Panevėžio apygardos teismo nutartis

2015-03-16 · Byla Nr. ATP-118-185/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-03-16
Bylos Nr.
ATP-118-185/2015
Teisminio proceso Nr.
4-08-3-00125-2015-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Pranas Šimkus
Kategorijos
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Adm. teisės pažeidimo byla Nr. ATP-118-185/2015 Teisminio proceso Nr. 4-08-3-00125-2015-1

Procesinio sprendimo kategorija 79.1. (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. kovo 16 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Šimkus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro viršininko Virginijaus Mačėno (toliau – ir Institucija) apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. nutarimo I. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, dirbančio (duomenys neskelbtini) įmonėje vairuotoju, bausto administracine tvarka, teisto, gyvenančio Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. M. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. nutarimu pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130 str. 1 d. ir 126 str. 4 d. numatytus teisės pažeidimus ir, vadovaujantis ATPK 30¹ str. 1 d., pagal ATPK 130 str. 1 d. nubaustas 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) bauda be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, pagal ATPK 126 str. 4 d. – 579 Eur (penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų) bauda be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Vadovaujantis ATPK 33 str., I. M. už administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 126 str. 4 d., 130 str. 1 d., paskirtos nuobaudos subendrintos ir paskirta galutinė nuobauda - 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) bauda be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

I. M. nubaustas už tai, kad 2014-07-01 apie 13 val. Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) partrenkė ir sužalojo pėsčiąjį R. M., nepranešė policijai ir nepasiliko eismo įvykio vietoje, o su savo automobiliu nuvežė nukentėjusįjį į VšĮ Respublikinę Panevėžio ligoninę ir palikęs nukentėjusįjį R. M. ligoninėje, iš jos išvažiavo, apie eismo įvykį nepranešęs policijai, nors tokią galimybę turėjo, taip pat nuvežęs nukentėjusįjį į ligoninę, pats į eismo įvykio vietą nesugrįžo. Būdamas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis, privalėjo po eismo įvykio nevartoti alkoholio, kol bus patikrintas jo blaivumas, tačiau apie 17 val., kol nebuvo patikrintas jo blaivumas, vartojo alkoholį – alų. Tokiais savo veiksmais I. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 231.4, 233 p. reikalavimus bei padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 126 str. 4 d., 130 str. 1 d.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu Institucija prašo pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-01-26 nutarimą ir I. M. paskirti ne mažesnes administracines nuobaudas nei numatytos ATPK 126 str. 4 d. ir 130 str. 1 d. sankcijose minimalios.

Mano, kad teismo nutarimu pritaikytas ATPK 30¹ str. ir paskirtos švelnesnės nei straipsnių sankcijose numatytos minimalios administracinės nuobaudos nepagrįstai, todėl šis nutarimas keistinas.

Pažymi, kad ATPK 30¹ str. įtvirtina mažesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimo arba administracinės nuobaudos neskyrimo pagrindus ir tvarką. Šiuo institutu realizuojamas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo reikalavimas diferencijuoti nuobaudas taip, kad jas taikant būtų galima atsižvelgti į teisės pažeidimo pobūdį, atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes. Sprendžiant dėl ATPK 30¹ str. taikymo turi būti nustatytos išskirtinės aplinkybės, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau - LVAT) nutartys administracinėse bylose Nr. N5-1647/2006, Nl7-148/2006, N'-1396/2007). Tuo tarpu teismas, Institucijos nuomone, tokių aplinkybių 2015-01-26 nutarime nekonstatavo. Pabrėžia, jog I. M. padaryti pažeidimai nepaisant to, kad jam nustatytas alkoholio kiekis nebuvo žymus, teismų praktikoje pripažįstami vienais pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų. Šiuo atveju I. M. neteisėti veiksmai turėjo sunkių pasekmių (buvo sužalotas pėsčiasis). Teismo nustatytos aplinkybės, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nuoširdžiai gailisi įvykdęs teisės pažeidimą, nevengė atsakomybės, po eismo įvykio jam buvo nustatytas palyginti nedidelis 0,49 promilės girtumas, I. M. teisė vairuoti reikalinga atliekant darbines funkcijas, nėra niekuo išskirtinės ir LVAT suformuotoje praktikoje analogiškose administracinėse bylose nėra pripažįstamos ypatingai švelninančiomis asmens atsakomybę ir galinčiomis lemti išskirtinai švelnios administracinės nuobaudos taikymą. Pažymi, kad aplinkybės, kurias skundžiamame nutarime nurodė teismas, Institucijos nuomone, galėtų būti reikšmingos tik pažeidėjui parenkant administracinę nuobaudą jam inkriminuotų straipsnių sankcijų ribose.

Skundas netenkinamas.

Žemesnės instancijos teismas

Skundžiamu apylinkės teismo nutarimu I. M. pripažintas kaltu padaręs ATPK 126 str. 4 d. ir 130 str. 1 d. numatytus teisės pažeidimus, už kuriuos, taikant ATPK 30¹ str. nuostatas, jam paskirtos administracinės nuobaudos. Ginčo dėl šių pažeidimų padarymo nėra ir aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto I. M. kaltės padarius minėtus pažeidimus. Apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, teigiama, kad apylinkės teismas netinkamai pritaikė ATPK 30¹ str. nuostatas, kadangi byloje nėra jokių išskirtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą I. M. neskirti specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

ATPK 126 str. 4 d. sankcija numato baudą vairuotojams nuo penkių šimtų septyniasdešimt devynių iki aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų, o ATPK 130 str. 1 d. sankcija užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo.

Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). ATPK 30 str., reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nustatytas atitinkamai ATPK 31 ir 32 str.

Lietuvos teisėje yra įtvirtintas teisingumo principas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 str. 2 d. 5 p. pasakyta, kad vienas iš bausmės tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas. Kadangi administracinių teisės pažeidimų teisė savo paskirtimi labai artima baudžiamajai teisei, jai keliami tie patys tikslai. ATPK prasme teisingumo principas reikalauja, kad administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumą. Pažymėtina, kad ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto administracinio teisės pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Tokią galimybę numato ATPK 30¹ str. (mažesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimas arba administracinės nuobaudos neskyrimas), kurio 1 d. nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 str. 2 d., taip pat į ATPK 31 str. nustatytas bei kitas įstatymų nenurodytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Taigi ATPK 30¹ str. numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų. Ši išimtis taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011 ir kt.). Tačiau organas (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą, priimtą vadovaujantis šio straipsnio pirmąja dalimi, privalo motyvuoti.

Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, skirdamas administracinę nuobaudą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad I. M. gailisi sukėlęs eismo įvykį, nuo pareigūnų nesislapstė ir tyrimo neapsunkino, o priešingai, policijos pareigūno nurodymu iš karto atvyko į policiją ir davė parodymus (padėjo išaiškinti pažeidimą), nukentėjusįjį po eismo įvykio nuvežė į ligoninę ir atlygino jam padarytą žalą, nevengė atsakomybės bei pareigūnams nesutrukdė išsiaiškinti eismo įvykio aplinkybių. Visos šios aplinkybės, apylinkės teismo nuomone, rodo mažesnį I. M. padarytų pažeidimų pavojingumą. Skirdamas I. M. administracinę nuobaudą apylinkės teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad pažeidėjui po eismo įvykio buvo nustatytas palyginti nedidelis – 0,49 promilės girtumas (I. M. nurodė alkoholį vartojęs po eismo įvykio tam, kad nusiramintų), kad byloje nėra duomenų, jog pažeidėjas alkoholį būtų vartojęs iki eismo įvykio ir tokiu būdu eismo įvykį sukėlęs būdamas neblaivus, įvertino I. M. asmenybę – metų laikotarpiu nebuvo baustas administracine tvarka, anksčiau nebuvo baustas už itin šiurkščius KET pažeidimus ir nebuvo padaręs analogiškų KET pažeidimų, kas, aukštesniojo teismo nuomone, rodo, jog tokio pobūdžio pažeidimai jam nėra būdingi. Atsižvelgęs į šias aplinkybes bei į tai, kad yra nustatytos dvi I. M. atsakomybę lengvinančios aplinkybės – padėjo išaiškinti pažeidimą ir jame dalyvavusius asmenis, savo noru atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą, ir nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, apylinkės teismas priėjo prie išvados, kad įstatymų sankcijose už padarytus pažeidimus numatytų nuobaudų paskyrimas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nebūtų proporcinga ir sąžininga priemonė siekiant administracinės nuobaudos tikslų, todėl taikė ATPK 30¹ str. nuostatas ir I. M. neskyrė ATPK 126 str. 4 d., 130 str. 1 d. sankcijose numatytų privalomų skirti papildomų nuobaudų – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, kartu pažymėdamas ir tai, jog I. M. teisė vairuoti reikalinga ir darbe, nes jis dirba vairuotoju (duomenys neskelbtini) įmonėje, o netekęs teisės vairuoti, jis netektų darbo, o kartu ir pagrindinio pragyvenimo šaltinio.

Taigi atsižvelgęs į pirmiau išdėstytas aplinkybes aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas visas jas vertino tinkamai ir padarė teisingą išvadą, jog nagrinėjamu atveju nuobaudos tikslai I. M. atžvilgiu gali būti pasiekti ir švelnesnėmis priemonėmis, t. y. taikant ATPK 30¹ str. nuostatas ir neskiriant ATPK 126 str. 4 d., 130 str. 1 d. sankcijose numatytų privalomų skirti papildomų nuobaudų – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Institucija skunde teigia, kad, vadovaujantis ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatomis, mažesnės nei įstatymo numatytos nuobaudos skyrimas arba jos neskyrimas yra sietinas tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai, kaip ypač švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu ir remiasi suformuota LVAT teismo praktika. Tačiau pažymėtina, kad ATPK 30¹ str. jokios išskirtinės aplinkybės konkrečiai neįvardijamos, tuo tarpu apylinkės teismas ATPK 30¹ str. numatytus pagrindus švelnesnei nuobaudai nei numatyta įstatyme paskirti nustatė, t. y., kaip ir nustatyta įstatyme, apylinkės teismas, taikydamas I. M. atžvilgiu ATPK 30¹ str. nuostatas, atsižvelgė į jo padarytų teisės pažeidimų pobūdį, padarymo aplinkybes, į tai, kad pažeidėjas pripažino savo kaltę ir gailėjosi dėl padarytų teisės pažeidimų, atsakomybės nevengė, padėjo išaiškinti teisės pažeidimą, atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą, taip pat įvertino pažeidėjo asmenybę, jo elgesį po pažeidimo padarymo, sprendimą motyvavo vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais. Pažymėtina, kad ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje Nr. 2AT-17-139/2015 yra nurodęs, jog ATPK 30¹ str. nuostatos taikytinos administracinėn atsakomybėn patrauktiems asmenims nevengus atsakomybės, pripažinus savo kaltę ir nuoširdžiai gailintis, atlyginus padarytą žalą bei atsižvelgus į kitas jų asmenybes pozityviai apibūdinančias aplinkybes.

Aukštesnės instancijos teismas iš esmės sutinka su Institucija, kad I. M. padaryti pažeidimai yra vertinami kaip vieni pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai ir kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tačiau tai nereiškia, kad visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos. Kiekvienos veikos ir ją padariusio asmens pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Tokiai teismų praktikai pritaria ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kuris pagal nustatytą kompetenciją nagrinėja apeliacine tvarka išnagrinėtas bylas ir keičia teismų sprendimus tik esant esminiams materialinės ir procesinės teisės pažeidimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo administracinė byla Nr. 2AT-3-2011).

Taigi apibendrinus darytina išvada, kad ATPK 30¹ str. nuostatos I. M. atžvilgiu taikytos ir jam už ATPK 126 str. 4 d. ir 130 str. 1 d. numatytų pažeidimų padarymą paskirtos mažesnės nuobaudos nei sankcijose numatytos minimalios, pagrįstai, nes įstatyme numatytų nuobaudų ir kartu galutinės subendrintos nuobaudos paskyrimas pažeidėjui šiuo atveju būtų aiškiai neproporcingas jo padarytiems teisės pažeidimams ir asmenybės pavojingumui. Tuo tarpu Institucija kartu su apeliaciniu skundu nepateikė jokių duomenų, kurie leistų pagrįstai manyti, jog I. M. skundžiamu nutarimu paskirta nuobauda nebus pasiekti administracinėms nuobaudoms keliami tikslai ar šių tikslų pasiekimas bus apsunkintas.

Atsižvelgus į pirmiau išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad skundžiamas apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, keisti ar naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 302¹⁰ str., 302¹² str. 1 d. 1 p. teismas

nutarė:

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro viršininko apeliacinio skundo netenkinti ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. nutarimą palikti galioti nepakeistą.

Ši nutartis neskundžiama.

Teisėjas Pranas Šimkus