Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

2022-04-25 · Baudžiamoji byla Nr. e1-668-1002/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2022-04-25
Bylos Nr.
e1-668-1002/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-11485-2022-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Mantas Liesis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-668-1002/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-11485-2022-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1; 1.1.7.2.4; 2.12.1.4. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. balandžio 25 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Mantas Liesis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis pradinį išsilavinimą, gyv. (duomenys neskelbtini) r., nedirbantis, teistas:

1) Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) tarpusavyje subendrinta 6 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant jį neatlygintinai visuomenės labui išdirbti po 40 val. per mėnesį;

2) Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. sausio 18 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį 30 parų arešto bausme. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 30 parų arešto bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. teismo baudžiamuoju įsakymu skirta ir neatlikta 6 mėnesių viešųjų darbų bausme ir skirta galutinė 53 parų arešto bausmė, bausmę atliko;

3) Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. birželio 2 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės laiką tęsti darbą, o jo netekus - per 1 mėn. užsiregistruoti darbo biržoje ir joje registruotis bei būti namuose nuo 2200 val. iki 600 val., jei tai nesusiję su darbu. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 72-2 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 4 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, bausmę atliko;

4) Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gegužės 27 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį per visą bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 2300 val. iki 500 val., jeigu tai nesusiję su darbu, bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio). Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 72-2 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - 4 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose;

5) Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) tarpusavyje subendrinta sumažinta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metus, įpareigojant nuteistąjį pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą arba mokslą, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio). Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, 66 straipsnio 1 dalimi, į atliktos bausmės laiką įskaitytas pagal Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gegužės 27 d. teismo baudžiamąjį įsakymą įskaitytas ir atlikta bausmės laikas, išbūtas esant laikinai sulaikytam (iš viso trys paros);

6) Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. spalio 27 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, ši bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžiu skirta laisvės atėmimo bausme ir skirta galutinė 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 7, 10, punktais, 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 1 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metus, paskirti įpareigojimai ir baudžiamojo poveikio priemonė: per visą bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 2300 val. iki 500 val., jei tai nesusiję su darbu; tęsti darbą; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio); 6 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į atliktos bausmės laiką įskaitytas pagal Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. nuosprendį įskaitytas ir atliktas bausmės laikas. Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. gegužės 12 d. nutartimi panaikino laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiuntė nuteistąjį atlikti 1 m. laisvės atėmimo bausmę;

7) Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. birželio 8 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį 90 parų arešto bausme. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64-1 straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta 60 parų arešto bausmė. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, 60 parų arešto bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. spalio 27 d. nuosprendžiu skirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalimi ir galutinė subendrinta bausmė skirta 1m. 2 mėn. laisvės atėmimo, bausmę atliko, 2018-08-07 paleistas iš P. P. namų - atvirosios kolonijos;

8) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. spalio 2 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį 90 parų arešto bausme. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64-1 straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta 60 parų arešto bausmė;

9) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. vasario 6 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams trims mėnesiams. Vadovaujantis BK 64-1 straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirtas laisvės atėmimą dešimčiai mėnesių. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsniu 1 dalimi 1 punktu a papunkčiu, paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019-10-02 teismo baudžiamuoju įsakymu, iš dalies sudedant, prie šio nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas vienuolikai mėnesių, bausmė paskirta atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo dienos vykdant šį nuosprendį. Į bausmės laiką įskaityti bausmę atliktą pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019-10-02 teismo baudžiamąjį įsakymą. 2021-03-03 paleistas iš Alytaus pataisos namų, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. T. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo artimam giminaičiui, broliui M. T., o būtent: 2022-04-04 apie 19:10 val. (duomenys neskelbtini), tyčia, smūgiuodamas kumščiu ne mažiau 5 smūgių nukentėjusiajam M. T. į veido ir galvos sritį, po ko M. T. griuvo ant suolo ir susitrenkė dešinįjį šoną, taip sukėlė jam fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus: nubrozdinimus kairiame momenyje, muštinę žaizdą ir kraujosruvą apatinės lūpos dešinėje pusėje, kraujosruvą juosmens dešiniame šone, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamojo kaltė grindžiama kaltinamojo duotais parodymais, kuriais jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, ir šiais baudžiamojoje byloje esančiais įrodymais:

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas R. T. davė parodymus, kad jam įteiktą įtarimą suprato, nuorašą gavo. Kaltę pripažįsta visiškai, gailisi. Psichinėmis ligomis sirgęs nėra, galvos traumų neturėjo, priklausomybių neturi. Gyvena adresu (duomenys neskelbtini)., sklypas priklauso tėvui A. T.. Sklype yra du namai, kurių viename gyvena jis. Kitame name gyvena tėvai ir prieš kelis mėnesius atsikėlė brolis M. T.. Su broliu santykiai geri, nėra piktumų. Balandžio 3d. dirbo kartu su M. prie tokio vieno objekto. Kitą dieną, t.y. balandžio 4 d., vakare, laiko nepasakys, jam paskambino mama, jie pakalbėjo ir ji gerai nepadėjo ragelio. M. kažkur buvo šalimais namuose, jis negražiai kalbėjo apie jį, kad jis vienas dirbo ir pan. Jis supyko už tas jo kalbas, ir būdamas išgėręs, atėjo pas juos į namą. Jeigu būtų buvęs blaivus, to nebūtų buvę. Atėjo pasiaiškinti su M. , kodėl jis taip kalba. M. irgi buvo išgėręs, abu ,,susižodžiavo“, jis irgi nenusileido žodžiais. Jis nesusivaldė ir sudavė jam keletą kartų į galvos ir veido sritį, sudavė kumščiais. Kitaip nemušė, t.y. nespyrė. Jis sutinka su kalte visiškai, kad nesusivaldė. Tėvas bandė skirti, šaukė ir išvarė jį iš namo. Jis grįžo pas save į namus, ir gal po gero pusvalandžio paskambino mama, kuri pasakė, kad M. išsikvietė policiją ar greitąją. Jis prieš tai buvo kalbėjęs su draugu, ir buvo sutarę, kad važiuos pas jį. Jis išvyko pas jį. Nevengė atsakomybės, taip gavosi. Jis kitą rytą nuėjo pas tėvus į namus, buvo brolis ir jo atsiprašė. Matė, kad sumušta lūpa. Jis tikrai gailisi, įtakojo alkoholis. Jis pasižada nebendrauti su broliu, jis gyvena kitame name, pasižada neiti pas jį į namus, kol vyksta tyrimas. Taip pat sutiktų bylą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, sutiktų su prokuroro siūloma bausme.

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas R. T. davė parodymus, kad jam įteiktą patikslintą įtarimą suprato, kaltę pripažįsta visiškai. Jis davė parodymus dėl šio įvykio, pripažįsta, kad sudavė smūgius kumščiu broliui M. i, buvo konfliktas tarp jų. Įvykio metu buvo neblaivus, jis irgi neblaivus. Jis sutinku, kad pasielgė negerai, pasikarščiavo, nesivaldė. Brolio atsiprašė, labai gailisi. Jį įtakojo alkoholis. Sutiktų bylą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, būtų geriausia galimybė atlikti viešus darbus arba sumokėti baudą, bet jeigu nebus tokios galimybės, sutiktu su kita bausme.

Apklaustas nukentėjusysis M. T. davė parodymus, kad brolio R. T. atžvilgiu parodymus duoti sutinka, jo teisės jam išaiškintos. Jis gyvena pas tėvą A. T., adresu (duomenys neskelbtini). Tame pačiame sklype yra du namai, abu namai priklauso tėvui. Gyvena viename name su tėvais, o brolis R. T. su sugyventine gyvena kitame name, tame pačiame kieme. Vakar, balandžio 4 d. apie 19 val., brolis R. atėjo pas juos į namą, buvo išgėręs. Jis sutinka, kad irgi buvo su tėvu išgėrę, gėrė alų. R. jau atėjo piktas, agresyvus. Mama su juo prieš tai kalbėjo telefonu ir nepadėjo ragelio, ir jie namie apie jį kalbėjo, apie jo darbą šiandien. Galėjo būti koks negražus žodis apie jį išsprūdęs, o jis, matyt, išgirdo tą jų kalbą. Ir atėjo visas perpykęs į tėvo namą, pradėjo aiškintis, keiktis ant jo. Ant tėvo jis nieko nesakė ir nepuolė. Jis, aišku, netylėjo, atgal žodžiais ,,varė“, kilo žodinis konfliktas. Jis sėdėjo ant fotelio, o brolis stovėjo priešais jį. Jis atsistojo ir tada gavo pirmą smūgį kumščiu į galvą. Ant grindų suklupo po pirmo smūgio, tada jis pasilenkė prie jo ir dar sudavė kelis smūgius į galvos sritį, veido sritį. Jis jam galėjo suduoti apie 5 kartus, tikrai ne mažiau. Tėvas bandė jį atitraukti, tačiau gerai to nematė, nes dengėsi rankomis galvą nuo smūgių. Iš kojų nespardė, tik kumščiais davė, ir tik į galvą. Jam prakirsta lūpa, sutinęs žandas, galva praskelta. Tėvas jį išvarė lauk, išgynė. Jis pats išsikvietė policiją ir jie iškvietė medikus, nes jam reikėjo apžiūros, kraujavo burna Brolis iš namų pabėgo, pasislėpė. Su broliu pasipyksta, jeigu blaivus, tai gerai viskas, bet jeigu girtas, jis agresyvus, ant tėvo ,,raunasi“. Jis niekada prieš jį rankos nėra pakėlęs, ir vakar jam nesudavė, nesipriešino. Visi smūgiai buvo tik iš jo pusės. Šiandien ryte, nuo 7 ryto, jis atėjo, ant kelių atsiklaupęs atsiprašinėjo. Jis jam, kaip broliui, atleido, sugis tos žaizdos. Jeigu būtų galimybė, jis sutiktų broliui atleisti ir susitaikyti su juo, nes gyventi reikia ir bendrauti reikia. Įvykį matė tėvas ir mama, bet mama nenori liudyti, nes jie abu jai sūnūs, jai gaila ir jo. Sutinka vykti į ekspertizę apžiūrai. Jokios žalos atlyginti neprašo, ieškinio nereiškia.

?Apklaustas papildomai nukentėjusysis M. T. davė parodymus, kad šiandien jaučiasi kiek geriau, todėl atvyko. Patvirtina, kad mėlynė ant dešiniojo šono pas jį atsirado, greičiausiai, kai brolis sudavė pirmą smūgį, ir griuvo, šalimais buvo medinis suolas, ir jis jį atsitrenkė. Patvirtina, kad smūgio į šonus brolis jam nesudavė nei kumščiu, nei kitaip. Šoną užsigavo griūdamas. Ant to šono yra mėlynė ir skauda, ją parodė ekspertams. Kaip minėjo, brolis sudavė visus smūgius tik į galvos ir veido sritį. Kitur niekur nesudavė. Broliui atleido, jis jo atsiprašė, pretenzijų jam neturi. Tai pirmas kartas, kai jis smurtavo, buvo girti, todėl taip įvyko.

Tarnybiniame pranešime pradėti ikiteisminį tyrimą nurodyta, kad 2022-04-04 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariate buvo gautas Šiaulių apskr. VPK Šiaulių m. ir r. PK Reagavimo skyriaus 1-ojo poskyrio tyrėjos M. V. tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje, kur nustatyti nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., požymiai, t.y.: trumpas įvykio aprašymas – įvykio vieta laikas aplinkybės: 2022-04-04 apie 19:10 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), atėjęs į svečius neblaivus (girtumas nenustatytas) R. T., gim. (duomenys neskelbtini) m., žodinio konflikto metu sumušė savo neblaivų (2,40 prom.) brolį M. T., gim. (duomenys neskelbtini) m., suduodamas kumščiu apie 5 kartus į veidą ir galvą, taip sukeldamas jam fizinį skausmą. Po medikų apžiūros M. T. dėl veido sumušimų paliktas gydytis namuose. Nepilnamečių asmenų nėra. R. T. gyvena tuo pačiu adresu tik kitame name, po įvykio pasišalino, nesulaikytas.

Tarnybiniame pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje nurodyta, kad M. T. nurodė, kad 2022-04-04 apie 19:10 val. buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini)., kartu su tėvu A. T., ir jiems sėdint virtuvėje prie stalo, atėjo neblaivus brolis R. T., ir be priežasties pradėjo kelti konfliktą, dėl ko galimai apie 5 kartus kumščiu smūgiavo į galvą bei veidą, taip padarydamas sužalojimus ir sukeldamas fizinį skausmą. Pažymėtos sužalojimo M. T. galvoje, veide vietos.

?M. T. asmens apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrima nukentėjusiojo asmens sužalojimai, kurie matomi ant veido, t.y. ištinusi apatinė dešinės pusės lūpa, ant kurios yra kraujo. Toje pačioje pusėje, po lūpa, yra įbrėžimas, iš kurio bėga kraujas, taip pat galvos kairėje pusėje yra įdrėskimas-nubrozdinimas. Sužalojimai padaryti smūgiuojant. Daugiau akivaizdžių sužalojimų nestebima.

Atlikta įvykio vietos apžiūra adresu (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros metu nieko nepaimta, fotografuota.

Medicinos specialistas išvadoje (duomenys neskelbtini) nustatė M. T. nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus: nubrozdinimus kairiame momenyje, muštinę žaizdą ir kraujosruvą apatinės lūpos dešinėje pusėje, kraujosruvą juosmens dešiniame šone.

Kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuota tinkamai pagal BK 140 straipsnį. Kaltinamojo kaltės turinys: suvokė, kad smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo artimam giminaičiui – broliui, ir to siekė (tiesioginė tyčia).

Motyvuojamoji dalis

R. T. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir būdamas recidyvistas, o atsakomybę lengvinanti, kad visiškai prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi.

Teismo vertinimu, skirtina prokuroro siūloma arešto bausmė, artima sankcijos medianai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nusprendžia:

R. T. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir skirti 45 parų arešto bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64-1 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir paskirti 30 parų arešto bausmę.

Arešto bausmę atlikti Šiaulių tardymo izoliatoriuje.

Panaikinti paskirtą kardomąją priemonę įpareigojimą gyventi skyrium.

Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmės. Pataisos įstaigas, kuriose arešto bausme nuteisti asmenys atlieka bausmę, nustato Kalėjimų departamento direktorius. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.

Išaiškinti, kad, nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu skirta bausme ar jos dydžiu, kitomis sąlygomis, turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pasinaudojus teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo skirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Minėta teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir nebegalės būti skundžiamas.

Teisėjas Mantas Liesis