- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Data
- 2007-05-09
- Bylos Nr.
- 1N-21/2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Violeta Ražinskaitė, Tomas Šeškauskas (pran.), Valdimaras Bavėjanas
- Nuteistasis
- R.
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Tomo Šeškausko (pranešėjas),
teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo R. C. skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2007 m. balandžio 16 d. nutarties, kuria išspręstas klausimas dėl įstatymo, švelninančio bausmę ar kitokiu būdu lengvinančio nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1996 m. gruodžio 29 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu R. C. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 271 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, 148 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 8 (aštuoneriems) metams, konfiskuojant visą jam priklausantį turtą, ir 234 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams. Vadovaujantis BK 42 straipsniu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir R. C. paskirta laisvės atėmimo bausmė 8 (aštuoneriems) metams, konfiskuojant visą jam priklausantį turtą.
Nuteistasis R. C. kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą, prašydamas peržiūrėti Panevėžio apygardos teismo 1996 m. gruodžio 29 d. priimtą nuosprendį, jo nusikalstamas veikas perkvalifikuoti pagal naujojo BK straipsnius ir sumažinti paskirtas bausmes bei paskirti švelnesnę galutinę bausmę.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos teismas, 2007 m. balandžio 16 d. nutartimi tenkindamas nuteistojo R. C. prašymą, nurodė, kad nuteistojo nusikalstamos veikos perkvalifikuojamos iš 1961 m. BK 148 straipsnio 2 dalies (plėšimas A. G. namuose) į 2000 m. BK 180 straipsnio 3 dalį, iš 1961 m. BK 234 straipsnio 1 dalies į 2000 m. BK 253 straipsnio 1 dalį, iš 1961 m. BK 148 straipsnio 2 dalies (plėšimas G. B. namuose, panaudojant šaunamąjį ginklą) į 2000 m. BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 3 dalį, iš 1961 m. BK 271 straipsnio 2 dalies (vagystė 1993 m. spalio 28 d.) į 2000 m. BK 178 straipsnio 2 dalį, iš 1961 m. BK 271 straipsnio 2 dalies (vagystė 1993 m. spalio 29 d.) į 2000 m. BK 178 straipsnio 2 dalį. Vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal BK 180 straipsnio 3 dalį (plėšimas A. G. namuose) ir BK 253 straipsnio 1 dalį, subendrinęs, subendrintą bausmę paskyrė laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams. Vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šią subendrintą bausmę subendrino su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 3 dalį, BK 178 straipsnio 2 dalį (vagystė 1993 m. spalio 28 d.), BK 178 straipsnio 2 dalį (vagystė 1993 m. spalio 29 d.), ir galutinę subendrintą bausmę R. C. paskyrė laisvės atėmimą 7 (septyneriems) metams bei panaikino papildomą bausmę – turto konfiskavimą.
Šalies argumentai
Nuteistasis R. C. skunde prašo Lietuvos apeliacinio teismo pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2007 m. balandžio 16 d. nutartį ir visas bausmes, paskirtas perkvalifikavus nusikalstamas veikas, subendrinti apėmimo būdu. Nuteistasis mano, kad bausmių subendrinimas dalinio sudėjimo būdu pasunkina jo padėtį ir prieštarauja teismų praktikai.
Nuteistojo R. C. skundas netenkinamas.
Skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo naikinti žemesniojo teismo nutarties.
Bausmių, paskirtų už kelis sunkius ir apysunkius nusikaltimus, subendrinimas apėmimo būdu nėra galimas, nes tam prieštarauja naujojo BK (2000 m. BK) 63 straipsnio 5 dalies taisyklės. Subendrinant už tokius nusikaltimus paskirtas bausmes šiuo atveju galimi tik visiško ar dalinio bausmių sudėjimo būdai.
Iš skundo turinio matyti, jog R. C. mano, kad šiuo atveju teismas, subendrindamas bausmes, galėtų taikyti senojo BK (1961 m. BK) 42 straipsnio taisykles, kurios leidžia parinkti bausmių apėmimo būdą. Tačiau toks abiejuose kodeksuose esančių normų taikymas vienu metu taip pat nėra galimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinėje sesijoje, kuri ir yra vienas iš pagrindinių teismų praktiką formuojančių šaltinių, kaip tik buvo sprendžiamas klausimas dėl abiejų kodeksų taikymo vienu metu ir šio teismo teisėjai nutartyje Nr. 2K-P-444/2005 nurodė, jog „Baudžiamasis kodeksas yra vientisas baudžiamasis įstatymas, kuriame visos teisės normos tarpusavyje susietos ir sudaro visumą – vieningą sistemą, pasižyminčią glaudžiu bendrosios ir specialiosios dalių normų ryšiu. BK normos sudaro baigtinį baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikaltimas veikas normų rinkinį, todėl nusikalstamai veikai tuo pačiu metu negalima taikyti dviejų Baudžiamųjų kodeksų. BK 3 straipsnis reikalauja taikyti tik vieną baudžiamąjį įstatymą (šiuo konkrečiu atveju – vieną iš BK), išskyrus išimtis, kurias numato BK, BPK ir BVK įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymas“. Šiuo nagrinėjamu atveju BK, BPK ir BVK įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymas jokių išimčių taikant bausmių subendrinimo taisykles nenumato. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti, kad R. C. teisinę padėtį palengvinantys baudžiamieji įstatymai skundžiamoje nutartyje buvo pritaikyti netinkamai.
Skunde minimas faktas, kad R. C. bendrininkui subendrinant bausmes už tuos pačius nusikaltimus buvo pritaikytas bausmių apėmimo būdas, nėra vada analogiškai spręsti veikų subendrinimo R. C. klausimo. Iš skunde minimos 2004-02-27 aukštesniojo teismo nutarties matyti, kad ji buvo priimta praėjus šiek tiek daugiau nei pusmečiui po naujojo BK, BPK ir BVK įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo taikymo pradžios, o tuo metu teismų praktika taikant šiuos įstatymus nebuvo susiformavusi ir nebuvo vienoda.
Todėl teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 362¹ straipsnio 6 dalimi, 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
n utaria:
nuteistojo R. C. skundą atmesti ir palikti galioti apygardos teismo nutartį.
Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.