Vidaus tyrimų tarnyba, atlikusi tarnybinį tyrimą dėl drausmės grupės nuteistojo V. U. atsisakymo bausmę atlikinėti paskirtame nuteistųjų būryje, 2008-03-31 surašė tyrimo išvadą Nr. 33-45, kad gavo Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojo G. Z. 2008-03-13 tarnybinį pranešimą Nr.43-302, kad 2008-03-12, apie 18.50 val., nuteistasis V. U., atlikęs nuobaudą baudos izoliatoriaus 16-oje kameroje, atsisakė eiti į jam paskirtą drausmės grupę. Išvadoje nurodoma, kad V. U. raštu paaiškino, jog 2008-02-13 jis atsisakė eiti į drausmės grupę, nes bijojo susidorojimo ir teigė, kad jam ši nuobauda skirta pažeidžiant BVK, žodžiu paaiškino, kad jis jokių priešų tarp drausmės grupės nuteistųjų neturi, tačiau tai parašyti atsisakė. V. U. raštu taip pat paaiškino, kad savo atsisakymo priežastis nurodys VAAT, o drausmės grupės nuteistieji paaiškino, kad jie nežino, dėl kokių priežasčių nuteistasis V. U. atsisako atlikti bausmę paskirtoje drausmės grupėje bei tvirtino, kad jokių konfliktinių situacijų tarp jų ir V. U. nebuvo, o Vidaus tyrimų tarnybos pareigūnai neturi duomenų apie tai, kad nuteistajam V. U. šiuo metu drausmės grupėje grėstų pavojus. Šioje išvadoje konstatuojama, kad, atsižvelgus į surinktą medžiagą, nuteistojo V. U. atsisakymas bausmę atlikinėti paskirtoje drausmės grupėje yra nepagrįstas ir, vadovaujantis BVK 70 str. 6 dalimi, jį izoliuoti nuo įstaigoje esančių nuteistųjų netikslinga bei pasiūlyta tarnybinį tyrimą dėl nuteistojo V. U. atsisakymo bausmę atlikti drausmės grupėje laikyti baigtu ir įstaigos psichologams konsultuoti V. U. bei padėti jam spręsti iškilusias asmenines problemas (b.l.33). Taip pat nustatyta, kad PN Vidaus tyrimo tarnybos inspektorius 2008-03-31 raštu pranešė PN direktoriui, kad drausmės grupės nuteistasis V. U. žodžiu paaiškino, kad tarp drausmės grupės nuteistųjų priešų neturi, tačiau raštu tai parašyti atsisakė (b.l.35), o pareiškėjas 2008-03-31 paaiškinime, adresuotame PN direktoriui, nurodė, kad 2008-03-13 jis atsisakė eiti į drausmės grupę dėl to, kad bijo susidorojimo (b.l.37). Byloje taip pat yra penkių drausmės grupėje laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų 2008-03-31 rašytiniai paaiškinimai, kuriose jie nurodė nežinantys priežasčių, dėl kurių pareiškėjas atsisako eiti į jam paskirtą drausmės grupę (b.l.38-42).
Dėl KD direktoriaus 2008-04-01 sprendimų Nr. 2S-1032, Nr. 2S-1035, Nr. 2S-1043.
Dėl 2008-03-05 nutarimu Nr.28-192 paskirtos nuobaudos pareiškėjas dviem 2008-03-10 dienos skundais (b.l.46-47,52-53) prašė panaikinti jam paskirtą nuobaudą ir atlikti tyrimą dėl to, kad medicinos personalas, nepatikrindamas nuteistųjų, uždaromų į baudos izoliatorius ir kamerų tipo patalpas, sveikatos būklės, neatlieka savo pareigų ir nubausti medicininės dalies būrio viršininką, nurodė, kad nuobauda jam paskirta nepagrįstai ir neteisėtai, jokio nusižengimo jis nepadarė, PN administracija jam nepagrįstai skyrė nuobaudą, nutarimą skirti nuobaudą priėmė jam „už akių“, dėl padaryto režimo pažeidimo nesvarstė jo Drausmės komisijoje, nesuteikė galimybės jam paaiškinti atsisakymo eiti į paskirtą būrį priežasčių, prieš uždarant jį į bausmės izoliatorių jo neapžiūrėjo medicinos specialistas ir jam nebuvo suteikta galimybė paaiškinti, kad jis serga ir turi temperatūros, taip pat prašė atlikti tyrimą ir nubausti kaltus pareigūnus dėl to, kad baudos izoliatoriuje nėra veidrodžio, ten jis negauna laikraščių ir knygų, neturi laikrodžio, skutimosi priemonių, neduodamos valymo priemonės unitazams plauti (b.l.46-47,52-53). KD, išnagrinėjęs pareiškėjo 2008-03-10 dienos skundus bei surinktą dokumentinę medžiagą, 2008-04-01 priėmė sprendimą Nr. 2S-1032, kuriuo nustatė, kad 2008-03-04 apie 18.30 val. pareiškėjas atsisakė eiti gyventi į jam PN administracijos paskirtą būrį, tačiau konkrečių atsisakymo priežasčių nenurodė ir tokiu savo elgesiu pažeidė BVK 110 str.1 d.1 ir 2 punktų reikalavimus ir padarė išvadą, kad PN direktorius jam pagrįstai skyrė nuobaudą - uždarymą į baudos izoliatorių septynioms paroms (b.l.7-8,50-51,60-61), pažymėjo, kad prieš uždarant pareiškėją į baudos izoliatorių, jis buvo apžiūrėtas medicinos specialisto, tačiau nusiskundimų dėl savo sveikatos būklės neišsakė, o nutarime dėl nuteistojo uždarymo į baudos izoliatorių yra gydytojo įrašas, kad nuobaudą baudos izoliatoriuje jis atlikti gali. Nurodė, kad pareiškėjo teiginys, jog jis negali gauti knygų ir spaudos, yra nepagrįstas, nes pagal PN administracijos pateiktą informaciją nuteistiesiems, laikomiems baudos izoliatoriuje ir kamerų tipo patalpose, kartą per savaitę (kiekvieną ketvirtadienį) suteikiama galimybė apsirūpinti norimomis knygomis ir spauda, esančia pataisos namų bibliotekoje, be to papildomai du kartus per mėnesį gaunami ir išdalinami prekyboje nerealizuoti dienraščiai, ir nurodė, kad pareiškėjas dėl valymo priemonių išdavimo gali kreiptis į PN administraciją.
Dėl 2008-03-12 nutarimu Nr. 28-206 paskirtos nuobaudos 2008-03-14 skunde pareiškėjas paaiškino, kad už atsisakymą atlikti laisvės atėmimo bausmę 1-me gyvenamajame korpuse nuteistųjų būryje Nr. 7, kuriame jis turi priešų, PN direktorius jam nepagrįstai skyrė nuobaudą- perkėlimą iš paprastosios į drausmės grupę šešiems mėnesiams, pažymėjo, kad jis PN administracijai nurodė atsisakymo eiti į jam paskirtą būrį priežastis, tačiau į jas nebuvo atsižvelgta, teigė negalintis būti tame korpuse dėl to, jog jis yra įslaptintas liudytojas žmogžudystės byloje, o minėtame korpuse vienas iš kaltinamųjų atlieka bausmę, kad Vidaus tyrimo tarnybos viršininkas R. U. 2008-02-20 sąmoningai jį privertė prisipažinti, kad jis yra įslaptintas liudytojas ir pažadėjo jį pervesti gyventi į 2-jį korpusą, tačiau, užuot tai įvykdęs, pervedė jį į drausmės grupę (b.l.85-87). Išnagrinėjęs šį pareiškėjo skundą, KD direktoriaus pavaduotojas 2008-04-01 priėmė sprendimą Nr. 2S-1043, kuriuo konstatavo, kad pareiškėjas, nepagrįstai atsisakydamas būti jam paskirtame nuteistųjų būryje Nr. 7, nevykdė PN administracijos nurodymo, t. y. nevykdė BVK 12 str.o 2 dalyje ir 110 str.1 d. 1 ir 2 punkte nustatytos pareigos, todėl PN direktorius 2008-03-12 nutarimu jam pagrįstai skyrė nuobaudą – perkėlimą iš paprastosios grupės į drausmės grupę šešiems mėnesiams (b.l.5,121). Tokia išvada padaryta remiantis minėto pareiškėjo skundo nagrinėjimo metu PN administracijos 2008-03-31 pateikta pažyma Nr. 9-1317(04) F (b.l.114), kurioje nurodoma, kad į PN pareiškėjas atvyko 2006-08-18, 2007-07-25 jam buvo paskirta nuobauda - perkėlimas iš paprastosios į drausmės grupę šešiems mėnesiams. Atlikus šią nuobaudą, PN administracija tolesnei laisvės atėmimo bausmei atlikti pareiškėją paskyrė į 1-ojo gyvenamojo korpuso nuteistųjų būrį Nr. 7, tačiau šiame nuteistųjų būryje jis atsisakė gyventi teigdamas, kad šiame būryje turi priešų, bet jų pavardžių nenurodė. Dėl atsisakymo tolesnę laisvės atėmimo bausmę atlikti nuteistųjų būryje Nr. 7, PN administracija atliko tarnybinį tyrimą, kurio metu priežasčių, dėl kurių pareiškėjas negalėtų atlikti tolesnės laisvės atėmimo bausmės administracijos paskirtame nuteistųjų būryje Nr. 7, nenustatė. Šioje pažymoje taip pat nurodoma, kad pareiškėjas 2008-03-11 prašė būti pervestas į 2 gyvenamąjį korpusą, tačiau minėtu laikotarpiu šiame korpuse laisvų vietų nebuvo.
Dėl 2008-03-13 nutarimu Nr. 28-205 paskirtos nuobaudos 2008-03-13 skunde pareiškėjas paaiškino, kad nuobauda jam paskirta nepagrįstai ir neteisėtai, pažeidžiant BVK reikalavimus ir Vidaus tvarkos taisyklių 205 p., teigė, kad ši nuobauda jam paskirta „už akių“, nuobauda paskirta nepristačius jo į Drausmės komisiją ir nesuteikus galimybės paaiškinti ir apsiginti, nors jis PN administracijai nurodė atsisakymo eiti į jam paskirtą drausmės grupę priežastis, tačiau į jas nebuvo atsižvelgta, teigė, kad prieš jį perkeliant į kamerų tipo patalpas, jis nebuvo apžiūrėtas medicinos specialisto ir šiuo metu jis yra kamerų tipo patalpose turėdamas labai aukštą temperatūrą (b.l.62-63). KD, išnagrinėjęs pareiškėjo 2008-03-13 skundą bei surinktą dokumentinę medžiagą, 2008-04-01 priėmė sprendimą Nr.2S-1035, kuriame nustatė, kad 2008-03-12 apie 18.50 val., atlikęs nuobaudą baudos izoliatoriuje, pareiškėjas atsisakė eiti gyventi į jam paskirtą būrį, tačiau konkrečių atsisakymo priežasčių nenurodė ir tokiu savo elgesiu pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų reikalavimus, atsižvelgiant į tai, KD padarė išvadą, kad PN direktorius pagrįstai skyrė pareiškėjui nuobaudą – perkėlimą į kamerų tipo patalpas dviems mėnesiams. Šiame sprendime KD taip pat pažymėjo, kad prieš perkeliant pareiškėją į kamerų tipo patalpas, jis buvo apžiūrėtas medicinos specialisto, tačiau nusiskundimų dėl savo sveikatos būklės neišsakė, be to nutarime dėl jo perkėlimo į kamerų tipo patalpas yra slaugos specialisto įrašas, patvirtinantis, kad jis nuobaudą atlikti gali (b.l.6,84).
Teisės aktų, taikytinų sprendžiant ginčą, analizė ir išvados.
Bausmių vykdymo ir atlikimo tvarką, sąlygas ir principus, nuobaudų skyrimo atliekantiems laisvės atėmimo bausmę nuteistiesiems tvarką Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Bausmių vykdymo kodeksas (BVK) ir jį vykdant priimti poįstatyminiai teisės aktai.
BVK 12 str.1 ir 2 dalys nustato, kad nuteistieji privalo: vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių; vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus, o BVK 110 str.1 d.1 ir 2 punktuose nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo: a) laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos; b) vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus. Vadovaujantis BVK 142 str.1 d. 4 bei 6 punktais, už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą nuteistiesiems gali būti skiriamos šios nuobaudos: pataisos namuose laikomų nuteistųjų uždarymas į baudos izoliatorių iki penkiolikos parų; pataisos namuose drausmės grupės sąlygomis laikomų nuteistųjų perkėlimas į kamerų tipo patalpas iki šešių mėnesių; šio straipsnio 2 dalis nustato, kad nuteistiesiems, sistemingai pažeidinėjantiems arba itin piktybiškai pažeidusiems režimą, gali būti paskirtas perkėlimas iš paprastosios grupės į drausmės grupę nuo šešių mėnesių iki vienerių metų. BVK 143 str.1 dalis nustato, kad šio Kodekso 142 str.1 ir 2 dalyse numatytos nuobaudos skiriamos tam įgalioto pareigūno nutarimu arba įsakymu, turinčių teisę skirti nuobaudas pareigūnų sąrašą ir jų įgaliojimus nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo; skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį (BVK 143 str. 2 d.). Nuobaudos – įspėjimas arba papeikimas, paskyrimas be eilės budėti pataisos įstaigos patalpose ir tvarkyti teritoriją – skiriamos žodžiu arba raštu tam įgalioto pareigūno įsakymu arba nutarimu, kitos šio Kodekso 142 str.1 dalyje numatytos nuobaudos skiriamos pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu. Šio Kodekso 142 str. 2 dalyje numatytos nuobaudos skiriamos tik tais atvejais, kai yra pataisos įstaigos Drausmės komisijos teikimas. Drausmės komisijos sudarymo tvarką ir kompetenciją nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (BVK 143 str.7 d.). Vadovaujantis BVK 70 str. 6 dalimi, jeigu pataisos įstaigoje bausmę atliekantis nuteistasis raštu prašo pataisos įstaigos administraciją dėl svarbių priežasčių laikyti jį izoliuotą nuo kitų nuteistųjų, pataisos įstaigos direktorius turi teisę nutarimu perkelti tokį nuteistąjį į kamerų tipo patalpas ir laikyti jį kameroje vieną arba kartu su kitais tuo pačiu pagrindu kamerų tipo patalpose laikomais nuteistaisiais. Laiką, kuriam nuteistasis perkeliamas į kamerų tipo patalpas, nustato pataisos įstaigos direktorius. Toks nuteistojo perkėlimas į kamerų tipo patalpas nėra nuobauda.
Teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau- PĮ VTT) 236 punktas nustato, kad drausmės komisija sudaroma pataisos įstaigos direktoriaus įsakymu, ji yra pataisos įstaigos direktoriaus patariamoji institucija; drausmės komisijos posėdžiai organizuojami pataisos įstaigos direktoriui arba šios komisijos pirmininkui pavedus (239 punktas); kai reikia drausmės komisijos teikimo, ši privalo svarstyti klausimą dėl BVK 142 str.2 dalyje numatytos nuobaudos nuteistajam paskyrimo. Apie būtinybę pataisos įstaigos Drausmės komisijai svarstyti kitus klausimus sprendžia pataisos įstaigos direktorius (240 p.); drausmės komisijos sprendimas (teikimas) pataisos įstaigos direktoriui nėra privalomas (245 p.); drausmės komisija, priėmusi sprendimą siūlyti pataisos įstaigos direktoriui paskirti nuteistajam BVK 142 str.2 dalyje numatytą nuobaudą, pateikia teikimą (246 p.). PĮ VTT 210 punkte nustatyta, jog nuteistiesiems, uždaromiems į baudos izoliatorių, neleidžiama su savimi imti maisto produktų ir asmeninių daiktų, išskyrus rūkalus, degtukus ir vienkartinius žiebtuvėlius, rankšluostį, muilą, dantų pastą, dantų šepetėlį, plastmasines šukas, nosinę. Nuteistų vyrų ir moterų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normose, patvirtintose Teisingumo ministro 2004 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. IR-139, nurodyta, kad baudos, drausmės izoliatorių ir karcerių kamerose turi būti: pritvirtinama prie grindų metalinė lova, pritvirtinamas prie grindų stalas, pritvirtinama prie grindų taburetė, sanitarinis mazgas, sieninė viršutinių drabužių pakaba, sieninė lentyna tualeto reikmenimis, šiukšlių dėžė, valymo inventorius, o veidrodis nenumatytas. Iš to, kas pasakyta, darytina išvada, kad Drausmės komisijai privalu svarstyti tik klausimus, susijusius su nuobaudų numatytų BVK 142 str. 2 dalyje paskyrimu, pareiškėjo atžvilgiu, perkeliant jį į drausmės grupę, tai ir buvo padaryta.
Pareiškėjas teigia, kad ginčijami PN administracijos veiksmai atitinka Europos konvencijos 3 straipsnį ir ginčijamų PN direktoriaus nutarimų neteisėtumą grindžia šių administracinių aktų neatitikimu Vidaus tvarkos taisyklių 205 punkto, numatančio, kad kiekvienas nuteistasis prieš baudžiamas turi būti informuotas apie nusižengimą, kuriuo jis įtariamas, ir jam turi būti suteikta galimybė apsiginti, 242 punkto, numatančio, kad būrio viršininkas arba kitas pareigūnas užtikrina, kad nuteistasis atvyks į pataisos įstaigos drausmės komisijos posėdį; nuteistojo, uždaryto į baudos arba drausmės izoliatorių ar į karcerį, arba perkelto į kamerų tipo patalpas, atvykimą į drausmės komisijos posėdį užtikrina pataisos įstaigos direktoriaus budintysis padėjėjas, reikalavimams, bei Europos kalinimo taisyklių 18.6 punkto, IV dalies 56.1 p., 56.2 p., 57.1 p., 57.2 p. a) p., b) p., 59 p. c) p., 60.1 p., 60.2 p. ir 60.4 p. reikalavimams.
Skunde teigiama, kad ginčijami KD sprendimai neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio, kuriame pateikiamos pagrindinės šio įstatymo sąvokos ir 4 straipsnio, kuris nustato viešojo administravimo subjektų sistemą, reikalavimams.
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, su niekuo neturi būti žiauriai, nežmoniškai ar žeminant jo orumą elgiamasi, ar jis baudžiamas.
Europos kalėjimų taisyklių, rekomenduotų Europos Tarybos Ministrų Komiteto šalims narėms rekomendacija Nr. R (2006) 2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“, priimta 952-ame Ministrų Komiteto ministrų pavaduotojų posėdyje 2006 m. sausio 11 d.) 18.6 punktas nustato, kad kaliniai kartu gali būti laikomi tik jei yra tinkamos sąlygos ir kaliniai gali sugyventi vienas su kitu; IV dalies 56.1 punktas nustato, kad drausminės nuobaudos turi būti skiriamos tik kraštutiniais atvejais, 56.2 punktas- kad, kai tik įmanoma, kalėjimo valdžia turi panaudoti atkuriamojo teisingumo modelį ir tarpininkavimo mechanizmus, sprendžiant nesutarimus su kaliniais ir tarp jų; 57.1 punktas nustato, kad drausmės pažeidimu gali būti laikomas tik toks elgesys, kuris gali kelti grėsmę tinkamai tvarkai, saugumui ar apsaugai; 57.2 punkto a) ir b) papunkčiai nustato, kad nacionaliniai įstatymai turi nustatyti: kalinių veikimus ar neveikimus, kurie laikomi drausminiais pažeidimais; drausmės pažeidimų nagrinėjimo tvarką, kurios turi būti laikomasi, 59 punkto c) papunktis nustato, kad kaliniams, kaltinamiems drausmės pažeidimu, turi būti leista gintis patiems ar su teisininko pagalba, jei to reikalauja teisingumas, 60.1 punktas nustato, kad kiekviena nuobauda, paskirta už drausmės pažeidimą, turi atitikti nacionalinę teisę, 60.2 punktas nustato, kad bet kokios nuobaudos griežtumas turi atitikti pažeidimo rimtumą, o 60.4 punktas- kad nuobauda neturi visiškai uždrausti kontaktus su šeima.
Kolegijos nuomone, pareiškėjas visais atvejais pagrįstai nubaustas už, viena vertus, iš pradžių nemotyvuotą, antra vertus, vėliau nepagrįstai motyvuojamą atsisakymą vykdyti teisėtus įkalinimo vietos administracijos patvarkymus. Tokią teismo poziciją patvirtina jo išanalizuoti rašytiniai įrodymai, ypač paties pareiškėjo paaiškinimai (sprendimo dalis „Faktinės bylos aplinkybės“). Jo motyvacijos apie galimą susidorojimą nepagrįstumą patvirtina faktas, kad pareiškėjas ir iki atsisakymų bausmę atliko viename (t.y. 1-jame) korpuse su neva jam grasinančiu ar galinčiu grasinti susidorojimu kitu nuteistuoju, tačiau tokių grėsmių anksčiau nenurodė; bausmę jie atlieka ne viename būryje. PN administracijai šios aplinkybės žinomos ir ji atliko dėl jų pakankamą tyrimą- iškvietė pareigūną, kuriam žinomos baudžiamosios bylos tyrimo aplinkybės, operatyvinėmis priemonėmis išsiaiškino, kad nuteistasis, kurį mini pareiškėjas, niekam negrasina ir nėra pareiškęs apie grasinimus kam nors keršyti. Tokią poziciją teismas grindžia, be kitko, ir liudytoju apklausto PN Vidaus tyrimų tarnybos pareigūno R. U. parodymais, kuriais jis teigė, kad pareiškėjas, reikalaudamas skirti jį į 2-jį korpusą, jokių neva jo priešų pavardžių iš viso nenurodė, reikalavo į PN iškviesti ONTT pareigūną Vlasovą, šis jo noras buvo įvykdytas. Paaiškėjus nuteistojo, kurio neva bijo U., pavardei, operatyviomis priemonėmis buvo išsiaiškinta, kad nėra jokių duomenų, kad šis nuteistasis norėtų kam nors iš esančių PN keršyti. Buvo apklausti 7-jo būrio nuteistieji, jie nesupranta, kodėl V. U. bijo grįžti į jį, jokių konfliktų nėra buvę. Paneigė V. U. teiginius, neva jis daręs V. U. spaudimą atsisakyti šioje baudžiamojoje byloje raštu duotų parodymų ir tuomet bus patenkinti bet kokie jo prašymai dėl perkėlimo, jis visiškai nėra suinteresuotas tyrimu kažkokioje baudžiamojoje byloje.
VAAT administracinėje byloje Nr.I-471-04/07 pagal pareiškėjo A. (E.) Č. skundą atsakovams Vilniaus 2-siems PN, Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikai neįsiteisėjusiu ir šiuo metu apeliacine tvarka apskųstu 2007 m. gruodžio 13 d. sprendimu konstatavo, kad BVK 110 str. 1 d. 1 punktas įtvirtina, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos. Pagal šio kodekso 110 str. 1 d. 2 punktą nuteistieji privalo vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus. Paminėtos teisės normos yra blanketinės, t. y. atsakomybė už šių teisės normų pažeidimą galima, kai kartu padaryta ir nuoroda į kitą teisės aktą, jo dalį, punktą, detalizuojantį minėtų taisyklių pažeidimą. Kaltinimo konkretumas neatsiejamas nuo atsakomybės teisėtumo bei pagrįstumo patvirtinimo arba paneigimo, o taip pat ir poveikio priemonių pritaikymo už teisės aktų leidėjų apibrėžtų nuostatų nesilaikymą arba jų panaikinimo. Šiuo atveju nutarime skirti nuobaudą nėra nurodyta, kokias konkrečias taisykles pareiškėjas pažeidė atsisakydamas grąžinti dienraštį, todėl, kolegijos nuomone, pareiškėjo atsisakymas grąžinti laikraštį negali būti vertinamas kaip pagrindas skirti jam nuobaudą. Dėl tokio skundo argumento teismas pasisako, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjas visais atvejais iš esmės nubaustas už atsisakymą vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus, o tai nereikalauja papildomų nuorodų į kitą teisės aktą, be to, tad pareiškėjo minima byla nėra visiškai tapati, be to, minimas sprendimas nėra įsiteisėjęs.
Dėl reikalavimo atlyginti neturtinę (moralinę) žalą pagrįstumo.
Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės 600 000 Lt neturtinės (moralinės) žalos, padarytos dėl PN direktoriaus nutarimais jam nepagrįstai paskirtų nuobaudų ir dėl KD priimtų netinkamų sprendimų, nagrinėjant jo skundus dėl nurodytų nuobaudų panaikinimo, atlyginimą. Dėl šio reikalavimo pasakytina, jog atsakomybės už neteisėtais veiksmais asmeniui padarytą žalą pagrindai ir sąlygos reglamentuotos CK, kurio 6.245-6.250 str. įtvirtintos bendrosios deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos- žala, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos bei žalą padariusio asmens kaltė. Valstybės pareiga atlyginti už valdžios institucijų veiksmais padarytą žalą įtvirtinta 6.271 str., kurio 1 dalis reglamentuoja, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šio straipsnio 4 dalis nustato, kad valstybės ar savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
Įvertinus išdėstytą, darytina išvada, kad skundžiami nutarimai priimti iš esmės nepažeidus nei LR, nei tarptautinių teisės aktų reikalavimų, tad skundas nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str.1 p., 127 str., kolegija
nusprendė:
skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos