Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2010-12-30 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-1989-142/2010

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-12-30
Bylos Nr.
II-1989-142/2010
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Halina Zaikauskaitė
Pažeidėjas
J. A.
Nukentėjusysis
N. G.
Kategorijos
  • 39.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
ATP byla II-1989-142/10Proc. Nr. 4-61-3-01643-2010-1
Procesinio sprendimo kategorija 39.1; 39.2; 46 (S)
NUTARTIS2010 m. gruodžio 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, sekretoriaujant Vaidai Laukavičiūtei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam J. A., nukentėjusiajai N. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto J. A. skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos 2010-11-04 nutarimo Nr. A11-7254 panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės saugos ir viešosios tvarkos departamento Viešosios tvarkos skyriaus vyr. specialistas 2010-10-14 surašė administracinio teisės pažeidimo (toliau – ATP) protokolą J. A. už Vilniaus miesto tarybos 2008-07-16 sprendimu Nr. 1-582 patvirtintų Tvarkymo ir švaros taisyklių 7.2 punkto reikalavimų pažeidimą, t. y. už tai, kad 2010-10-13 apie 08.39 val. (duomenys neskelbtini), Vilniuje jis be raštiško žemės savininko leidimo sandėliavo krovinių padėklus ir laikė neeksploatuojamą automobilį. Nurodoma, kad tuo J. A. padarė LR ATPK 161 straipsnyje nustatytą pažeidimą (b. l. 23-24).

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinė komisija, išnagrinėjusi ATP bylą, 2010-11-04 priėmė nutarimą Nr. A11-7254 J. A. pripažinti kaltu padarius LR ATPK 161 str. numatytą administracinį teisės pažeidimą ir paskirti jam administracinę nuobaudą 400 Lt baudą (b. l. 21).

J. A. padavė teismui skundą, kuriame prašo panaikinti nutarimą. Paaiškino, kad ir krovinių padėklai, ir neeksploatuojamas automobilis laikomi jam priklausančiame žemės sklype, todėl kito tariamo žemės sklypo savininko leidimo ar sutikimo jis neprivalėjo gauti. (duomenys neskelbtini), Vilniuje visas žemės sklypas yra 5728 m²: 2448 m² kiemo ir 3280 m² daržo. VĮ Registrų centre įregistruoti trys žemės sklypai, priklausantys trims savininkams: 0,1935 ha žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 0,1872 ha žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 0,1921 ha žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Bendrai visų trijų žemės sklypų savininkų naudojama gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų eksploatacija sudaro 2448 m². Šis žemės plotas neturi teisinės registracijos. VĮ Registrų centre įstatymo nustatyta tvarka registruotų duomenų apie tai, kad žemės sklypai tarpusavyje susiję bendrai naudojama žemės sklypo dalimi, ir kad tam tikroje visų trijų žemės sklypų dalyje yra gyvenamasis namas, priklausantis trims bendraturčiams, duomenų nėra. VĮ Registrų centras informavo, kad jam priklausančių 815 m² bendro naudojimo kieme (1/3-oji dalis 2448 m² namų valdos sklype) ribos nėra identifikuotos ir, kadangi šios sklypo dalies ribos ir koordinatės nenurodytos, pažymėti šios dalies ribų kadastro žemėlapyje negalima. J. A. daro išvadą, kad gyvenamojo namo ir ūkinių statinių eksploatacijai skirtą bendro naudojimo žemės sklypą – kiemą – visi trys žemės sklypo savininkai naudoja, nenustatę naudojimosi tvarkos. Administracinė komisija nesiaiškino, kieno nuosavybės teise priklausančiame sklype buvo sandėliuojami krovininiai padėklai ir neeksploatuojamas automobilis. Pagal VĮ Registrų centre registruotų žemės sklypų planus daiktai sandėliuojami jam priklausančiame žemės sklype.

Teisme J. A. palaikė skundą. Papildomai paaiškino, kad bendrai priklausančio sklypo naudojimosi tvarką nustatyti gali tik patys bendrasavininkiai civiline tvarka, o savivaldybės pareigūnai neturi teisės kištis į privačius santykius. Savivaldybės pareigūnai neturėjo jokių įrodymų, kad jis daiktus laikė ne jam nuosavybės teise priklausančiame sklype. Į VĮ Registrų centre įregistruotą nuosavybės teise priklausantį sklypo plotą patenka ir bendro naudojimo žemės sklypas. Krovinių padėklus jis sandėliuoja nuo 2004 metų, automobilį laiko nuo 2005 metų. Nuo 2005 metų prasidėjo ginčai su kaimyne N. G., kurie iki šiol nesibaigia.

Nukentėjusioji N. G. teisme su skundu nesutiko. Paaiškino, kad namas ir kiemas yra bendro naudojimo. Kiekvienam bendrasavininkiui priklauso po trečdalį kiemo, o sklypai padalinti. Taip jai paaiškino VĮ Registrų centre. Kai išpirko žemę, iš karto norėjo pasidalinti kiemą, tačiau buvo paaiškinta, kad bendro naudojimo žemės sklypas turi būti padalintas bendru sutarimu. Nesutarimai ir konfliktai prasidėjo, atsikėlus J. A.. Į VĮ Registrų centre nuosavybės teise įregistruotą sklypo plotą patenka ir bendro naudojimo žemės sklypas. J. A. daiktus laiko bendro naudojimo žemėje prie savo sklypo. J. A. pastatė sandėliuką, garažą, tačiau nei jos, nei kito bendrasavininkio neklausė. Krovinių padėklus J. A. sandėliuoja nuo 2004 metų, neeksploatuojamą automobilį laiko nuo 2005, tačiau pastaruosius du metus neeksploatuojami stovi du automobiliai. Prašė skundą atmesti.

Protokolą surašiusios institucijos atstovas ir nutarimą priėmusios institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, nutarta bylą nagrinėti atstovams nedalyvaujant (ABTĮ 78 str. 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies.

Administracinėn atsakomybėn J. A. patrauktas už LR ATPK 161 str. numatyto pažeidimo padarymą. Atsakomybę pagal šį ATPK straipsnį užtraukia savivaldybių tarybų patvirtintų miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimas. Norma yra blanketinė ir nukreipia į kitą teisės aktą, kuriame ir yra nurodyti pažeidimo objektyvieji požymiai. ATP protokole nurodyta, kad J. A. pažeidė Vilniaus miesto tarybos 2008-07-16 sprendimu N. 1-582 patvirtintų Tvarkymo ir švaros taisyklių (toliau – Taisyklės) 7.2 punkto reikalavimus. Šioje teisės normoje nurodoma, kad draudžiama be žemės savininko ar teisėto valdytojo raštiško leidimo sandėliuoti statybines ar kitas medžiagas, gamybos produkciją arba kitus daiktus bei juos netvarkingai sandėliuoti.

Kaip nurodyta Taisyklių 1 punkte, Taisyklės nustato bendruosius ir specialiuosius tvarkymo ir švaros, taip pat tvarkos renginiuose reikalavimus, taikomus fiziniams ir juridiniams asmenims visose Vilniaus miesto savivaldybės teritorijose. Taisyklių 2 punkto, 4 punkto nuostatos įpareigoja asmenis jiems nuosavybės teise priklausančiose ar įstatymų nustatyta tvarka priskirtose teritorijose laikytis nustatytų tvarkymo ir švaros reikalavimų, o 7 punkte nurodyti savininkams privalomi draudimai. Taisyklių 52 punkte nurodyta, kad pažeidę Taisykles asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka. Taigi Taisyklės nustato reikalavimą palaikyti tvarką ir švarą ir privačiose namų valdose. Tokios nuostatos suponuoja išvadą, kad asmens traukimas administracinėn atsakomybėn už privačiame žemės sklype padarytą Taisyklių pažeidimą nėra kišimasis į žemės savininkų privačius santykius. Savivaldybės darbuotojai nesiėmė spręsti dėl sklypo valdymo ar panašių klausimų. Savivaldybės darbuotojams pakanka nustatyti faktą, kad tai yra privati namų valda, kad ji priklauso keliems savininkams bendrai ir kad nėra kitų bendrasavininkių sutikimo toje namų valdoje sandėliuoti statybines ar kitas medžiagas, gamybos produkciją arba kitus daiktus bei juos netvarkingai sandėliuoti. Todėl J. A. paaiškinimai šiuo klausimu yra visiškai nepagrįsti. Savivaldybės pareigūnai ATP protokolą J. A. surašė už Taisyklėse nustatyto tvarkymo ir švaros reikalavimo pažeidimą.

J. A. neneigia, kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje esančiame žemės sklype jis laiko krovininius padėklus ir neeksploatuojamą automobilį. Nėra ginčo ir dėl to, kurioje (duomenys neskelbtini), Vilniuje esančio ir privačios nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo vietoje J. A. laikė krovinininkus padėklus ir neeksploatuoją automobilį. Šiuo klausimu ir administracinėn atsakomybėn patraukto ir nukentėjusios N. G. paaiškinimai, o taip pat ir liudytojų Vilniaus m. savivaldybės darbuotojų A. R. ir A. B. parodymai plane (b. l. 7 ir 27 lape esančio plano originale) sutapo. Nustatyta, kad krovininius padėklus ir neeksploatuojamą automobilį J. A. laiko trims savininkams priklausančiame bendro naudojimo žemės sklype, t. y. prie kadastro žemėlapio ištraukoje 37 numeriu pažymėtos J. A. privačios nuosavybės teise priklausančios žemės ribos (b. l. 5). J. A. aiškina, kad ta vieta, kurioje jis laiko minėtus daiktus, priklauso jam bendros nuosavybės teise. Ši jo teisė nėra neigiama, nes į VĮ Registrų centre įregistruoto J. A. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo plotą (0,1921 ha) patenka ir bendros nuosavybės teise priklausantis sklypas (b. l. 6-7). Tačiau dėl bendros nuosavybės teise priklausančio sklypo naudojimo tvarkos bendrasavininkiai nėra sutarę ir savininkų dalys toje nuosavybėje nėra atidalintos ir įteisintos. Tai patvirtino tiek J. A., tiek N. G.. Tai reiškia, kad J. A. neturi jokio juridinio pagrindo savintis būtent tą bendros nuosavybės teise priklausančio sklypo vietą ir be kitų bendrasavininkių raštiško leidimo laikyti toje vietoje aptariamus daiktus. Tokio bendrasavininkių leidimo J. A. neturėjo, todėl administracinėn atsakomybėn už Taisyklių pažeidimą jis patrauktas pagrįstai.

Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašė ir bylą išnagrinėjo tam įgalioti pareigūnai (LR ATPK 221 str., 259¹ str. 1 d. 2 p.). Administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjusi institucija visapusiškai ir pilnai ištyrė bylos aplinkybes ir teisingai kvalifikavo teisės pažeidimo veiką. Pažeidimas pagal savo pobūdį yra trunkamasis, jis tebebuvo daromas jo nustatymo dieną, todėl nėra pagrindo išvadai, kad administracinė nuobauda paskirta pasibaigus LR ATPK 35 str. nustatytam terminui. Nėra aplinkybių, darančių teiseną negalimą (LR ATPK 250 str.).

J. A. už LR ATPK 161 str. numatyto pažeidimo padarymą paskirta 400 Lt bauda, kai sankcijos ribos yra nuo įspėjimo iki dviejų tūkstančių litų baudos. Įvertinus pažeidimo pobūdį, jo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, darytina išvada, kad paskirta administracinė nuobauda neproporcinga padarytam pažeidimui ir pažeidėjo asmenybę apibūdinantiems duomenims. Todėl ji keistina inkriminuoto pažeidimo sankcijos ribose. Darytina išvada, kad administracinės nuobaudos tikslai, nustatyti LR ATPK 20 str., bus pasiekti už pažeidimą paskyrus J. A. 100 Lt baudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 5 p. ir 128 str.,

nutarė:

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos 2010-11-04 nutarimą Nr. A11-7254, kuriuo J. A. už LR ATPK 161 str. numatyto pažeidimo padarymą paskirta 400 Lt bauda, pakeisti ir už padarytą pažeidimą skirti J. A. 100 Lt (vieno šimto litų) baudą.

Nutartis gali būti skundžiama apeliaciniu skundu per 10 dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja Halina Zaikauskaitė