- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2022-02-07
- Bylos Nr.
- e1-333-1007/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-00582-2022-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Daiva Domeikienė
- Kaltinamasis
- Ž. M.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 1.2.25.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Daiva Domeikienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Šiaulių rajono) prokuroro Lino Vitkaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-00582-22 ir baudžiamąją bylą, kurioje Ž. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, nevedęs, bedarbis, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Ž. M. 2022 m. sausio 4 d., apie 18 val. 53 min. (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos iki gyvenamojo namo, pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini) gatvėje, bei šio namo kieme vairavo lengvąjį automobilį „Volvo V50“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas, tai yra alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 6810“ Nr. ARFL-0112 (patikros sertifikato Nr. 1542158) nustatytas 1,63 promilės neblaivumas, tokiu būdu vairavo motorinę transporto priemonę, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems.
Motyvuojamoji dalis
2. Kaltinamojo Ž. M. kaltė įrodoma jo paties ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kitais byloje surinktais rašytiniais įrodymais.
2.1. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis Ž. M. kaltu prisipažino visiškai, dėl nusikalstamos veikos padarymo gailėjosi. Nurodė, kad 2021 m. sausio 4 d. dalyvavo savo krikštatėvio V. V. laidotuvėse. (duomenys neskelbtini) esančioje kavinėje (duomenys neskelbtini) vyko gedulingi pietūs, kuriuose jis dalyvavo ir jų metu vartojo alkoholį. Gėrė kažkokį brendį. Jo galėjo išgerti gal apie 500 gramų. Į minėtą kavinę buvo atvažiavęs jam priklausančiu automobiliu „Volvo V50“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilį buvo pasistatęs vidiniame kieme. Iš minėtos kavinės išvažiavo gal apie 17-17.30 val. Nutarė nuvažiuoti į degalinę (duomenys neskelbtini), šalia (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos, užsipilti kuro. Minėtoje degalinėje nuolat pilasi kurą, ten dirba jo pažįstamas, su kuriuo susitikęs pasikalba, todėl būtent ten ir nuvažiavo. Automobiliu į degalinę važiavo vienas. Nors ir buvo vartojęs alkoholį, tačiau išvažiuodamas iš kavinės visiškai nesijautė apgirtęs ir manė sugebėsiąs saugiai vairuoti automobilį. Neprisimena, kad važiuodamas į degalinę būtų lenkęs kokį automobilį, kuris po lenkimo manevro atsitrenkė į jo automobilio galą. Jis kelis metus visiškai nebuvo vartojęs alkoholio, todėl tikriausiai dėl to ar dėl patirto šoko neprisimena visų įvykio aplinkybių ir minėtos avarijos. Taip pat neatsimena, ar buvo nuvažiavęs į degalinę, ar ten pylėsi kuro. Avariją (duomenys neskelbtini) gatvėje prisimena miglotai. Atsimena, kad važiuodamas į namus atsitrenkė į priekyje jo važiavusio automobilio galą. Kokio tai buvo modelio automobilis pasakyti negali, neatkreipė dėmesio. Minėto automobilio vairuotojas tikriausiai staiga stabdė automobilį, o jis važiavo per daug arti ir sustabdyti nespėjo. Prisimena, kad išlipęs iš automobilio ėjo kalbėtis su apgadinto automobilio vairuotoju. Šis pradėjo ant jo šaukti, sakė, kad yra girtas. Matė, kad iš to automobilio buvo išlipę dar du asmenys. Ar tai buvo vyrai, ar moterys nežino. Kadangi jam atrodė, jog minėto automobilio vairuotojas elgėsi agresyviai, todėl išsigando, kad jo nesumuštų ir, apie įvykį nepranešęs policijai, išvažiavo į namus. Važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve iš paskos važiuojančio policijos automobilio nematė. Įvažiavęs į gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena, kiemą, sustojo laisvoje vietoje tarp kitų automobilių. Į laisvą vietą įvažiavo priekiu. Tik jam sustojus, priėjo policijos pareigūnai. Ką jie jam sakė ir ką jis jiems atsakė, nežino. Dėl girtumo pokalbio su pareigūnais visiškai neprisimena. Pareigūnai jam lyg ir du kartus davė pūsti į alkotesterį. Antrą kartą jam buvo nustatytas 1,64 promilių girtumas. Kiek įpūtė pirmą kartą nežino. Kodėl ankstesnės apklausos metu sakė, kad sustojęs kieme dar vartojo alkoholį, išgėrė kelis gurkšnius degtinės, nežino. Apklausos metu buvo išsigandęs. Jam buvo sunku susikaupti ir detaliai prisiminti, kaip viskas buvo. Jam tada atrodė, kad sustojęs gėrė degtinę, o be to prisiminė, kad ant priekinės keleivio sėdynės buvo padėtas nugertas degtinės buteliukas. Minėtą degtinės buteliuką ir vyno butelį vežėsi iš gedulingų pietų. Galbūt jis degtinę gėrė ne kieme, o kažkur kitur sustojęs. Labai gailisi, kad būdamas neblaivus vairavo automobilį ir, padaręs eismo įvykius, iš avarijų vietų pasišalino. Teisę vairuoti transporto priemones turi 3 metus. Tvirtino nežinojęs, kad ši teisė jam buvo atimta trims mėnesiams. Prisijungęs prie VMI sistemos rado pranešimą, kad turi sumokėti 85 eurų baudą. Buvo nurodyta, kad ji jam skirta už administracinį nusižengimą ir nurodytas ANK 420 straipsnis. Internete rado minėtą straipsnį, nurodantį apie greičio viršijimą ar chuliganišką vairavimą. Pamanė, kad tikriausiai bus viršijęs greitį. Kad jam yra atimta ir teisė vairuoti transporto priemones, ten nebuvo parašyta. Jokių dokumentų paštu, tikino, negavęs. Pareigūnai jo gatvėje sustabdę nebuvo. Savo elektroniniame pašte taip pat nematė jokio pranešimo apie teisių atėmimą. Anksčiau, kaip teigė, neblaivus niekada nėra vairavęs automobilio. Automobilį „Volvo V50“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nusipirko ir savo vardu užsiregistravo 2021 metų pavasarį. Sutiko, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu ir jam paskirta arešto bausmė, jos vykdymą atidėjus (b. l. 75–77, 83–85).
2.2. Iš policijos registruojamų įvykių registro išrašo matyti, kad 2022 m. sausio 4 d., 18.11 min. užregistruotas E. B. pranešimas apie tai, kad važiuojantį automobiliu (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini), jį dideliu greičiu pradėjo lenkti automobilis „Volvo V50“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas, keisdamas eismo juostas, kirto ištisinę kelio ženklinimo juostą ir, nespėjęs grįžti atgal į savo eismo juostą, staigiai stabdė, taip sukeldamas avarinę situaciją, nes pranešėjas trenkėsi į minėto „Volvo“ automobilio galą. Po eismo įvykio iš to automobilio išlipęs vairuotojas buvo agresyvus, o išgirdęs, kad pranešėjas iškvietė policijos pareigūnus, sėdo į savo automobilį ir nuvažiavo (duomenys neskelbtini) link. Taipogi nustatyta, kad minėto automobilio vairuotojas, važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve, (duomenys neskelbtini) padarė dar vieną eismo įvykį, iš kurio taip pat pasišalino. Policijos pareigūnų ekipažas minėtą automobilį pastebėjo ir sustabdė ties (duomenys neskelbtini). Automobilio vairuotojui Ž. M. buvo nustatytas 1,63 promilės girtumas. Eismo įvykis įformintas EĮIS ROIK Nr. 047-22-9565413 (b. l. 9–15).
2.3. Iš 2022 m. sausio 4 d. įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolo su priedu (fotolentele) matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta – (duomenys neskelbtini) ir automobilis „Volvo V50“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio korpuse užfiksuoti sugadinimai, automobilio salone, ant priekinės sėdynės rasti du alkoholio buteliai: 1 l talpos butelis vyno ir 20 ml talpos degtinės „Lithuania“ butelis. Apžiūros metu paimti objektai: automobilis „Volvo V50“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) jo užvedimo raktelis, automobilio registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pridėtas prie baudžiamosios bylos medžiagos (b. l. 16–25).
2.4. 2022 m. sausio 4 d. transporto priemonės perdavimo ir priėmimo aktu Nr. 40-IL-169 automobilis „Volvo V50“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) perduotas saugoti UAB „Osvalda“ (b. l. 28). 2022 m. sausio 11 d. kvitu B, Serija ŠAP Nr. 0010096 automobilis „Volvo V50“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) jo užvedimo raktelis, automobilio registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti saugoti į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Šiaulių AVPK) daiktų saugyklą ir automobilių saugojimo aikštelę (b. l. 29–33).
2.5. VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo duomenimis nustatyta, kad automobilio „Volvo V50“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas-savininkas yra Ž. M. (b. l. 34).
2.6. Iš VšĮ „Emprekis“ internetinio tinklapio teikiamos informacijos matyti, kad vidutinė analogiškos automobiliui „Volvo V50“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonės kaina Lietuvoje su PVM yra 2260 Eur (b. l. 36).
2.7. Iš 2022 m. sausio 4 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad Ž. M. pirmuoju tikrinimu 18.56 val. nustatytas 1,63 promilės, antruoju tikrinimu 19.17 val. – 1,64 promilės girtumas (b. l. 35).
2.8. 2022 m. sausio 12 d. kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėti policijos tarnybiniame automobilyje įrengta vaizdo stebėjimo kamera užfiksuoti 3 vaizdo įrašai, iš kurių vienu, be kita ko nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje tarnybinis automobilis prasilenkė su lengvuoju automobiliu, paskui kurį nuvažiavęs sustojo (duomenys neskelbtini) kieme, sustojusiai minėtai transporto priemonei iš galo. Užfiksuotas iš šio automobilio išlipęs jo vairuotojas, kaip vėliau nustatyta – Ž. M.. Kompaktinis diskas su vaizdo įrašais pridėtas prie baudžiamosios bylos medžiagos (b. l. 42–43).
2.9. 2022 m. sausio 17 d. daiktų apžiūros protokolu apžiūrėti policijos pareigūnų dviejų „Body“ kamerų Nr. B0F1EC609018 ir Nr. BOF1EC5FC650 užfiksuoti vaizdo įrašai, kuriais nustatyta lengvojo automobilio sustojimo (duomenys neskelbtini) kieme, (duomenys neskelbtini) vieta, automobilio vairuotojo vietoje sėdėjęs asmuo – Ž. M., jam nustatyto girtumo laipsnis ir asmens paaiškinimai apie suvartoto alkoholio kiekį bei paties sukeltus eismo įvykius. Kompaktinis diskas su vaizdo įrašais pridėtas prie baudžiamosios bylos medžiagos (b. l. 45–46).
2.10. 2022 m. sausio 6 d. tarnybiniu pranešimu ir eismo įvykių informacinės sistemos išrašais užfiksuota, jog dėl Ž. M. padarytų eismo įvykių, o būtent: 2022 m. sausio 4 d., 18.06 val. (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, kurio metu buvo apgadintas E. B. vairuojamas automobilis „Opel Signum“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei tą pačią dieną, 18.30 val. (duomenys neskelbtini) apgadintas E. P. vairuojamas automobilis „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pradėti eismo įvykių tyrimai Nr. 07-22-9565413 ir Nr. 07-22-9565404 (b. l. 48, 50–59).
3. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kyla tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, teismas sprendžia, kad įrodymų visuma pakankama kaltinamojo Ž. M. padarytai nusikalstamai veikai, numatytai BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atskleisti ir jo kaltei įrodyti. Bylos aplinkybės yra aiškios, tinkamai kvalifikuotos.
3.1. Kaltinamasis Ž. M. savo kaltę pripažino visiškai, dėl padarytos nusikalstamos veikos gailėjosi. Jo parodymus patvirtina tarpusavyje sutampantys ir vienas kitą papildantys byloje esantys įrodymai: įvykio vietos ir daiktų, kitų objektų apžiūros protokolai, neblaivumo nustatymo aktas ir kiti (2.2.–2.10. punktai).
4. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnyje numatyta, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti.
4.1. Šioje baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys nepareikštas.
4.2. Ž. M. sutinka dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, su siūlomos bausmės rūšimi bei dydžiu, o skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo terminą teismo prašo, esant galimybei, sutrumpinti, nes reikia į sodybą užmiestyje vežioti senyvą mamą, be to, ketina dirbti vairuotoju ir laikytis kitų transporto priemonių vairavimo kategorijas (b. l. 112–114).
5. Prokuroras prašo procesą baudžiamojoje byloje užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, Ž. M. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 60 parų arešto bausmę, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 7 punktu, paskirtos arešto bausmės vykdymą Ž. M. atidėti 6 mėnesiams, paskyrus intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojus būti gyvenamojoje vietoje nuo 23 val. iki 6 val. Taip pat skirti baudžiamojo poveikio priemones: uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 3 metams ir turto – automobilio „Volvo V50“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (su registracijos liudijimu ir užvedimo spynelės raktu) konfiskavimą.
6. Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis), bausmės tikslus.
6.1. Ž. M. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, nusikalstama veika yra baigta. Anksčiau neteistas, nusikalto pirmą kartą (b. l. 100), administracine tvarka baustas vieną kartą – 2021 m. lapkričio 18 d. protokolu su administraciniu nurodymu pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, už automobilio lenkimą kertant ištisinę kelio ženklinimo liniją, už kurį jam paskirta bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams, baudą sumokėjęs (102–103); už 2022 m. sausio 4 d. padarytus eismo įvykius pradėtose administracinėse teisenose sprendimai nepriimti (b. l. 105–106); nuo 2021 m. gruodžio 28 d. registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (b. l. 110). Duomenų apie asmens psichikos sveikatos sutrikimus ar registraciją psichikos sveikatos centro įskaitoje, byloje nėra. Vadovaujantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina ta, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).
6.2. Įvertinus bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam paskyrus prokuroro prašomą, BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, jo terminą nustačius artimą šios bausmės rūšies vidurkiui, numatytam BK 49 straipsnio 3 dalyje (bausmės vidurkis – 52,5 paros). Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
6.3. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalis nuostatomis, asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas.
6.4. Ž. M. nusikalto pirmą kartą, administracine tvarka baustas vieną kartą, byloje duomenų apie asmens atžvilgiu pradėtus kitus ikiteisminius tyrimus nėra, registruojasi Užimtumo tarnyboje, kaltu prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi, todėl yra pagrindas manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus arešto bausmės atlikimo, arešto bausmės vykdymą atidėjus 6 mėnesiams, paskyrus intensyvią priežiūrą.
7. Pažymėtina, jog kaltinamasis intensyvios priežiūros metu privalės laikytis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 27 straipsnyje numatytų draudimų: 1) nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninį stebėjimo įtaisą; 2) intensyvios priežiūros metu vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
8. Pagal BK 42 straipsnio 6 dalį, 67 straipsnio 3 dalį, nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, vadovaujantis BK 67, 68, 68¹, 68², 72, 72¹, 72² ir 72³ straipsniais, kartu su bausme gali būti skiriamos viena arba daugiau šių baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, išplėstinis turto konfiskavimas. BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, skiriamos siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį.
8.1. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise numatyta BK 68 straipsnyje. Teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnio 7 dalyje, o nuo 2019 m. balandžio 1 d. įsigaliojusioje (2019 m. sausio 11 d. įstatymu Nr. XIII-1929) BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Kadangi nusikalstamą veiką Ž. M. padarė naudodamasis šia specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, jam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis šia specialia teise.
8.2. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Nustatydamas šio draudimo terminą teismas atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, apibūdinančias kaltinamojo padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo pavojingumą bei jo asmenybę. Atsižvelgiant į tai, kad Ž. M. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, neturėdamas šios specialios teisės, nes 2021 m. lapkričio 18 d. nutarimu ji buvo atimta 3 mėnesiams, sukėlė du eismo įvykius, kurių metu buvo apgadintos kitos dvi transporto priemonės ir iš įvykio vietos pasišalino, jam nustatytas vidutinis – 1,63 promilės neblaivumas, neteisėti jo veiksmai sukėlė pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei jo paties sveikatai ar net gyvybei, kaip ir minėta jis 2021 m. lapkričio 18 d. protokolu jau baustas už analogišką nagrinėjamu atveju padarytam kelių eismo taisyklių pažeidimą – ištisinės kelio ženklinimo linijos kirtimą, už kurį minėtu protokolu jau buvo atimta speciali teisė, savo kaltę pripažino visiškai, gailėjosi. Įvertinus šias aplinkybes Ž. M. nustatytinas skirtinos šios baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) termino vidurkis – 3 metai, kuris skaičiuotinas nuo šios specialiosios teisės sustabdymo, paskyrus kardomąją priemonę, dienos – 2022 m. sausio 5 d. Teismo vertinimu, skirti trumpesnį šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminą, įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, nėra jokio pagrindo.
9. BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, tai yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis); kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą ar ne, jeigu yra nustatytos atitinkamos BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytos sąlygos, tai yra kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu: 1) perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti; 2) šis turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) šis turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra kaltininkas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridiniame asmenyje vadovaujančias pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, juridinio asmens vardu priimti sprendimus ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.
9.1. Nagrinėjamu atveju, transporto priemonė – automobilis „Volvo V50“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) yra tiesioginė nusikalstamos veikos padarymo priemonė, kurios nesant nebūtų galima ir uždrausta veika, nekiltų ir baudžiamosios atsakomybės klausimas. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog automobilis „Volvo V50“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso kaltinamajam Ž. M., todėl yra pagrindas šią transporto priemonę konfiskuoti.
10. Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialios teisės sustabdymas bei dokumentų paėmimas teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikintinos (b. l. 87–88, 90–91, 93–94).
11. Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
– automobilis „Volvo V50“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), su užvedimo rakteliu ir transporto priemonės registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomi Šiaulių AVPK pagal Kvitą B, serija ŠAP, Nr. 0010096, perduotini transporto priemonės konfiskavimą vykdysiančiai institucijai;
– 3 kompaktiniai diskai, pridėti prie bylos medžiagos viršelio, paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos;
– Ž. M. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), pridėtas prie bylos medžiagos viršelio, perduotinas jį išdavusiai institucijai – VĮ „Regitra“.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais,
nusprendžia:
Ž. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 30 (trisdešimties) parų areštą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, Ž. M. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams ir bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu skirti intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiko kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant, jog Ž. M. privalo būti Lietuvos probacijos tarnybai nurodytu faktiniu gyvenamosios vietos adresu nuo 23.00 val. iki 6.00 val.
Išaiškinti Ž. M., jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 27 straipsniu, intensyvios priežiūros metu jis privalo laikytis draudimų: 1) nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninį stebėjimo įtaisą; 2) intensyvios priežiūros metu vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, Ž. M. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo, tai yra nuo 2022 m. sausio 5 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, Ž. M. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, ir konfiskuoti Ž. M. nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę – automobilį „Volvo V50“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą ir specialios teisės sustabdymą, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
– automobilį „Volvo V50“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), su užvedimo rakteliu ir transporto priemonės registracijos liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini), saugomus Šiaulių apskrities vyriausiajame policijos komisariate pagal Kvitą B, serija ŠAP, Nr. 0010096, perduoti transporto priemonės konfiskavimą vykdysiančiai institucijai;
– du kompaktinius diskus, pridėtus prie baudžiamosios bylos viršelio, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos;
– Ž. M. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), pridėtą prie baudžiamosios bylos viršelio, perduoti Valstybės įmonei „Regitra“.
Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis pasinaudoja teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.