Kauno apygardos teismo nutartis

2014-11-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-573-493-2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-11-05
Bylos Nr.
1A-573-493-2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Arūnas Paštuolis (pirm.), Danutė Giačaitė, Viktoras Preikšas
Nuteistasis
V. P., A. M., ir R
Advokatai
Kęstutis Staniulis
Kategorijos

Pranešėjas Arūnas Paštuolis Baudžiamoji byla Nr. 1A-573-493-2014

Teisėja Asta Jakučiūnienė Teisminio proceso Nr. 1-52-1-00994-2012-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.2.; (S) 2.4.6.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. lapkričio 5 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Arūno Paštuolio, teisėjų Danutės Giačaitės ir Viktoro Preikšo, sekretoriaujant Jūratei Vaškevičiūtei, dalyvaujant prokurorui Tomui Buškevičiui, nuteistiesiems V. P., A. M., gynėjui advokatui Kęstučiui Staniuliui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 30 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. M. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, nuteistas 150 MGL, t. y. 19 500 litų, bauda.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę A. M. įskaičiuotas laikas, jo išbūtas sulaikyme nuo 2012-10-02 iki 2012-10-04.

V. P. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per tris mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo užsiregistruoti darbo biržoje, be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalims, paskirta bausmė subendrinta su 2013-03-01 teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme visiškai bausmes sudedant ir galutinė bausmė V. P. paskirta laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams ir 1950 litų bauda, įpareigojant per tris mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo užsiregistruoti darbo biržoje, be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Šiuo nuosprendžiu nuteisti ir R. G. bei A. S., tačiau apeliacinio skundo dalis, susijusi su šiais nuteistaisiais, atšaukta.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. P. nuteistas už tai, kad 2012-08-29 apie 22 val. Alytuje, prie (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, veikdamas kartu su R. G. ir asmeniu, kurio atžvilgiu išskirtas atskiras tyrimas, neteisėtai, turėdami tikslą narkotinę medžiagą vartoti patys, iš A. M. už 40 litų nusipirko ir taip neteisėtai įgijo ne daugiau kaip 5 g kanapių (ir jų dalių), kurios, vadovaujantis 2000-01-06 Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymo Nr. 5 sąrašu Nr.1 “Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, draudžiamos vartoti medicinos tikslams”, yra narkotinė medžiaga, dalį šios narkotinės medžiagos R. G. ir V. P. su asmeniu, kurio atžvilgiu išskirtas atskiras tyrimas, surūkė, o likusį kiekį-0,322 g kanapių (ir jų dalių) laikė automobilyje Mercedes Benz C250, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iki tos pačios dienos 23.55 val., kuomet Alytuje, ties (duomenys neskelbtini) namu, policijos pareigūnai šią narkotinę medžiagą rado ir paėmė.

A. M. nuteistas už tai, kad ne vėliau kaip iki 2012-08-29 22 val., turėdamas tikslą narkotinę medžiagą vartoti pats ir platinti parduodant kitiems asmenims, neteisėtai įgijo ne mažiau kaip 0,39 g kanapių (ir jų dalių), kurios, vadovaujantis 2000-01-06 Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymo Nr. 5 sąrašu Nr.1 “Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, draudžiamos vartoti medicinos tikslams”, yra narkotinė medžiaga, šią narkotinę medžiagą neteisėtai parsigabeno į savo namus adresu (duomenys neskelbtini) ir ten laikė; tęsdamas nusikalstamą veiką, 2012-08-29 apie 22 val. ne daugiau kaip 5 g ir ne mažiau kaip 0,322 g kanapių (ir jų dalių) iš savo namų automobiliu Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nugabeno į automobilių stovėjimo aikštelę prie (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos, Alytuje, kur šią narkotinę medžiagą už 40 litų pardavė V. P., R. G. ir asmeniui, kurio atžvilgiu išskirtas atskiras tyrimas, o 0,068 g kanapių (ir jų dalių) laikė savo namuose iki 2012-10-02 14.45 val., kuomet policijos pareigūnai kratos metu šias narkotines medžiagas rado ir paėmė.

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroras skundžia Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 30 d. nuosprendį, ir prašo jį pakeisti – paskirti V. P. papildomą įpareigojimą – būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. bei panaikinti nuosprendžio dalį, kuria A. M. pritaikytas baudžiamasis įstatymas, numatytas BK 54 straipsnio 3 dalyje, A. M. pakeisti bausmės rūšį į griežtesnę ir pagal BK 260 straipsnio 1 dalį skirti 4 (ketverių) metų terminuotą laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2012-10-02 iki 2012-10-04, pakeisti A. M. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – į suėmimą. Skunde apeliantas nurodo, kad V. P. turėtų būti skirtas griežtesnis papildomas įpareigojimas – būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00, nes ir teismas nuosprendyje pažymėjo, kad V. P. turi būti skirti griežti įpareigojimai. Apeliantas taip pat teigia, kad teismas nepagrįstai A. M. atžvilgiu pritaikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, kadangi visos bylos aplinkybės rodo, jog kanapių pardavimas V. P. nebuvo vienkartinis įvykis, o vyko aktyvi prekyba narkotinėmis medžiagomis.

Nuosprendyje išdėstyti liudytojų M. G., A. Š., I. J. parodymai, kad A. M. narkotinę medžiagą – kanapes – platino, jie ne kartą yra pirkę ir mokėdavę už gramą po 40 Lt. Liudytojai parodė, kad susisiekdavo telefonu, tiesiogiai susitikimo tikslas neįvardijamas, buvo bendraujama užšifruotai. Iš A. M. paimta popieriaus skiautė, kurioje užrašyti vardai ir skaičiai, įrašuose dominuoja skaičius 40. Vykdant A. M. slaptą sekimą nustatyta, kad pas jį lankydavosi daug asmenų, asmenys atvykdavo automobiliais, A. M. automobiliu vykdavo susitikti su asmenimis įvairiose vietose. Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo bei kaupimo protokoluose nurodyta, kad kontroliuojamu laiku asmenys telefonais susisiekia su A. M., domisi, ar gali susitikti, klausinėja ar neturi ko nors, tariamasi susitikti įvairiose vietose Alytuje. A. M. nurodo susitikimo vietas, asmenys telefonu susitikimo tikslų tiesiogiai neįvardija, A. M. asmenims nurodo, ką daryti, ar susitikti yra saugu, po susitikimo klausia asmenų, ar sėkmingai grįžo namo. Susitikimai yra dažni, per vieną dieną po kelis – keliolika kartų. Šios aplinkybės, apelianto manymu, rodo, kad A. M. yra aktyvus narkotinių medžiagų platintojas, tam turėjo priemones – dvejas elektronines svarstykles.

Prokuroro teigimu, teismas BK 54 straipsnio 3 dalį turėtų taikyti tik išimtinais atvejais. A. M. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltės visiškai nepripažino, nebuvo nuoširdus, teisme prisipažino tik tikėdamasis sušvelninti baudžiamąją atsakomybę, įsidarbino tik prieš prasidedant teismo posėdžiams. Visgi teismas teisingai pripažino, kad A. M. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jis anksčiau vieną kartą teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, teistumas neišnykęs. Padarytas sunkus tyčinis nusikaltimas, įstatymo leidėjas straipsnio sankcijoje numatė tik vieną bausmės rūšį už šį nusikaltimą, tai yra laisvės atėmimas nuo dvejų iki aštuonerių metų, todėl A. M. nepagrįstai skirta švelnesnė bausmės rūšis – bauda, o skirtina laisvės atėmimo bausmė.

Šalies argumentai

Prokuroras skunde prašė ir panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje R. G., V. P. ir A. S. pritaikytas BK 64¹ straipsnis, ir paskirtos bausmės sumažintos vienu trečdaliu, tačiau 2014 m. liepos 29 d. prašymu ši apeliacinio skundo dalis atšaukta, kadangi Alytaus rajono apylinkės teismas 2014 m. balandžio 30 d. nutartimi ištaisė rašymo apsirikimą ir panaikino BK 64¹ straipsnio taikymą.

Atsikirtimuose į apeliacinį skundą nuteistasis A. M. nurodė, kad su apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nesutinka, kadangi teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras nuteistųjų A. M. ir V. P. atžvilgiu savo apeliacinį skundą palaikė ir prašė tenkinti. Nuteistieji A. M. V. P. ir jų gynėjas advokatas prokuroro apeliacinį skundą prašė atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinis skundas atmestinas.

Susipažinęs su byloje esančia medžiaga, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apylinkės teismas priėmė įrodymais pagrįstą nuosprendį, kuriame teismo padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes, o baudžiamasis įstatymas bei bausmė nuteistųjų V. P. ir A. M. atžvilgiu pritaikyti tinkamai.

Skirdamas bausmę, teismas turi vadovautis Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir laikytis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, detalizuojančių sankcijos taikymą (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuoti paskirti švelnesnę bausmę (BK 54 straipsnio 1, 3 dalys).

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymą A. M. atžvilgiu, įvertinęs BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. tai, kad jis padarė sunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 5 dalis); kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nurodytų atitinkamai BK 59, 60 straipsniuose, nenustatyta; baustas administracine tvarka; dirba, darbdavio charakterizuojamas gerai; anksčiau neatlikinėjo realios laisvės atėmimo bausmės; padaryta veika nėra labai pavojinga, konstatavo, kad A. M. atžvilgiu taikytinos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos, kadangi sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, t. y. būtų aiškiai neproporcingas, neadekvatus padarytai nusikalstamai veikai ir kaltinamojo asmenybei. Individualizuodamas bausmę, teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad byloje įrodyta tik tai, kad A. M. įgijo mažą kiekį narkotinės medžiagos ir mažą kiekį jos vieną kartą pardavė V. P. ir R. G.. Tuo tarpu duomenų, jog A. M. yra aktyvus narkotinių medžiagų platintojas, byloje nėra, nes kaltinimas pateiktas tik dėl vieno narkotinių medžiagų pardavimo epizodo jau minėtiems kaltinamiesiems, kuris, išnagrinėjus bylą teisme, pasitvirtino. Taigi vertinti A. M. veiką kaip sistemišką aktyvią prekybą narkotinėmis medžiagomis nėra pagrindo.

Atkreiptinas dėmesys, kad teismas nepagrįstai nurodė, jog A. M. teistas ir jo teistumas neišnykęs, kadangi iš bylos duomenų matyti, kad A. M. nuteistas Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu, priimtu išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, taigi nusikalstamos veikos padarymo metu jis teistas nebuvo.

Atsižvelgiant į tai, kad A. M. padaryto nusikaltimo pavojingumas yra mažesnis, negu rūšinis tokios nusikalstamos veikos pavojingumas (disponavo mažu kiekiu narkotinių medžiagų – kanapių, įrodytas tik vienas šių medžiagų platinimo epizodas), bei kad kaltininko asmenybė mažiau pavojinga (nors baustas administracine tvarka, tačiau neteistas, pradėjo dirbti, darbdavio charakterizuojamas išimtinai teigiamai, moka paskirtą baudą, ruošiasi sukurti šeimą), taipogi į tai, kad nuo nusikalstamos veikos padarymo praėjo jau daugiau kaip dveji metai, konstatuotina, kad teismas padarė pagrįstą išvadą, jog įstatymo numatytos realios terminuoto laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui ir teisingai kaltinamajam pritaikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas bei paskyrė baudą.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo griežtinti bausmę ir V. P. atžvilgiu, kadangi jam teismo paskirti įpareigojimai – per tris mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo užsiregistruoti darbo biržoje ir be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, yra pakankami bausmės tikslams pasiekti, atsižvelgiant į tai, kad V. P. padarė baudžiamąjį nusižengimą, nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo teistas (teismas analogiškai kaip ir A. M. atveju nepagrįstai nurodė, kad V. P. teistas, nors nusikalstamos veikos padarymo metu jis teistas nebuvo), prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos.

Byloje gauti Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos raštai, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos R. G., išlaidas iki 2014 m. liepos 28 d. sudaro 120 Lt, o iki 2014 m. spalio 14 d. – 160 Lt. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymai priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistojo netenkintini.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos primininkas Arūnas PaštuolisTeisėjai Danutė GiačaitėViktoras Preikšas