- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-07-04
- Bylos Nr.
- 2-990-272/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Stefanovič
- Ieškovas
- R. V.
- Atsakovas
- V. M.
- Kategorijos
- 44.5.2.17pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. V. ieškinį atsakovei V. M. dėl žalos atlyginimo bei palūkanų priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas R. V. prašo priteisti iš atsakovės V. M. 4777,01 Lt turtinės ir 5222,99 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodė, kad 2011-09-05 Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų PK pagal atsakovės V. M. pareiškimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas R. V. atžvilgiu įtarus, kad R. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 145 str. 1 d. (grąsinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimas). Nurodė, kad pagal atsakovės melagingą pranešimą ieškovo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir ieškovas 2013-05-03 Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu padaręs LR BK 145 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką ir nuteistas laisvės apribojimo bausme bei patenkintas atsakovės civilinis ieškinys. 2013-10-31 Vilniaus apygardos teismas nuosprendžiu R. V. išteisino visiškai, nustatęs, kad nebuvo padaryta veika, turinti nuvikalstamos veikos požymių. Nuosprendis yra įsiteisėjęs ir kasacine tvarka nebuvo skųstas. Nurodė, kad dėl nuteisimo pagal melagingą atsakovės pranešimą ieškovas patyrė tiek turtinę, tiek neturtinę žalą, todėl už ją atsakingas asmuo turi už tai atsakyti ir ją atlyginti. Ieškovas mano, kad už turtinės ir neturtinės žalos atsiradimą atsakingas asmuo yra atsakovė, nes pagal jos pareiškimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, o ieškovas buvo nuteistas, vėliau išteisintas. Atsakovė aktyviais veiksmais siekė ieškovo nuteisimo, Elektrėnų PK buvo nutraukęs ikiteisminį tyrimą, tačiau atsakovei apskundus šį sprendimą, ikiteisminis tyrimas buvo atnaujintas. Žalos dydį ieškovas vertina 10000 Lt, kurią sudaro 4777,01 Lt turtinė žala ir 5222,99 Lt neturtinė žala. Turtinę žalą sudaro išlaidos advokato pagalbai baudžiamojoje byloje apmokėti, kelionės išlaidos į teisėsaugos institucijas apklausai, teismus. Neturtinę žalą sudaro ieškovo patirti išgyvenimai ir stresas, nepatogumai bendraujant su aplinkiniais, giminėmis, depresija dėl nepagrįsto apkaltinimo ir nuteisimo, laikotarpiu nuo 2012-08-07 iki 2013-10-31, t.y. daugiau nei metus, ieškovui buvo apribota judėjimo laisvė, nes buvo jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Be to, dėl neteisėtų atsakovės veiksmų labai sutriko ieškovo sveikata, dėl ko jam teko kreiptis į gydytojus. Nurodė, kad tarp atsiradusios žalos ir atsakovės neteisėtų veiksmų (melagingo pareiškimo) yra priežastinis ryšys, nes jeigu nebūtų melagingo (išgalvoto) ir nepagrįsto pareiškimo teisėsaugos institucijoms, nebūtų buvęs pradėtas ikiteisminis tyrimas ir nebūtų atsiradę neigiamų padarinių ieškovui.
Atsiliepimas
Atsakovė su pareikštu ieškiniu nesutiko, palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytus argumentus, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovo atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog ieškovas savo reikalavimus grindžia tuo, kad dėl atsakovės 2011-09-05 pareiškimo, adresuoto Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariatui, ieškovas patyrė materialinę ir moralinę žalą, nes pagal pareiškimą pradėto ir atlikto ikiteisminio tyrimo metu jis nepagrįstai buvo apkaltintas nusikaltimo, numatyto LR BK 145 str. 1 d., padarymu, už ką 2013-05-03 nepagrįstai nuteistas Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu. Nurodė, kad ieškovas prašo taikyti atsakovės atžvilgiu civilinę (deliktinę) atsakomybę pagal CK normas, pagal kurias civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik nustačius visas įstatymo numatytas jos taikymo sąlygas - neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę. Nurodė, jog R. V. ieškinyje nėra konkretizuojama, kuo pasireiškė atsakovės veiksmų, pateikant policijos įstaigai pareiškimą apie galimai padarytą nusikaltimą, neteisėtumas, bet iš ieškinio teksto galima spėti, kad taip yra įvardijamas atsakovės pateikto pareiškimo tariamas „melagingumas“, kurį neva konstatavo Vilniaus apygardos teismas 2013-10-31 ieškovą išteisinusiame nuosprendyje. Nurodė, kad kreipimasis į teisėsaugos institucijas, pranešant apie padarytą arba daromą nusikaltimą, gali būti vertinamas kaip neteisėtas tik tuo atveju, jei pranešama apie nebūtą nusikaltimą, arba įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, įskundžiamas nekaltas asmuo ir dėl to šis asmuo pradėdamas persekioti. Kadangi toks neteisėtas veikimas sudaro nusikaltimo, numatyto LR BK 236 str. sudėtį, darytina išvadą, jog pareiškimo melagingumą ir jį padavusio asmens veiksmų neteisėtumą gali konstatuoti tik teismas, baudžiamojo proceso tvarka priimdamas atitinkamoje byloje apkaltinamąjį nuosprendį. Iki šiol joks teismas nėra atsakovės atžvilgiu priėmęs nuosprendžio, kuriuo ji būtų pripažinta kalta dėl to, kad 2011-09-05 kreipdamasi į Elektrėnų PK pranešė apie nebūtą nusikaltimą arba įskundžiusi nekaltą asmenį. Pažymėjo, kad priešingai nei savo ieškinyje teigia ieškovas, Vilniaus apygardos teismo 2013-10-31 nuosprendyje nėra konstatuotas atsakovės kreipimosi į Elektrėnų PK melagingumas. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas savo nuosprendyje yra nurodęs, jog „ ...visi neaiškumai, abejonės, kurių nėra galimybės paneigti objektyviaisiais bylos įrodymais, traktuojami kaltinamo asmens naudai. Atlikusi skundžiamo teismo nuosprendžio analizę, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, įvertinus visus baudžiamojoje byloje surinktus ir iširtus įrodymus, byloje nėra jokių objektyvių ir neginčytinų įrodymų, patvirtinančių, jog R. V. padarė nusikalstamų veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d.“. Taigi, išteisinamasis nuosprendis teismo buvo priimtas nesurinkus įrodymų, kurie paneigtų visas abejones dėl ieškovo kaltumo. Nurodė, kad, nors pagal atsakovės pranešimą ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau tiek jo eigos, tiek jo metu priimtų sprendimų, tiek jo rezultatų atsakovė įtakoti negalėjo, nes nusikaltimas, pagal kurį buvo pradėtas ir atliktas tyrimas - grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimas - yra priskirtas nusikalstamoms veikoms, dėl kurių palaikomas valstybinis kaltinimas. Tai reiškia, kad ikiteisminį tyrimą organizavo ir kontroliavo prokuratūros, o atliko - policijos atitinkamos įstaigos. Būtent šių įstaigų pareigūnai sprendė dėl surinktų duomenų ir įrodymų pakankamumo pradėti ikiteisminį tyrimą ieškovo atžvilgiu, įteikti jam įtarimą, skirti kardomąją priemonę ir surašyti kaltinamąjį aktą. Ieškovo kaltumo ir nuteisimo klausimą sprendė teismas. Tai įrodo, kad ne atsakovė, bet teisėsaugos institucijų pareigūnų ir teismo veiksmai nulėmė neigiamų pasekmių, kurias ieškovas įvertina kaip turtinę ir neturtinę žalą, atsiradimą, todėl ieškovas neįrodė civilinei atsakomybei taikyti būtinos sąlygos - priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir ieškovui padarytos žalos. Be to, atsakovė pažymėjo, kad išlaidos advokato pagalbai baudžiamajame procese apmokėti negali būti traktuojamos kaip žala (nuostoliai). Advokato atstovavimo išlaidos yra procesinio pobūdžio išlaidos, atlygintinos proceso įstatymų (šiuo atveju - BPK) nustatyta tvarka, o ne materialieji nuostoliai, atsiradę dėl neteisėtų kito asmens veiksmų. Taip pat nurodė, kad ieškovas nepateikė pakankamai patikimų įrodymų jo prašomos priteisti turtinės ir neturtinės žalos dydžiui pagrįsti, todėl ieškinys ir dėl to turi būti atmestas kaip nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Nagrinėjamojoje byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariatas 2011 m. rugsėjo 5 d. pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal V. M. pareiškimą dėl R. V. galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 145 straipsnio 1 dalyje (prijungta baudžiamoji byla Nr. 1-54-239/2013, t. 1, b.l. 1-3). Trakų rajono apylinkės teismas 2013-05-03 nuosprendžiu šioje baudžiamojoje byloje R. V. pripažino kaltu ir nuteisė pagal LR BK 145 straipsnio l dalį laisvės apribojimu 1 metams; vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmę subendrino su 2012-08-13 Trakų rajono apylinkės teismo bei 2012-10-30 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiais paskirta bausme ir galutinę subendrintą bausmę R. V. paskyrė laisvės apribojimą 1 metams 8 mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per paskirtos bausmės laikotarpį neatlygintinai išdirbti 100 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; iš nuteistojo R. V. nukentėjusiajai V. M. priteista 1000,00 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 700,00 Lt bylinėjimosi išlaidų (b.l. 7-11, baudž. bylos t. 2, b.l. 99-107).
R. V. buvo nuteistas už tai, kad jis 2011-08-17, apie 21.19 val. namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto su kaimyne V. M. metu, būdamas agresyviai nusiteikęs, jos atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius bei pasakė, kad „praėjusį kartą pas teismo medikus nuvykai savomis kojomis, o dabar teks vykti invalido vėžimėlyje“, ir tokiu būdu nukentėjusiajai V. M. R. V. grasino sunkiai sutrikdyti jos sveikatą, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, t.y. padarė n usikaltimą, numatytą LR BK 145 str. 1 d.
Vilniaus apygardos teismas 2013-10-31 nuosprendžiu patenkino R. V. apeliacinį skundą, panaikino Trakų rajono apylinkės teismas 2013-05-03 nuosprendį ir R. V. išteisino, konstatavęs, kad nepadaryta nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinti veika (b.l. 12-15, baudž. bylos t. 2, b.l. 127-133).
Vilniaus apygardos teismas 2013-10-31 nuosprendyje konstatavo, kad byloje nėra duomenų kategoriškai paneigti apeliacinio skundo argumento dėl nukentėjusiosios V. M. nusistatymo prieš R. V., visi neaiškumai, abejonės, kurių nėra galimybės paneigti objektyviaisiais bylos įrodymais, traktuojami kaltinamo asmens naudai. Nuosprendyje nurodyta, kad „...Atlikusi skundžiamo teismo nuosprendžio analizę, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, įvertinus visus baudžiamojoje byloje surinktus ir iširtus įrodymus, byloje nėra jokių objektyvių ir neginčytinų įrodymų, patvirtinančių, jog R. V. padarė nusikalstamų veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 dalyje.“.
Ieškovas R. V. prašo priteisti iš atsakovės V. M. 4777,01 Lt turtinės ir 5222,99 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis). Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnis). Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Kitaip tariant, neturtine žala yra laikomas pakenkimas teisės saugomoms ir ginamoms neturtinėms, nematerialiosioms vertybėms – asmens garbei, orumui, privačiam gyvenimui ir pan.
Sprendžiant, ar atsakovei yra kilusi prievolė atlyginti ieškovui turtinę ir neturtinę žalą, nustatytinos visos deliktinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t.y.: 1) ji neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai, 2) yra padaryta turtinė ir neturtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas. Pažymėtina, kad žalą padariusio asmens veikos ar neveikimo neteisėtumas yra privaloma deliktinės atsakomybės sąlyga, išskyrus atvejus, jei įstatymas nustato pareigą atlyginti žalą, padarytą teisėtais veiksmais, todėl šios deliktinės civilinės atsakomybės taikymo sąlygos paneigimas tais atvejais, kai prievolė atsakovui atlyginti padarytą žalą kyla tik nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas, yra pakankamas teisinis pagrindas pripažinti, kad reikalavimai atlyginti turtinę ir neturtinę žalą negali būti tenkinami, nes veikos teisėtumas savaime paneigia tokio pobūdžio turtinės prievolės egzistavimą.
Ieškovas savo reikalavimą atsakovei dėl jo patirtos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo kildina iš atsakovės inicijuoto ieškovo baudžiamojo persekiojimo pagal nukentėjusiosios pareiškimą.
Pagal kasacinio teismo praktiką vertinant, ar naudojimasis įstatymų suteikta teise kreiptis teisminės gynybos, gali būti pripažįstamas neteisėta veika CK 6.246 straipsnio aspektu, pažymėtina, kad esminės reikšmės turi ne baudžiamojon atsakomybėn patrauktų asmenų išteisinimo faktas, o nukentėjusiojo kreipimosi teisminės gynybos aplinkybės, kurios vertintinos tuo aspektu ir tik tiek, kiek tai reikšminga konstatuojant, ar nėra aiškiai išreikšto piktnaudžiavimo teise, atidumo ir rūpestingumo imperatyvų sąmoningo nepaisymo; tai teismui būtų pagrindas spręsti dėl civilinės atsakomybės už žalą, padarytą piktnaudžiaujant teise, taikymo (CK 1.137 straipsnio 3 dalis). Šiuos imperatyvus pažeidžiančiais veiksmais būtų pagrindas pripažinti tokį kreipimąsi dėl baudžiamojo persekiojimo, kai atsakovo teisinis statusas ir kitos aplinkybės rodytų, kad normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, tokioje situacijoje teisminės gynybos nesikreiptų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011). Tokios pačios nuostatos taikytinos ir kreipiantis į ikiteisminio tyrimo institucijas. Nagrinėjamoje byloje surinkti įrodymai, teismo vertinimu, neįrodo atsakovės anksčiau paminėto elgesio standartų pažeidimo, dėl kurio atsakovės kreipimasis į ikiteisminio tyrimo institucijas BPK nustatyta tvarka galėtų būti įvertintas kaip neteisėta veika CK 6.246 straipsnio prasme,
Atsakovės pasinaudojimas įstatyme įtvirtinta teise kreiptis į ikiteisminio tyrimo institucijas nagrinėjamu atveju negali būti pripažįstamas neteisėtu veikimu CK 6.246 straipsnio prasme, nes byloje nustatytos aplinkybės neįrodo aiškiai išreikšto atsakovės piktnaudžiavimo teise, atidumo ir rūpestingumo imperatyvų sąmoningo nepaisymo. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas, reikalauti atlyginti žalą civilinio, administracinio ar baudžiamojo proceso tvarka (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str., CPK 5 str., ABTĮ 5 str., BPK 1 str.). Kaip nurodė ieškinyje ieškovas, tarp šalių nuolat kyla konfliktai, šios aplinkybės nepaneigė ir atsakovė; ši aplinkybė užfiksuota ir minėtuose teismų nuosprendžiuose; toks konfliktas kilo tarp šalių ir 2011-08-17. Todėl atsakovė, savaip suvokdama ir vertindama situaciją, manydama, kad jos teisės pažeistos, turėjo teisę jas ginti, pasirinkdama, jos nuomone, labiausiai tinkamą įstatymų nustatytą pažeistų teisių gynybos būdą (ikiteisminio tyrimo instituciją, teismą). Pasinaudojimas įstatyme įtvirtinta teise nėra neteisėtas veikimas (neveikimas). Ieškovas nepateikė įrodymų, kad atsakovė melagingai pranešė ikiteisminio tyrimo institucijai apie nusikaltimą (CPK 178 str.). Nors Vilniaus apygardos teismas 2013-10-31 nuosprendyje atsakovės (nukentėjusiosios baudžiamojoje byloje) parodymus įvertino kaip nenuoseklius ir net prieštaringus, tačiau tai nepatvirtina fakto, kad atsakovė, subjektyviai vertindama įvykusį konfliktą, neturėjo teisės kreiptis dėl, jos manymu, pažeistų teisių gynybos. Tokios išvados negalima daryti net ir Vilniaus apygardos teismui 2013-10-31 priėmus išteisinamąjį nuosprendį ieškovo atžvilgiu: kaip jau buvo paminėta, teisėjų kolegija šiame nuosprendyje, vadovaudamasi in dubio pro reo principu, reiškiančiu tai, kad, jeigu jau abejonės egzistuoja, jas reikia aiškinti kaltinamojo naudai, konstatavo, kad „...įvertinus visus baudžiamojoje byloje surinktus ir iširtus įrodymus, byloje nėra jokių objektyvių ir neginčytinų įrodymų, patvirtinančių, jog R. V. padarė nusikalstamų veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 dalyje.“. Tačiau teismas pažymi, jog atsakovės atstovo argumentas, kad civilinėje byloje, siekiant nustatyti patirtą žalą dėl nepagrįsto kreipimosi į ikiteisminio tyrimo įstaigą, turi būti teismo nuosprendžiu patvirtintas nusikaltimo, nustatyto BK 236 straipsniu, faktas, yra nepagrįstas: deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančiose teisės normose toks reikalavimas neįtvirtintas; asmenų veiksmai civilinėje byloje vertintini civilinės, o ne baudžiamosios atsakomybės požiūriu.
Ieškovas, kaip jau buvo paminėta, savo reikalavimą atsakovei dėl jo patirtos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo kildina iš atsakovės inicijuoto ieškovo baudžiamojo persekiojimo pagal nukentėjusiosios pareiškimą. Tačiau ikiteisminį tyrimą pradeda, jį atlieka ir priima atitinkamus sprendimus, taip pat ir dėl kardomosios priemonės skyrimo, ne asmuo, kuris kreipėsi gynybos, pateikdamas atitinkamą informaciją apie galbūt padarytą nusikaltimą, o ikiteisminio tyrimo institucija, prokuroras, vadovaudamiesi Baudžiamojo proceso kodekso normomis, kurie ir atsako už tyrimo eigą. Ieškovas neįrodinėjo ikiteisminio tyrimo, prokurorų, o taip pat ir teismo, nagrinėjusio baudžiamąją bylą pirmoje instancijoje, veiksmų neteisėtumo, ieškinio dėl šių institucijų veiksmais (neveikimu) padarytos žalos nepareiškė, o atsakovė nėra atsakinga už minėtų institucijų veiksmus.
Nesant teisinių pagrindų atsakovės veiksmus pripažinti neteisėtais, teismas konstatuoja, kad nėra sąlygų atsakovės deliktinei civilinei atsakomybei dėl neteisėto kreipimosi į ikiteisminio tyrimo institucijas kilti, taigi - ir teisinio pagrindo dėl to priteisti iš atsakovės ieškovo prašomą turtinę ir neturtinę žalą.
Nesant atsakovės neteisėtų veiksmų ar neveikimo, nenustačius atsakovės kaltės, nėra atsakovės civilinės atsakomybės už ieškovo patirtą žalą, todėl ieškovo reikalavimas dėl žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas, neanalizuojant ir nevertinant žalos dydį pagrindžiančių įrodymų. Atmetus pagrindinį reikalavimą atmestinas ir ieškovo reikalavimas dėl palūkanų priteisimo, kuris yra išvestinis iš pagrindinio reikalavimo dėl žalos atlyginimo.
Visi kiti byloje esantys ir teismo posėdyje aptarti įrodymai, šalių paaiškinimai nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant šį ginčą, todėl priimant sprendimą teismo neanalizuojami ir nevertinami.
Atmetus ieškinį, iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos, o būtent: atsakovei - 1100,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 93 str., 98 str.); valstybei - 19,49 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 str., 96 str.).
Teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikinamos Trakų rajono apylinkės teismo 2014-03-05 nutartimi atsakovei taikytos laikinosios apsaugos priemonės (2014-03-05 turto arešto aktas 2014013308) (b.l. 24, 27).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 5, 12, 13, 88, 92, 93, 96, 150, 176-178, 259-260, 265, 268-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš R. V. V. M. 1100 Lt 00 ct bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš R. V. 19 Lt 49 ct bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2014-03-05 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones (2014-03-05 turto arešto aktas 2014013308).
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.