Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo pagal pareiškėjos O. J. pareiškimą suinteresuotiems asmenims J. B. ir D. B. dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškime nurodoma ir pareiškėjos atstovas advokatas Kazimieras Jukna paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos motina G. B., gyvenusi (duomenys neskelbtini). Ji testamento nepaliko, todėl mirusiai priklausiusį turtą galėjo paveldėti mirusiosios vaikai, pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai, pagal įstatymą. Tėvai turėjo tris vaikus: pareiškėją O. (B.) J., J. B., kuris įtrauktas suinteresuotu asmeniu ir J. B., kuris mirė (duomenys neskelbtini), todėl suinteresuotuoju asmeniu įtrauktas jo sūnus D. B. Tėvas J. B. mirė anksčiau – (duomenys neskelbtini). Po tėvo mirties, (duomenys neskelbtini), motina nusipirko gyvenamąjį namą su ūkiniu pastatu, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno iki pat savo mirties. Šis turtas – jos asmeninė nuosavybė. Po motinos mirties nė vienas pirmos eilės įstatyminis įpėdinis nepadavė pareiškimo palikimo atsiradimo vietos notarui dėl palikimo priėmimo. Šią aplinkybę patvirtina Lazdijų rajono 2-ojo notarų biuro liudijimas, kuriame nurodoma, kad po G. B. mirties paveldėjimo byla iki 2022 m. vasario 25 d. neužvesta. Palikimą priėmė pareiškėja iš karto po motinos mirties pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti. Jai atiteko visi mirusios motinos asmeniniai daiktai, nuosavybę patvirtinantys dokumentai, santaupos. Pareiškėjos, kaip ir brolio J. B., žinion perėjo mirusiai priklausęs gyvenamasis namas su ūkiniu pastatu. Nors pareiškėja daugiausia gyvena kaime, tačiau dažnai būna ir motinos namuose. Pastoviai čia gyvena brolis J. B. Jie kartu, pareiškėjos lėšomis, remontuoja gyvenamąjį namą: pakeitė gyvenamojo namo langus plastikiniais, sudėjo naujas duris, pakeitė stogo dangą. J. B. nepretenduoja į atsiradusį palikimą. Motinos valia buvo tokia: gyvenamąjį namą paveldėti turi pareiškėja, o brolis J. B. turi teisę jame gyventi iki pat savo mirties. Kadangi jų santykiai geri, todėl vykdo motinos valią.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje nustatyta, kad O. J., po motinos G. B. mirties, (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą faktiškai pradėjusi jį valdyti.

Šios teismo išvados grindžiamos šiais įrodymais.

Aplinkybę, kad po G. B. likęs palikimas iki šiol niekam neperėjo patvirtina, tai, kad po jos mirties nieks nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą, paveldėjimo byla neužvesta, tai patvirtina notaro liudijimas, kuris pridėtas prie pareiškimo (tomas 1, b. l. 12).

Pareiškėjos atstovo paaiškinimas, dokumentai: nekilnojamojo turto registro išrašai (tomas 1, b. l. 11), Lazdijų rajono 2-ojo notaro biuro liudijimai (tomas 1, b. l. 12), mirties liudijimai ir įrašas (tomas 1, b. l. 5, 6, 8), gimimo ir sutuoktuvių liudijimai (tomas 1, b. l. 7, 8), visiškai patvirtina pareiškėjo atstovo nurodytas aplinkybes, kad O. J. po savo motinos G. B. mirties rūpinosi likusiu nekilnojamuoju turtu, remontavo namą, pakeitė durtis ir langus, bei stogo dangą – valdė šį turtą kaip vienintelė savininkė, todėl tokiais savo veiksmais aiškiai išreiškė savo valią priimti mirusios palikimą ir jį priėmė faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą (CK 5.50 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformavo praktiką, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus). Taip elgėsi ir pareiškėja.

Pareiškėjos motinos mirties dieną galiojo 1964 m. Civilinis kodeksas (toliau CK), todėl paveldėjimo procedūroms taikomos šio kodekso nuostatos. Pagal 1964 m. CK 587 straipsnį įgyvendindamas savo teisę į palikimą įpėdinis palikimo priėmimo veiksmus turėjo atlikti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos – kreipiantis į notarų biurą arba faktiškai pradedant jį valdyti. Per įstatymo nustatytą 6 mėnesių terminą į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė O. J., bet palikimą priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti iš karto po motinos mirties.

Kadangi pareiškėja laiku nesikreipė į notarą su pareiškimu apie palikimo priėmimą ir šiuo metu pareiškėja kita tvarka negali gauti reikiamų dokumentų, patvirtinančių palikimo priėmimą, o prašomas nustatyti juridinis faktas yra įrodytas, todėl jis nustatytinas teismine tvarka (CPK 444 str. 1 d., 2 d. 8 p., 445 str.).

Bylinėjimosi išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu yra 22,40 Eur, todėl iš pareiškėjo valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad O. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po motinos G. B., gimusios (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą faktiškai pradėjusi jį valdyti.

Juridinis faktas nustatytas tam, kad O. J., galėtų įgyvendinti savo teises į mirusios palikimą.

Priteisti iš pareiškėjos O. J. 22,40 (dvidešimt keturis eurus 40 ct) Eur, valstybei bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas paduodant apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.