Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-10-23 · Administracinė byla Nr. eI-2978-331/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-10-23
Bylos Nr.
eI-2978-331/2018
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Ina Kirkutienė, Henrikas Sadauskas, Liudmila Zaborovska
Pareiškėjas
A. R.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-2978-331/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01566-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Liudmilos Zaborovskos,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. R. (A. R.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2018 m. balandžio 23 d. sprendimu (toliau – ir Sprendimas) atsisakė pakeisti pareiškėjo leidimą laikinai gyventi ir panaikino daugkartinę nacionalinę vizą.

Šalies argumentai

2. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu (1 t., b. l. 1–5), prašydamas panaikinti Departamento Sprendimą ir įpareigoti Departamentą iš naujo teisės aktų nustatyta tvarka išnagrinėti pareiškėjo prašymus dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo.

2.1. Pareiškėjas paaiškino, kad Departamentas Sprendime nurodė, kad pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo veiklą UAB (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrovė), pateikti dokumentai nepatvirtino ne mažiau kaip 6 pastaruosius mėnesius iki pareiškėjo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo Bendrovės veiklos realumo, todėl ši įmonė yra fiktyvi, iškilo nelegalios migracijos grėsmė. Teigė, kad teisės aktuose nėra numatyta ar uždrausta sudaryti sutartis su įmonėmis, kuriose dirba šeimos ryšiais susiję asmenys, todėl toks veiklos pobūdis nesudaro pagrindo atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi. Departamentas neatliko tyrimo ir nepatikrino, ar Bendrovė ne mažiau kaip 6 pastaruosius mėnesius iki pareiškėjo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo realiai vykdo veiklą Lietuvoje. Bendrovė vykdo veiklą Lietuvoje nuo 2012 metų, realiai yra pasamdžiusi darbuotojus, turi nuolatinių klientų ratą tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų, gauna pajamas ir tvarkingai moka mokesčius Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – ir VSDFV), teikia deklaracijas. Pareiškėjas yra Bendrovės akcininkas nuo 2017 m. vasario 28 d., turi daugiau nei 14 metų patirtį informacinių technologijų ir elektroninės komercijos srityje. Pareiškėjas nėra Bendrovės vadovas, todėl neturi ir negali žinoti visų duomenų apie kiekvieną dieną atliekamus darbus ir sudaromas sutartis.

2.2. Departamentas kritiškai vertina Bendrovės darbuotojų darbą nuotoliniu būdu. Pareiškėjas realiai gyvena Lietuvoje nuo 2016 m. sausio mėn., gauna pajamų iš nekilnojamojo turto nuomos Maskvoje, kurių pakanka pragyvenimui Lietuvoje. Departamentas nepatikrino Bendrovės sudarytų sutarčių realumo, kadangi neapklausė Bendrovės pirkėjų, nepatikrino apmokėjimų, sumokėtų mokesčių, sukurtų produktų. Pareiškėjas pateikė Departamentui Bendrovės dokumentus pagal Departamento pateiktą sąrašą ir Departamentas, turėdamas abejonių, turėjo atlikti detalesnį tyrimą, apklausti Bendrovės verslo partnerius Lietuvoje, išsiųsti paklausimus institucijoms, nuvykti į Bendrovės veiklos vietą ir kt. Kadangi minėtas tyrimas nebuvo atliktas, Departamento atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi negali būti laikomas pagrįstu.

Atsiliepimas

3. Atsakovas Departamentas su skundu nesutinka ir prašo teismo jį atmesti. Atsiliepime į skundą (2 t., b. l. 1–5) atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas 2017 m. gruodžio 4 d. pateikė Departamentui prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nurodydamas, kad užsiima ir toliau ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje. Departamentas, atlikęs patikrinimą, priėmė ginčijamą Sprendimą ir atsisakė pareiškėjui pakeisti leidimą laikinai gyventi, kadangi Bendrovė yra fiktyvi, pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo veiklą Bendrovėje ir gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė. Be to, pareiškėjas neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti, t. y. Bendrovė ne mažiau kaip 6 pastaruosius mėnesius iki pareiškėjo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą nevykdo steigimo dokumentuose nurodytos veiklos Lietuvos Respublikoje.

3.1. Atsakovas nurodė, kad Bendrovės verslo plane nėra nurodyta nei viena konkreti Lietuvos įmonė, kuri būtų Bendrovės verslo partnerė ar klientė. Bendrovės sudarytos sutartys su užsienio juridiniais asmenimis, užsienio valstybėje gyvenančiais fiziniais asmenimis nepatvirtino Bendrovės veiklos vykdymo Lietuvos Respublikoje. Bendrovės sandoriai buvo atliekami siekiant parodyti, kad pareiškėjui yra pagrindas kreiptis į Departamentą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo. Departamentas nustatė, kad pareiškėjo, kuris yra Bendrovės dalyvis, atvykimo tikslas nėra darbas Bendrovėje ir jo buvimas nėra reikalingas tam, kad būtų vykdoma veikla Lietuvoje. Bendrovės pateikti dokumentai neįrodo Bendrovės vykdomos veiklos, Bendrovė neturi patalpų, kurios būtų pritaikytos jos vykdomai veiklai. Be to, pats pareiškėjas apklausos metu akcentavo, kad Bendrovės veiklai nėra būtinas nuolatinis pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje. Tuo tarpu Bendrovės darbuotojai negalėjo įvardinti kolegų vardų, negalėjo nurodyti, kur ieško klientų, kokios paslaugos Bendrovės klientams buvo suteiktos.

3.2. Atsakovo vertinimu, Departamentas tyrimą atliko išsamiai, t. y. apklausė pareiškėją, Bendrovės darbuotojus, sudarė galimybę pareiškėjui pateikti papildomus dokumentus. Departamento surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad pareiškėjas teikė tikrovės neatitinkančius duomenis, siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių buvimu, gyvenimu ir darbu Lietuvoje, todėl kilo pagrįstų įtarimų dėl sąžiningo pareiškėjo siekio plėtoti verslą Lietuvos Respublikoje. Šios aplinkybės sudaro rimtą pagrindą manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

4. Byloje kilo ginčas dėl Departamento 2018 m. balandžio 23 d. sprendimo, kuriuo pareiškėjui atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi ir panaikinta daugkartinė nacionalinė viza, teisėtumo ir pagrįstumo.

5. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas Bendrovėje dirbo nuo 2016 m. kovo 1 d. iki 2017 m. vasario 28 d. (2 t., b. l. 106). Pateiktoje darbo sutartyje su V. M. nurodyta, kad ji dirbo vadybininke, o L. M. Bendrovėje dirbo pardavimų vadybininke (2 t., b. l. 107–110, 112–114).

5.1. Bendrovės darbuotoja J. V. 2017 m. lapkričio 14 d. pateiktame paaiškinime paaiškino, kad šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose, o Bendrovėje dirbo vyr. vadybininke, tačiau dirbo iš namų, nors kiti darbuotojai dirbo biure. Bendrovėje ji redaguodavo dokumentus, ruošdavo sutartis su užsakovais (2 t., b. l. 130).

5.2. Bendrovės darbuotoja V. M. 2017 m. lapkričio 15 d. pateiktame paaiškinime nurodė, kad Bendrovėje dirba vadybininke pilnu etatu ir papildomai dirba juvelyre. Bendrovė teikia programavimo paslaugas, o pareiškėjas yra ir Bendrovės programuotojas, ir akcininkas. Bendrovės direktorius yra Nikita, o kitų darbuotojų ji nepažįsta. Pagrindiniai Bendrovės klientai yra užsienio juridiniai asmenys (2 t., b. l. 131).

5.3. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK) Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriaus 2017 m. lapkričio 15 d. tarnybiniame pranešime Nr. 10-PR2-46126 nurodyta, kad Bendrovės darbuotoja J. V. paaiškino, esą Bendrovėje dirba vadybininke nuo 2016 m. rugsėjo 5 d., tačiau šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose. J. V. Bendrovėje buvo atsakinga už dokumentų redagavimą ir sutarčių rengimą su klientais. Minėtos darbuotojos išsilavinimas yra vidurinis, todėl Vilniaus AVPK darė prielaidą, kad ši darbuotoja neturi kompetencijos teisinių santykių su klientais kontekste. Išvardinti kolegų ir kaip reklamuojamos Bendrovės paslaugos J. V. negalėjo. Bendrovės darbuotoja V. M. paaiškino, kad Bendrovėje dirbo pilnu etatu, tačiau papildomai uždarbiavo dirbdama pagal patentą juvelyre namuose. V. M. Bendrovėje dirba vadybininke, Bendrovė teikia programavimo paslaugas, ji pažįsta Aleksandrą ir direktorių Nikitą. Minėta darbuotoja nurodė, kad Bendrovėje yra atsakinga už klientų paiešką, tačiau negalėjo paaiškinti, kuriose interneto svetainėse jų ieško (2 t., b. l. 129).

5.4. Pareiškėjas 2017 m. gruodžio 4 d. Departamentui pateikė prašymą skubos tvarka pakeisti leidimą laikinai gyventi, kadangi jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje (2 t., b. l. 6–15).

5.5. Departamentas 2018 m. sausio 4 d. pranešimu informavo pareiškėją, kad nepakanka pareiškėjo prašymą pagrindžiančių duomenų ir dokumentų, reikalingų sprendimui dėl leidimo laikinai gyventi priimti, todėl prašė atvykti į apklausą bei pateikti papildomus Bendrovės dokumentus (2 t., b. l. 234).

5.6. Bendrovė 2018 m. sausio 15 d. Departamentui pateiktame paaiškinime nurodė, kad Bendrovės direktorius aktyviai veda derybas dėl bendradarbiavimo ir partnerystės su keliomis informacinių technologijų bendrovėmis Lietuvoje, turi klientų tiek Lietuvoje, tiek Baltijos šalyse, o šiuo metu Bendrovėje dirba 4 darbuotojai. Bendrovė pažymėjo, kad laiku moka mokesčius VMI ir VSDFV, laiku teikia deklaracijas bei ataskaitas valstybės įstaigoms (2 t., b. l. 243–244).

5.7. Departamentas Sprendime nustatė, kad Bendrovės darbuotojai dažniausiai dirba iš namų, susitikimai su klientais vyksta klientų patalpose, Bendrovės veikla yra plati, tačiau joje dirba 4 darbuotojai. Bendrovės sudarytos sutartys su fiziniais asmenimis bei Lietuvos ir užsienio juridiniais asmenimis nepatvirtina, kad ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki pareiškėjo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo Bendrovė vykdė veiklą Lietuvos Respublikoje. Bendrovės darbuotojai nežinojo kolegų vardų, negalėjo paaiškinti, kur yra ieškoma klientų. Pareiškėjas 2018 m. sausio 18 d. apklausoje nurodė, kad jo funkcijos Bendrovėje yra programavimas, Bendrovė faktiškai neturi biuro, darbuotojai dirba nuotoliniu būdu, todėl Departamentas padarė išvadą, kad pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje nėra būtinas. Departamentas pažymėjo, kad Bendrovė 2017 m. teikė paslaugas tik vienam klientui Lietuvoje, pareiškėjas šiuo metu Bendrovėje nedirba, jo pagrindinis pragyvenimo šaltinis yra nekilnojamojo turto nuoma Rusijos Federacijoje. Pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo veiklą Bendrovėje, kurie nepatvirtina, kad Bendrovė ne mažiau kaip 6 pastaruosius mėnesius iki pareiškėjo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo realiai veikė, todėl Departamentas atsisakė pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi. Kadangi daugkartinė nacionalinė viza pareiškėjui buvo išduota kaip pateikusiam prašymą pakeisti jam leidimą laikinai gyventi, išduota nacionalinė viza buvo panaikinta (1 t., b. l. 7–15).

6. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal šio įstatymo 45 straipsnio nuostatas.

6.1. Pagal Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktą, leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje yra įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys, dalyvis, turintis teisę jos vardu sudaryti sandorius, arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.

6.2. Į statymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra šio įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai. Be to, pagal to paties straipsnio 50 straipsnio 1 dalies 7 punktą, leidimas panaikinamas, jeigu nustatoma, kad įmonė, kurios dalyvis, vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys yra užsienietis, yra fiktyvi, kad įmonė ar užsienietis neatitinka šio įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų arba kad užsienietis nebėra įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys, dalyvis, turintis teisę jos vardu sudaryti sandorius, arba jam nuosavybės teise nebepriklauso akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcijos, kurių nominalioji vertė sudaro 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.

6.3. Pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktą, išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad įmonė, kurios dalyvis, vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys yra užsienietis, yra fiktyvi.

6.4. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 6 dalį, fiktyvi įmonė – Juridinių asmenų registre įregistruotas privatusis juridinis asmuo, kuris buvo įsteigtas ar įsigytas siekiant ne vykdyti šio juridinio asmens steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, o užsieniečiui – šio juridinio asmens dalyviui, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – dalyvis), vadovui, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo nariui – gauti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje.

6.5. Pagal Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – ir Tvarkos aprašas), 100 punktą, veiksniai, dėl kurių gali atsirasti pagrindas manyti, kad įmonė yra fiktyvi, yra: pateikti įmonės steigimo dokumentuose nurodytos vykdomos veiklos Lietuvos Respublikoje dokumentai neįrodo, kad ši įmonė realiai vykdo veiklą (pavyzdžiui, įmonė už suteiktas paslaugas negauna pajamų, nevykdo jokių finansinių operacijų) (Tvarkos aprašo 100.4 papunktis); įmonė įregistruota Lietuvos Respublikoje adresu, kuriuo nuolat registruojamos užsieniečių įsteigtos ar įsigytos įmonės, o dokumentas, kuriame nurodytas kitas įmonės adresas, kuriuo vykdoma pateiktuose dokumentuose nurodyta įmonės veikla Lietuvos Respublikoje, nepateiktas (pavyzdžiui, patalpų nuomos sutartis) (Tvarkos aprašo 100.5 papunktis); įmonė neturi tinkamų (pritaikytų) patalpų, kurios reikalingos pateiktuose įmonės vykdomos veiklos Lietuvos Respublikoje dokumentuose nurodytai veiklai vykdyti (pavyzdžiui, neįrengtos darbo vietos, patalpos nepritaikytos prekių laikymui, nesudaryta patalpų nuomos sutartis) (Tvarkos aprašo 100.6 papunktis); įmonė nemoka Valstybinės mokesčių inspekcijos administruojamų mokesčių (gyventojų pajamų, pelno, pridėtinės vertės, nekilnojamojo turto ir kt.) ir jų nedeklaruoja (Tvarkos aprašo 100.8 papunktis); yra požymių, kad darbuotojų įdarbinimas įmonėje yra fiktyvus (Tvarkos aprašo 100.9 papunktis); įmonė, kurios pateiktuose jos vykdomos veiklos Lietuvos Respublikoje dokumentuose nurodyta, kad pagrindinė šios įmonės veikla – prekyba ar paslaugų teikimas, pastaruosius 2 metus deklaruoja įmonės veiklos nuostolius (išskyrus atvejus, kai nuostoliai susidarė dėl investuotų lėšų į įmonės veiklą) arba iš savo vykdomos veiklos negauna pajamų (įplaukų) ar pelno (Tvarkos aprašo 100.10 papunktis); yra įrodymų, kad užsienietis praeityje buvo fiktyvios įmonės dalyvis, vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys (Tvarkos aprašo 100.11 papunktis); yra kitų požymių, kad įmonė, kurios dalyvis, vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys yra užsienietis, yra fiktyvi (Tvarkos aprašo 100.12 papunktis).

6.6. Pastebėtina, kad nustačius bent vieną iš Įstatymo 50 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, dėl kurių leidimas laikinai gyventi panaikinamas, esant tai patvirtinančių dokumentų, pradedama sprendimo panaikinti leidimą priėmimo procedūra. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu, be kita ko, paaiškėja, kad yra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai. Nagrinėjamu atveju aktualūs Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 5, 12, 14 punktai, numatantys, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma (Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies kontekste, leidimas panaikinamas), jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad įmonė, kurios dalyvis, vadovas ar kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys yra užsienietis, yra fiktyvi; 7 punktas, kuris nustato, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nustatoma, kad įmonė, kurios dalyvis, vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys yra užsienietis, yra fiktyvi, kad įmonė ar užsienietis neatitinka šio įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu reikalavimų arba kad užsienietis nebėra įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys, dalyvis, turintis teisę jos vardu sudaryti sandorius, arba jam nuosavybės teise nebepriklauso akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcijos, kurių nominalioji vertė sudaro 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo. Šiuo pagrindu rėmėsi atsakovas, priimdamas ginčijamą sprendimą. Byloje nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išduotas, kadangi pareiškėjas ketino užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje. Taigi, atsakovas turėjo teisėtą pagrindą pradėti pareiškėjo leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo procedūrą.

6.7. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, nustatant Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą pagrindą, užsieniečio valia nėra esminis elementas. Šiuo atveju pagrindo panaikinti leidimą laikinai gyventi nustatymas apsiriboja juridinio fakto, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės arba yra rimtas pagrindas manyti, kad įmonė, kurios dalyvis, vadovas ar kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys yra užsienietis, yra fiktyvi, konstatavimu, o tai, ar asmuo vykdė veiklą, ar norėjo ją vykdyti, yra faktinė aplinkybė, kuri bendrai vertinama visų faktinių aplinkybių kontekste. Atsisakymas pakeisti leidimą savaime neužkerta kelio pareiškėjai vykdyti Bendrovės akcininko pareigų (pasitelkiant įgaliotus atstovus). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad užsieniečio buvimas ne Lietuvos Respublikoje netrukdo sėkmingai valdyti įmonės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A858-2720-2014).

7. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ginčijamas Departamento sprendimas priimtas nustačius, kad Bendrovė, kurios akcininkas yra pareiškėjas, yra fiktyvi, nes Bendrovės pateikti dokumentai neįrodė, kad ji realiai vykdo veiklą, Bendrovė neturi tinkamų patalpų, kurios reikalingos vykdant Bendrovės įstatuose nurodytą veiklą, darbui Bendrovėje nėra reikalingas nuolatinis pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje, Bendrovės darbuotojai vieni kitų nepažįsta, negali paaiškinti apie savo vykdomas funkcijas.

8. Be to Bendrovės direktoriumi nuo 2017 m. kovo 8 d. yra N. A. (2 t., b. l. 24–25, 26), o pareiškėjas nuo 2016 m. lapkričio 7 d. yra 1/3 Bendrovės dalies akcininkas (2 t., b. l. 29). Pažymėtina, kad pareiškėjui anksčiau buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kuris galiojo iki 2018 m. kovo 1 d. (2 t., b. l. 16). Iki leidimo laikinai gyventi termino pabaigos pareiškėjas kreipėsi į atsakovą su prašymu pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (2 t., b. l. 6–15).

9. Iš Bendrovės pateiktų įstatų matyti, kad Bendrovės veiklos tikslai yra paslaugų teikimas, didmeninė ir mažmeninė prekyba, gamyba, importas bei eksportas (2 t., b. l. 27–28). Byloje taip pat pateiktas 2016 m. Bendrovės verslo planas, kuriame nurodyta, kad Bendrovė nuo 2012 m. vykdo veiklą Lietuvos Respublikoje, pagrindinė vykdoma veikla yra programavimo, konsultacijų interneto parduotuvių kūrimo, steigimo, instaliacijos ir priežiūros klausimais, interneto serverio priežiūros paslaugas. Taip pat Bendrovė teikia konsultacijas elektroninės komercijos srityje, padeda klientams susikurti tinklalapius internete ir organizuoti interneto prekybą. Bendrovė teikia paslaugas Lietuvos, Latvijos ir Rusijos verslininkams. Pareiškėjas yra Bendrovės konsultantas informacinių technologijų klausimais, t. y. užsiima programavimo darbais, klientų paieška, konsultacijomis. Taip pat Bendrovei nėra būtinybės turėti biurą, kadangi dauguma darbų atliekami skaitmeninėje erdvėje (2 t., b. l. 30–48).

10. Byloje pateiktos Bendrovės informacinių paslaugų sutartys ir konsultavimo paslaugų sutartys, kurios sudarytos su užsienio fiziniais ir juridiniais asmenimis bei Lietuvos fiziniais ir juridiniais asmenimis (2 t., b. l. 63–66, 67–70, 71–74, 75–78, 79–82, 167–170, 171–174, 175–178, 179–182, 183–186, 187–190, 191–194, 195–198, 199–201). Taip pat Konsultavimo paslaugų priėmimo–perdavimo aktai, kurie patvirtina, kad Bendrovės sudarytos informacinių paslaugų sutartys ir konsultavimo paslaugų sutartys su užsienio ir Lietuvos fiziniais bei juridiniais asmenimis buvo įvykdytos (2 t., b. l. 202–216). Iš Bendrovės pateiktų sąskaitų faktūrų matyti, kad užsienio ir Lietuvos fiziniai bei juridiniai asmenys atsiskaitė su Bendrove už suteiktas paslaugas pagal informacinių paslaugų ir konsultavimo paslaugų sutartis (2 t., b. l. 217–232).

11. Iš byloje pateikto 2017 m. spalio 31 d. balanso matyti, kad Bendrovė turi nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų, kurių suma siekia 48 929 Eur (2 t., b. l. 98–99), o iš Bendrovės pateiktos 2017 m. spalio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad Bendrovė turi 2 289 Eur grynojo pelno (nuostolių) (2 t., b. l. 100–101). Byloje taip pat pateikta Bendrovės metinė pelno mokesčio deklaracija už 2016 metus (2 t., b. l. 102–103). Bendrovės 2016 m. balanse nurodyta, kad Bendrovė turi nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų, kurių suma sudaro 44 189 Eur, o Bendrovės 2016 m. pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodyta, kad Bendrovė turi 3 260 Eur grynojo pelno (nuostolių) (2 t., b. l. 104, 105).

12. Teismas atkreipia dėmesį, kad pagal formuojamą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, Įstatymo 45 straipsnyje numatytų sąlygų egzistavimas per se (pats savaime) nereiškia, kad turi būti išduotas atitinkamas leidimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2720/2014, 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2005-662/2016), t. y. kiekvienu atveju turi būti sprendžiama, ar asmuo, teikdamas prašymą gauti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nurodo jo planuojamą vykdyti veiklą atitinkantį įstatyminį pagrindą ir ar tikrai siekia vykdyti prašyme nurodytą veiklą.

13. Teismas laiko, kad pareiškėjo deklaruoti atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslai yra kitokie nei oficialiai deklaruoti, pareiškėjas siekė atitikti Įstatyme nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas, o ne užsiimti ūkine komercine veikla Lietuvoje. |Byloje surinkta įrodymų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje.

14. Įvertinus faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, kad duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės, nes pareiškėjo tikrasis siekis yra ne realios ūkinės veiklos vykdymas Bendrovėje, o siekis kiek įmanoma labiau atitikti Įstatymo 45 straipsnyje įtvirtintus kriterijus, tam kad būtų pakeistas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas nuo 2017 m. vasario 28 d. Bendrovėje nedirba, Bendrovės darbuotojos negali paaiškinti apie savo vykdomas darbo funkcijas, darbuotojai vieni kitų nepažįsta, darbuotojai dirba nuotoliniu būdu, kaip ir pats pareiškėjas. Pažymėtina, kad pareiškėjas nepateikė objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad Bendrovė realiai vykdo veiklą, sudaro sandorius, teikia paslaugas ir pan. Bendrovės pateiktos sutartys, konsultavimo paslaugų priėmimo–perdavimo aktai, sąskaitos faktūros su Lietuvos ir užsienio fiziniais bei juridiniais asmenimis, balansai, pelno (nuostolių) ataskaitos ir kiti pateikti dokumentai neįrodo, kad Bendrovė vykdo veiklą 6 paskutinius mėnesius nuo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje, kadangi jos sudarytos 2016–2017 m. Be to, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Departamentas suteikė galimybę pareiškėjui papildomai pateikti dokumentus, įrodančius Bendrovės veiklos vykdymą bei papildomai atvykti į apklausą, tačiau pats pareiškėjas apklausos metu pažymėjo, kad savo darbo funkcijas atlieka nuotoliniu būdu. Pareiškėjas jokių papildomų dokumentų, kurie neginčijamai patvirtintų, kad Bendrovė realiai vykdo veiklą, nepateikė.

15. Atsisakymas pakeisti leidimą laikinai gyventi savaime neužkerta kelio pareiškėjui vykdyti Bendrovėje atliekamų funkcijų (pavyzdžiui, nuotoliniu būdu, kaip tai buvo daroma iki šiol, ar atvykstant į Lietuvos Respubliką su Šengeno viza). Vertintina, kad Bendrovės veiklos pobūdis ir mastai nereikalauja pareiškėjo nuolatinio buvimo joje, todėl darytina išvada, kad pareiškėjo nuolatinis buvimas Lietuvos Respublikoje nėra būtinas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad užsieniečio buvimas ne Lietuvos Respublikoje netrukdo sėkmingai valdyti įmonės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinė byla Nr. A858-2720/2014). Be to, teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams ji nesuteikiama automatiškai ir įgyjama, tik jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus.

16. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad vienas iš pagrindinių teisinės valstybės principų, be kita ko, taikomas ir įgyvendinant viešąjį administravimą (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 1 punktas) – įstatymo viršenybės principas – inter alia (be kita ko) reikalauja, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais. VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje detalizuojama, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, kad akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Pareiškėjas ginčijamą sprendimą gavo laiku, nes šį sprendimą apskundė nepasibaigus skundo padavimo terminui, t. y. pasinaudojo teisę apskųsti priimtą sprendimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A-3061-858/2015, Nr. eA-3706-756/2016). Įvertinęs ginčijamo sprendimo turinį, teismas daro išvadą, kad ginčijamas sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, kadangi yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės yra motyvuotos, sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, tačiau yra aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis.

17. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismas daro išvadą, kad Migracijos departamentas iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl 2018 m. balandžio 23 d. sprendimas Nr. (15/4-1)3I-416 (00206)171-1796 paliekamas nepakeistas, o skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 56 straipsnis).

18. Kadangi atmetamas pareiškėjo reikalavimas panaikinti ginčijamą sprendimą, nėra tenkinamas ir reikalavimas įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pakeitimo.

19. Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. R. (A. R.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Ina KirkutienėHenrikas SadauskasLiudmila Zaborovska