Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-07-09 · Administracinė byla Nr. eI-1772-426/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-07-09
Bylos Nr.
eI-1772-426/2018
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Arūnas Kaminskas, Rūta Miliuvienė, Irena Paulauskienė
Pareiškėjas
L. L.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-1772-426/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00414-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. liepos 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), ir Irenos Paulauskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. L. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja L. L. skunde teismo prašo panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – atsakovas, Migracijos departamentas) Imigracijos skyriaus 2018 m. sausio 19 d. sprendimą, Nr. (15/4-1)3I-56(00030) „Dėl atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje“ (toliau – Sprendimas), kuris grindžiamas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktų pagrindais, ir įpareigoti ši naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikos (toliau – leidimas laikinai gyventi) keitimo.

Skunde paaiškina, kad Migracijos departamentui 2017 m. birželio 28 d. pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, kad ji yra UAB (duomenys neskelbtini) (toliau – Bendrovė) dalyvė (akcininkė).

Remiantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakyme „Dėl leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas), prašymas turėjo būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo prašymo pateikimo dienos. Pasak pareiškėjos, atsakovas, pažeisdamas apraše nustatytą tvarką, 2017 m. lapkričio 30 d., išsiuntė prašymą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriui (toliau – Migracijos valdyba) dėl Bendrovės patikrinimo. Atsakymą pareiškėja gavo tik 2018 m. sausio 8 d. Pareiškėjos teigimu, atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, netinkamai vykdė Aprašo reikalavimus, rinko įrodymus pažeisdamas pagrindines procedūras ir taisykles.

Teigia, kad Migracijos valdybos patikrinimas atliktas neišsamiai, apklausti ne visi įmonės darbuotojai. Apklausiant E. M., Migracijos valdybos darbuotojas neprašė darbo sutarčių, patikrinimas truko 5 minutes. Pareiškėja buvo pakviesta į Migracijos departamentą tik 2017 m. lapkričio 20 d., t. y. praėjus 4 mėnesiams po prašymo pateikimo dienos. Apklausos metu atsakė į visus pateiktus klausimus. Pareigūnė, remdamasi nepatikrintais faktais, konstatavo, jog yra požymių, kad pareiškėja pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis ir padarė išvadą, kad Bendrovė yra fiktyvi. Iš sprendimo neaišku, kokia informacija remiantis padaryta ši išvada.

Akcentuoja, kad pareiškėja yra Bendrovės akcininkė ir leidimus laikinai gyventi gauna nuo 2015 metų. Bendrovė įsteigta nuo 2010 m., niekada nėra sustabdžiusi veiklos, aplinkybės, dėl kurių jai buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, nepasikeitė. Bendrovė įsteigtų darbo vietų niekada nėra panaikinusi, bendrovėje dirba 3 Lietuvos piliečiai, kuriems mokamas atlyginimas. Tvirtina, kad su darbuotojais sudarytos darbo sutartys ir mokamas realus atlyginimas, sumokant visus reikalingus mokesčius valstybei. Nurodo, kad turi gyvenamąją patalpą, deklaravusi gyvenamąją vietą.

Pažymi, kad įmonė dirba 7 metus, užsiima marketingu-reklama, teikia vandentiekio įrengimo konsultacijas. Bendradarbiauja su vandentiekio sistemų gamintojais Rusijoje, ieško klientų pastarųjų pirkimui Lietuvoje. Verslo plane numatyta logistikos objektų įsigijimas sandėliuoti produkcijai, vedamos derybos. Per visus veiklos metus sumokėta 44 000 Eur mokesčių į Lietuvos Respublikos biudžetą, neturi skolų ar nesumokėtų mokesčių, atlyginimai darbuotojams mokami laiku, todėl atsakovo sprendimas, kad pareiškėja realiai nevykdo veiklos bei pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, nėra pagrįstas ir motyvuotas. Pažymi, kad Bendrovės negalima vertinti tik pagal buhalterinės apskaitos dokumentus, nes veikla susideda ne tik iš pajamų gavimo, yra atliekami ir kiti veiksmai, t. y. klientų paieška, preliminarių sutarčių sudarymas ir kt.

Pastebėtina, kad iš skundžiamo sprendimo nėra aišku, ar Migracijos departamentas jį priėmė konstatavęs, jog įmonė fiktyvi, ar tuo pagrindu, kad pareiškėja pateikė tikrovės neatitinkančius dokumentus. Mano, atsakovas neturėjo teisinio pagrindo remtis 35 straipsnio dalies 12 punktu, kadangi neturi Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT) ir Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos išvadų, kuriose būtų konstatuota, jog pareiškėja kelia nelegalios migracijos grėsmę, savo išvadą grindžia tik nelegalios migracijos prevencija. Migracijos departamentas, priimdamas sprendimą, rėmėsi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 29 patvirtintomis Lietuvos migracijos politikos gairėmis (toliau – Gairės), kurios yra metodinio pobūdžio.

Akcentuoja, kad Gairės nėra pagrindas taikyti Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punktą, kadangi nėra įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad ji neteisėtai atvyko, būna ar gyvena Lietuvos Respublikoje, todėl ir neįrodyta nelegalios migracijos grėsmė.

Pasak pareiškėjos, Sprendimas pagrįstas prielaidomis, priimtas neatlikus išsamaus patikrinimo ir pažeidus teisės aktais nustatytas procedūras.

Šalies argumentai

Atsakovas Migracijos departamentas nesutinka su skundu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad atliekant Bendrovės patikrinimą, Aprašo 71.2 papunkčio reikalavimai nėra taikomi ir neaktualūs, kadangi atsakovas prašymą atlikti pareiškėjos įmonės patikrinimą Migracijos valdybai išsiuntė vadovaudamasis Aprašo 84.1 papunkčiu, kuriame nėra nustatytas terminas, per kurį Migracijos departamentas turi teisę kreiptis į kitas institucijas dėl informacijos gavimo, tokie veiksmai gali būti atliekami visą prašymo išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi nagrinėjimo laikotarpį.

Sutinka su pareiškėjos argumentais, kad jos prašymas buvo nagrinėjamas ilgiau nei nustatyta teisės aktuose, tačiau mano, kad ši aplinkybė nelaikytina esminiu pažeidimu, nulėmusiu neteisėto ar nepagrįsto sprendimo priėmimą. Nagrinėjant pareiškėjos prašymą atsakovui kilo įtarimų dėl jos ketinimų vykdyti teisėtą veiklą realumo, dėl Bendrovės veiklos vykdymo. Pareiškėja buvo apklausta dėl įmonės veiklos ir jos pačios funkcijų. Atsakovas pabrėžia, kad prašymo nagrinėjimas užtruko ne dėl sąmoningo vilkinimo, bet dėl objektyvių priežasčių – reikėjo surinkti informaciją iš kitų institucijų, įvertinti pareiškėjos apklausos metu pateiktus duomenis ir papildomai pateiktus dokumentus. Atsakovas, nagrinėdamas pareiškėjos prašymą, siekė išsamiai ir visapusiškai įvertinti visas aktualias aplinkybes, buvo aktyvus, mano, kad teisės aktuose nustatytų terminų pažeidimas nesudaro pagrindo pripažinti ginčijamą sprendimą neteisėtu ar nepagrįstu.

Atsiliepimas

Atsiliepime nurodo, kad nagrinėjant prašymą, buvo įvertinti ne tik jos pateikti dokumentai, bet ir apklausos dėl Bendrovės veiklos bei Migracijos valdybos atlikto tyrimo rezultatai. Atsižvelgiant į tai, kad paaiškėjo daug naujų aplinkybių apie pareiškėjos ir jos bendrovės veiklą, atsakovas nuodugniai išanalizavo visus pateiktus dokumentus, kitus duomenis ir priėjo prie išvados, kad pareiškėja, siekdama gauti leidimą laikinai gyventi, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, o jos Bendrovė neatitinka imperatyvių Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintų reikalavimų ir yra fiktyvi.

Atsakovo nuomone, aplinkybė, jog pareiškėjai anksčiau buvo išduotas vienas leidimas laikinai gyventi, nesudaro pagrindo teigti, kad ginčijamas sprendimas yra neteisėtas ar nepagrįstas.

Atkreipia teismo dėmesį ir į tai, kad pareiškėja, nors ir nurodo skunde, kad ji į Lietuvos Respubliką atvyko 2014 metais, įmonė sumokėjo 44 000 eurų mokesčių, neturi skolų valstybės biudžetui, tačiau šių teiginių dokumentais nepagrindžia. Migracijos departamento vertinimu, su skundu pridėtos pelno-nuostolių ataskaitos bei balansai savaime neįrodo nei aplinkybių, kad Bendrovė mokėjo nurodytus mokesčius, nei kad vykdė deklaruojamą veiklą.

Mano, kad pareiškėja turėjo pareigą prašymą dėl leidimo laikinai gyventi pagrįsti visais turimais įrodymais, patvirtinti savo ketinimų realumą ir pagrįstumą, tačiau šios pareigos neįvykdė.

Migracijos departamentas, nagrinėdamas prašymą, nustatė, kad pagal pateiktus dokumentus visos bendrovės finansinės operacijos iš esmės vyko tik su užsienyje registruotomis įmonėmis, tai atsakovui sukėlė pagrįstų įtarimų, kad Bendrovės veikla Lietuvos Respublikoje nevykdoma. Atsakovo vertinimu, pagrįstai konstatavo, kad įdarbinti asmenys faktiškai nedirba jų darbo sutartyse nustatytomis sąlygomis, tai patvirtina, kad yra rimtas pagrindas pripažinti, jog Bendrovėje darbuotojai buvo įdarbinti tik tam, kad pareiškėja atitiktų visas Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas sąlygas leidimui laikinai gyventi gauti.

Atsiliepimas

Atsakovas teigia, kad pagrįstai atsisakė pakeisti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkto pagrindu. Nurodo, kad tikrasis pareiškėjos tikslas – ne kurti verslą ir darbo vietas Lietuvoje, o tik legalizuoti savo buvimą Europos Sąjungoje. Pažymi, kad minėtos išvados buvo paremtos ne tik pareiškėjos pateiktų dokumentų analize, bet ir jos apklausos rezultatais, Migracijos valdybos atlikto tyrimo rezultatais.

Apklausos metu paaiškėjusios aplinkybės leido atsakovui konstatuoti, kad pareiškėjos žinios apie Bendrovę yra paviršutiniškos, ji nėra įsitraukusi į įmonės veiklą. Be to, pareiškėja nurodė, kad sandoriai sudarinėjami ne darbo metu, neutralioje aplinkoje, kavinėje. Migracijos departamentas suteikė galimybę apklausos metu pateikti papildomus paaiškinimus ir įrodyti savo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą. Jai buvo suteikta galimybė teikti paaiškinimus, o atsakomybę už pasekmes, kad šia teise naudojosi neveiksmingai, t. y. pateikdavo nekonkrečius, formalius ar dviprasmiškus paaiškinimus, turi prisiimti būtent pareiškėja. Taip pat atkreipia dėmesį, jog pareiškėja Lietuvos Respublikoje nuolat negyvena. Pažymi, kad pagrindinė Bendrovės veikla susijusi su užsienyje registruotomis įmonėmis, verslo plane nurodyta, kad pagrindinė veikla vykdoma Vilniaus mieste, tačiau paslaugas gali teikti iš bet kurios pasaulio vietos nuotoliniu būdu. Migracijos departamento vertinimu, šios aplinkybės taip pat patvirtina ginčijamo sprendimo išvadas, kad tikrieji pareiškėjos ketinimai yra ne vykdyti teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje, o tik gauti leidimą laikinai gyventi ir tokiu būdu laisvai keliauti po visą Šengeno erdvę. Darbuotojų žinios apie Bendrovę ir jos veiklą buvo paviršutiniškos.

Migracijos departamentas ginčijamame Sprendime nustatė, kad yra ne vienas Aprašo 100 punkte įtvirtintas fiktyvios įmonės veiksnys: pateikti Bendrovės steigimo dokumentuose nurodytos vykdomos veiklos Lietuvos Respublikoje dokumentai neįrodo, kad įmonė realiai vykdo veiklą Lietuvos Respublikoje. Nustatyti požymiai, kad darbuotojų įdarbinimas fiktyvus. Atsakovas pastebi, kad pareiškėja skunde nepateikė jokių argumentų ar dokumentų, galinčių paneigti šias Migracijos departamento išvadas. Vien tai, kad ji nesutinka su ginčijamu sprendimu, savaime nesudaro pagrindo pripažinti jį neteisėtu ar nepagrįstu.

Į pareiškėjos argumentą, kad Migracijos departamentas nepagrįstai pritaikė Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punktą, atsakovas pažymi, kad pagal Įstatymo 4 straipsnio 1 dalį užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontroliuoja policija, Migracijos departamentas, VSAT, bendradarbiaudami su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis. VSAT yra tik viena iš institucijų, teikiančių nuomonę dėl užsieniečių nelegalios migracijos grėsmės, tačiau galutinį sprendimą priima Migracijos departamentas. VSAT nevertina užsieniečio pateikto prašymo, šiuo atveju atsakovas turi teisę juos vertinti ir daryti išvadą dėl užsieniečio nelegalios migracijos grėsmės.

Atsakovo vertinimu, pareiškėja siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje, todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti šios užsienietės nelegalios migracijos grėsmė.

Atsiliepimas

Atsakovas teigia, kad priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą, teisės normos pritaikytos tinkamai, ginčijamame sprendime motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir labai išsamus, paremtas surinktais duomenimis, todėl prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Šalies argumentai

Pareiškėjos atstovas ir atsakovas pateikė prašymus bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Byloje kilęs ginčas dėl Sprendimo, kuriuo pareiškėjai atsakovas atsisakė pakeisti leidimą laikinai gyventi, teisėtumo ir pagrįstumo.

Ištyrus rašytinius įrodymus nustatyta, kad pareiškėja nuo 2014 m. spalio 20 d. yra Bendrovės dalyvė (akcininkė), jai priklauso 900 vnt. vardinių paprastųjų akcijų.

Pareiškėja 2017 m. birželio 28 d. pateikė prašymą Migracijos departamentui pakeisti leidimą laikinai gyventi nurodydama, kad užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, t. y. Bendrovės akcininkė.

Atsakovas, nagrinėdamas prašymą, 2017 m. lapkričio 20 d. kvietimu prašė pareiškėją atvykti į apklausą. Kvietime siūlė pateikti paslaugų teikimo sutarčių, sudarytų su UAB (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).

Pareiškėja 2017 m. lapkričio 28 d. (apklausos lapo vertimas) apklausoje apie Bendrovę nurodė, kad Lietuvoje aktyviai vykdoma veikla, gaminiai vandentiekio vamzdžiai gali sudominti statybos bendroves, dirbo vadybininke, dabar yra tik akcininkė. Nurodo, kad nuolatinių patalpų nėra, nes sandoriai, pokalbiai gali vykti, sutartys gali būti sudaromos ir ne darbo metu. Susitikimai gali vykti kavinėje, neutralioje teritorijoje. Pareiškėja į klausimą, kokią konkrečią veiklą Bendrovė ketina vykdyti, atsakė, kad dabar pateikia duomenis apie vandentiekio vamzdžius, fitingus, duomenis apie bendroves, tuo užsiima, reklamuoja produkciją internete, baneriuose, išklotinėse. Į klausimą, ar jau yra pasirašę ūkinės-komercinės veiklos sutartis su partneriais Lietuvoje ar užsienio valstybėse, pareiškėja atsakė, kad sutartis apie ūkinę komercinę veiklą pasirašė Bendrovės atstovai su partneriais. Sutartys pasirašytos su firma (duomenys neskelbtini) vyksta konsultacijos su kaimyninėmis firmomis. Nurodo, kad tai šeimos verslas.

Be to, atsakovas 2017 m. lapkričio 30 d. kreipėsi į Migracijos valdybą, prašydamas patikrinti, ar Bendrovė užsiima deklaruojama veikla, ar darbas joje nėra imituojamas, taip pat apklausti darbuotojus.

Migracijos valdyba 2018 m. sausio 5 d. raštu persiuntė atsakovui 2018 m. sausio 4 d. tarnybinį pranešimą Nr. 10-PR2-548 dėl įmonės veiklos patikrinimo, kuriuo informavo, jog registracijos adresu Bendrovė nerasta. Tuo pačiu adresu savo gyvenamąją vietą yra deklaravęs įmonės darbuotojas O. M., su kuriuo susisiekti nepavyko, bei dar 10 asmenų. Namas priklauso UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojui. Migracijos valdybos vertinimu, Bendrovė jokios veiklos nevykdo. Įmonės darbuotojas E. M. apie įmonės veiklą nieko konkrečiai papasakoti negalėjo, nors nurodė, kad vykdo klientų paiešką, tačiau, kiek rado bei kas jie buvo, neatsiminė, kaip ir kur konkrečiai ieško klientų, paaiškinti negalėjo. Pasak E. M., Bendrovė užsiima prekyba. Migracijos valdyba taip pat atkreipė dėmesį, jog (duomenys neskelbtini), kuri teikia buhalterines paslaugas Bendrovei, užsiima įmonių, filialų steigimu ir tarpininkavimu trečiųjų šalių piliečiams kreipiantis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo teisėtos veiklos vykdymo ar atvykimo dirbti į Lietuvos Respublikoje esantį filialą, t. y perka arba steigia įmones, kurios imituoja savo veiklą tam, kad trečiųjų šalių piliečiai galėtų gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje bei laisvai keliauti po Šengeno erdvę.

Atsakovas, išanalizavęs pareiškėjos pateiktus dokumentus, jos paaiškinimus apklausos metu bei Migracijos valdybos atlikto Bendrovės patikrinimo rezultatus, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktais, priėmė ginčijamą Sprendimą nepakeisti pareiškėjai leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Sprendimą motyvavo tuo, kad Bendrovė yra fiktyvi, taigi pareiškėja, kreipdamasi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo, pateikė tikrovės (gyvenimiškos realybės, faktinės situacijos) neatitinkančius duomenis apie savo buvimo Lietuvoje būtinumą vykdant įmonės veiklą. Kadangi pareiškėjos tikslai yra kitokie nei oficialiai deklaruoti, yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti šios užsienietės nelegalios migracijos grėsmė.

Pareiškėja nesutinka su Sprendimu ir teigia, kad netinkamai taikytos Aprašo nuostatos, pažeisti terminai bei netinkamai įvertinta Bendrovės vykdoma veikla.

Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal šio įstatymo 45 straipsnio nuostatas.

Leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo pareiškėjai metu galiojusiame Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte buvo nurodyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžius, ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.

Pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktą išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, arba priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, yra fiktyvi. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punkte nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, o pagal 14 punktą – jeigu užsienietis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame įstatyme nustatytu pagrindu.

Kadangi pareiškėja leidimą laikinai gyventi siekia gauti savo vykdomos veiklos Bendrovėje pagrindu, svarbu nustatyti, ar ši įmonė iš tiesų vykdo veiklą ir atitinka kitus Įstatyme nustatytus reikalavimus.

Pažymėtina, kad ir Įstatymo 45 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog išduodant ar keičiant leidimą laikinai gyventi užsieniečiui šiame straipsnyje nustatytais pagrindais, vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka turi būti įvertinama, ar nėra rimto pagrindo manyti, kad įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra šis užsienietis, yra fiktyvi.

Pagal Įstatymo 2 straipsnio 6 dalį fiktyvi įmonė apibrėžiama kaip juridinių asmenų registre įregistruotas privatusis juridinis asmuo arba užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialas ar atstovybė, kurie buvo įsteigti ar įsigyti siekiant ne vykdyti šio juridinio asmens steigimo dokumentuose ar užsienio valstybėje įsteigtos įmonės filialo ar atstovybės nuostatuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, o užsieniečiui – šio juridinio asmens dalyviui, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, vadovui arba perkeliamam įmonės viduje užsieniečiui – gauti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje.

Pažymėtina, kad pagal Įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatas pareiga pateikti duomenis, patvirtinančius prašymo dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrįstumą, tenka užsieniečiui. Atsakovas vertino visumą pareiškėjos pateiktų dokumentų bei apklausos ir tyrimo metu nustatytas aplinkybes.

Kaip minėta, atsakovas, vertindamas, ar nėra rimto pagrindo manyti, jog Bendrovė yra fiktyvi, apklausė pareiškėją, kuri yra akcininkė, be to, Migracijos valdybos atlikto patikrinimo metu buvo apklaustas ir vienas darbuotojas. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo pozicija, kad pareiškėjos ir Bendrovės darbuotojo paaiškinimai apie veiklą joje kelia pagrįstų įtarimų veiklos realumu. Su įmonės vadybininku atsakovui nepavyko susisiekti. Šiuo atveju atsakovo vertinimas, kad Bendrovėje įdarbinti asmenys tam, kad pareiškėja atitiktų Įstatymo reikalavimus, yra pagrįsti. Pareiškėja nepateikė kitų duomenų, kurie paneigtų atsakovo išvadas. Teismo vertinimu, Bendrovėje nebuvo visą darbo laiką dirbančių asmenų, t. y. ji neatitiko Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų imperatyvių reikalavimų. Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjos žinios apie Bendrovės vykdomą veiklą, jos pobūdį, veiklos partnerius yra abstrakčios. Ji nepateikė atsakovui prašytų paslaugų sutarčių, nors kaip teigė, jas turėjo pateikti įmonės akcininkas, tačiau nepateikė. Tokių sutarčių ir teismui neapteikė. Jai, kaip dalyvei, Bendrovės vykdoma veikla turėjo būti gerai žinoma.

Pareiškėja pateikė formalius, paviršutiniškus paaiškinimus, o tai rodo, kad ji yra tik pasyvi akcininkė, kuri Bendrovės veikloje gali dalyvauti ir nebūdama Lietuvos Respublikoje. Kokias konkrečias užduotis ji atlieka, dėl kurių jos buvimas Lietuvoje būtinas, nenurodė.

Pažymėtina, kad pareiškėjos pateikti dokumentai apie veiklą neįrodo realios Bendrovės veiklos Lietuvoje, nors pagal Įstatymo reikalavimus įmonė, kurios dalyvis yra užsienietis, ne mažiau kaip 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą pagal verslo planą turi vykdyti būtent Lietuvoje. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad įmonės veikla yra susijusi iš esmės tik su užsienyje registruotomis įmonėmis (duomenys neskelbtini), taigi Bendrovė Lietuvoje jokios veiklos pagal savo verslo planą nevykdo. Minėta, kad pareiškėja, paslaugų sutarčių, sudarytų su UAB (duomenys neskelbtini) dėl reklamos gamybos konsultavimo paslaugų teikimo, nepateikė. Kokie verslo partneriai Lietuvoje pareiškėja nenurodė.

Tai, kad Bendrovė neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų, patvirtina ir darbuotojo E. M. apklausa, kurios metu pastarasis nurodė esantis Bendrovės vadybininkas, ieško klientų, dirba iš namų, tačiau, jokių surastų klientų įvardinti negalėjo, kur tiksliai randa klientus, taip pat neprisiminė. Be to, minėto darbuotojo teigimu, Bendrovė užsiima vamzdžių prekyba, nors pagal verslo planą įmonės veikla – konsultacijos bei marketingo paslaugo vandentiekio inžinerijos sektoriuje.

Nustatytų aplinkybių visuma, teismo vertinimu, atsakovui sudarė rimtą pagrindą konstatuoti, jog Bendrovės veikla yra tik imituojama, darbuotojai įdarbinti fiktyviai, o įmonė Lietuvoje realios veiklos nevykdo.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad aplinkybė, jog pareiškėja turėjo leidimą laikinai gyventi o Bendrovė veikia metus, savaime nesudaro pagrindo

Be to, pareiškėja jokių duomenų, paneigiančių atsakovo išvadas, teismui nepateikė, o, kaip minėta, pateikti Bendrovės finansiniai duomenys (pelno (nuostolių ataskaita), balansas) nepaneigia atsakovo atlikto tyrimo išsamumo bei padarytų išvadų pagrįstumo. Teismas pritaria Migracijos departamento pozicijai, jog yra rimtas pagrindas manyti, kad Bendrovė yra fiktyvi, kadangi atitinka ne vieną Apraše nurodytą įmonių fiktyvumo kriterijų, t. y. pateikti dokumentai neįrodo, kad Bendrovė realiai vykdo veiklą Lietuvos Respublikoje (Aprašo 100.4 p.), be to, yra požymių, kad darbuotojų įdarbinimas yra fiktyvus (Aprašo 100.9 p.). Minėtos aplinkybės pagrindžia atsakovo išvadą, kad Bendrovė neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų, todėl pareiškėjai leidimas negali būti pakeistas Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkto pagrindu.

Kadangi pareiškėja prašyme dėl leidimo pakeitimo nurodė, jog vykdo veiklą Lietuvos Respublikoje, tačiau atsakovo surinkti duomenys šį teiginį paneigia, darytina išvada, kad teikdama prašymą, pridėjo tikrovės neatitinkančius duomenis. Pareiškėjos siekis tik formaliai atitikti Įstatymo reikalavimus leidimui gauti, nors realiai jokia Bendrovės veikla Lietuvoje nėra vykdoma, sudaro pagrindą daryti išvada, jog kyla šio užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, todėl atsakovas skundžiamu sprendimu pagrįstai atsisakė pareiškėjai pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Atkreiptinas dėmesys, jog būtent Migracijos departamentas, o ne VSAT ar policija vertina užsieniečio pateikto prašymo pakeisti ar išduoti leidimą laikinai gyventi pagrįstumą, todėl tik Migracijos departamentas, įvertinęs surinktus duomenis, gali priimti sprendimą ir dėl užsieniečio nelegalios migracijos grėsmės Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punkto aspektu. Teismo vertinimu, tokia Išvada pagrįsta.

Pareiškėjos teiginiai, kad atsakovas rinko įrodymus pažeisdamas procedūras, vertintini kritiškai. Aprašo X skyriaus, reglamentuojančio įvertinimą, ar nėra leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų, nuostatos nagrinėjamu atveju netaikytinos, nes atsakovas sprendė klausimą ne dėl leidimo panaikinimo, bet dėl leidimo pakeitimo. Kaip minėta, pagal Įstatymo 45 straipsnio 5 dalį, atsakovas turi ne tik teisę, bet ir pareigą įvertinti, ar įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra šis užsienietis, nėra fiktyvi. Šiuo atveju teismas sutinka, kad pats skundžiamo sprendimo priėmimas užtruko ilgiau nei nustatyta teisės aktuose, tačiau terminas jam priimti yra instrukcinio pobūdžio, todėl šio termino pasibaigimas nedaro negaliojančiu administracinio sprendimo, priimto pasibaigus šiam terminui. Pareiškėja nenurodė, kokis neigiamos teisinės pasekmės dėl šio termino pažeidimo jai kilo. Termino sprendimui priimti nesilaikymas, negali būti laikomas esminiu pažeidimu, nulėmusiu neteisėto ar nepagrįsto sprendimo priėmimą, nes šiuo atveju terminas buvo praleistas iš esmės dėl objektyvių priežasčių – atliktų pareiškėjos prašyme nurodytų aplinkybių patikrinimo veiksmų. Konstatuotina, kad minėtas procedūrinis pažeidimas nelaikomas esminiu. Atsakovo atliktas tyrimas yra išsamus, pareiškėja nepaneigė tyrimo metu nustatytų aplinkybių.

Teismo vertinimu, motyvai iš esmės aiškūs, skundžiamas sprendimas pagrįstas priėmimo metu žinomais duomenimis, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo panaikinti skundžiamą sprendimą ir įpareigoti atsakovą iš naujo nagrinėti pareiškėjos prašymus dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pakeitimo, todėl skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 4 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjos L. L. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Arūnas KaminskasRūta MiliuvienėIrena Paulauskienė