Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas: R.Aikevičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-138-48/2008

1.2.4.6.8.; 1.2.14.5.3.;2.4.6.

2008 m. vasario mėn. 27 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Romo Aikevičiaus, teisėjų Reginos Cemnolonskienės ir Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Aušrinei Kudžmienei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, gynėjui advokatui Vytautui Gineikai, nuteistajam G. M., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. M. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2007-12-18 nuosprendžio, kuriuo G. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 138str.2d.8p. laisvės atėmimo bausme 2 metams, pagal BK 180str.2d. laisvės atėmimo bausme 3 metams. Vadovaujantis BK 63str.1d., 4d. paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 4 metams. Vadovaujantis BK 64str.1d., 3d. prie šios subendrintos laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėjus Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2003-02-18 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį, paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 5 metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Šiuo nuosprendžiu iš G. M. konfiskuota iš nusikalstamos veikos gauti 150 Lt.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. M. nuteistas už tai, kad 2007-07-13, apie 18.30 val., ganykloje, Žaslių m., Kaišiadorių raj., be priežasties, iš chuliganiškų paskatų, rankomis, kojomis ir medine lazda sudavė ne mažiau 13 smūgių nukentėjusiajam A. V. į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas jam muštines žaizdas veide, pakaušyje, poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, pereinant į nosį, kairės akies vokuose, viršutinėje lūpoje, apatinėje lūpoje, pereinant į smakrą, kairiame žaste, kairėje alkūnėje, menčių srityse, dešinės speninės ataugos projekcijoje, odos nubrozdinimą apatinės lūpos odoje, viršutinių pirmųjų dantų vainikų nuskėlimą, t.y. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Šiais savo veiksmais G. M. įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138str.2d.8p.

Be to, G. M. nuteistas už tai, kad 2007-09-01, apie 23.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, prie namo Geležinkeliečių tako (duomenys neskelbtini), Kaišiadoryse, veikdamas bendrininkų grupėje su N. K., kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta į atskirą tyrimą, panaudodamas fizinį smurtą nukentėjusiojo J. J. atžvilgiu, t.y. peiliu durdamas jam į kairį petį, tuo padarydamas jam durtinę - pjautinę nugaros žaizdą, bei ranka suduodamas į veidą ir taip padarydamas nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą, taip atimdamas galimybę nukentėjusiajam priešintis, N. K. pagrobiant svetimą J. J. priklausantį turtą: kepurę 50 Lt vertės ir kuprinę 15 Lt vertės, jam pagrobiant J. J. priklausantį mobilaus ryšio telefono aparatą „Sony Ericsson W-200i“ su SIM kortele bendrai 600 Lt vertės ir 5 Lt, tuo bendrai padarydamas nukentėjusiajam 670 Lt turtinę žalą. Šiais savo veiksmais G. M. įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 180str.2d.

Teismo posėdyje nuteistasis G. M. ir jo gynėjas prašo tenkinti nuteistojo skundą, o prokuroras prašo nuteistojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo G. M. skundas atmestinas.

Įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu surinktus įrodymus, pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo G. M. padarytas nusikalstamas veikas pagal BK 138str.2d.8p. ir BK 180str.2d.

Nors nuteistasis teigia, kad jis buvo netinkamai supažindintas su byla, tačiau 2007-12-17 teismo posėdžio metu, išaiškinus jam visas jo teises ir pareigas, pastarasis pareiškė norą susipažinti su byla, kadangi niekas iš proceso dalyvių neprieštaravo, apeliantui tokia galimybė buvo suteikta, o bylos nagrinėjime padaryta pertrauka. Be to, 2007-11-30 paskelbus apie ikiteisminio tyrimo pabaigą, vadovaujantis BPK 218str., G. M. buvo suteikta teisė susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga bei pateikti prašymus papildyti ikiteisminį tyrimą, tačiau nuteistasis su bylos medžiaga susipažinti nepanoro ir prašymų nepareiškė. Teisėjų kolegija, peržiūrėjusi byloje esančias fotolenteles, kuriose užfiksuota nukentėjusiojo J. J. atpažinimas, kurio metu jis iš pateiktų įtariamųjų atpažįsta nuteistąjį G. M., kaip asmenį įvykdžiusį apiplėšimą, nieko, kas galėtų sukelti įtarimą šio byloje esančiu įrodymo tikrumu ar teisėtumu, nepastebėjo. Todėl apelianto teiginiai, dėl byloje esančių fotolentelių objektyvumo bei nesuteiktos tinkamos galimybės susipažinti su byla, yra visiškai nepagrįsti.

2007-12-17 teisiamojo posėdžio metu teismas pagrįstai nutarė bylą nagrinėti liudytojui S. A. nedalyvaujant, o iškilus neaiškumams, byloje daryti pertrauką bei kviesti šį liudytoją. Kadangi visos bylos aplinkybės buvo aiškios, o pačio įvykio S. A. nematė, todėl būtinybės jį kviesti į teismo posėdį nebuvo. Nors nuteistasis ir nurodo, kad prašė, jog ikiteisminio tyrimo metu būtų surengta akistata su šiuo liudytoju bei apklausta R. P., tačiau, kaip jau minėta, paskelbus apie ikiteisminio tyrimo pabaigą ir pasiūlius jam susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga bei pateikti prašymus papildyti ikiteisminį tyrimą, G. M. to daryti nepanoro. Iš teisiamojo posėdžio protokolo (2t.b.l. 33-37) matyti, jog tokių prašymų nei G. M., nei jo gynėjas nepareiškė ir teisiamojo posėdžio metu, o be to, jis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme, teigė, jog pagrobtą iš nukentėjusiojo J. J. mobilaus ryšio telefoną pardavė jis pats, todėl nuteistojo teiginiai, kad nebuvo atsižvelgta į jo prašymus atlikti papildomus procesinius veiksmus, kurie gal būtų atskleidę tam tikras nusikaltimo aplinkybes, yra atmestini, kaip nepagrįsti.

Teisėjų kolegija apelianto teiginius, kad J. J. atpažino jį pagal balsą, tačiau nusikaltimo padarymo dieną jis buvo neblaivus, todėl ir balsas buvo kitoks bei tai, jog J. J. atpažinus peilį, kuriuo jam buvo durta tamsiu paros metu, jis turėjo atpažinti ir juo dūrusį asmenį, laiko visiškai nepagrįstais, nes nuteistojo kaltė įrodyta jo pačio prisipažinimu, kurį patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrinti kiti įrodymai. Taip pat nekyla abejonių ir dėl nukentėjusiojo J. J. parodymų, kurie viso ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo nuoseklūs, išsamūs ir nekintantys. Nors apeliantas mano, kad nedūrė peiliu J. J. ir nemano, jog jis ėmęs iš nukentėjusiojo kokius nors daiktus, kadangi buvo visiškai girtas, todėl apskritai abejoja savo kaltumu, o kaltę prisiėmė tik todėl, kad to prašė N. K., tačiau tokius nuteistojo argumentus teisėjų kolegija vertina, kaip siekį sušvelninti savo kaip nuteistojo teisinę padėtį, norint, kad būtų sumažinta jam paskirta bausmė.

Apelianto parodymai, kad nukentėjusysis A. V., būdamas girtas ir nešdamasis rankose lazdą, pirmas lazda trenkė G. M. ir tik tada pastarasis sumušė nukentėjusįjį, neatitinka nustatytoms bylos aplinkybėms, kadangi viso ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis nurodė, kad, priėjus prie nukentėjusiojo ir negavus prašytos cigaretės, apeliantas labai supyko ir sumušė A. V., t.y. be priežasties, o teisminio bylos nagrinėjimo metu G. M. pakeitė parodymus ir nurodė, jog nukentėjusysis pirmas sudavė nuteistajam ir tik tada pastarasis sumušęs jį. Tokie apelianto vieni kitiems prieštaraujantys parodymai verčia abejoti jų teisingumu ir pagrįstumu, tuo tarpu A. V. parodymai viso ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo nuoseklūs, nekintantys, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo parodymais, t.y. neturi pagrindo netikėti, jog jį nutiestasis sumušė be jokios priežasties ir tai, jog jis įvykio metu buvo blaivus. A. V. nuteistojo atsiprašė tik todėl, jog tikėjosi tokiu būdu sustabdyti be pagrindo prieš jį smurtaujantį G. M..

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bausmės klausimą dėl nusikaltimo, numatyto BK 180str.2d., nurodė, kad yra tik viena nuteistojo atsakomybę lengvinanti ir viena sunkinanti aplinkybė, tačiau neaptarė ir nepripažino dar vienos nuteistojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, t.y. kad nusikalstama veika padaryta bendrininkų grupėje (ši atsakomybę sunkinanti aplinkybė buvo nurodyta kaltinamajame akte). Tiek ikiteisminiame tyrime, tiek bylą nagrinėjant teisme, buvo nustatyta, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 180str.2d., G. M. įvykdė bendrininkų grupėje kartu su N. K.. Bendrininkavimas baudžiamajame įstatyme apibrėžiamas kaip bendra ir vieninga kelių asmenų veika. Iš bylos medžiagos matyti, kad savo aktyviais veiksmais N. K. padėjo apeliantui įvykdyti apiplėšimą, t.y. apiplėšimo metu jis paėmė iš nukentėjusiojo kepurę ir kuprinę. Todėl nekyla abejonių, kad G. M. veikė bendrai su N. K., o ši aplinkybė daro jų padarytą nusikalstamą veiką pavojingesnę. Remiantis tuo, pirmosios instancijos teismas turėjo pripažinti šią aplinkybę kaip G. M. atsakomybę sunkinančią. Tačiau dar vienos atsakomybę sunkinančios aplinkybės pripažinimas apsunkintų jo kaip nuteistojo padėtį, todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama bylą apeliacinio skundo riboje ir neišeidama už šio skundo ribų, konstatuoja, kad ši pirmosios instancijos teismo klaida tik pažymėtina.

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į G. M. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, t.y. vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę už nusikaltimą, numatytą BK 138str.2d.8p., vieną atsakomybę lengvinančią ir vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybes už nusikaltimą, numatytą BK 180str.2d., nuteistąjį charakterizuojančią medžiagą, paskyrė ne per griežtas bausmes, nes jos paskirtos žemesnės už įstatymuose numatytų bausmių vidurkius. Kadangi abi nusikalstamos veikos priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai, bausmės teisingai subendrintos vadovaujantis BK 63str.1d., 4d., t.y. iš dalies jas sudedant. Šias nusikalstamas veikas nuteistasis G. M. įvykdė būdamas lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos ir neatlikęs 2 metų 4 mėnesių ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, todėl teisingai, vadovaujantis BK 64str.1d., 3d., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, iš dalies jas sudedant. Teisėjų kolegijos nuomone paskirta galutinė bausmė nėra per griežta.Todėl nuteistojo teiginiai, kad jam paskirta bausmė per griežta, yra atmestini, kaip nepagrįsti.

Įvertinus visus aukščiau pateiktus faktus ir aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad G. M. skunde nurodyti motyvai nėra pakankamas pagrindas pakeisti 2007-12-18 nuosprendį ir sušvelninti nuteistajam paskirtą bausmę.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo G. M. apeliacinį skundą atmesti.