Dėl duomenų bazės atnaujinimo darbų apie 21 val. kelias minutes neveiks Teisora. Atsiprašome už nepatogumus

Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2011-12-08 · Byla Nr. Iv-842-764/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-12-08
Bylos Nr.
Iv-842-764/2011
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02795-2010-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Egidija Puzinskaitė
Pareiškėjas
E. S.
Atsakovas
Specialiųjų tyrimų tarnybai
Kategorijos
  • 16.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-842-764/2011Proceso Nr. 3-61-3-02795-2010-9Procesinio sprendimo kategorija 16.5;74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gruodžio 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Egidija Puzinskaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo E. S. prašymą atsakovei Specialiųjų tyrimų tarnybai dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas E. S. (toliau - Pareiškėjas) kreipėsi į teismą prašydamas iš Specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – Atsakovė, STT, Tarnyba) priteisti 1261 Lt neišmokėto darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2007-06-01 iki 2008-12-31 (b.l. 1-2).

Prašyme nurodė, kad yra Specialiųjų tyrimų tarnybos statutinis valstybės tarnautojas. Pagal iki 2007-09-30 galiojusią Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ, Įstatymas) 23 str. 1 ir 2 d., valstybės tarnautojų darbo užmokesčio viena iš sudedamųjų dalių buvo priemokos ir priedai, kurių suma negalėjo viršyti 70 procentų pareiginės algos. Nuo 2007-10-01 įsigaliojusio VTĮ 23 str. 2 d. buvo nustatyta, kad į valstybės tarnautojams mokamų priedų ir priemokų sumą, kuri negalėjo viršyti 70 procentų pareiginės algos, neįskaitomas priedas už tarnybos stažą ir pareiginės algos dydžio vienkartinis priedas. Kitų valstybės tarnautojams mokamų priedų ir priemokų ribojimas išliko. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002-06-23, 2007-06-07 redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai” konstatavo, jog aukščiau paminėtas reguliavimas prieštarauja Konstitucijai. Taikanti nurodytą teisinį reglamentavimą Pareiškėjui nuo 2007-06-01 iki 2008-12-31 neišmokėta 1261,53 Lt priedų ir priemokų. Atsakovė už faktiškai atliktą darbą nėra tinkamai atsiskaičiusi, tokia situacija prieštarauja Konstitucijai ir teisingumo principui. Po Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimo paskelbimo išnyko teisinis pagrindas, kuriuo galėtų būti grindžiamas VTĮ nustatyto darbo užmokesčio dalies nemokėjimas, tačiau atsižvelgiant į Pareiškėjo prašymui taikytiną senaties terminą, teisės normų taikymo procedūra nėra baigta.

E. S. 2011-11-28 prašyme nurodė, kad palaiko prašymą jame išdėstytais argumentais ir prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (b.l. 17).

Atsiliepimas

Atsakovė Specialiųjų tyrimų tarnyba atsiliepime į Pareiškėjo prašymą (b.l. 7-9) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovė nurodė, kad Pareiškėjui taikydama VTĮ 23 str. 2 d. numatytą priedų ir priemokų ribojimą veikė taip, kaip privalėjo veikti pagal įstatymus, apskaičiuodama darbo užmokestį vadovavosi galiojančiais teisės aktais. Įstatymas ar kitas teisės aktas yra laikomas teisėtu ir turi būti taikomas tol, kol nėra konstatuojamas jo prieštaravimas Konstitucijai. Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarime nurodyta, kad Valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius ta apimtimi, kuria jame nebuvo teisinio reguliavimo, pagal kurį būtų buvę galima teisingai atlyginti už darbą vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, dirbusiems poilsio bei švenčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatytą darbo trukmę, kai jiems išmokėtų priedų ir priemokų suma viršijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatytą ribą, prieštaravo Konstitucijai.

Atsakovės teigimu, pagal Konstitucijos 107 str. Konstitucinio Teismo sprendimų galia dėl teisės aktų atitikties Konstitucijai yra nukreipiama tik į ateitį (Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2003-06-27 nutartis a.b. Nr. A5-264/2003). Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 4 d. nustatyta, kad neturi būti vykdomi sprendimai pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu jie nebuvo įvykdyti iki Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Tarnybos nuomone, darbo užmokesčio nepriemoka Pareiškėjui galėtų būti priteista tik tuo atveju, jeigu mokant darbo užmokestį ir toliau būtų taikomos Konstitucijai prieštaraujančios įstatymo nuostatos. Kadangi mokėdama Pareiškėjams darbo užmokestį Atsakovė vadovavosi galiojančiais teisės aktais, nėra pagrindo pripažinti, kad ji neveikė taip, kaip privalėjo veikti. Tarnybos veiksmuose nėra neteisėtų veiksmų ar kaltės.

Atsiliepime nurodė, kad ginčui taikytinas DK 298 str., nustatantis, kad darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus. Iš to darytina išvada, kad prašymas priteisti darbo užmokesčio dalį už 2007 m. birželio ir rugpjūčio mėnesius, yra nepagrįstas.

Atsakovė 2011-11-24 rašte Nr. 4-01-4898 nurodė, kad palaiko atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašo reikalavimui dėl 2007 m. birželio ir rugpjūčio mėnesiais neišmokėto darbo užmokesčio taikyti ieškinio senatį. Taip pat prašė bylą nagrinėti nedalyvaujant Tarnybos atstovui (b.l. 14-15).

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Pareiškėjui 2007-2008 metais neišmokėtos darbo užmokesčio dalies, susidariusios taikant Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002-04-23 ir 2007-06-07 įstatymo redakcijos) numatytą priedų ir priemokų ribojimą.

Specialiųjų tyrimų tarnybos statute nustatyta, kad Tarnybos pareigūnų darbo užmokestį sudaro pareiginė alga, priedai už tarnybos stažą, tarnybinį rangą, kvalifikacinę kategoriją, taip pat priemokos. Tarnybos pareigūnų pareiginė alga, priedas už tarnybos stažą, tarnybinį rangą, kvalifikacinę kategoriją ir priemokos mokami Valstybės tarnybos įstatymo ir šio Statuto nustatyta tvarka (30 str. 1 d.). Tarnybos pareigūnams pareiginės algos priedo už tarnybos stažą dydžius nustato VTĮ (30 str. 2 d.). Priemokos už pareigybės aprašyme nenurodytą ar įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą ar papildomų užduočių, atliekamų viršijant nustatytą darbo trukmę, atlikimą, taip pat darbą naktį, poilsio ir švenčių dienomis, kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis darbo sąlygomis mokamos VTĮ nustatyta tvarka (30 str. 5 d.). Valstybės tarnybos įstatymo 4 str. 2 d. nustatyta, kad įstatymo VI skyrius, inter alia ir 23 str. 2 d., be išlygų taikomi ir statutiniams valstybės tarnautojams.

Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio Valstybės tarnybos įstatymo (2002-04-23 redakcija Nr. IX-856) 23 str. 1 d. buvo nustatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro: pareiginė alga; priedai; priemokos. Pagal šio straipsnio 2 dalį priedų ir priemokų suma negalėjo viršyti 70 procentų pareiginės algos. Nuo 2007-10-01 įsigaliojusio Įstatymo (2007-06-07 Nr. X-1175) 23 str. 2 d. nustatyta, kad į priedų ir priemokų sumą neįskaitomi VTĮ 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose nurodyti priedai, t.y. priedas už tarnybos stažą ir pareiginės algos dydžio vienkartinis priedas. Nuostata, kuria buvo ribojama valstybės tarnautojams mokamų priedų ir priemokų suma išliko.

Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002-04-23, 2007-06-07 redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad Valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002-04-23 redakcija; Žin., 2002, Nr. 45-1708; 2007-06-07; Žin., 2007, Nr. 69-2723) ta apimtimi, kuria jame nebuvo teisinio reguliavimo, pagal kurį būtų buvę galima teisingai atlyginti už darbą vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, dirbusiems poilsio bei švenčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatytą darbo trukmę, kai jiems išmokėtų priedų ir priemokų suma viršijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatytą ribą, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Atsižvelgdama į Konstitucinio Teismo 2011-10-25 nutarime pateiktas oficialios konstitucinės doktrinos nuostatas, inter alia susijusias su neįvykdyto sprendimo samprata Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2011-11-14 nutartyje (a.b. Nr. A575-1831/2011) konstatavo, kad iš Konstitucijos, inter alia jos 30 straipsnio 1 dalies, nuostatų kylantis reikalavimas asmens teises ginti ne formaliai, o realiai ir veiksmingai, suteikia teisę pareiškėjui teisme reikalauti teisingai atlyginti už tą darbą, kuris liko faktiškai neapmokėtas dėl Valstybės tarnybos įstatyme įtvirtinto apribojimo taikymo. Atitinkamai teisingu atlyginimu už darbą, kuris liko neatlygintas dėl minėtos legislatyvinės omisijos, gali būti darbo užmokesčio dalies, kuri būtų buvusi, bet dėl Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002-04-23 įstatymo Nr. IX-855, 2007-06-07 įstatymo Nr. X-1175 redakcijos) nustatytos ribos taikymo nebuvo išmokėta, sumokėjimas. Teismui nevykdant iš Konstitucijos kylančios ir Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje (pvz., 2006-08-08 sprendimas) pripažįstamos teismo pareigos ad hoc šalinti Konstitucijai prieštaraujančio teisinio reguliavimo spragas ir nepriteisiant pareiškėjui teisingo atlyginimo už faktiškai atliktą darbą, įstatyminis reguliavimas, kuris buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, ir toliau būtų realiai taikomas. Tačiau tai nebūtų suderinama su Konstitucijos 110 straipsniu ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, numatančia, kad teisėjas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai. Kaip yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas, šiuo konstituciniu imperatyvu yra siekiama, kad nebūtų taikomas Konstitucijai prieštaraujantis teisės aktas (jo dalis); kad dėl tokio teisės akto (jo dalies) taikymo neatsirastų antikonstitucinių teisinių padarinių; kad nebūtų pažeistos asmens teisės; kad asmuo, kuriam būtų taikytas Konstitucijai ar įstatymui priešingas teisės aktas, dėl to nepagrįstai neįgytų jam nepriklausančių teisių ar atitinkamo teisinio statuso (Konstitucinio Teismo 2011-05-11 nutarimas). Be to, ši Konstitucijos nuostata atspindi konstitucinį principą - vieną iš esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų, - kad neturi būti taikomas teisės aktas, prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktui (Konstitucinio Teismo 2004-12-13 nutarimas).

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teisinio pagrindo pripažinti, jog įstatymo nuostatos ribojant Pareiškėjui mokamus priedus ir priemokas yra įvykdytos iki Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimo paskelbimo (2009-12-15 Valstybės žinios, 2009-12-15, Nr. 148-6632), o teisės aktas pripažintas prieštaravęs Konstitucijai negalioja santykiams, atsiradusiems po minėto nutarimo paskelbimo, nėra (LVAT 2010-06-07 nutartis a. b. Nr. A662-1735/2010, „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 19, 2010, p. 261-275; 2005-12-21 nutartis a.b. Nr. A1–438/2005, „Administracinių teismų praktika“ Nr. 8, p. 316–329; 2004-03-01 nutartis a.b. A12-219/2004, „Administracinių teismų praktika“ Nr. 5).

Iš teismui pateiktos Specialiųjų tyrimų tarnybos pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) apie E. S. darbo užmokestį laikotarpiu nuo 2007-06-01 iki 2008-12-31 matyti, kad Pareiškėjui dėl priedų ir priemokų sumai taikomo 70 procentų pareiginės algos ribojimo už 2007 m. neišmokėta 1006,7 Lt (birželio mėn. – 346,05 Lt; rugpjūčio mėn. – 314,60 Lt; rugsėjo mėn. – 346,05 Lt), už 2008 m. neišmokėta – 254,83 Lt (vasario mėn. – 81,68 Lt; kovo mėn. – 173,15 Lt), viso – 1261,53 Lt (b.l. 3,10).

Atsakovė prašė taikyti ieškinio senatį dėl reikalavimų priteisti darbo užmokesčio nepriemoką už 2007 m. birželio ir rugpjūčio mėnesius (b.l. 14-15).

Išplėstinė teisėjų kolegija 2011-11-14 nutartyje (a.b. Nr. A575-1831/2011) konstatavo, kad teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas ir reikalavimo patenkinimas yra tiesiogiai susijęs su reikalavimui dėl darbo užmokesčio priteisimo taikytinu 3 metų ieškinio senaties terminu (DK 27 str. 2 d.). DK 27 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad maksimalus bendrasis ieškinio senaties terminas reikalavimams, kylantiems iš darbo teisinių santykių, yra treji metai, jei darbo įstatymai nenustato sutrumpintų ieškinio senaties terminų atskiriems reikalavimams. Ieškinio senatis tai laiko tarpas per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 str.). Atitinkamais atvejais šis terminas apibrėžia laiko tarpą, per kurį asmuo gali teismine tvarka apginti savo teises, be kita ko, kylančias iš Konstitucijos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad bylose dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo DK 27 str. 2 d. nustatytas bendrasis 3 metų senaties terminas skaičiuotinas nuo skundo padavimo teismui dienos (LVAT 2011-11-14 nutartis a.b. Nr. A575-1839/2011).

Pareiškėjas prašo priteisti 1261 Lt neišmokėto darbo užmokesčio, susidariusio dėl priedų ir priemokų sumai taikyto 70 procentų pareiginės algos ribojimo laikotarpiu nuo 2007-06-01 iki 2008-12-31 (b.l. 1-2). E. S. prašymą dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo paštu išsiuntė 2010-09-30 (b.l. 4), todėl pritaikius DK 27 str. 2 d. nustatytą trejų metų senaties terminą, konstatuotina, kad Pareiškėjas turi teisę į darbo užmokesčio dalies nepriemoką, susidariusią laikotarpiu nuo 2007 m. rugsėjo mėnesio iki 2010 m. rugsėjo mėnesio. Atsižvelgiant į tai, neišmokėto darbo užmokesčio dalis už 2007 m. birželio ir rugpjūčio mėnesius, t.y. 660,65 Lt suma, nepriteistina. Šioje dalyje Pareiškėjo prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog bylose dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies (nepriemokos) priteisimo yra taikytinos pareigūnų darbo užmokestį reglamentuojančios, o ne civilinės teisės normos. Todėl laikotarpis, už kurį turi būti priteisiama neišmokėta darbo užmokesčio dalis, turi būti nustatomas DK 298 straipsnio pagrindu, kuriame nustatyta, jog darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus (2009-01-23 nutartis byloje Nr. A822-790/2009; 2009-08-24 nutartis byloje Nr. A756-859/2009; 2009-12-23 nutartis byloje Nr. A756-1285/2009). Teismo galimybė priteisti darbuotojo, kurio teisės ar teisėti interesai buvo pažeisti, naudai jam priklausantį darbo užmokestį ar kitas su darbo santykiais susijusias išmokas DK 298 str. nuostatomis imperatyviai apribojama trejais kalendoriniais metais.

Atsižvelgiant į nurodytus Pareiškėjui priteistinos neišmokėto darbo užmokesčio sumos apskaičiavimo kriterijus bei byloje esančius duomenis apie Pareiškėjui neišmokėtos darbo užmokesčio nepriemokos dalį (b.l. 3, 10), laikotarpį už kurį Pareiškėjui priteistina darbo užmokesčio nepriemoka, t.y. nuo 2007-09-01 iki 2008-12-31, konstatuotina, kad prašoma priteisti suma susidarė per laikotarpį neviršijantį trejų metų (DK 298 str.).

Teismas pažymi, kad ginčo byloje dėl nurodytų sumų teisingumo nėra. Byloje nenustatyta aplinkybių, leidžiančių abejoti Atsakovės atsakingo darbuotojo parengtoje ir patvirtintoje pažymoje pateikta informacija. Taip pat nenustatyta, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba už Pareiškėjo atliktą darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliktų viršijant nustatytą darbo trukmę, būtų tinkamai (pilnai) atsiskaičiusi. Įvertinus nurodytas aplinkybes pripažintina, kad yra pagrindas tenkinti Pareiškėjo prašymą dėl jam priklausančios darbo užmokesčio dalies priteisimo.

Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimo nuostatas, aptartą teismų praktiką ir teisinį reguliavimą, byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad Pareiškėjo reikalavimas priteisti darbo užmokesčio nepriemoką, susidariusią dėl priedų ir priemokų dydžio ribojimo, yra pagrįstas. Pareiškėjo prašymas tenkintinas iš dalies, iš Specialiųjų tyrimų tarnybos E. S. naudai priteistina dėl priedų ir priemokų ribojimo susidariusi 600,88 Lt neišmokėto darbo užmokesčio suma (darbo užmokesčio nepriemoka nurodyta neišskaičiavus gyventojų pajamų mokesčio ir privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų, kurie turi būti išskaičiuoti sprendimo vykdymo eigoje).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 ir 2 p., 127 str. ir 129 str. teisėja

nusprendė:

Pareiškėjo E. S. prašymą tenkinti iš dalies.

Priteisti E. S., a.k. (duomenys neskelbtini) iš Specialiųjų tyrimų tarnybos, į.k. (duomenys neskelbtini), 600,88 Lt (šešis šimtus litų ir 88 ct) neišmokėto darbo užmokesčio (darbo užmokesčio nepriemoka nurodyta neišskaičiavus gyventojų pajamų mokesčio ir privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų, kurie turi būti išskaičiuoti sprendimo vykdymo eigoje).

Kitoje dalyje Pareiškėjo prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Egidija Puzinskaitė