Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Audronė Levinskienė, sekretoriaujant Ramunei Bulavaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui S. T., jo atstovei advokato padėjėjai Genovaitei Ročienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo S. T., a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. T. 2014-04-24 apie 10.00 val., vairuodamas automobilį Opel Kadett, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kiemo teritorijoje Kaune, (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui, važiuodamas atbuline eiga, nedavė kelio pėsčiajam, kliudė jo važiavimo trajektorijoje stovėjusią K. V.. Po eismo įvykio apie tai nepranešęs policijai, nuvažiavo. K. V. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Tuo pažeidė KET 9, 34, 231 p. reikalavimus, t. y. padarė pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 1 d. ir ATPK 130 str. 1 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kaltu neprisipažino. Paaiškino, kad nukentėjusioji yra jo dukra. 2014-04-24 apie 10 val. dukra K. V. išvedė pavedžioti didelį šunį. Jo automobilis stovėjo namo kieme, jis niekur nevažiavo. Namo kieme yra tvora ir didelis stulpas, kitoje pusėje tujos. Šuo pasibaidė, truktelėjo dukrą, o ši atsitrenkė į tvorą. Jos paklausė, ar nereikia pagalbos. Tačiau dukra supyko ir nuėjo . Jis sėdo į automobilį ir išvažiavo iš kiemo. Šiuo metu su sutuoktine vyksta skyrybų procesas, dukra palaiko žmoną.

Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, kad jų pakaktų atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagrįsti.

Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai ,kad S. T. padarė teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 1 dalyje, 130 str.1d.

Liudytoja K. V. parodė, kad 2014-04-24 apie 8.30 val. namų valdoje , pievoje vedžiojo šuniuką. Pajuto smūgį į nugarą, į dešinę pusę. Atsisukus pamatė vairuojantį S. T.. Jis kliudė ją automobilio galinio kapoto dalimi. Pradėjo jam šaukti, kad nebevažiuotų ir sustotų. Jis dar kartą atsitrenkė į apatinę pilvo sritį ir kelį. Ji rankomis atsirėmė į automobilio kapotą. Prašė pagalbos, tačiau S. T. nekreipdamas dėmesio nuvažiavo. Ji paskambino greitajai pagalbai ir buvo nugabenta į klinikas. S. T. neapkalba, tačiau santykiai nėra geri. Šiuos parodymus patvirtina specialisto išvadoje konstatuoti sveikatos sutrikdymo sužalojimai, ty. K. V. konstatuota dešinių klubo ir šlaunies sumušimas, poodinės kraujosruvos dešiniame žaste, dešiniame rieše, šlaunyse, odos nubrozdinimas dešiniame dilbyje. Išvadoje konstatuota, kad sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, kuo galėjo būti ir judančio automobilio dalys (b.l.48-47). Ekspertė teismo posėdyje nurodė, kad kad anatomiškai juosmuo yra gana aukštai, tarp krūtinės ir klubikaulių, kraujosrūvų ar nubrozdinimų nesimatė, tačiau nustatė, kad „palpuojant skausminga apatinėje juosmens dalyje, daugiau iš dešinės“. Dauguma sužalojimų yra šlaunų priekiniuose paviršiuose. Atsitrenkus į vertikalų trikampį stulpą, nebūdinga, kad atsirastų tokie sužalojimai, nes sužalojimai šiuo atveju yra ant abiejų šlaunų. Liudytojos K. V. nurodytą aplinkybę, kad ji atsirėmė į kėbulą, pagrindžia transporto priemonės techninės apžiūros akte nurodyta aplinkybė, kad galiniame automobilio sparne yra 2-3 cm skersmens įlinkimas (b.l.22). Liudytojas J. G. parodė, kad dirba tyrėju ir surašė teisės pažeidimo protokolą. Nustatant teisės pažeidimą, vadovavosi eksperto išvada. Transporto priemonės apgadinimai neprieštaravo aplinkybėms, kurias išdėstė nukentėjusioji. Apie 2-3 cm apskritas įlenkimas galimai galėjo atsirasti eismo įvykio metu. Buvo matyti ir kiti apgadinimai, tačiau jie atsiradę žymiai seniau. Eismo įvykio vieta buvo apžiūrėta po 5 mėnesių. Įvykio vietą nurodė nukentėjusioji K. V. ir jos mama. K. V. vietą parodė žemėlapyje. Tai nėra įvykio vietos apžiūros protokolas, tai papildoma medžiaga tyrimui. Jam nekilo abejonių dėl to, kad K. V. gali netiksliai nurodyti įvykio aplinkybes.

Byloje nustatyta, kad tarp S. T. ir jos dukros liudytojos K. V. santykiai yra įtempti, tačiau tai nėra pagrindas netikėti liudytojos K. V. parodymais. Šie parodymai nuoseklūs, logiški, pagrįsti kitų įrodymų visuma ir jiems neprieštarauja. Tuo tarpu S. T. parodymai apie tai, kad dukra pati atsitrenkė į stulpą ir susižalojo, prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams. Ekspertė, teismo posėdyje apžiūrėjusi fotonuotraukas, konstatavo, kad sužalojimai nebūdingi atsitrenkus į byloje nuotraukose užfiksuotą stulpą (b.l. 16). Atmestini S. T. atstovės argumentai, kad K. V. nebuvo pėsčioji, nes vaikščiojo žalia veja (b.l.14-15). Teismas pažymi, kad atstovaujamasis S. T. buvo vairuotojas, valdantis transporto priemonę ir judėjo važiuojamąją kelio dalimi.

Iš byloje surinktų įrodymų nustatyta, kad S. T. padarė eismo įvykį, sukėlusį asmeniui nežymų sveikatos sutrikdymą, t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., be to padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. – pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, todėl yra baustinas.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, sunkinančios aplinkybės – per metus padarytas tokios pat rūšies pažeidimas, už kurį buvo skirta administracinė nuobauda.

Skiriant nuobaudą S. T. atsižvelgtina į administracinio teisės pažeidimo padarymo aplinkybes, jo pavojingumą visuomenei, į atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes. Teismas vertina tai, kad pažeidimai padaryti prieš šeimos narį, po teisės pažeidimų padarymo kaltės nepripažino, siekė išvengti administracinės atsakomybės, iškeldamas gynybinę versiją apie tai, kad K. V. susižalojo pati.

Jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas nagrinėja tas pats organas, galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose (ATPK 33 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30², 31 str. 1 d. 1 p., 286, 287 str. teismas

nutaria:

S. T., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 1 d., 130 str. 1 d., ir jai skirti:

- už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 1 d. padarymą skirti administracinę nuobaudą - 1000 Lt (vieno tūkstančio Lt) baudą;

- už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. padarymą – 3000 Lt (trijų tūkstančių Lt) baudą su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d. paskirti nuobaudą, sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose, t. y. galutinę nuobaudą paskirti 3000 Lt (trijų tūkstančių Lt) (868 EUR) baudą su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams.

Nutarimą nukreipti vykdymui protokolą surašiusiam organui – Kauno apskrities VPK.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 6030.

Nesant galimybės sumokėti baudą iš karto, pažeidėjas turi teisę, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 str. 3 d. nustatyta tvarka, kreiptis į baudą paskyrusį teismą dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas išsiunčiamas vykdyti antstoliui (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.