Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja S.Juknevičienė, sekretoriaujant R.Šimanskienei, dalyvaujant ieškovo atstovei V. T., atsakovams A. B., V. J., trečiojo asmens atstovui R. Ž.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams A. B., V. J. su trečiuoju asmeniu Alytaus vaikų globos namais dėl neterminuotos tėvų valdžios apribojimo, vaiko nuolatinės globos, gyvenamosios vietos ir nuolatinio globėjo nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas pilnai.

CK 3.180 straipsnyje 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, numatančios, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai padaroma išvada, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 str. 2 d.). Būtent pastaroji išvada daroma ištyrus pateiktus į bylą įrodymus.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė A. B. (duomenys neskelbtini) dieną, nebūdama santuokoje, pagimdė sūnų A. J.. Vaiko tėvas atsakovas V. J., kas patvirtinama įrašu vaiko gimimo liudijime (b.l. 7). Atsakovei A. B. šis vaikas yra antras po sūnaus L. V., gim. (duomenys neskelbtini), atsakovui V. J. šis vaikas yra pirmas. Atsakovai kartu gyvena A. B. asmeninės nuosavybės teise priklausančiame vieno kambario bendrabučio tipo bute su bendro naudojimo patalpomis (duomenys neskelbtini). Būdamas devynių mėnesių amžiaus A. J. 2004-12-20 dėl tėvų nepriežiūros ir girtavimo septynių dienų laikotarpiui buvo apgyvendintas Alytaus apskrities sutrikusio vystymosi kūdikių namuose, vėliau grąžintas tėvams. 2006-01-12 Alytaus miesto savivaldybės administracijos VTAS specialistai iš neblaivios motinos A. B. paėmė abu nepilnamečius jos vaikus L. ir A. ir apgyvendino Alytaus apskrities sutrikusio vystymosi kūdikių namuose, šiuose namuose abiems vaikams 2006-01-18 Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. DV-33 buvo nustatyta laikinoji globa (b.l. 8). Vaikai po metų grąžinti tėvams pagal tos pačios institucijos direktoriaus įsakymą Nr. DV-34 (b.l. 9), tačiau 2007-01-24 Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. DV-53 sugyventiniai A. B. ir V. J. įrašyti į Vaiko teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos ir girtavimo. Situacijai sugyventinių šeimoje pablogėjus vaikai 2008 metais buvo paimti iš namų, nuo 2008-03-26 A. J. nustatyta laikinoji globa Alytaus vaikų globos namuose, kitas nepilnametis A. B. sūnus L. V. perduotas tėvo L. V. žinion, tačiau vaikas faktiškai yra auginamas senelių. Nuo to laiko vaikai niekada nebuvo grąžinti biologinei motinai A. B., A. – tėvui V. J.. 2008-06-16 Alytaus rajono apylinkės teismas, įvertinęs A. B. ir V. J. elgesį, A. B. laikinai apribojo motinos valdžią nepilnamečių vaikų A. J. ir L. V. atžvilgiu, o V. J. laikinai apribojo tėvo valdžią A. J. atžvilgiu, priteisė iš tėvų išlaikymą vaikui (b.l. 10, 11). 2010-06-16 A. B. kreipėsi į Alytaus rajono apylinkės teismą dėl laikino motinos valdžios apribojimo panaikinimo, tačiau jos pareiškimas nebuvo tenkintas. 2012-03-19 A. B. dar kartą kreipėsi į teismą dėl motinos valdžios apribojimo panaikinimo, tačiau teismas pilna apimtimi jos pareiškimo netenkino, bet įvertinęs kai kuriuos teigiamus pokyčius jos elgesyje, 2012-07-10 priėmė nutartį, kuria apsiribojo A. J. atskyrimu nuo motinos, vaikas toliau buvo paliktas gyventi globos namuose (b.l. 17-19). Nepilnamečio vaiko A. J. tėvas V. J. niekada nesikreipė į teismą dėl tėvo valdžios apribojimo panaikinimo. Nuo 2007-01-24 pas sugyventinius A. B. ir V. J. nuolatos lankosi ieškovo darbuotojai, o nuo 2007-03-02 dar ir VšĮ Alytaus miesto socialinių paslaugų centro socialiniai darbuotojai, teikiantys socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugas. Pastarosios įstaigos darbuotojai atsakovų namuose apsilanko 3-4 kartus per mėnesį (b.l. 29-63). Ši įstaiga pateikė įvertinimą, iš kurio matyti, kad A. B. ir V. J. trūksta socialinių įgūdžių, abu piktnaudžiauja alkoholiu, tėvai nėra motyvuoti keisti gyvenimo būdo, A. J. šeimoje augti sąlygos nėra patenkinamos (b.l. 29-31). Abu tėvai neteikia teismo sprendimu priteisto išlaikymo A. J., vaikas yra pilnai išlaikomas valstybės. Abiems atsakovams mediciniškai diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai, sąlygoti alkoholio vartojimo, kas patvirtinama VšĮ Alytaus poliklinikos pažymomis (b.l. 66, 70). Atsakovas V. J. turi keturias galiojančias administracines nuobaudas: 2012-09-19 baustas pagal LR ATPK 178 str. 1. (girto pasirodymas viešose vietose), 2012-11-15 – pagal LR ATPK 174 str. (nedidelis chuliganizmas) , 2012-11-26 – pagal 178 str. 2d., 2013-04-04 pagal LR ATPK 178 str. 3 d.

Teismo posėdyje išklausytas nepilnametis A. J. išreiškė sutikimą ir norą toliau gyventi vaikų globos namuose, kadangi ten jaučiasi gerai. Nepilnametis paaiškino, kad tėvų jis nepasigenda, tėvai jį laiko itin retai, pastaruoju metu jis susitikimų nelaukia. Paskutinį kartą tėvai pas jį atėjo prieš teismo posėdį, atnešė šokoladukų, kartu aplankyti atsivedė jo brolį L., tačiau brolį jis sunkiai pažino, nes nuo paskutinio pasimatymo su juo praėjo daug laiko ir brolis per tą laiką labai išaugo, pasikeitė. Iš vaiko apklausos ir iš įrašų vaikų globos namų vedamame individualaus vaiko ugdymo ir socialinių paslaugų teikimo plane matyti, kad tėvų reti apsilankymai sūnų traumuoja, kadangi vaikas nuolatos yra viliojamas motinos netesimais pažadais dažniau jį lankyti, kas jį daro irzlų ir uždarą. A. J. be to paaiškino, kad labiausiai laukia susitikimų ne su savo biologine, bet su italų šeima, kurioje jis keletą metų iš eilės gyveno vasaros atostogų metu. Iš vaiko paaiškinimo sprendžiama, kad su minėta italų šeima nusistovėjo pastovus ir gilus emocinis ryšys, kadangi vaikas mokslo metų laikotarpiu beveik kasdien su šia šeima bendrauja interneto telefonijos tinklo bei kompiuterine programa skype, laukia šio bendravimo. Šį faktą byloje patvirtino liudytoja apklausta socialinė darbuotoja D. A., kuri be kita ko parodė, kad tėvai sūnų aplanko itin retai, šie apsilankymai jos vertinimu daro daugiau žalos nei naudos, kadangi vaiką motina prisižada lankyti, bet pažado netesi, vaikas dėl to traumuojamas psichologiškai, kadangi yra jau tokio amžiaus, kad savarankiškai gali realiai suprasti ir vertinti tėvų elgesį. Nepilnametis A. J. be to nurodė, kad Italijoje gyvenanti šeima jį ne kartą lankė Lietuvoje, jis labai laukia jų atvažiuojant per būsimas atostogas. Vaikas išmoko italų kalbą, teismo posėdžio metu pademonstravo mokąs kalbėti itališkai. A. nurodė, kad šioje šeimoje yra jo bendraamžis berniukas, šeima didelė, išvardijo visus jos narius, paaiškino, kad ten jis laukiamas ir mylimas. Iš vaiko apklausos akivaizdu, kad emocinio ryšio su savo biologine šeima nebeliko, nes itin reti tėvų apsilankymai vaiko globos namuose negali užtikrinti tokio ryšio.

Iš trečiojo asmens Alytaus valstybinių vaikų globos namų pateikto individualaus A. J. ugdymo ir socialinių paslaugų teikimo plano matyti, kad vaikas labai realiai vertina savo tėvų elgesį, supranta, kad tėvai jį apleido, nuolatos apgauna žadėdami aplankyti, jaučia nuoskaudą, kai kiti vaikai savaitgaliais yra paimami į šeimą, o jis lieka vaikų globos namuose. Visame žurnale, kuriame darbuotojų įrašai daryti vos ne kasdien, padaryti įrašai apie tai, kad vaikas kasdien bendrauja su italų šeima, laukia pokalbių su šiais žmonėmis, susitikimų ir ypač atostogų ir išvykų į Italiją. Iš įrašo 15 lape matyti, kad 2014-02-19 aplankė motina A. B., kuri atnešė suplyšusius marškinėlius ir patarė vaikui užsivilkti megztinį, tačiau šis buvo jam per mažas. Iš įrašo, padaryto 2014-02-21 matyti, kad vaikas prisiminė savo namus, kur tėvas su mama grįždavo girti, matydavo puodukus, stiklines, su broliu eidavo žaisti į koridorių ir kaip tekdavo miegoti fotelyje, kaip būdavo baisu ir kaip jis laukė, kad jį kas nors paimtų.

Viešoji įstaiga Alytaus miesto socialinių paslaugų centras nuo 2007-02-02 iki dabar 3-4 kartus per mėnesį siunčia darbuotojus į atsakovų namus, kas matyti iš šeimos aplankymų aktų (b.l. 29-63). Iš šių rašytinių įrodymų sprendžiama, kad atsakovų gyvenimo sąlygos patenkinamos, namuose trūksta švaros ir tvarkos. Į bylą pateiktas socialinio darbo su šeima vertinimas laikotarpiu nuo 2007-03-02 iki 203-10-08 (b.l. 29-30). Iš šio rašytinio įrodymo matyti, kad per paskutinius metus sūnų A. J. atsakovai aplankė tris kartus, tėvai A. B. ir V. J. nerodo motyvacijos rūpintis ir prižiūrėti vaiką, nesiekia jo susigrąžinti į šeimą, nekeičia gyvenimo būdo. Išvadoje taip pat pažymėta, kad šeima namuose randama labai retai, į telefoninius skambučius neatsiliepia. Abu atsakovai kelis kartus rasti namuose neblaivūs, A. B. buvo agresyvi, reikalavo, jog socialinis darbuotojas nuslėptų informaciją apie jos girtumą. 2013-09-25 namuose rastas V. J. buvo neblaivus, su socialiniais darbuotojais bernavo tik bendrabučio koridoriuje, priekaištavo, kad socialinės darbuotojos lankosi šeimoje, kalbėjo necenzūriniais žodžiais, buvo agresyvus. Darbuotojai ne kartą nebuvo įleisti į butą, nors už durų girdėdavosi triukšmas, neblaivių asmenų balsai. Socialiniai darbuotojai apklausė atsakovų kaimynus. Jų paaiškinimais A. B. ir V. J. dažnai piktnaudžiauja alkoholiu, retai vyksta dirbti, namuose vyksta išgertuvės, lankosi pašaliniai neblaivūs asmenys. Vaikų globos namų socialinės darbuotojos D. A. teigimu tėvai sūnų A. J. 2013 metais aplankė sausio mėnesį du kartus, ir vieną kartą rugsėjo mėnesį.

Visi išvardinti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad tėvai nepilnamečiu sūnumi A. J. nesirūpina. Pastebėtina, kad A. J. ir jo tėvai atsakovai gyvena viename mieste. Vaikas Alytaus valstybiniuose vaikų globos namuose auga ir yra globojamas nuo 2008 metų pavasario, t.y. šešerius metus. Atstumas nuo tėvų gyvenamosios vietos iki vaiko gyvenamosios vietos gali sudaryti apie 2 km., tačiau tėvai beveik nelanko vaiko, o jų reti apsilankymai neduoda nei dvasinės, nei turtinės naudos vaikui. Atsakovė A. B. sūnaus nelankymo faktą bando pateisinti tuo, kad jie su V. J. uždarbiauja pas ūkininkus kaimuose, tačiau šių teiginių jokiais įrodymais nepagrindė, netgi nenurodė ūkininkų pavardžių, pas kuriuos tariami dirbo.

Kaip matyti iš atsakovės pasisakymų teismo posėdžio metu ir jos elgesio, jos santykiai su šeimą kontroliuojančiais socialiniais darbuotojais, vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojais, vaikų globos namų administracija įtempti, ji linkusi kaltinti visus dėl tariamo tikslo atimti iš jos vaiką, nors auginti vaiką pati negali, nes savo gyvenimo būdo ir elgesio realiai nekeitė. Ypač atsakovė prisibijo sūnaus galimo įvaikinimo Italijoje, tačiau pastebėtina, kad tokia galimybė itin maža, nes vaikas yra nemažo amžiaus, be to tarptautiniam įvaikinimui pagal Lietuvos Respublikos įstatymus keliami itin dideli reikalavimai.

Trečiasis asmuo Alytaus vaikų globos namai, kurie turi teisę gauti vaiko išlaikymui priteistas sumas iš atsakovų, pateikė pažymą, kad atsakovai jokio išlaikymo A. J. neteikė, priteistų piniginių išmokų nemokėjo (b.l. 72). Dėl šių aplinkybių ginčo nėra, atsakovai patvirtino išlaikymo sūnui neteikę, pateisinamų motyvų nenurodė.

Visi išvardinti įrodymai duoda pagrindą spręsti, kad atsakovas V. J. niekada nesiekė įgyvendinti tėvo teisių ir pareigų savo vaikui, vengė tai daryti, esanti padėtis, kuomet vaikas auga vaikų globos namuose, jį tenkina. Pastebėtina, kad šis atsakovas netgi neatvyko į teismo posėdį, kuriame vyko baigiamosios kalbos, neatvykimo priežasčių nepateisino. Atsakovė A. B. nors ir siekė auginti sūnų A. pati, tačiau tam dėjo nepakankamas pastangas, gyvenimo būdo nekeičia, nesiima reikiamų priemonių dėl bendravimo su vaiku sąlygų sudarymo ir emocinio ryšio atkūrimo.

Šešerių metų laiko tarpas, kuomet vaikas yra globojamas valstybiniuose vaikų globos namuose, yra daugiau negu pakankamas pakeisti gyvenimo būdą ir įpročius siekiant įrodyti, jog tėvai nori ir sugeba patys auginti savo vaiką. Kaip matyti iš ištirtų įrodymų ir vertinant ilgą laikotarpį, kai vaikas yra atskirtas nuo šeimos, sprendžiama, jog atsakovai visiškai nesirūpina savo sūnumi, yra nusišalinę nuo jo auklėjimo ir priežiūros ir nėra jokios tikimybės, kad padėtis gali pasikeisti ir tėvai pradėtų rūpintis vaiku. Dėl tėvų elgesio kenčia nepilnamečio vaiko interesai, todėl tikslinga neterminuotai apriboti tėvų valdžią ir skirti nuolatinę globą nepilnamečiam A. J. (CK 3.180str. 1 d., 2 d.). Šiuo atveju atsakovų sūnaus teisė į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje turi pirmenybę prieš atsakovų teisę būti kartu su vaiku.

Neterminuotai apribojus atsakovų tėvų valdžią į sūnų sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaiku, nes bylos nagrinėjimo metu nenustatyta duomenų, jog tai prieštarautų vaiko interesams (CK 3.180 str. 3d.). Tėvų valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei atsakovai įrodys, kad jie pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, jei toks apribojimas neprieštaraus vaiko interesams (CK 3.181 str. 2 d.). Jei aplinkybės pasikeis, tačiau nebus pakankamo pagrindo visiškai panaikinti neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, jis gali būti pakeistas laikinu apribojimu (CK 3.181 str. 3d.).

Trečiasis asmuo Alytaus vaikų globos namai davė sutikimą globoti nepilnametį A. J., vaikas taip pat išreiškė norą toliau gyventi šiuose globos namuose. Kadangi faktiškai vaikas šešerius metus globojamas šioje įstaigoje, globėjo keisti nėra pagrindo, nes tai užtikrina vaikui saugias ir tinkamas sąlygas augti, vystytis ir tobulėti. Teismas daro išvadą, kad Alytaus vaikų globos namai yra tinkama institucija globoti A. J., tam turi tinkamas sąlygas, todėl jie skirtini vaiko globėju, kur nustatytina vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta (CK 3.264 str., 3d., 3.268 str., 3.265 str. 3p.).

Globos institucijos atstovams išaiškintina, kad jie privalo atlikti pareigas, numatytas CK 3.271 str., taip pat išaiškintina atsakomybė pagal CK 3.273 str.

Iš atsakovų priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei: po 72 Lt žyminio mokesčio ir po 8 Lt pašto išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str. -270str , 504 str. teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti pilnai.

Neterminuotai apriboti A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) motinos valdžią į nepilnametį sūnų A. J., a.k. (duomenys neskelbtini)

Neterminuotai apriboti V. J., a.k. (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią į nepilnametį sūnų A. J., a.k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti A. J. nuolatinę globą, globėju skirti Alytaus vaikų globos namus, į.k. 191056967, esančius Juozapavičiaus g. 33, Alytuje, nepilnamečio A. J. gyvenamąją vietą nustatyti pagal nuolatinio globėjo buvimo vietą.

Nustatyti, kad 2008-06-16 Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimu priteistu išlaikymu iš A. B. ir V. J. nepilnamečiam sūnui A. J. išlaikyti kas mėnesį po 250 litų periodinėmis išmokomis kas mėnesį, sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, iki vaiko pilnametystės disponuos globėjas Alytaus vaikų globos namai uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovų A. B. ir V. J. iš kiekvieno atskirai po 80 Lt (aštuoniasdešimt litų) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Dėl sprendimo per 30d. gali būti duodamas apeliacinis skundas Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.