- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-11-02
- Bylos Nr.
- 2A-1857-260/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-06840-2010-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimondas Buzelis (pirm.), Rūta Palubinskaitė, Leonas Jachimavičius
- Atsakovas
- R. Š., V. Š., J. G.
- Ieškovas
- Kauno apskrities priešgaisrinės
- Kategorijos
- 50.11.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
sekretoriaujant Editai Vazgienei, dalyvaujant ieškovo atstovei Olgai Isakovai, atsakovui R. Š.,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-1047-568/2011 pagal ieškovo Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos ieškinį atsakovams R. Š., V. Š., R. Š., J. G. dėl iškeldinimo iš patalpų ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas Kauno apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba ieškiniu (b.l.3-6) prašė nutraukti tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutartį ir iškeldinti, nesuteikiant kitų gyvenamųjų patalpų, R. Š. ir kartu su juo gyvenančius asmenis su visu turtu iš užimamų gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Kaune, kuriuos patikėjimo teise valdo Kauno apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba. Ieškovas nurodė, jog su R. Š. buvo sudaryta rašytinė sutartis dėl tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, tačiau 2003 m. balandžio 7 d. darbo santykiai nutrūko, o atsakovas iš tarnybinių patalpų neišsikėlė.
Atsiliepimas
Atsakovai V. Š. ir R. Š. prašė ieškinį atmesti, nurodė, jog R. Š. buvo suteiktos tarnybinės gyvenamosios patalpos, jose gyveno nuo 1996 m. kartu su šeima. Atsakovas R. Š. tarnybos neteko dėl sveikatos būklės, susijusios su darbu, atsakovo darbingumo lygis šiuo metu yra 40 procentų. Išsikelti nėra galimybių, nes kito nekilnojamojo turto neturi.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. gegužės 27 d. sprendimu (b.l. 151-153, t.I) ieškinį tenkino iš dalies. Teismas nusprendė iškeldinti R. Š. su šeimos nariais: V. Š., J. G., R. Š. iš užimamų tarnybinių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Kaunas, suteikiant analogiškas gyvenamąsias patalpas. Teismas nustatė, kad 1996-04-26 buvo sudaryta ir pasirašyta tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos tipinė sutartis ir atsakovui R. Š. jo darbo laikotarpiui suteikta tarnybinė gyvenamoji patalpa (duomenys neskelbtini), Kaunas. Gyvenamoji patalpa, esanti (duomenys neskelbtini), Kaunas, nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, o turto patikėjimo teise pagal priėmimo-perdavimo aktą valdo Kauno apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba. R. Š. gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Kaunas, deklaravo dar 1996-07-11, minėtu adresu savo gyvenamąsias vietas deklaravo ir atsakovai. Atsakovas R. Š. iš dalies darbingas, netektas darbingumas – 60 procentų. Atsakovas buvo tiriamas ir gydosi iki šio momento. Atsakovas R. Š. buvo atleistas iš darbo dėl to, jog tapo invalidu dėl su darbu susijusių priežasčių. Kadangi atsakovas tapo neįgaliu dėl su darbu susijusių priežasčių, teismas sprendė, kad iškeldinamam fiziniam asmeniui turi būti suteikiama kita gyvenamoji patalpa, esanti toje pat gyvenamojoje vietovėje ir turi atitikti sanitarinius bei techninius reikalavimus (CK 6.622 str.)
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu (b.l. 2-3, t.II) ieškovas Kauno apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 27 d. sprendimą dalyje, kurioje Kauno apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba įpareigota atsakovams suteikti kitas gyvenamąsias patalpas panaikinti. Apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas išėjo už ieškinio ribų ir patenkino reikalavimą, kuris byloje nebuvo pareikštas. Ieškovas prašė teismo iškeldinti atsakovus iš užimamų tarnybinių gyvenamųjų patalpų, nesuteikiant kitų gyvenamųjų patalpų, o atsakovai prašė teismo atmesti ieškinį kaip nepagrįstą. Prašymas suteikti kitas gyvenamąsias patalpas atsakovų nebuvo pateiktas.
Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, kad ieškovas yra valstybės institucija, kuri šiuo metu turto patikėjimo teise valdo tarnybinį butą, esantį (duomenys neskelbtini). Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 8¹ straipsnis numato, kad valstybės turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama vadovaujantis, inter alia, viešosios teisės principu, kuris reiškia, kad sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais. Tarnybinių gyvenamųjų patalpų naudojimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau-CK) 6.618-6.622 straipsniai, taip pat Tarnybinių gyvenamųjų patalpų naudojimo ir apskaitos tvarkos aprašas, patvirtintas 2001 m. liepos 11 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 878 (toliau - nutarimas). Nutarimo 4 p. nustato, kad valstybės institucijos, nuosavybės teise priklausančias ar patikėjimo teise valdomas gyvenamąsias patalpas priskiria prie tarnybinių gyvenamųjų patalpų. Tai reiškia, kad ieškovas neturi ir negali turėti gyvenamųjų patalpų, kurios neturi tarnybinio statuso. Tarnybines gyvenamąsias patalpas darbdavys skiria apgyvendinti darbuotojams (tarnautojams), atsižvelgdamas į jų darbo (tarnybos) pobūdį ar įstatymų nustatytas sąlygas, iki pasikeičia jų darbo(tarnybos) pobūdis arba nutrūksta darbo (tarnybos) santykiai su darbdaviu, arba išnyksta įstatymų nustatytos sąlygos (CK 6.618 str., Nutarimo 2 p.). Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, kitos analogiškos gyvenamosios patalpos skyrimas atsakovams prieštarautų nurodytiems teisės aktams, todėl teismas visiškai nepagrįstai ir neteisėtai sprendime nurodė suteikti atsakovams kitas gyvenamąsias patalpas.
Atsiliepimas
Atsiliepime į ieškovo Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos apeliacinį skundą (b.l. 8-11, t.II) atsakovai R. Š., V. Š., R. Š., J. G. prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 27 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovas R. Š. ginčo bute kartu su visa šeima apsigyveno 1996 m. balandžio 26 d. Tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos tipinės sutarties pagrindu. Butas jokių įsiskolinimų neturi, bute atliktas remontas, pakeistas langas, įdėtos šarvuotos durys, sudėtos grindys, naujos plytelės, sutvarkytos sienos ir lubos, pagal specialų užsakymą nupirkti baldai, butas yra tvarkingas ir prižiūrėtas. Šiuo metu 1 kambario bute gyvena atsakovas R. Š., atsakovės V. Š. ir R. Č. (buvusi Š.) su savo sūnum J. Č., gim. (duomenys neskelbtini), J. G. ginčo bute negyvena, nes ištekėjo ir išsikraustė gyventi pas savo sutuoktinį. Atsakovas R. Š. yra bedarbis, nuolatos gydosi įvairiose įstaigose, dėl sveikatos būklės negalėjo susirasti darbo ir aišku sukaupti lėšų, kad galėtų išsipirkti butą. Jokio nekilnojamojo turto savo vardu atsakovai neturi, gyvena iš tarnybinės pensijos, invalidumo, V. Š. gaunamo 800 litų darbo užmokesčio. Įsigyti kito gyvenamojo ploto nėra galimybės. Ieškovas, užvesdamas civilinę bylą dėl iškeldinimo, pažeidžia atsakovų teises. Ieškovas, neatsižvelgdamas į atsakovų sunkią finansinę padėtį, į tai, kad atsakovai neturi jokių pajamų įsigyti savo būstą, kad neturi darbo, o atsakovė R. Č. (Š.) turi kūdikį, nori išmesti su visais daiktais į gatvę, nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos. Atsakovų iškeldinimas nesuteikiant jiems kitos gyvenamosios patalpos atsižvelgiant į sunkią ekonominę, socialinę padėtį iš esmės pažeidžia atsakovų interesus, todėl atsakovų šeimos interesai tokioje situacijoje nusveria teisėtus valstybės tikslus. Ieškovas visiškai neatsižvelgė, kad atsakovas buvo atleistas iš tarnybos dėl ligos. Tiek sutarties sudarymo momentu galiojusio 1964 m. Civilinio kodekso 363 straipsnio 4 dalyje, tiek ir CK 6.621 straipsnyje yra numatyta, kad iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų iškeldintiems fiziniams asmenims suteikiama kita gyvenamoji patalpa, kai darbuotojai atleisti iš darbo dėl to, kad tapo I ar II grupės invalidais dėl su darbu susijusių priežasčių, darbuotojai atleisti iš darbo dėl sveikatos. Iš Sveikatos priežiūros tarnybos prie VRM Centrinės medicinos ekspertizės komisijos 2003-03-05 ligos liudijimo Nr. 746 matyti, kad atsakovo R. Š. susirgimai susiję su tarnyba, o pagal esamus susirgimus, remiantis VRM įsakymo Nr. 500-1996 05 30 taisyklių (2 priedu) ligų ir trūkumų sąrašu - buvo pripažintas netinkamas tarnybai Kauno PGT skyrininko viršilos pareigose ir atleistas iš darbo. Dėl ligos, susijusios su darbu, buvo suteiktas ir invalidumas. Todėl ieškovas neturi teisės atsakovų iškeldinti iš gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Kaune, arba turi suteikti kitą gyvenamąją patalpą, kuri vadovaujantis CK 6.622 straipsniu turi būti toje pat gyvenamojoje vietovėje ir turi atitikti sanitarinius bei techninius reikalavimus.
Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, ieškovo atstovė apeliacinį skundą patenkinti, o atsakovas – apeliacinį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
CPK 320 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.
Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Ieškovas apeliaciniame skunde pagrįstai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas išėjo už ieškinio ribų ir patenkino reikalavimą, kuris byloje nebuvo pareikštas. Kad teismas išėjo už ieškinio ribų akivaizdu, nes ieškovas byloje pateiktu ieškiniu prašė teismo iškeldinti atsakovus iš užimamų tarnybinių gyvenamųjų patalpų, nesuteikiant kitų gyvenamųjų patalpų, o teismas priėmė sprendimą iškeldinti atsakovus iš užimamų tarnybinių patalpų, suteikiant jiems analogiškas gyvenamąsias patalpas. Esant tokiam reikalavimui, koks yra pareikštas byloje, teismas negalėjo nustatyti, kad atsakovai iškeldinami, jiems suteikiant kitą gyvenamąją patalpą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas, ieškovui ir apeliacinės instancijos teisme pripažinus, jog jis neturi galimybių suteikti atsakovams kitą gyvenamąją patalpą, negali būti laikomas pagrįstu bei teisėtu.
Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, iš esmės tinkamai aiškino iškeldinimą iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų reglamentuojančias teisės normas. Konkrečiu atveju, kada atsakovas R. Š., kuriam ryšium su darbu buvo suteikta tarnybinė gyvenamoji patalpa, buvo atleistas iš tarnybos dėl to, kad tapo invalidu dėl su tarnyba susijusių priežasčių, jis gali būti iškeldintas tik suteikiant jam kitą gyvenamąją patalpą (CK 6.621 str. 1 p.). Tačiau šią normą teismas netinkamai taikė. Ieškovui prašant iškeldinti atsakovus iš tarnybinės gyvenamosios patalpos, nesuteikiant jiems kitos gyvenamosios patalpos, nustačius, kad atsakovai negali būti iškeldinti, nesuteikiant jiems kitos gyvenamosios patalpos, ieškinys laikytinas paprasčiausiai nepagrįstu, dėl ko teismas privalėjo jį atmesti, pripažinęs, jog pagrindu tokiam ieškiniui atmesti ir yra CK 6.621 str. 1 p. nustatyta atsakovo R. Š. teisę naudotis tarnybine gyvenamąja patalpa iki bus suteikta kita gyvenamoji patalpa užtikrinanti sąlyga.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, nes priėmė sprendimą, kokio neprašė priimti ieškovas, peržengė ieškinio reikalavimus nesant tam teisinio pagrindo, dėl ko neteisingai išsprendė bylą (CPK 329 str. 1 d.).
Nagrinėdama bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą, kuriuo ieškovas prašo panaikinti apskųstojo teismo sprendimo tik tą dalį, kuria ieškovas įpareigotas suteikti atsakovams kitas gyvenamąsias patalpas, teisėjų kolegija, pripažinusi, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, naikina visą Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad ta sprendimo dalis, kurią prašo panaikinti ieškovas, negali būti laikoma savarankiško reikalavimo patenkinimu. Iškeldinimas iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų galimas tik suteikiant kitą gyvenamąją patalpą arba nesuteikiant kitos gyvenamos patalpos. Priimti sprendimą, kokio prašo apeliaciniu skundu ieškovas, t.y. kad tik iškeldinti atsakovus, nenurodant dėl kitos gyvenamosios patalpos atsakovams suteikimo ar nesuteikimo, teismas neturi teisės.
Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, nepagrįstas ir neteisėtas teismo sprendimas naikintinas, tačiau ne ta apimtimi kaip kad prašo ieškovas, o visas, kartu priimant naują sprendimą – ieškinį atmesti (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).
Atmetus ieškinį, iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – procesinių dokumentų įteikimo išlaidos – į valstybės biudžetą (CPK 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies antru punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (juridinio asmens kodas 191012084) į valstybės biudžetą 36 Lt (trisdešimt šešis litus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Mokėti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752), į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą LT 247300010112394300; įmokos kodas 5660).
Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.