Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.2.1.; 1.1.17.1.; 1.1.8.1.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.6.14.; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.13.; 1.2.3.2.2.; 1.2.3.2.6.; 2.1.6.2.; 2.1.7.; 2.1.12.2.3.; 2.3.7.1.; 2.3.7.4.

2008 m. kovo 7 d.

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Klavdijos Kruminienės,

viešame teisiamajame posėdyje baudžiamojoje byloje, kurioje V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Raseiniuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 8 klasių išsilavinimo, nevedęs, gyv. Raseiniai, (duomenys neskelbtini) nedirbantis, teistas: 2004-05-19 Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 159 str., 178 str. 2 d., 159 str., 178 str. 2 d. areštu 85 paroms su turto konfiskavimu už 320 litų, vadovaujantis LR BK 75 str. arešto bausmės vykdymas atidėti l metams 6 mėnesiams; 2005-11-25 Raseinių rajono apylinkės teismo nutartimi atleistas nuo 85 parų arešto bausmės, teistumas išnykęs, kaltinamas pagal LR BK 129 str. 2 d. 2 ir 6 punktus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. P. 2007 m. balandžio 16 d., apie 19 val. pradėjęs savo nusikalstamus veiksmus ir juos tęsdamas apie 2 valandas, Raseiniuose, (duomenys neskelbtini) name, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl asmeninių paskatų, tyčia spardydamas kojomis bei suduodamas rankomis, metaliniu strypu apie 46 smūgius R. D. į galvą, kaklą, pečius, pilvą, krūtinę, nugarą, šonus, rankas, kojas, bei kitas kūno vietas, tame tarpe ne mažiau 2 kartus mesdamas fotelį ant R. D., ne mažiau 1 kartą smūgiuodamas R. D. koja iš viršaus, padarė R. D. poodines kraujosruvas kaktoje, kairės akies vokuose - skruoste, odos nubrozdinimus kairės akies vokuose, ausyse, dešiniame smilkinyje, kaktoje, viršugalvyje, kraujosruvas kaktos, smilkinių minkštuose audiniuose, poodines kraujosruvas rankose, šlaunyse, kelių sąnariuose, kairėje blauzdoje, odos nubrozdinimus alkūnių sąnariuose, dilbiuose, kelių sąnariuose, blauzdose, odos nubrozdinimus kakle, pečių sąnariuose, nugaroje, poodines kraujosruvas pilve, kraujosruvas krūtinės raumenyse, puriuose kaklo-krūtinės audiniuose, stuburo kaklinės dalies 7 slankstelio išnirimą, kūno lūžimą, tarpslankstelinio disko plyšimą, krūtininės dalies 1 slankstelio kūno lūžimą, kraujo išsiliejimą virš ir po nugaros smegenų kietuoju dangalu bei jo plyšimus, nugaros smegenų nepilną nutraukimą, dešinės pusės 4-5-6-7-8-9 šonkaulių priekinėje pažastinėje linijoje, kairės pusės 5-6 šonkaulių vidurinėje raktikaulio linijoje, kairės pusės 7-8-9-10 šonkaulių priekinėje pažastinėje linijoje lūžimus, kraujosruvas plaučiuose, kraujosruvas plonųjų žarnų pasaituose ir plonųjų žarnų plyšimus, dėl ko nuo patirtų sužalojimų R. D. mirė, tokiu būdu V. P. kankindamas ir itin žiauriai nužudė dėl invalidumo ir girtumo bejėgiškos būklės R. D. ir šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 129 str. 2 d. 2 p., 6 p.

Apklaustas teisiamajame posėdyje V. P. dėl R. D. nužudymo savo kaltę pripažino ir parodė, kad 2007-04-16 savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini) Raseiniuose, nuo pat ryto su kaimynais A. L., A. D., V. Š. vartojo alkoholinius gėrimus, buvo labai girtas ir dėl to visų įvykio aplinkybių gerai neprisimena. Jokio konflikto tada nebuvo. Apie 17 val. greitosios medicinos tarnybos automobiliu iš miesto buvo parvežtas pas jį namuose gyvenantis R. D., kuris buvo girtas, todėl jį parvedė į kambarį, pasodino ant lovos tame pačiame kambaryje, kur buvo geriama degtinė, alus. Neprisimena, ar tuo metu kambaryje buvo kitų žmonių. R. D. nieko geriamo neatsinešė, alkoholinius gėrimus pirko jis pats. Jiems begeriant apie 19 val. tarp jo ir R. D. kilo konfliktas dėl to, kad R. D. girdo jo brolį M. P.. Neatsimena, ką konflikto metu jam atsakė R. D. ir neatsimena, ar liepė R. D. išeiti iš namų, ar gėrė alkoholinius gėrimus kieme. Prisimena, kad buvo išėjęs dar nupirkti degtinės. R. D. galėjo suduoti apie 20 smūgių rankomis, neatsimena, kad būtų sudavęs daugiau smūgių. Sėdinčiam ant lovos R. D. sudavė smūgius ne tik rankomis, bet ir foteliu. R. D. visą laiką sėdėjo ant lovos, nukritęs ant grindų nebuvo. Tarp jo ir R. D. įvykęs konfliktas tęsėsi apie 5-10 min. Pirmus smūgius R. D. sudavė rankomis, po jų R. D. ant grindų nebuvo nukritęs, tačiau po visų suduotų smūgių, jis buvo ant grindų. Neprisimena, ar mušė gulintį ant grindų R. D., iš kur atsinešė metalinį strypą. Pripažįsta sudavęs R. D. 47 smūgius ir smūgių sudavimas truko apie 5-10 ar 20 min., bet ne apie 2 val. Galėjo būti taip, kaip nurodyta ikiteisminio tyrimo metu, kad fotelį metė ant R. D., kad 47 suduotus smūgius sudaro: metaliniu strypu suduoti apie 4-5 kartai, foteliu 2-3 kartai, rankomis – apie 20-25 kartus. Mano, kad pirmas smūgis kumščiu buvo R. D. į šoną. Neprisimena, ar smūgių sudavimo metu R. D. dejavo, jo veidas nebuvo kruvinas. Nežino, kur po to dingo metalinis strypas, kuriuo sudavė smūgius R. D., laužtuvu R. D. tik grasino, bet smūgių nesudavė, jį padėjo už durų. Apie 20 val. iš darbo grįžo T. P., neprisimena, kiek laiko jis buvo kompanijoje, nes po to, kažkur pradingo. Neprisimena, ar kas nors jam sakė nemušti R. D.. Apie 5 val. ryto R. D. jo paprašė vaistų, sakė, kad skauda šonus, kad reikės kviesti greitąją medicinos pagalbą, tačiau atrodė normaliai. Jis R. D. padavė vaistus ir išėjo parnešti alaus, o grįžus pastebėjo, kad R. D. jau miręs. Pats paskambino ir pranešė apie R. D. mirtį policijai ir greitajai medicinos pagalbai.

R. D. buvo benamis, todėl apsigyveno pas juos, anksčiau gyvendavo tai pas vieną, tai pas kitą kaimyną, juo niekas nesirūpino, jis buvo invalidas ir gaudavo invalidumo pensiją, mėgdavo išgerti, jam nuolat priekaištaudavo dėl brolio M. P. girdymo alkoholiniais gėrimai. Mano, kad greitosios medicinos pagalbos automobiliu R. D. buvo parvežtas todėl, kad negalėjo paeiti, nes tokį poveikį jam darė alkoholis. Norėjo pamokyti R. D., kad jis negirdytų brolio. Neprisimena, kad sudavė apie 80 smūgių, buvo šoke. Nežino, kodėl sudavė tiek smūgių R. D., mano, kad jam trūko kantrybė, nes tą dieną R. D. prigirdė jo brolį M. P. ir policija jį sulaikė. Anksčiau su R. D. susipykdavę, bet tik žodžiais, muštynių nebūdavę. Nežino, kaip į mušimą reagavo R. D., jis kažką sakė, bet negali pasakyti, ką konkrečiai, nes buvo šoke, buvo įsiutęs, supykęs dėl brolio nugirdymo ir patalpinimo į areštinę. Neatsimena, ką jautė, kai mušė R. D., bet tikrai tuo nesidžiaugė. Žino, kad negali vartoti alkoholio, nes nuo jo būna bloga, tačiau negali paaiškinti, kodėl vartoja. Supranta ką padarė, nuoširdžiai gailisi, kaltina save, kad taip atsitiko, mano, jei nebūtų gėręs, taip nebūtų atsitikę. Nesutinka su tokiu pareikštu civiliniu ieškiniu, nes nukentėjusiajam laidotuvėms dalį pinigų skyrė valstybė, bet sutinka pagal galimybes sumokėti apie 20000-30000 Lt neturtinės žalos.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas V. P. davė analogiškus parodymus, nurodęs, kad 2007 m. balandžio 16 d., nuo 11 val. gėrė alaus, vėliau su A. D. savo namų kieme, esančių adresu (duomenys neskelbtini), gėrė naminę degtinę, kiek išgėrė, neprisimena. Nesulaukęs iš miesto grįžtančių brolio M. P. ir R. D., po pietų nuėjo į Raseinių miestą nusipirkti alaus ir aikštėje prie laikrodžio rado sėdintį R. D. su broliu M. P.. Jie ten abu gėrė degtinę. Jis jiems liepė eiti namo, o jie toliau gėrė ir nieko nesakė. Jam būnant namuose, apie 17.00 val. greitosios pagalbos automobilis parvežė R. D.. Jis nuėjo jo parsivesti, nes R. D. nepaėjo. Žinojo, kad R. D., kai išgerdavo alkoholio, negalėdavo paeiti, jo „neklausydavo" kojos nuo alkoholio, taip būdavo visada. Namuose R. D. pasakė, kad brolis uždarytas į policiją, išblaivinimui. Tuo metu jis, jau buvo „normaliai" apsvaigęs nuo išgerto alkoholio. Kai grįžo su R. D. į kambarį, ten buvo S. D., A. D., A. L., Vida, kurios pavardės nežino, ar dar kas buvo, neprisimena. Apie 19.00 val., pradėjo konfliktuoti su R. D., kad jis išsivedė ryte brolį į miestą, prigirdė ir dėl to brolį uždarė į policiją. Visi tuo metu buvę namie gėrė naminę degtinę. R. D. taip pat gėrė ir sėdėjo kambaryje ant lovos. Tiksliai neprisimena kaip pirmą kartą sudavė R. D., bet atrodo, kad sėdėdamas R. D. iš kairės pusės, dešinės rankos kumščiu sudavė jam į kairį šoną. Po to, kiek prisimena, dešine koja spyrė jam sėdinčiam į kairį šoną, tada sudavė keletą kartų foteliu, kuris stovėjo šalia sofos. Parsinešęs iš kiemo metalinį strypą, su tuo strypu R. D. sudavė apie 5-7 kartus į įvairias kūno vietas, kokioje padėtyje tuo metu buvo R. D. neprisimena. Kur po mušimo padėjo metalinį strypą, neprisimena. Kai kurių įvykio aplinkybių dėl išgerto alkoholio kiekio ir apsvaigimo taip pat neprisimena. Vėliau iš ūkinio pastato atsinešė laužtuvą, kuriuo pagąsdino R. D., kad „gaus iš rimtesnio", mosuodamas laužtuvu prieš R. D.. Atrodo, kad laužtuvu R. D. nesudavė, tik pasidėjo prie durų, kad būtų „po ranka". Jam atrodė, kad R. D. jis mušė apie 20 minučių sistemingai. Kas buvo vėliau neprisimena, nes buvo labai apsvaigęs ir kas vyko toliau pasakyti negali. Kada nuėjo miegoti nežino, tik prisimena, kad apie 5.30 val. ryte jį pažadino R. D., kuris miegojo tame pačiame kambaryje ir paprašė, kad duotų vaistų nuo skausmo, nes skauda inkstus ar kepenis. Jis padavė vaistus, o pats išgėrė keletą gurkšnių degtinės ir užmigo. Apie 7.00 val. jį pažadino atėjęs A. L. ir jie išgėrė likusią degtinę. Begeriant R. D. paprašė A. L. vaistų. Abu su A. L. buvo išėję parsinešti alaus ir degtinės. Grįžus pastebėjo, kad R. D. negyvas, tada jis iškvietė policiją ir greitąją pagalbą. Vėliau pamąstęs suprato, kad R. D. galėjo mirti nuo jo suduotų smūgių, todėl nuėjęs į kambarį paėmė laužtuvą ir įsigandęs, įmetė į šulinį. Tai buvo ne pirmas konfliktas tarp jo ir R. D.. Buvo konfliktavę ir anksčiau kokius tris, keturis kartus. R. D. kartais bandydavo atgal suduoti, bet nepasiekdavo, todėl, kad, būdamas išgėręs, jis nepavaikščiodavo, jam būdavo problema su kojomis. Mušė R. D. iš pykčio ir todėl, kad buvo išgėręs. Kai kurių aplinkybių dėl išgerto alkoholio neprisimena (b.l. 108-109, 123, 130-131, t. 1). Šiuos parodymus patvirtino parodymų patikrinimo metu (b.l. 113-121, t. 1).

Nukentėjusiuoju apklaustas R. D. parodė, kad pas V. P. gyvenęs ir nužudytas R. D. buvo jo tėvas. Jis tėvo negalėjo priimti gyventi pas save, nes pats gyvena pas uošvius, todėl tėvas gyvendavo kaimynystėje pas žmones. Su tėvu nebendraudavo. Keista, kad tėvas buvo nužudytas tada, kai buto pirkimo – pardavimo sutartis buvo pateikta ekspertizei. Apie tėvo nužudymą nieko nežino, tėvas buvo labai sumuštas ir tą dieną jis ėjo į banką atsiimti pensijos. Nežino, nuo kada tėvui buvo suteiktas invalidumas. Tėvas sunkiai vaikščiodavo, o kai būdavo girtas, visai negalėdavo paeiti. Būdamas girtas, buvo bejėgiškas, nes nugriūdavo pastūmus pirštu, nors bejėgiškos būklės jis būdavo ir blaivus. Žinojo, kad tėvas gyvendavo iš invalidumo pensijos, kuri buvo apie 400 Lt. Tėvas sakė, kad 200 Lt atiduoda už buto nuomą. Laidojimo pašalpa buvo apie 800 Lt, banke dar yra nepaimti tėvo pinigai apie 300 Lt. Visus laidojimo reikalus tvarkė laidojimo biuras ir jie pasiėmė valstybės skirtą laidojimo pašalpą, jam pateiktoje sąskaitoje yra nurodyta ir laidojimo pašalpa. Bendra civilinio ieškinio suma yra 52866 Lt. Neprieštarauja, kad iš šios sumos būtų išskaičiuota apie 780 Lt - iš valstybės gauta laidojimo pašalpa. Sutinka, kad kaltinamasis jam sumokėtų iki 30000 Lt neturtinės žalos.

Liudytoju teisiamajame posėdyje apklaustas A. L. parodė, kad 2007-04-16 R. D. kartu su M. P. ėjo į banką pasiimti pensijos. Pakeliui R. D. nupirko butelį ir jie dviese parke prie stoties gėrė. Atvažiavę policijos pareigūnai M. P. nuvežė į blaivyklą, o R. D. greitosios medicinos pagalbos automobiliu namo, nes jis buvo neįgalus, jo negalėjo vežti į blaivyklą. R. D. pats V. P. pasakė apie tai, kas atsitiko ir dėl brolio V. P. supyko ant R. D., pradėjo su R. D. muštis. Matė kaip V. P. sudavė R. D. 8-10 smūgių rankomis ir kojomis, bet kiek buvo suduota smūgių, neskaičiavo. R. D. V. P. nesipriešino, nes buvo girtas ir neįgalus, buvo antros ar trečios grupės invalidas, jis sunkiai primindavo, turėjo vaikščioti pasiremdamas lazda. Matė, kaip V. P. mušė gulintį ant žemės R. D.. Bandė ginti R. D., draugiškai prašė, kad nemuštų, o V. P. ir jam iš fotelio sudavė smūgį per galvą. Nuramindamas jam pasakė, kad „nekištų rankų, nereikia“, kad dar nupirks išgerti, tik tada V. P. apsiramino, nieko nesakė ir išėjo į lauką. Jis nupirko butelį degtinės, kurį jie kartu išgėrė. Apie 21 val. grįžo į savo namus. Kitą rytą atėjo pas V. P. ir vėl gėrė. Kambaryje matė sėdintį ant lovos R. D., kuris paprašė paduoti vaistų ir prašė degtinės. Paėmęs iš spintelės, R. D. padavė pakelį vaistų ir pasakė, kad degtinės neduos, nes gėrė vaistų, bet pažadėjo nupirkti alaus. R. D. nieko nepasakojo apie įvykį. Iš pradžių R. D. sėdėjo ant lovos, po to atsigulė. Iš R. D. veido nesimatė, kad jis sumuštas, jo galva nebuvo sudaužyta, jis sėdėjo šalia R. D. iš dešinės, todėl kairės pusės nematė. Nupirkęs alaus, sugrįžo atgal ir su V. P. gėrė alų, po to nuėjo pas R. D. į kambarį, atsisėdęs šalia pamatė, kad R. D. jau miręs.

Iki įvykio su V. P. buvo išgėręs apie 1,5 litro talpos butelį stipraus alaus, taip pat išgėrė butelį degtinės, R. D. buvo labiau girtas nei jis su V. P.. T. P. su Tomu atėjo vėliau, bet ne vėliau kaip 19 val.. Žinojo, kad R. D. nuomojosi kambarį pas V. P..

Liudytojas G. B. parodė, kad dirba vairuotoju – sanitaru greitosios medicinos pagalbos tarnyboje ir kad 2007 metų balandžio mėnesį, dienos tiksliai nurodyti negali, buvo iškvietimas į Raseinių Ūkio banką, kur buvo ir policijos pareigūnų. Neatsimena, ar matė kitų asmenų prie vyro. Nežino, kas juos iškvietė, bet nuvykus matė, kad ant grindų banko vestibiulyje gulėjo girtas vyras, kurį parvedė į greitosios medicinos pagalbos automobilį ir paties vyro nurodytu adresu – (duomenys neskelbtini), Raseiniuose, parvežė namo, nors jis buvo išgėręs, bet jis buvo sąmoningas, sakė, kad „kojos nebelaiko“. To vyro veide nepastebėjo sužeidimo žymių, jokio konflikto nematė.

Liudytoja J. P. parodė, kad 2007 metų balandžio mėnesį, darbo metu, po pietų buvo gautas iškvietimas į Ūkio banką. Mano, kad juos į banką iškvietė banko darbuotojai. Nuvykus, pamatė banko vestibiulyje miegantį pilietį, kurį pažadino, jis nesiorientavo, nesuprato, kur yra, paprašė parvežti į namus, pats pasakė savo vardą, pavardę ir kur gyvena, sveikata nesiskundė. R. D. minėjo, kad ėjo į banką pasiimti pinigų, pakeliui išgėrė, tačiau nesakė, kur ir su kuo gėrė. Nematė, ar banke policijos pareigūnas buvo vienas ar keli, ar buvo sulaikytas koks asmuo, bet policijos pareigūnas padėjo nuvesti R. D. į greitosios medicinos pagalbos automobilį. R. D. parvežė namo ir perdavė V. P., kuris R. D. nusivedė į namus, jiedu nekonfliktavo. Ji žinojo, kad R. D. sunkiai vaikšto ir dėl savo sveikatos, ir dėl girtumo, nežinojo, kad R. D. buvo nustatyta invalidumo grupė. Ji negalėjo pasakyti, koks buvo R. D. girtumas, ji mano, kad jis nepaėjo dėl girtumo.

Liudytoja S. D. parodė, kad 2007-04-16 buvo pas kaimyną V. P. kartu su Alvydu, kurio pavardės nežino, R. P., M. P., A. D., V. Š., apie 16-17 val. iš darbo grįžusiu T. P., visi žiūrėjo televizorių, bendravo. Alkoholinių gėrimų buvo nupirkęs V. P., juos visi gėrė, išskyrus ją. Apie 15-16 val. greitosios medicinos pagalbos automobiliu buvo parvežtas R. D., jis buvo labiau girtas nei V. P., nes net negalėjo paeiti. V. P. padėjo R. D. išlipti iš automobilio ir, nuvedęs jį į kambarį, pasodino ant lovos. Tarp V. P. ir R. D. įvyko konfliktas dėl V. P. brolio M. P., nes tą dieną M. P. kartu su R. D. gėrė parke, o tai matė pats V. P.. V. P. R. D. paklausė, kur brolis ir R. D. atsakė, kad M. P. priešinosi ir jį policija sulaikė. Ji žinojo, kad mieste R. D. turėjo pasiimti pensiją, bet grįžo be pinigų. V. P. daug nekalbėjo, tik R. D. sakė „kam prisigėrei, kodėl jo brolį per jį uždarė“. Tada V. P. žodžiais priekaištavo R. D., liepė jam išeiti iš namų, stūmė jį lauk. R. D. nugriuvo ir liko sėdėti kieme, o V. P. išėjo parnešti dar degtinės. Tuo metu V. Š. miegojo lovoje, o kiti visur vaikštinėjo, po to visi gėrė V. P. parneštą degtinę. V. P. vėl priekaištavo R. D. dėl M. P., mušė R. D.: sudavė apie 4-6 smūgius rankomis, kojomis. V. P. buvo atėjęs pas juos į virtuvę, kur buvo R. P., T. P., A. L., T. P., jos mama atėmė iš V. P. mažesnį metalinį strypą, kurį V. P. pasiėmė iš tvarto, ir pastatė už durų, bet V. P. vėl nuėjęs į tvartą pasiėmė didesnį metalinį strypą, su kuriuo mušė R. D.. Ji nematė, ar mažesniu metaliniu strypu V. P. mušė R. D.. Ji matė, kad V. P. mušė tiek sėdintį, tiek gulintį šalia lovos R. D., matė kaip V. P. strypu sudavė R. D. į šoną, koją, per pilvą apie 10 kartų, galėjo ir daugiau smūgių suduoti, ant lovoje gulinčio R. D. 5-6 kartus metė fotelį. R. D. mažai kalbėjo, truputį dejavo, mano, kad R. D. nors buvo labai girtas, bet jautė skausmą. Ji V. P. sakė nemušti R. D., tačiau V. P. keikėsi. Visi tai matė, tačiau nenorėjo kištis, A. L. norėjo įsikišti, bet V. P. jam sudavė smūgį, niekas policijai nepranešė apie tai, kad V. P. muša R. D., nors Alvydas siūlė paskambinti policijai, tačiau ji neturėjo mobilaus ryšio telefono. V. P. vaikščiojo po kambarį ir kartas nuo karto mušė R. D., taip jis darė apie 3-4 kartus ir visa tai truko apie 2-5 valandas, o gal ir ilgiau. Ji su T. P. apie 20.30 val. išėjo namo. Taip pat parodė, kad V. P., būdamas girtas, tampa agresyviu.

Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja A. D. parodė, kad įvykio dieną buvo nuėjusi pas V. P. parsivesti dukters S. D.. Tuo metu matė, kad R. D. gulėjo kieme, jis buvo girtas, nedejavo, jam nieko nebuvo atsitikę. Matė, kad prie durų buvo padėtas metalinis strypas, ji nepastebėjo, kada V. P. paėmė tą strypą, bet ji paėmė iš jo ir strypą pastatė prie durų, pagalvojusi, kad juo V. P. gali mušti R. D.. V. P. su R. D. nesipyko, nepastebėjo, kad V. P. būtų „kabinęsis“ prie R. D.. Jai esant V. P. R. D. nemušė. S. D. kartu su T. P. grįžo namo, kol dar buvo šviesu.

Liudytoja V. Š. parodė, kad 2007-04-16 išvakarėse jau buvo pas V. P.. Kadangi buvo išgėrusi, tai miegojo garaže. Balandžio 16 d. ji vėl gėrė, todėl nieko neprisimena, patvirtino anksčiau duotus parodymus, jog greitosios medicinos pagalbos automobiliu R. D. buvo parvežtas namo, ji tuo metu buvo kambaryje, kur taip pat buvo S. D., V. P. ir visi gėrė. V. P. parsivedė R. D. iš greitosios medicinos automobilio, jokio konflikto ji nematė, nes išėjo. Girdėjo kaip V. P. barė R. D. už brolio nugirdimą ir išvarė jį į kiemą. Ji nematė, kad V. P. muštų R. D..

Liudytojas T. P. parodė, kad 2007-04-16 apie 20 val. grįžo iš darbo į (duomenys neskelbtini), kur tuo metu gyveno, tame pačiame kambaryje kaip ir R. D.. Kieme buvo S. D., jos motina, A. L., V. P., jie buvo išgėrę, M. P. kieme nebuvo. V. P. buvo apsvaigęs nuo alkoholio, atrodė vidutiniškai girtas, gal stipriai apsvaigęs, iš jo kalbos, elgesio suprato, kad jis buvo išgėręs, jis draugiškai erzinosi, juokavo. R. D. buvo girtas, jis gulėjo lovoje. Būdamas kieme girdėjo, kaip V. P. šaukė ant R. D., konfliktą su R. D. pradėjo pats V. P. dėl to, kad policija uždarė M. P.. Nematė, kai V. P. sudavė smūgius R. D., nes visi buvo lauke. Jis matė smūgį, kai V. P. krito iš viršaus ant R. D., matė, kai V. P. pakėlė nuo žemės R. D. ir pasodino jį ant lovos. Viską matė iš nugaros pusės, nes V. P. buvo veidu į R. D., todėl matė kai V. P. sudavė R. D. per ranką ar šoną, taip pat matė, kad V. P. metė ant R. D. fotelį, bet kliuvo A. L., nes A. L. sukliudė. Žino, kad fotelis buvo metamas du kartus, tačiau jis pats nematė, kada fotelis buvo metamas antrą kartą. Nematė, kada V. P. atsinešė iš kambario prie laukinių durų stovėjusį metalinį vamzdį, tuo metu R. D. buvo ant žemės, girdėjo kalbas, kad S. D. motina atėmė iš V. P. metalinį strypą. V. P. vis nueidavo į kambarį ir grįždavo iš jo į lauką, kur jie buvo apie vieną valandą. Negalėjo prisiminti, ar apie 24 val. girdėjo R. D. prašantį V. P., kad nebemuštų, nes buvo daug balsų. Po to jis išėjo pas S. D. į namus ir nematė, kada V. P. nuėjo miegoti. Taip pat paaiškino, kad V. P. tik draugiškai pajuokavo, kai jam grasino kirvio metimu. Nematė ilgalaikio R. D. mušimo.

Teisiamojo posėdžio metu pasinaudojęs jam įstatymo suteikta teise, liudytojas T. P. atsisakė liudyti prieš brolį V. P., tačiau ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju parodė, kad 2007-04-16 23 val. jis grįžo namo, adresu Raseiniai, (duomenys neskelbtini). Viename namo kambaryje gyveno brolis V. P. ir nuomininkas Rutenis, kurio pavardės jis nežino. Kitoje namo dalyje gyveno jis, mama R. P. ir brolis M. P.. Tą vakarą jis matė, kad pas brolį V. P. vyksta išgertuvės, todėl nuėjo pas mamą ir kas vyko pas brolį jis nežino. Ryte, apie 8.00 val., išėjo į darbą, grįžo apie 22.00 val., ir iš mamos sužinojo, kad mirė Rutenis, o jį užmušė V. P.. Daugiau jokių įvykių aplinkybių pasakyti negali, nes nežino. Nuėjęs į V. P. kambarį, jame rado sulaužytą fotelį, kurį išnešė į ūkinį pastatą. Fotelis buvo žalios spalvos, kas ir kokiu būdu jį sulaužė, jis nežino. Brolis V. P. išgėręs būdavo labai agresyvus: pradėdavo muštis, stumdytis, kabinėtis, (b.1.92-93, t. 1).

Teisiamojo posėdžio metu pasinaudojęs jam įstatymo suteikta teise, liudytojas M. P. atsisakė liudyti prieš brolį V. P., tačiau ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju parodė, kad 2007-04-16 prieš pietus R. D. pasiėmė iš banko 50 litų, jie nusipirko alaus ir degtinės, susėdo Raseinių m. centre, prie laikrodžio, ir gėrė. Apie 15 val. jį sulaikė policija ir uždarė į areštinę, nes jis buvo girtas viešoje vietoje ir kėlė triukšmą. 2007-04-17 12 val., jį iš areštinės paleido. Tuomet jis grįžo namo, kur iš mamos R. P. sužinojo, kad brolis V. P. smarkiai sumušė R. D., o šis nuo sumušimo mirė. Mama papasakojo, kad V. P. mušė R. D. vamzdžiu, foteliu. Vėliau V. P. grįžo namo ir jam matant į šulinį įmetė metalinį vamzdį, apie 1 m ilgio, gal kiek ilgesnį. Jis jam nieko nesakė ir nieko jo neklausė, nes V. P. buvo dar girtas, o girtas jis būna agresyvus, be priežasties gali primušti. Kitą dieną, balandžio 18 d., V. P. sulaikė ir išsivežė policija. V. P. skriaudė visą šeimą, t.y. jį ir mamą. R. D. buvo ramus, geras, duodavo jam alaus, cigarečių, jis jį palydėdavo iki banko, nes R. D. sunkiai vaikščiojo. (b.l. 74, t. 1). Šiuos parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje (b.l. 75-78, t. 1).

Iš Raseinių rajono policijos komisariato viešosios policijos viešosios tvarkos skyriaus prevencijos poskyrio apylinkės inspektorių veiklos grupės tyrėjo R. Š. 2007-04-17 tarnybinio pranešimo matyti, kad 2007-4-17 9:44 val., Raseinių rajono PK gautas V. P., gyv. Raseinių m., (duomenys neskelbtini), telefoninis pranešimas apie tai, kad 2007-04-17, 9:40 val., kaimynas A. L., atėjęs į jo namus, lovoje rado mirusį R. D., gyv. (duomenys neskelbtini) (b.l. 3, t. 1).

Iš 2007-04-17 įvykio vietos apžiūros protokolo ir kortelių matyti, jog buvo apžiūrėta įvykio vieta, adresu (duomenys neskelbtini), Raseinių mieste, kur buvo ratas R. D. lavonas su iš išorės matomomis smurto žymėmis, (b.1. 7-10, t. 1).

Iš papildomos 2007-04-19 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta sodyba, esanti Raseinių m., (duomenys neskelbtini), ir iš šulinio išimtas laužtuvas, ūkiniame pastate rastas fotelis (b.l. l2-19, t. 1).

Iš 2007-04-19 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad R. P. pateikė metalinį strypą (b.l. 23, t. 1), kuris 2007-05-07 buvo apžiūrėtas, tai patvirtina objektų apžiūros protokolas (b.l. 24-26, t. 1).

Specialisto išvadoje Nr. M-14/07(10) nurodyta, jog R. D. mirtis įvyko nuo kūno sumušimo, lydimo stuburo kaklinės dalies septinto slankstelio išnirimo ir jo bei krūtininės dalies pirmo slankstelių kūnų lūžimų, tarpslankstelinio disko plyšimo, nugaros smegenų kietojo dangalo plyšimo su kraujo išsiliejimu virš ir po kietuoju dangalu, nugaros smegenų nepilno nutraukimo, daugybinių abiejų pusių šonkaulių lūžimų, plonųjų žarnų plyšimų, kas komplikavosi vidiniu nukraujavimu į krūtinplėvės ertmes (400 ml), išplitusiu pūlingu pilvaplėvės uždegimu (900 ml žarnų turinio pilvaplėvės ertmėje), bendrine organizmo intoksikacija, galvos smegenų ir plaučių pabrinkimu. Mirtis galėjo įvykti 1-2 paros iki tyrimo pradžios, nes į tai nurodo stiprus lavono raumenų sustingimas, 2 (antra) lavondėmių stadija, puvimo nebuvimas. Tikslų mirties laiko nustatymą apsunkina tai, kad įvykio vietoje nebuvo tirti lavoniniai reiškiniai. Lavono kraujyje rasta 0,80 promilės etilo alkoholio, tai atitinka lengvą girtumo laipsnį. Katamnezės duomenų apie nuodingų, narkotinių ar stipriai veikiančių medžiagų vartojimą nėra, tyrimo metu požymių, nurodančių į šių medžiagų vartojimą, nerasta. Lavone rasti šie sužalojimai: odos nubrozdinimai kakle, pečių sąnariuose, nugaroje; poodinės kraujosruvos pilve; kraujosruvos krūtinės raumenyse, puriuose kaklo - krūtinės audiniuose; stuburo kaklinės dalies 7 slankstelio išnirimas, kūno lūžimas, tarpslankstelinio disko plyšimas, krūtininės dalies 1 slankstelio kūno lūžimas, kraujo išsiliejimas virš ir po nugaros smegenų kietuoju dangalu bei jo plyšimas, nugaros smegenų nepilnas nutraukimas, dešinės pusės 4-5-6-7-8-9 šonkaulių priekinėje pažastinėje linijoje, kairės pusės 5-6 šonkaulių vidurinėje raktikaulio linijoje, kairės pusės 7-8-9-10 šonkaulių priekinėje pažastinėje linijoje lūžimai, kraujosruvos plaučiuose; kraujosruvos plonųjų žarnų pasaituose ir plonųjų žarnų plyšimai. Šie sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, kuo galėjo būti rankos, kojos, kokie tai aplinkos daiktai, kurių pobūdžio kategoriškai nurodyti nėra galimybės, nes sužalojimuose veikusio daikto požymiai neužsifiksavę, kelios - keletas valandų iki mirties mažiausia dvylikos smūgių ar trauminių poveikių pasekoje nukentėjusiam esant įvairiose padėtyse, labiau tikėtina, gulimoje. Nurodytų sužalojimų visuma atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą, o šiuo atveju sukėlė mirtį. Taip pat lavone rasti šie sužalojimai: poodinės kraujosruvos kaktoje, kairės akies vokuose – skruoste; odos nubrozdinimai kairės akies vokuose, ausyse, dešiniame smilkinyje, kaktoje, viršugalvyje; kraujosruvos kaktos, smilkinių minkštuose audiniuose; poodinės kraujosruvos rankose, šlaunyse, kelių sąnariuose, kairėje blauzdoje; odos nubrozdinimai alkūnių sąnariuose, dilbiuose, kelių sąnariuose, blauzdose, šie sužalojimai galimai padaryti panašiu laiku, kaip ir aukščiau nurodyti sužalojimai, kietais bukais daiktais, kuo galėjo būti rankos, kojos, kokie tai aplinkos daiktai ir pan., mažiausiai suduodant 7 smūgius į galvą, 27 smūgius į rankas, kojas bei įtakos mirčiai neturėjo ir gyvam asmeniui gali būti kvalifikuojama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b.l. 28-33, t. 1).

Papildomoje specialisto išvadoje Nr. MP 1/07(10)-M 14/07(10) nurodyta, jog sužalojimai krūtinėje padaryti jėgoms veikiant nuo priekinių link užpakalinių, nuo užpakalinių link priekinių be šonine kryptimis. Sužalojimai pilve padaryti jėgoms veikiant nuo priekinių link užpakaliniu kūno paviršių. Sužalojimus padaręs asmuo ar asmenys galėjo būti tiek priekyje, tiek šonuose, tiek veikė iš užpakalio nukentėjusio atžvilgiu, nes į tai nurodo sužalojimų išsidėstymas šiuose kūne paviršiuose. Neatmetama, kad sužalojimai galėjo būti padaryti ir nurodomų daiktų (strypo, fotelio ir pan.) dalimis, kategoriškai nurodyti, kurie sužalojimai kuriuo daiktu padaryti, nėra galimybės. Lavone rasta seni odos nubrozdinimai kairiame kelio ir peties sąnariuose, jie padaryti kietais bukais daiktais, kurio pobūdžio nurodyti nėra galimybės, dviem smūgiais ar trauminiais poveikiais 4-7 paros iki mirties ir jokios įtakos mirčiai neturėjo bei gyvam asmeniui kvalifikuojama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimų padarymo metu nukentėjęs turėjo jausti tam tikro intensyvumo skausmą, nors alkoholio vartojimas (kraujyje mirties momentu rasta 0,80 promilių etilo alkoholio) galėjo jutimą ir sumažinti. Poodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimus rankose galima vertinti kaip padarytus ginantis, dengiantis nuo smūgių (b.l. 36, t. 1).

Iš 2007-09-25 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog R. P. pateikė R. D. neįgaliojo pažymėjimą, išduotą Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės teritorinio skyriaus Nr. (duomenys neskelbtini), jog R. D. iš dalies darbingas, darbingumo lygis (30 %) (b.l. 37-38, t. 1).

Iš darbingumo lygio vertinimo akto Nr. 3438 matyti, kad skiltyje duomenys apie sveikatos būklę, nurodyta, jog R. D. skundžiasi kojų skausmu, tirpimu, apsunkinta eisena, daug metų piktnaudžiauja alkoholiu, buvo intoksikacija alkoholio surogatais. Eisena ataksinė, kojas velka, paeina su lazda, svyrinėdamas. Netektas darbingumas sudaro 70 procentų (b.l. 42-47, t. 1).

Iš teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 237 matyti, kad V. P. nusikaltimo padarymo metu galėjo pilnai teisingai suprasti savo veiksmų esmę ir pilnai teisingai juos valdyti. Nusikaltimo padarymo metu jis nesirgo lėtiniu psichikos sutrikimu, nebuvo laikinoje liguistoje psichinės veiklos sutrikimo būsenoje. V. P. šiuo metu neserga lėtiniu psichikos sutrikimu, jam yra psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, su išreikšta asmenybės degradacija, jis šiuo metu gali pilnai teisingai suprasti savo veiksmų esmę ir juos pilnai teisingai valdyti. V. P. gali būti apklausiamas, gali dalyvauti teismo posėdyje, jam nereikalinga taikyti priverčiamųjų medicininio poveikio priemonių (b.l. 58-60, t. 1).

Iš daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolo matyti, kad V. P. atpažino metalinį strypą, kuriuo mušė R. D. (b.l. 125-127, t. 1).

Iš Raseinių miesto seniūnijos pažymos matyti, kad V. P. niekur nedirba, nepasižymi geru elgesiu, konfliktuoja su kaimynais ir šeimoje (b.l. 150, t. 1).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikacijos

V. P. kaltė dėl įvykdyto R. D. nužudymo pilnai įrodyta visais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais: paties kaltinamojo, liudytojų parodymais ir kita bylos medžiaga ir kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 129 str., kaip kito asmens tyčinis nužudymas. Remiantis ištirtais ir išdėstytais įrodymais teismas konstatuoja, kad V. P. padarytas nusikaltimas laikomas baigtu, nes nuo kaltinamojo neteisėtų veiksmų atsirado numatytos LR BK 129 str. dispozicijoje materialinės pasekmės – asmens mirtis: R. D. mirė nuo kūno sumušimo, lydimo stuburo kaklinės dalies septinto slankstelio išnirimo ir jo bei krūtininės dalies pirmo slankstelių kūnų lūžimų, tarpslankstelinio disko plyšimo, nugaros smegenų kietojo dangalo plyšimo su kraujo išsiliejimu virš ir po kietuoju dangalu, nugaros smegenų nepilno nutraukimo, daugybinių abiejų pusių šonkaulių lūžimų, plonųjų žarnų plyšimų, kas komplikavosi vidiniu nukraujavimu į krūtinplėvės ertmes, išplitusiu pūlingu pilvaplėvės uždegimu, bendrine organizmo intoksikacija, galvos smegenų ir plaučių pabrinkimu.

Pagal LR BPK 20 str. įrodymais baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys ir ar šie duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas, vadovaudamasis įstatymu, įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Teismas, vertindamas byloje ištirtus įrodymus, taip pat kaltinamojo ir liudytojų parodymus, esminio prieštaravimo tarp jų neįžvelgia ir šie įrodymai teismui leidžia daryti pagrįstą išvadą apie tai, kad sukėlusius nukentėjusiojo mirtį sužalojimus, kaltinamasis V. P. padarė kilusio tarpusavio konflikto metu su R. D..

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 46 „Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ 1 dalies 4 punkte nurodyta, kad atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių padarinių (mirties) yra priežastinis ryšys. R. D. mirties priežastis buvo būtent kaltinamojo atlikti tyčiniai veiksmai. V. P. sudavė R. D. smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, ne mažiau 2 kartus metė fotelį ant R. D., ne mažiau 1 kartą smūgiavo R. D. koja iš viršaus, dėl ko padaryti kūno sužalojimai komplikavosi vidiniu nukraujavimu į krūtinplėvės ertmes, išplitusiu pūlingu pilvaplėvės uždegimu, bendrine organizmo intoksikacija, galvos smegenų ir plaučių pabrinkimu, ko pasekoje R. D. mirė. Nukentėjusiam padaryti kūno sužalojimai sukėlė mirtinas pasekmes ir tai įtakoja teismo išvadą, kad tarp kaltininko nusikalstamų veiksmų – suduotų smūgių į įvairias kūno vietas, ir nukentėjusio R. D. mirties, yra priežastinis ryšys.

Vertinant teismo medicinos specialisto išvadą Nr. M-14/07(10) ir papildomą specialisto išvadą Nr. MP 1/07(10)-M 14/07(10) (b.l. 28-33, 36, t. 1) sąryšyje su kitais byloje ištirtais įrodymais akivaizdu, kad nukentėjęs R. D. buvo sužalotas nuo tiesioginių smūgių į kūną, kas sukėlė jo mirtį. Mirtį sukėlę sužalojimai buvo padaryti kietais bukais daiktais, kuo, anot specialisto išvados, galėjo būti rankos, kojos, kokie tai aplinkos daiktai ir pan., o pagal papildomą specialisto išvadą, ir strypas, fotelis ir pan. Sugretinus byloje ištirtus įrodymų šaltinius dėl kaltinamajam pareikšto kaltinimo – paties kaltinamojo paaiškinimus, liudytojų parodymus apie matytus suduotus nukentėjusiam smūgius, specialisto išvadą, daiktinius įrodymus – sulaužytas fotelis, strypas, teismas daro išvadą, jog nukentėjęs R. D. buvo sužalotas tyčiniais kaltinamojo veiksmais – nuo tiesioginių tyčinių smūgių sudavimo.

Kaltinamasis V. P. pripažino savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo, tačiau dėl girtumo įvykio metu neprisimena įvykio detalių: ar mušė gulintį R. D., ar šis jam ką nors sakė, ar dejavo, kur padėjo metalinį strypą, kuriuo sudavė smūgius R. D., ar jį kas nors bandė sulaikyti nuo R. D. mušimo. Kaltinamasis neneigia ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotų savo bei teisme išklausytų liudytojų parodymais nustatytų ir teisme patvirtintų faktinių aplinkybių apie tai, kad jis sužalojo nukentėjusį, prasidėjus tarpusavio konfliktui ir pripažįsta savo veikos padarinius. Kaltinamojo parodymų analizė byloja, kad jis dėl visų kaltinime išdėstytų faktų nurodė iš esmės vienodas aplinkybes, kurias patvirtina ir kiti bylos duomenys, kad jis gailisi dėl padaryto nusikaltimo, teigia, kad alkoholis turėjo įtakos tokiems jo veiksmams, jis buvo įsiutęs ir siekė tik pamokyti nukentėjusį, kad jis daugiau negirdytų alkoholiu jo brolio, kad dėl jo kaltės brolis buvo sulaikytas policijos pareigūnų, o iš ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, jog dėl girtumo neįvertino R. D. padarytų sumušimo pasekmių, atrodė, kad suduoda nelabai stipriai, nors nurodė mušęs gulintį R. D. metaliniu strypu (vamzdžiu) ir smūgius sudavė kur pakliuvo (b.l. 109, t. 1).

Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad nukentėjusį sužalojo kuris nors kitas asmuo, nes liudytojų ir paties kaltinamojo parodymais nustatyta, kad smūgius R. D. sudavė būtent kaltinamasis, o liudytojui A. L. bandant užstoti nukentėjusį nuo V. P. ir suduodamų smūgių, pačiam liudytojui buvo suduotas smūgis, kiti, įvykį matę liudytojai, bijodami V. P., vengė sulaikyti jį nuo smūgių sudavimo.

Bylos aplinkybėmis nustatyta, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusio buvo konfliktas, kurio pasekmė – nukentėjusiam padaryti sužalojimai nulėmę R. D. mirtį. Liudytojai, kaip ir pats kaltinamasis parodė, kad įvykusio konflikto priežastimi buvo faktas, kad 2007-04-16 kaltinamojo brolis, išėjęs kartu su nukentėjusiu, viešoje vietoje buvo girtas, dėl ko policijos pareigūnų buvo sulaikytas ir patalpintas į areštinę. Remiantis byloje užfiksuotais parodymais, teismas daro išvadą, jog konflikto priežastis buvo menkavertė. Byloje nustatyta, kad būdamas girtas, V. P. yra agresyvus, anksčiau yra konfliktavęs su nukentėjusiu, 3-4 kartus sudavęs jam smūgius, iš Raseinių miesto seniūnijos pažymos matyti, kad V. P. konfliktuoja ne tik su kaimynais, bet ir šeimoje, įvykio dieną be priežasties „kabinėjosi“ prie aplinkinių, konfliktavo su jais, pagal liudytojų ir paties kaltinamojo parodymus tiek V. P., tiek ir pats nukentėjęs buvo išgėrę alkoholinių gėrimų, visos įvykio aplinkybės bei kaltinamojo ir nukentėjusio bendravimas įvykio metu ir betarpiškai prieš įvykį, rodo, kad, nors nukentėjęs buvo senyvo amžiaus, tarp kaltinamojo ir nukentėjusio įvykęs konfliktas buvo asmeninio pobūdžio.

Bylos duomenimis nustatyta ir ištirtais įrodymais patvirtinta faktinė įvykio situacija leidžia kolegijai padaryti teismų praktikoje patvirtintą išvadą, kad pagal BK 129 str. 2 d. 2 p. (bejėgiškos būklės) veika kvalifikuojama tais atvejais, kai nužudomas asmuo dėl fizinių ar psichinių savybių negali suprasti kaltininko veikos pobūdžio, negali gintis ar kitaip vengti pavojaus arba aktyviai pasipriešinti kaltininkui. Baudžiamosios teisės teorijoje ir teismų praktikoje tokia būsena pripažįstama dėl ligos, invalidumo, senatvės ir kt. Apie bejėgiškumo būseną teismas sprendžia pagal konkrečias, nukentėjusiojo fizinę ar psichinę būklę apibūdinančias, aplinkybes. Iš byloje esančio R. D. neįgaliojo pažymėjimo bei darbingumo lygio vertinimo akto Nr. 3438 matyti, kad R. D. buvo neįgalus, jam nustatytas tik 30 procentų darbingumas, o apibūdinant jo sveikatos būklę, nurodyta, jog skundžiasi kojų skausmu, tirpimu, jo eisena apsunkinta ataksinė, jis kojas velka, paeina su lazda, svyrinėdamas (b.l. 42-47, t. 1). Aplinkybę, kad R. D. sunkiai paeidavo, ypač būdamas išgėręs, patvirtino pats kaltinamasis, teisme apklausti liudytojai ir nukentėjusysis R. D.. Ištirtų įrodymų visuma leidžia teismui daryti išvadą apie tai, kad kaltinamasis V. P. žinojo, jog R. D. yra neįgalus, sunkiai vaikščiojantis žmogus, t.y. bejėgiškos būsenos. Be to, teisme apklaustų liudytojų parodymais nustatyta, kad nukentėjęs atrodė girtesnis nei kaltinamasis, kad R. D. pavartojus alkoholio, jis visai nepaeidavo ir tai patvirtina faktas, kad įvykio dieną jis iš miesto namo buvo parvežtas greitosios medicinos pagalbos automobiliu, kad nukentėjęs R. D. smūgių sudavimo metu dejavo ir prašė jo nemušti, nesipriešino kaltinamajam, nes buvo bejėgiškos būklės ne tik dėl savo neįgalumo, bet ir dėl pavartoto alkoholio, kuris turėjo įtakos bejėgiškumui, tuo padarydamas kaltinamąjį fiziškai pranašesniu.

Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad R. D. buvo nužudytas kankinant ir itin žiauriai. Teismų praktikoje nužudymas kvalifikuojamas pagal LR BK 129 str. 2 d. 6 p. (kankinant ar kitaip itin žiauriai), kai kaltininko veika dėl gyvybės atėmimo būdo ar kitų aplinkybių pasireiškia ypatingu žiaurumu. Kankinimas suprantamas, kai tam tikrą laiką trunkantys veiksmai, sukeliantys dideles fizines, dvasines kančias nukentėjusiam tiesioginiu poveikiu į jo kūną arba sudarantys sąlygas kilti tokioms kančioms, o nužudymas kitaip itin žiauriai yra tada, kai gyvybė atimama itin skausmingu būdu arba padarant nukentėjusiam daug kūno sužalojimų ir šiuo atveju neturi reikšmės, kiek laiko nukentėjęs po panaudoto smurto iki mirties jautė kūno sužalojimų sukeltą skausmą. Nužudymas kvalifikuojamas pagal šį punktą, jei kaltininkas suvokė itin žiaurų gyvybės atėmimo ypatumą. Liudytojų parodymais nustatyta, kad nukentėjusio R. D. mušimas truko ilgiau nei 2 valandas, kaltinamasis vaikščiodavo po kambarį, išeidavo į kiemą, kartas nuo karto sugrįždavo prie R. D. ir suduodavo jam smūgius. Nustatyta, kad smūgiai buvo suduoti ne tik rankomis, kojomis bet ir kitais daiktais – kelis kartus metant ant nukentėjusio fotelį, suduodant smūgius metaliniu strypu, taip pat tarp atskirų mušimo epizodų buvo daroma pertrauka tikslu pakeisti įrankius: metalinį vamzdį, metalinį strypą ar fotelį, liudytojos A. D. parodymais nustatyta, kad kaltinamasis buvo pasiėmęs iš tvarto metalinį strypą, kurį ji iš jo atėmė. Nukentėjusiojo R. D. žalojimas truko ilgą laiką, buvo padaryti daugybiniai kūno sužalojimai, žalojimo pobūdis buvo skausmingas ir žiaurus: fotelio metimas ant nukentėjusio, smūgio sudavimas koja iš viršaus, smūgiai metaliniu strypu. Nustatyta, kad nukentėjęs po jam suduotų smūgių ir padarytų daugybinių šonkaulių lūžių, stuburo slankstelių išnirimo su kūno lūžimu, žarnų plyšimo ir kitų sužalojimų jautė tam tikro intensyvumo skausmą, dejavo, po vidurnakčio paprašė vandens ir vaistų nuo skausmo, apie 7 val. ryto taip pat prašė vaistų nuo skausmo, buvo bejėgis. Tai patvirtina aplinkybę, jog R. D. žalojimas buvo skausmingas, sukėlė didelį fizinį skausmą. Kaltinamasis patvirtino, kad mušant R. D. buvo girtas, tačiau sąmoningas, buvo supykęs, įsiutęs, buvo šoke, nors neprisimena kiek laiko, bet galėjo sistemingai mušti 20 minučių, per pertraukas išgerdavo ir grįžęs suduodavo smūgius, nereagavo į nukentėjusiojo žodžius, o atsinešęs laužtuvą, gąsdino R. D., kad „gaus iš rimtesnio“. Šios aplinkybės patvirtina faktą, kad kaltinamasis suvokė itin pavojingą ir žiaurių gyvybės atėmimo būdą.

V. P. pareikštame kaltinime buvo nurodyta, kad jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl asmeninių paskatų, tyčia spardydamas kojomis bei suduodamas bejėgiškos būklės dėl invalidumo ir girtumo esančiam R. D. rankomis, metaliniu strypu ne mažiau 80 smūgių į galvą, kaklą, pečius, pilvą, krūtinę, nugarą, šonus, rankas, kojas, bei kitas kūno vietas, ne mažiau 2 kartų mesdamas ant R. D. fotelį, ne mažiau 1 karto smūgiuodamas R. D. koja iš viršaus, padarė R. D. sužalojimus, nustatytus teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. M-14/07(10). Kaltinamasis neigia sudavęs tiek daug smūgių nukentėjusiam, pripažįsta sudavęs 47 smūgius, į kuriuos įskaičiuojami smūgiai suduoti rankomis, kojomis, metaliniu strypu ir metant ant R. D. fotelį, o R. D. žalojimas galėjo tęstis apie 20 min. Teisme apklaustų liudytojų parodymais nustatyta, kad R. D. buvo mušamas su pertraukomis ilgesnį laiko tarpą nei 20 min. Nors liudytojai nematė visų suduotų smūgių, jų neskaičiavo, teismas remiasi teismo medicinos specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad R. D. sužalojimai, nurodyti specialisto išvados 5.1 punkte ir atitinkantys sunkų sveikatos sutrikdymą, padaryti mažiausia dvylikos smūgių ar trauminių poveikių pasekoje, o sužalojimai, nurodyti minėtos specialisto išvados 5.2 punkte įtakos mirčiai neturėjo ir gyvam asmeniui gali būti kvalifikuojama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, buvo padaryti mažiausiai suduodant 7 smūgius į galvą, 27 smūgius į rankas, kojas (b.l. 28-33, t. 1). Tai patvirtina, kad R. D. buvo suduota apie 46 smūgius, tame tarpe ir smūgiai suduoti metaliniu strypu, smūgis koja iš viršaus bei sužalojimai, kuriuos galėjo padaryti fotelio metimas ant R. D. ne mažiau du kartus. Tokiu būdu V. P. pareikštame kaltinime tikslintina aplinkybė apie suduotų smūgių skaičių, nurodant, kad V. P. sudavė apie 46 smūgius rankomis, kojomis, metaliniu strypu R. D. į galvą, kaklą, pečius, pilvą, krūtinę, nugarą, šonus, rankas, kojas, bei kitas kūno vietas, tame tarpe ne mažiau 2 kartus mesdamas fotelį ant R. D. ir ne mažiau 1 kartą smūgiuodamas R. D. koja iš viršaus.

Nustatyta, kad kaltinamasis įvykio metu buvo neblaivus, vartojo alkoholinius gėrimus, tačiau pagal teismo psichiatrinės ekspertizės akto išvadą matyti, kad nusikalstamos veikos padarymo metu V. P. suprato savo veiksmus ir pilnai teisingai juos galėjo valdyti, taip pat paties kaltinamojo paaiškinimu nustatyta, kad jis buvo įsiutęs ant nukentėjusio, teisme nurodė savo atliktus veiksmus, apibudino nukentėjusiojo būseną ir tai patvirtina, kad kaltinamasis suprato, jog sukelia nukentėjusiam skausmą.

Visi nustatyti V. P. įvykdytos veikos požymiai patvirtina bejėgiškos būklės asmens nužudymą kankinant ir itin žiauriai, kaip subjektyvaus nužudymo sudėties požymių buvimą kaltinamojo veikoje. Dėl to kolegija laiko, kad byloje ištirti įrodymai patvirtina kaltinamojo veikos faktines aplinkybes, tyčios turinį ir veikos juridinę kvalifikaciją pagal LR BK 129 str. 2 d. 2 ir 6 punktus ir V. P. veiksmai kvalifikuotini kaip tyčinis nužudymas esant kvalifikuojančių požymių.

Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad V. P. nusikalstamai būtų veikęs būtinosios ginties sąlygomis ar būdamas didžiai susijaudinęs. Iš paties kaltinamojo bei liudytojų parodymų matyti, jog V. P., kaip ir nukentėjęs R. D., nusikalstamos veikos metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Byloje taip pat nėra jokių duomenų apie tai, kad R. D. galėjo nužudyti kitas asmuo, nes visais ištirtais įrodymai nustatyta neabejotina išvada, jog R. D. žalojo tik kaltinamasis, ką ir jis pats patvirtino, nenurodęs jokių priešingų aplinkybių.

Kaltinamojo V. P. kaltė pasireiškė tyčine forma, kurią atskleidžia subjektyviosios pusės požymiai. Byloje nėra jokių duomenų, keliančių abejonių dėl kaltinamojo psichinės būsenos nusikaltimo padarymo metu ar anksčiau. Pagal teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 237 išvadą, nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamasis V. P. suvokė savo veiksmų esmę ir pilnai teisingai galėjo juos valdyti. Taigi, kaltinamojo tyčios intelektualinis elementas – pavojingos draudžiamos veikos suvokimas ir pavojingų pasekmių numatymas sąlygojo valinį elementą – leidimą pasekmėms kilti: kaltinamasis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, negalėdamas tinkamai įvertinti situacijos, įvykus konfliktui tarp jo ir nukentėjusio ir, būdamas priklausomas nuo alkoholio, tyčia sudavė smūgius jam, nors ir nesiekė nukentėjusio mirties, tačiau dėl girtumo, buvo abejingas kilsiančioms pasekmėms ir leido joms atsirasti. Pats kaltinamasis patvirtino, kad dėl tą dieną pavartoto alkoholio kiekio neprisimena įvykio aplinkybių ir girtumas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, pripažįsta įrodytu, kad 2007-04-16 apie 19 val., tęsdamas nusikalstamus veiksmus ilgiau nei 2 val., (duomenys neskelbtini), Raseiniuose, esančiame name, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl asmeninių paskatų, tyčia suduodamas apie 46 smūgius rankomis, kojomis, metaliniu strypu, tame tarpe ir mesdamas ne mažiau 2 kartus fotelį ant R. D. ir ne mažiau 1 karto suduodamas jam koja iš viršaus, padarė poodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimus veide, galvoje, rankose, kojose, nugaroje, pilve, dėl ko nuo kūno sumušimo, lydimo stuburo kaklinės dalies septinto slankstelio išnirimo ir jo bei krūtininės dalies pirmo slankstelių kūnų lūžimų, tarpslankstelinio disko plyšimo, nugaros smegenų kietojo dangalo plyšimo su kraujo išsiliejimu virš ir po kietuoju dangalu, nugaros smegenų nepilno nutraukimo, daugybinių abiejų pusių šonkaulių lūžimų, plonųjų žarnų plyšimų, kas komplikavosi vidiniu nukraujavimu į krūtinplėvės ertmes, išplitusiu pūlingu pilvaplėvės uždegimu, bendrine organizmo intoksikacija, galvos smegenų ir plaučių pabrinkimu, tai nulėmė R. D. mirtį. Tokiu būdu V. P. tyčia kankindamas ir itin žiauriai nužudė dėl invalidumo ir girtumo bejėgiškos būklės R. D. ir šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 129 str. 2 d. 2 p., 6 p.

Skiriant bausmę kaltam asmeniui, teismas vadovaujasi LR Baudžiamojo kodekso VIII skyriuje „Bausmės skyrimas“ nustatytais bausmės skyrimo pagrindais ir nuostatomis: atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (LR BK 54 str. 2 d.), ir skiria bausmę, numatytą LR Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, kad paskirtąja bausme būtų pasiekti LR BK 41 str. numatyti bausmės tikslai.

Kaltinamasis V. P. iš esmės pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, neneigia, kad su R. D. buvo konfliktas, tačiau dėl girtumo jis neatsimena įvykio aplinkybių, teigia sudavęs apie 47 smūgius, sutinka su liudytojų parodymais ir eksperto nustatytais sužalojimais, todėl teismas kaltinamojo parodymus vertina sąryšyje su kitais ištirtais įrodymais ir daro išvadą, jog kaltinamasis pripažįsta savo neteisėtus veiksmus, jų pasekmes ir dėl to gailisi. Nors valstybinis kaltintojas manė nesant pagrindo kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti jo neišsamų prisipažinimą, suduotų smūgių neigimą, tačiau kaltininko prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką, pagal susiformavusią teismų praktiką, galima pripažinti atsakomybe lengvinančia aplinkybe tada, jeigu kaltininkas savanoriškai pripažino jam inkriminuoto nusikaltimo objektyvias bylos aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu ir tai padarė savo noru. Kaltininko prisipažinimas kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė baudžiamajame įstatyme formuluojamas ne kaip kaltės pripažinimas, o kaip kaltininko pripažinimas padarius nusikalstamą veiką. Įstatymas šioje dalyje nereikalauja, kad asmuo pripažintų kaltę visoje kaltinimo apimtyje, nes jis turi teisę į gynybą, teisę gintis nuo kaltinimo vadovaudamasis faktinių inkriminuoto nusikaltimo aplinkybių suvokimu. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra tada, kai kaltininkas kritiškai vertina savo elgesį, atsiprašo nukentėjusiųjų. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis parodė nuoširdžiai gailįs, kad taip padarė, atsiprašė nukentėjusiojo, sutiko su civiliniais ieškiniais, pažadėjo pagal savo galimybes atlyginti jo veiksmais padarytą žalą ir tai rodo kaltinamojo nuoširdų gailestį dėl padarytos veikos. Todėl teismas pripažįsta kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimą (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Taip pat teismas atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad kaltinamasis pats savo noru pranešė apie nusikaltimą, pranešdamas policijai apie jo bute esantį negyvą R. D., nes šis faktas neginčijamai nustatytas bylos duomenimis. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kaltinamasis, pasinaudojęs savo teise į paskutinį žodį, atsiprašė nukentėjusiojo.

Baudžiamojoje byloje, remiantis paties kaltinamojo bei teisme apklaustų liudytojų parodymais, yra nustatyta, kad kaltinamasis 2007-04-16 ir net nusikalstamos veikos paaiškėjimo dieną – pranešant policijai apie jo bute esantį negyvą R. D. vartojo alkoholinius gėrimus. Pats kaltinamasis paaiškino, kad dėl vartoto alkoholio, jis neprisimena visų savo veiksmų. Be to, teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvada patvirtina, kad V. P. diagnozuotas psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, su išreikšta asmenybės degradacija (b.l. 58-60, t. 1). Šios aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, jog V. P. vartotas alkoholis turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, todėl teismas jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.).

V. P. padarė nusikaltimą, priskiriamą labai sunkių nusikaltimų kategorijai (LR BK 11 str. 6 d.), veikdamas netiesiogine tyčia, sukėlė skaudžias ir neatstatomas pasekmes – nukentėjusio R. D. mirtį. LR BK 129 str. 2 d. numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, t.y. nusikaltimas laikomas baigtu, atsiradus padariniams – mirus nukentėjusiam, kai tarp kalto asmens veiksmų ir atsiradusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip baigtas nusikaltimas, nenutrūkęs pasikėsinimo ar rengimosi stadijoje. Kaltinamasis praeityje teistas, tačiau 2005-11-25 Raseinių rajono apylinkės teismo nutartimi atleistas nuo 85 parų arešto bausmės, todėl laikytinas atlikęs bausmę. Kadangi V. P. teismo nutartimi buvo atleistas nuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, todėl jam teistumas yra išnykęs. Byloje yra duomenų, kad jis buvo baustas administracine tvarka 2006-09-22 už nedidelį chuliganizmą 200 Lt bauda bei įspėjimu už 2007-01-27 alkoholinių gėrimų gėrimą viešoje vietoje (b.l. 147, t. 1), jam nustatytas psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, šeimos narių, teisme apklaustų liudytojų ir Raseinių seniūnijos seniūno charakterizuojamas neigiamai, kaip nepasižymintis geru elgesiu, konfliktuojantis su kaimynais ir šeimoje.

LR BK 129 str. 2 d. sankcijoje įstatymų leidėjas numatė tik vieną bausmės rūšį – laisvės atėmimą, todėl kaltinamajam skirtina reali laisvės atėmimo bausmė. Kaltinamasis V. P. nusikaltimą padarė 2007-04-16, t.y. iki 2007-06-28 įstatymu Nr. X-1233 priimtos LR BK 129 str. 2 d. redakcijos (įsigaliojo 2007-07-21, Žin., 2007, Nr. 81-3309), kurioje sankcija yra žymiai švelnesnė – numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo penkerių iki dvidešimties metų. Todėl, vadovaujantis LR BK 3 str. 1 ir 2 dalimis, kaltinamajam skirtina bausmė, numatyta LR BK 129 str. 2 d. (2000-09-26 įstatymo Nr, VIII-1968, įsigaliojusio nuo 2003-05-01, redakcija) sankcijoje.

Skiriant kaltinamajam V. P. bausmę, teismas atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę, į tai, kad padarytas tyčinis baigtas labai sunkus nusikaltimas, vertina teismo nustatytas ir pripažintas kaltinamojo atsakomybę lengvinančias ir vieną sunkinančią aplinkybes, kaltinamojo savo paties elgesio vertinimą ir daro išvadą, jog V. P. skirtinos bausmės dydis turi būti LR BK 129 str. 2 d. sankcijoje numatyto laisvės atėmimo bausmės vidurkio ribose.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2007-04-18 V. P. 18 val. 45 min., vadovaujantis LR BPK 140 str., buvo laikinai sulaikytas įtariant padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 129 str. 1 d. (b.l. 99, t. 1). Raseinių rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2007-04-19 nutartimi V. P. buvo paskirta kardomoji priemonė suėmimas dviems mėnesiams (b.l. 155, t. 1). Šios kardomosios priemonės suėmimo terminas 2007-06-13 nutartimi buvo pratęstas 3 mėnesiams (b.l. 160-161, t. 1), 2007-09-12 nutartimi buvo pratęstas vienam mėnesiui (b.l. 166-167, t. 1), o Šiaulių apygardos teismo 2007-10-18 ir 2007-12-13 nutartimis suėmimo terminai V. P. buvo pratęsti po 3 mėnesius pasibaigus prieš tai pratęstam suėmimo terminui (b.l. 4-5, 62-63, t. 2). Vadovaujantis LR BK 66 str., į V. P. skirtinos bausmės atlikimo laiką įskaitytinas laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas, taikant LR BK 65 str. 1 d. taisyklę: vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai. Kadangi V. P. nuteisiamas laisvės atėmimo bausme, netikslinga jam iki nuosprendžio įsiteisėjimo pakeisti kardomąją priemonę švelnesne, todėl iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina galioti jam paskirta kardomoji priemonė - suėmimas.

Dėl civilinių ieškinių

Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas baudžiamojoje byloje iki įrodymų tyrimo pradžios pareikštą civilinį ieškinį išsprendžia vadovaujantis LR BPK 115 str. 1 d. ir remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio.

Civilinio ieškinio dalyku gali būti dvi žalos rūšys: turtinė ir neturtinė. Pagal baudžiamojo proceso teisę į turtinės žalos sąvoką įeina nusikalstama veika padaryta tiesioginė žala, materialiniai nuostoliai, kuriuos patyrė nukentėjusysis dėl padarytos nusikalstamos veikos bei išlaidos, kurios atsirado pašalinant nusikalstamos veikos pasekmes (gydymo, laidojimo išlaidos ir pan.).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis R. D. pareiškė 2866 Lt civilinį ieškinį dėl turtinės žalos ir nurodė, kad šią turtinę žalą sudaro R. D. laidojimo išlaidos, kurias patvirtina IĮ „Raseinių rimtis“ išduotos sąskaitos – faktūros (b.l. 70-71, t. 1). Taip pat pareiškė civilinį ieškinį dėl padarytos neturtinės žalos 50000 Lt sumai dėl tėvo – R. D. netekimo. Raseinių rajono apylinkės prokuratūros prokuroro 2007-09-27 nutarimu R. D. pripažintas civiliniu ieškovu dėl 52866 Lt žalos (b.l. 68, t. 1). Bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis R. D. paaiškino, kad R. D. laidojimu rūpinosi laidojimo firma „(duomenys neskelbtini)“, jis iš savo lėšų sumokėjo 2500 Lt, taip pat parodė, jog buvo išmokėta valstybės skirta laidojimo pašalpa.

LR įstatyme dėl paramos mirties atveju (2005-05-19 įstatymo Nr. X-213 redakcija, galiojanti nuo 2005-06-07, Žin. 2005, Nr. 71-2559) 2 str. nurodyta, kad pašalpa yra 6 minimaliųjų gyvenimo lygių (MGL) ir šios pašalpos dydis apskaičiuojamas pagal tą mėnesį, kurį atsirado teisė į pašalpą, galiojusio MGL dydį. 2006-12-07 LR 2007 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu Nr. X-963, minimalus gyvenimo lygis nuo 125 Lt buvo padidintas iki 130 Lt. R. D. mirtis įvyko 2007 m. balandžio 16 d., ir dėl jo mirties R. D. laidojančiam asmeniui – mirusio asmens šeimos nariui ar kitam jį laidojančiam asmeniui – turėjo būti išmokėta 6 MGL (780 Lt) dydžio laidojimo pašalpa. Nukentėjusysis teismo posėdžio metu sutiko, kad valstybės skirta laidojimo pašalpos suma būtų išskaičiuota iš jo pareikšto civilinio ieškinio dėl turtinės žalos.

Sprendimas patenkinti civilinį ieškinį priimamas, kai remiantis teisme patikrintais dokumentais nustatoma, kad ieškinys yra pagrįstas: 1) fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; 2) kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; 3) tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Civiliniam ieškiniui patenkinti turi būti nustatytos visos šios aplinkybės. Šias aplinkybes teismas nustatė: nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu pripažintam R. D. dėl tėvo R. D. mirties buvo padaryta žala – jis neteko artimo žmogaus, V. P. veiksmuose yra LR BK 129 str. 2 d. 2, 6 p. numatyto nusikaltimo požymių bei tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusių pasekmių – R. D. mirties yra priežastinis ryšys. LR BPK 115 str. 1 d. reikalauja, kad civilinio ieškinio dydis būtų įrodytas, o Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 1997-01-16 nutarimas Nr. 2 „Dėl įstatymo taikymo teismų praktikoje, nagrinėjant civilines bylas dėl atlyginimo žalos, padarytos asmenį sužalojus, kitaip pakenkus jo sveikatai arba atėmus gyvybę“ išaiškino, kad atlyginamos tik tos laidojimo išlaidos, kurios yra būtinos ir kurias patvirtina ieškovų pateikti įrodymai. Nukentėjusiojo patirtas išlaidas patvirtina IĮ „Raseinių rimtis“ pateiktos sąskaitos- faktūros, todėl civilinis ieškinys dėl 2866 Lt mažintinas 780 Lt suma dėl valstybės išmokėtos laidojimo pašalpos, su kuo sutinka ir pats nukentėjusysis, ir civilinis ieškinys tenkintinas.

Iš nukentėjusiojo R. D. civilinio ieškinio matyti, jog jis dėl tėvo R. D. mirties prašo priteisti 50000 Lt neturtinės žalos atlyginimui. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad neturtinę žalą patyrė dėl to, kad neteko tėvo, neturės galimybės bendrauti nei jis, nei jo vaikai, patyrė psichologinius išgyvenimus, dėl tėvo mirties labai išgyvena, nors kartu su tėvu ir negyveno (b.l. 66, t. 1). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis R. D. parodė, kad tėvas gyvendavo kaimynystėje pas svetimus žmones, bet pas save jo paimti negalėjo, žinojo, kad tėvas gyveno iš invalidumo pensijos, tačiau negalėjo pasakyti, nuo kada R. D. buvo suteiktas neįgalumas, nes su tėvu nebendravo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2003-06-26 nutartyje, civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003 nurodė, kad neteisėtais veiksmais gali būti pakenkiami neturtiniai asmens interesai, kad tokius interesus taip pat saugo ir gina teisė (LR CK 1 str. 1 d.). LR CK 6.250 str. 1 d. nustatė, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. LR CK 6.250 str. 2 d. nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Vienu iš tokių atvejų gali būti nusikaltimai žmogaus gyvybei, nes šių nusikaltimų objektyviais veiksmais daroma moralinė žala mirusio asmens artimiesiems: tėvams, vaikams ir pažeidžiamos LR Konstitucijos pripažintos žmogaus teisės – teisė į laisvę, gyvybę, asmens neliečiamumą, garbę ir orumą. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis R. D. neteko tėvo, kad jis buvo pats artimiausias asmuo ir jo mirtis jam buvo netikėta, sukėlusi dvasinius sukrėtimus ir išgyvenimus, teismas daro išvadą, kad nukentėjusiojo R. D. ieškinys dėl neturtinės žalos turi būti patenkintas. Tačiau neturtinės žalos dydį teismas nustato vadovaudamasis LR CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama ne tik į padarytas pasekmes, tačiau ir į šią žalą padariusio asmens turtinę padėtį ir kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes: sukeltos skaudžios, neatstatomos pasekmės – R. D. mirtis ir ryšys tarp R. D. ir nukentėjusiojo. Nukentėjusiojo prašoma priteisti ir teisiamojo posėdžio metu sumažinta iki 30000 Lt neturtinės žalos suma yra per didelė, neatitinkanti sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų, todėl mažintina, atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis su tėvu nebendravo, juo nesirūpino, nesidomėjo jo problemomis. R. D. priimdavo gyventi tai vieni, tai kiti kaimynai, jis gyveno pas svetimus žmones, kurie juo rūpinosi. Byloje nustatyta, kad dėl savo neįgalumo ir bejėgiškos būklės R. D. negalėjo net savarankiškai nuvykti į banką pasiimti pensijos, jį turėjo kas nors lydėti ir tai darė svetimi žmonės, dažniausiai jį lydėdavo kaltinamojo brolis. Nukentėjusysis R. D. patvirtino žinojęs apie tėvo padėtį, fizinę būseną ir bejėgiškumą, ypač esant neblaivumo būsenoje, kai tėvas visai negalėjo paeiti ir galėjo nugriūti vien tik nuo piršto prisilietimo. Visos šios byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad nukentėjusysis nesirūpino savo neįgaliu ir bejėgišku tėvu, buvo abejingas jo padėčiai ir nevykdė savo, kaip sūnaus pareigos, todėl atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies.

Dėl daiktinių įrodymų

Priimant nuosprendį išsprendžiamas ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas. Pagal LR BPK 94 str. 1 d., daiktai, kurie nėra nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, bei daiktai, kurių apyvarta neuždrausta, grąžinami teisėtiems jų savininkams arba sunaikinami. Tiriant R. D. tyčinį nužudymą, apžiūrėjus įvykio vietą, rasti daiktai: sulaužytas fotelis ir metalinis strypas, pripažinti daiktais, turinčiais reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką. Teisiamajame posėdyje kaltinamasis V. P. neišreiškė noro, kad paimti daiktai nuosprendžiui įsiteisėjus būtų grąžinti, todėl šie daiktai pripažintini menkaverčiais ir sunaikintini.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str. str., 301-308 str. str., 310 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 2 p., 6 p. (kankinant ir itin žiauriai nužudžius bejėgiškos būklės R. D.) ir nuteisti laisvės atėmimu dvylikai metų šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2008 m. kovo 07 d. Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2007 m. balandžio 18 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos – 2008 m. kovo 07 d.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomąją priemonę - suėmimą V. P. palikti nepakeistą.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. D. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš V. P. priteisti R. D. 2086 Lt (du tūkstančius aštuoniasdešimt šešis litus) turtinės žalos atlyginimui.

Civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir iš V. P. priteisti 10000 Lt (dešimt tūkstančių litų) nukentėjusiajam R. D. neturtinės žalos atlyginimui.

Saugomus Raseinių rajono apylinkės prokuratūroje daiktinius įrodymus – sulaužytą fotelį ir metalinį strypą, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.