Panevėžio apygardos teismo nutartis

Teisėjas Arūnas Nevardauskis Baudžiamoji byla Nr. 1 A-73-350/2014

2014 m. vasario 21 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko Algirdo Gapučio (pranešėjas), teisėjų Artūro Ridiko ir Bronės Vidzėnienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. A. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-11-28 nuosprendžio, kuriuo M. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau BK ) 281 str. 2 d., ir nuteistas 25 MGL (3250 litų) bauda, paskiriant BK 67 str. 1 d., 3 d., 68 str., numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 metams.

Priteista iš M. A. 8719,90 Lt turtinės žalos atlyginimo Valstybinei ligonių kasai prie SAM; 961,95 Lt turtinės žalos atlyginimo Panevėžio miesto savivaldybės administracijai; 4106,05 Lt turtinės žalos atlyginimo Panevėžio rajono savivaldybės poliklinikai; 680 Lt turtinės žalos atlyginimo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. A. nuteistas už tai, kad 2011 metų gruodžio 26 dieną, apie 03 val. 41 min., Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu Nr.4, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio – jo kraujyje rasta 1,08 promilės etilo alkoholio, vairuodamas automobilį BMW 318, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 ir 125 punktų reikalavimus– privalėdamas važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, nevažiavo kelio važiuojamosios dalies dešine puse, įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir susidūrė su priešpriešiais važiavusiu automobiliu AUDI S8, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuojamu M. V., dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta automobilio BMW 318 keleivių K. S. ir P. K. sveikata: K. S. nustatyta muštinės žaizdos nosies srityje, odos nubrozdinimai veide, nosies kaulų lūžis, galvos smegenų sukrėtimas, P. K. - stuburo V-to kaklo slankstelio kūno įspaustinis lūžis, galvos smegenų sukrėtimas, bei nežymiai sutrikdyta automobilio AUDI S8 vairuotojo M. V. sveikata,– jam nustatyta odos nubrozdinimai kairėje alkūnėje ir kairio kelio sąnario srityje.

Specialisto išvadoje konstatuota, kad M. V. važiavo automobiliu „Audi S8" 123 km/h greičiu būdamas neblaivus, todėl jis taip pat padarė KET pažeidimus, numatytus KET 133, 134, 135,14 punktuose. Audi S8 vairavęs M. V. turėjo galimybę išvengti susidūrimo, jeigu būtų važiavęs leistinu 50 km/h greičiu ir nepažeidęs KET, o jis ( M. A. ) tuomet būtų spėjęs apvažiuoti kliūtį ir pabaigti manevrą. Todėl, apelianto nuomone, M. V. padaryti pažeidimai, numatyti KET 133, 134, 135,14 punktuose, yra priežastiniu ryšiu susiję su kilusiais padariniais.

Be to, už tą patį eismo įvykį jis jau buvau nubaustas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-05-25 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje, teismas jį pripažino kaltu padarius ATPK 128 str. 2 d., ir 123 str. 5 d., pažeidimus ir skyrė piniginę nuobaudą už tai, kad jis vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti (teisė vairuoti atimta) bei automobilis nebuvo apdraustas privalomuoju transporto priemonės civilinės atsakomybės draudimu. Taigi, dėl tų pačių pažeidimų baudžiamas antrą kartą, todėl pirmos instancijos teismas pažeidė dvigubo baudimo negalimumo principą, įtvirtintą Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 5 d.

Atsikirtimu į M. A. apeliacinį skundą Panevėžio miesto savivaldybės administracijos teisės skyrius prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, Panevėžio apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d., nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), palikti nepakeistą, nes skundžiamas nuosprendis baudžiamojoje byloje yra teisėtas ir pagrįstas. Nurodo, kad eismo įvykis kilo dėl to, kad vairuotojas nesilaikė Kelių eismo taisyklių 14 ir 125 punktų reikalavimų. Teisme ištirtais įrodymais nustatyta, kad M. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 2 dalyje. Įvertinus visus bylos įrodymus, matyti, kad autoįvykis kilo dėl kaltinamojo veiksmų, jo vairuojamu automobiliu išvažiavus į priešingą eismo juostą, kas ir buvo tiesioginis priežastinis ryšys dėl kilusio autoįvykio. Tokiu būdu kalto asmens atžvilgiu kyla ir civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindai, jis baudžiamojoje byloje privalo atlyginti dėl nusikalstamos veikos padarytą turtinę žalą. Teigia, kad M. A. kaltais veiksmais Panevėžio miesto savivaldybei padarė 961,95 Lt žalą, kurią turi atlyginti.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė ir civilinio ieškovo atstovė – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

M. A. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 str. 3 d.)

Kolegijos nuomone, nuteistojo kaltė, padarius BK 281 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką įrodyta byloje surinktais bei ištirtais įrodymais, jų visuma. Teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes, įrodymus įvertino nepažeidęs BPK 20 str. reikalavimų ir vadovaudamasis BPK 303 str. 2 d. nuostatomis pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Kolegija su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytu įrodymų vertinimu sutinka.

Pagal BK 281 str. 2 d. atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba nukentėjusiam asmeniui padaryta didelės turtinės žalos. BK 281 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, t. y. apima veikos, padarinių ir priežastinio ryšio tarp veikos bei kilusių padarinių objektyviuosius požymius. Taigi baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281 str. kyla tik už tuos Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kurie susieti priežastiniu ryšiu su šiame straipsnyje numatytais padariniais. Be to, šio straipsnio dispozicija yra blanketinė, t.y. joje tiesiogiai nėra nurodyti konkretūs kaltininko veiksmai, užtraukiantys baudžiamąją atsakomybę, ji nukreipia į kitas teisės normas – kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, nustatančias, kaip konkrečiose situacijose privalo elgtis kelių eismo dalyviai ar transporto priemones eksploatuojantys asmenys.

Skundžiamu nuosprendžiu M. A. pripažintas kaltu pagal BK 281 str. 2 d. dėl to, kad jis pažeidė KET 14 ir 125 punktų reikalavimus.

KET 14 p. draudžia vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų <...>.

KET 125 p. nurodyta, kad vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto.

Apeliantas neneigia įvykio metu vairavęs jam priklausantį automobilį neblaivus, taip pat neneigia ir to, kad apvažiuodamas kliūtį (duobes ir kelio nelygumus) buvo išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą, kur ir susidūrė su iš priekio važiavusiu M. V. vairuojamu automobiliu, tačiau mano, kad eismo įvykis kilo ne dėl jo, o dėl M. V. kaltės, nes eismo įvykis nebūtų įvykęs, jei M. V. būtų važiavęs leistinu greičiu.

Šie skundo argumentai nepagrįsti.

Ginčo dėl transporto priemonių susidūrimo vietos kelio pločio atžvilgiu nėra, t.y. byloje neginčijamai nustatyta, to neginčija ir pats apeliantas, kad susidūrimas įvyko jam priešpriešinio eismo juostoje, į kurią jis įvažiavo apvažiuodamas duobes ir kelio nelygumus, todėl akivaizdu, kad būtent M. A. padarytas KET 125 punkto pažeidimas buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga, nes jei jis nebūtų įvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą, nepriklausomai nei nuo M. V., važiavusio savo eismo juosta, apsvaigimo laipsnio, nei nuo jo vairuojamo automobilio greičio eismo įvykis nebūtų įvykęs (t.y. tarp M. V. padarytų KET pažeidimų ir kilusių pasekmių nėra tiesioginio priežastinio ryšio). Taigi, būtent dėl M. A. padaryto KET pažeidimo automobiliai susidūrė ir atsirado BK 281 str. 2 d. numatytos pasekmės. Kadangi nagrinėjamu atveju M. A. automobilį vairavo apsvaigęs nuo alkoholio, t.y. pažeisdamas ir KET 14 p. reikalavimus (jo kraujyje po įvykio rasta 1,08 promilės etilo alkoholio), teisėjų kolegija konstatuoja, kad baudžiamasis įstatymas byloje pritaikytas tinkamai, o nuteistojo M. A. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 2 dalį.

Apeliantas skunde nurodo, kad jis dėl to paties pažeidimo buvo nubaustas du kartus, todėl pirmos instancijos teismas pažeidė dvigubo baudimo negalimumo principą, įtvirtintą Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 5 d. Šie jo skundo argumentai taip pat nepagrįsti.

Iš byloje esančio Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-05-25 nutarimo matyti, kad M. A. nubaustas pagal ATPK 128 str. 2 d. ir 123 str. 5 d. 1500 Lt bauda už tai, kad jis 2011-12-26, 03.41 val., Panevėžyje, A. J. gatvėje, vairavo automobilį BMW 318, v/n (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti, kai teisė vairuoti yra atimta, ir automobilis nebuvo draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu (2 tomas, b . l. 39-40). Tuo tarpu skundžiamu nuosprendžiu jis nuteistas už tai, kad vairavo neblaivus ir nevažiavo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sutrikdyta kitų asmenų sveikata. Kaip matyti apeliantas padarė kelis Kelių eismo taisyklių pažeidimus, už kuriuos numatytos skirtingos atsakomybių rūšys (administracinė ir baudžiamoji), todėl apeliantas pagrįstai patrauktas tiek administracinėn, tiek baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas ne dėl to paties pažeidimo, kaip jis teigia skunde, o dėl tuo pačiu metu padarytų skirtingų veikų – administracinių pažeidimų ir nusikaltimo.

Skundžiamu nuosprendžiu paskirtos M. A. bausmės laikyti aiškiai per griežta nėra jokio pagrindo – jam paskirta švelniausia BK 281 str. 2 d. sankcijoje numatyta bausmės rūšis – bauda, kurios dydis (25 MGL – 3250 litų) yra ženkliai mažesnis už nustatytą šios bausmės vidurkį (38 MGL), baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas laikotarpiui, atitinkančiam įstatymo numatytą šios poveikio priemonės taikymo vidurkį, atsižvelgiant į ankstesnius apelianto vairuojant automobilius padarytus administracinius teisės pažeidimus, bei į tai, kad nagrinėjamą kelių eismo įvykį sukėlė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, šiuo atveju taip pat paskirta visiškai pagrįstai, o jos taikymo laikotarpis nėra aiškiai per ilgas.

Taip pat apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo sprendimu dėl civilinių ieškinių tenkinimo.

BPK 109 str. įtvirtinta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

Šiuo atveju įrodyta, kad būtent nuteistojo nusikalstamais veiksmais turtinė žala buvo padaryta byloje civilinius ieškinius pareiškusiems asmenims – Valstybinei ligonių kasai prie SAM dėl žalos, atsiradusios dėl nukentėjusių nuo įvykio asmenų gydymo, Panevėžio miesto savivaldybės administracijai dėl įvykio metu apgadinto gatvės žibinto, Panevėžio rajono savivaldybės poliklinikai dėl įvykio metu apgadintos poliklinikos tvoros, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentui už įvykio vietoje buvusio medžio sužalojimą, todėl M. A. privalo ją atlyginti.

Taigi, apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, byloje surinkti įrodymai įvertinti tinkamai, M. A. veika pagal BK 281 str. 2 d. kvalifikuota teisingai, bausmė bei baudžiamojo poveikio priemonė nėra per griežtos, civilio ieškinio klausimas išspręstas taip pat tinkamai, todėl tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo M. A. apeliacinį skundą atmesti.