Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Rinaldas Adamonis, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Ukmergė) prokuroro pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-21403-24 ir susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, kurioje

M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, neteistas,

kaltinamas nusikalstamomis veikomis, numatytomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 4 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

M. S. apgaule savo naudai neteisėtai panaudodamas elektroninės mokėjimo priemonės duomenis, įgijo svetimą turtą, o būtent:

jis, 2024 m. balandžio 15 d., po to, kai paprašytas nukentėjusiojo R. Š., pastarojo mobiliojo ryšio telefonu, iš jam priklausančios AB „Swedbank“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), pervedė G. G. 30 eurų skolą, tokiu būdu sužinojęs nukentėjusiojo R. Š. AB „Swedbank“ banko elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis iš R. Š. AB „Swedbank“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į savo sąskaitą, esančią „Revolut“ banke laikotarpyje nuo 2024 m. gegužės 13 d. iki 2024 m. gegužės 14 d., įvairiomis sumomis, per vienuolika kartų persivedė 207,99 eurus, tokiu būdu neteisėtai panaudojo nukentėjusiojo R. Š. AB „Swedbank“ banko elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis ir apgaulės būdu įgijo nedidelės – 207,99 eurų vertės svetimą, R. Š. priklausantį turtą ir tokiu būdu nukentėjusiajam R. Š. padarė 207,99 eurų turtinę žala.

Tokiais veiksmais M. S. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 4 dalyje.

I. Byloje surinkti įrodymai

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo M. S. kaltę padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas G. G. parodė, kad R. Š. pažįsta nuo vaikystės, su juo kažkokių artimų santykių šiuo metu jis nepalaiko. M. S. taip pat yra jo pažįstamas. Nori pasakyti, kad atsimena, kad jam R. Š. buvo skolingas 10 eurų, žino, kad juos jis jam atidavė. Gali būti 2024 m. balandžio mėnesį, tikslesnės datos jis tikrai negali nurodyti, jis kartu su M. S. buvo nuėję pas R. Š. į namus, tada R. Š. sakė, kad sąskaitoje turi pinigų, bet nemoka naudotis elektronine bankininkyste ir paprašė, kad M. S. iš jo sąskaitos jam pervestų 10 eurų. Ką su R. Š. sąskaitą darė M. S. jis nestebėjo, negali pasakyti, ar tuo metu jam į sąskaitą buvo pervesti pinigai tikrai neatsimena. Gali pasakyti tai, kad jis turi sąskaitą Revolut banke, tačiau ja nesinaudoja jau gal kokie 3-4 metai, kai antstolė uždėjo tai sąskaitai areštą jis Revolut atsisakė, todėl gali pasakyti, kad M. S. pasakymas, kad jam į Revolut sąskaitą pervedė pinigus tikrai netiesa. Dabar pas tyrėją kabinete jis atnaujino Revolut sąskaitos duomenis ir prie apklausos atsiunčia savo Revolut sąskaitos išrašą, kuriame matyti, kad jokie mokėjimai, pervedimai jo Revolut sąskaitoje nebuvo atlikti, kad nuo 2024 m. balandžio 1 d. iki birželio 1 d., likutis jo Revolut sąskaitoje yra 0,39 Eur. Kaip būtų galima pasižiūrėti jo tikrosios Revolut sąskaitos numerį jis nežino, sąskaitos išrašą matydamas gali pasakyti, kad jo Revolut sąskaitą rodo jam IBAN (duomenys neskelbtini), taip pat iš savo sąskaitos išrašo gali pasakyti, kad jis turi M. S. Revolut sąskaitą, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), kitų M. S. sąskaitų jis nežino. Gali pasakyti tik tai, kad R. Š. jam pats sakė, kad M. S. nuo jo sąskaitos nuėmė ar tai persivedė sau pinigus. Jis pats su šiuo dalyku nėra susijęs, nieko negali daugiau apie tai pasakyti, tačiau iš R. Š. sąskaitos jam tikrai nei į vieną jo sąskaitą pinigai pervesti nebuvo.

?2024 m. birželio 5 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2024 m. gegužės 27 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariate gautas R. Š. pareiškimas apie tai, kad laikotarpyje nuo 2024 m. gegužės 13 d. iki 2024 m. gegužės 15 d. (duomenys neskelbtini), gyvenantis pažįstamas M. S. iš jo turimos Swedbank banko sąskaitos pasinaudodamas jo vardu išduotos mokėjimo kortelės duomenimis, pasisavino 210 eurų. Nusikalstama veika R. Š. padaryta turtinė 210 eurų žala.

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 182 straipsnio 4 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė nedidelės vertės turtinės prievolės ar ją panaikino.

BK 182 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka atlikti bent vieną iš jų, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė. Būtinuoju sukčiavimo nusikalstamos veikos požymiu yra veikos padarymo būdas – apgaulė, kuri naudojama kaip asmens (turto valdytojo) suklaidinimo ir turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo, turtinės prievolės išvengimo ar panaikinimo būdas. Apgaulė suprantama kaip objektyvios tiesos iškraipymas, nukentėjusiojo sąmonėje netikros tiesos suformavimas, faktų, kurie suklydusį nukentėjusįjį paskatina nenaudingai disponuoti savo turtu, perduoti savo turtą svetimam valdymui. Apgaulė sukčiaujant turi būti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitiems asmenims. Turto savininkas gali būti klaidinamas įvairiais būdais, tačiau bet kuriuo atveju tokiu būdu siekiama apsunkinti kalto asmens nustatymą arba daryti problematišką pažeistos teisės atkūrimą. Apgaulei konstatuoti būtini trys požymiai: objektyviosios tiesos iškreipimas, tikslas suklaidinti ir kaltininko tyčia, t. y. suvokimas, jog jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją. Sukčiavimo objektu laikoma kiekvieno konkretaus asmens turtinių santykių visuma, kurią sudaro konkretaus asmens turima nuosavybė, turtinės teisės bei turtinio pobūdžio prievolės, kurias šias asmuo privalo vykdyti. Kaip vieną iš sukčiavimo dalyko požymių įstatymas įvardija svetimą turtą, kuris kaltininkui nepriklauso nuosavybės teise, t. y. kaltininkas į nukentėjusiojo turtą neturi jokių objektyvių teise paremtų turtinių teisių ar turtinių reikalavimų.

Sukčiaujant apgaulė naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas, turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, ir kurie, suklaidinti apgaulės, savanoriškai patys perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui, manydami, kad šis turi teisę jį gauti ir pan. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba jo turtinės prievolės išvengimu ar panaikinimu (dėl turto vertės, jo savybių, kaltininko asmenybės, jo įgaliojimų ar ketinimų ir pan.) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K-7-27-746/2015).

Pagal BK 190 straipsnį baudžiamoji atsakomybė pagal BK 182 straipsnio 4 dalį kyla tuo atveju, kai pagrobto turto vertė viršija 3 MGL (150 Eur) dydžio sumą, tačiau neviršija 10 MGL (500 Eur) dydžio sumos.

BK 215 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai panaudodamas vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba panaudodamas žinomai netikrus vienos ar daugiau tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba žinomai neteisėtą vienos ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių panaudojimą pripažino teisėtu. Svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenų panaudojimas finansinei operacijai atlikti yra neteisėtas tada, kai atliekamas be šios priemonės naudotojo ar ją išdavusius kredito įstaigos sutikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-475/2009, 2K-389/2013).

Iš surinktų, aukščiau išdėstytų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, daroma išvada, kad kaltinamasis M. S. laikotarpyje nuo 2024 m. gegužės 13 d. iki 2024 m. gegužės 14 d., prieš tai 2024 m. balandžio 15 d. sužinojęs nukentėjusiojo R. Š. AB „Swedbank“ banko elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis, įvairiomis sumomis, per vienuolika kartų persivedė 207,99 eurus, tokiu būdu neteisėtai panaudojo nukentėjusiojo R. Š. AB „Swedbank“ banko elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis ir apgaulės būdu įgijo nedidelės 207,99 eurų vertės svetimą, R. Š. priklausantį turtą, tuo padarydamas nukentėjusiajam R. Š. 207,99 eurų turtinę žala. Tokiais nusikalstamais veiksmais M. S. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 4 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, M. S. pareiškė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūloma bausme.

Teismas, priimdamas sprendimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso XXXI skyriuje reglamentuotą bylų nagrinėjimo supaprastinta tvarka procesą, vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje.

Teismas, skirdamas kaltinamajam M. S. bausmę, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į tai, jog kaltinamasis padarė vieną apysunkį nusikaltimą ir vieną baudžiamąjį nusižengimą, kaltės formą ir rūšį, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, kaltinamojo asmenybę, į tai, kad kaltinamasis anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje. Duomenų apie psichiatrinį gydymą ir priklausomybės ligų gydymą baudžiamojoje byloje nėra. M. S. atsakomybę lengvina tai, kad visiškai pripažįsta kaltę ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad už BK 215 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką prokuroro siūloma bausmės rūšis – areštas, paskiriant didesnį nei vidutinis bausmės dydį, kartu paskiriant intensyvią priežiūrą šiuo atveju (BK 75 straipsnio 1 dalis), įvertinus kaltinamojo asmenybę bei jį charakterizuojančius duomenis bus pakankamai efektyvi ir pasieks BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

Pagal kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis ir nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, sprendžiama, kad dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 4 dalyje, padarymą prokuroro siūloma bausmės rūšis – areštas, paskiriant nežymiai didesnę nei vidurkis bausmės trukmę, bus pakankamai efektyvi ir pasieks įstatyme numatytus bausmės tikslus.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis paskirtos bausmės pagal atskirus nusikalstamų veikų epizodus, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, subendrintinos, taikant visišką bausmių sudėjimo būdą.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, M. S. skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu mažintina vienu trečdaliu.

Teismas pažymi, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailisi jas padaręs. Dėl šių priežasčių manoma, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos bausmės vykdymą atidėjus ir paskyrus kaltinamajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant jos terminą 6 mėnesiams, nustatant, kad M. S. intensyvios priežiūros vykdymo laikotarpiu privalo būti namuose savo gyvenamosios vietos adresu nuo 22.00 val. vakaro iki 06.00 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar sveikatos priežiūra.

Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu kaltinamajam skirtini BK 75 straipsnio 5 dalies 6, 8 ir 10 punktuose įtvirtinti įpareigojimai.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

Nukentėjusysis R. Š. ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. birželio 5 d. pateikė ieškinį, prašydamas atlyginti kaltinamojo M. S. nusikalstamais veiksmais jam padarytą 210,00 Eur turtinę žalą.

Vadovaudamasis BK 69 straipsnio 1 dalimi, teismas skiria turtinės žalos atlyginimą ar pašalinimą, kai dėl nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo buvo padaryta žalos asmeniui, nuosavybei ar gamtai. Šia baudžiamojo poveikio priemone siekiama įpareigoti kaltininką realiai švelninti nusikaltimo, kuriuo padaryta turtinė žala, padarinius, dėti pastangas per nustatytą teismo laikotarpį atlyginti žalą dirbant, neslepiant finansinių šaltinių ir pan., padedama įgyvendinti atkuriamąjį teisingumą. Siekiant užtikrinti įpareigojimo atlyginti turtinę žalą proporcingumą ir realią galimybę jį įvykdyti, turi būti atsižvelgiama į atlygintinos žalos dydį, nukentėjusiojo interesą garantuotai gauti žalos atlyginimą, kaltininko turtinę padėtį, realias kaltininko galimybes atlyginti žalą ar jos dalį per tam tikrą terminą, kadangi, vadovaujantis kasacinio teismo išaiškinimu, paskyrus realiai neįgyvendinamą ar proporcingumo principo neatitinkančią baudžiamojo poveikio priemonę, jos tikslų visuma nebus įgyvendinta (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-511/2021).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis M. S., pasinaudodamas nukentėjusiojo R. Š. elektroninės bankininkystės duomenimis, į savo banko sąskaitą persivedė R. Š. priklausančius 210,00 Eur. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis M. S. yra darbingo amžiaus, duomenų apie sveikatos sutrikimus byloje taip pat nepateikta, taip pat nėra nustatyta kokių nors kitų aplinkybių, kurios leistų pagrįstai teigti, kad kaltinamojo situacija yra išskirtinė, todėl jam negalėtų būti taikoma tokia baudžiamojo poveikio priemonė, turtinės žalos atlyginimui yra nustatytinas dviejų mėnesių terminas. Manytina, kad tokia taikoma baudžiamojo poveikio priemonė ne tik skatins kaltinamąjį M. S. dėti visas pastangas švelninti nusikalstamos veikos padarinius, bet ir padės jį įtikinti, jog nusikalstamas elgesys yra nepriimtinas, ir privers savo tikslų siekti teisėtais būdais bei priemonėmis.

VI. Civilinis ieškinys ir kiti klausimai

Pagal BPK 109 straipsnį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Byloje R. Š. pareiškė 210,00 eurų turtinei žalai atlyginti, kurią patyrė dėl M. S. neteisėtų veiksmų. Teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojoje byloje esančias aplinkybes, sprendžia, kad nukentėjusiojo R. Š. civilinis ieškinys tenkintinas pilnai.

Baudžiamojoje byloje kaltinamasis M. S. pateikė pasižadėjimą iki 2024 m. gruodžio 15 d. atlyginti nukentėjusiajam R. Š. nusikalstamais veiksmais padarytą 210,00 Eur turtinę žalą.

Proceso išlaidų baudžiamojoje byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

M. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 50 (penkiasdešimt) parų arešto bausmę.

M. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 4 dalyje, ir paskirti jam 25 (dvidešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti jas visiškai sudedant, ir M. S. paskirti 75 (septyniasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio pagrindu, M. S. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti galutinę 50 (penkiasdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, M. S. paskirtos 50 (penkiasdešimt) parų arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui ir paskirti M. S. intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis nustatant, kad M. S. intensyvios priežiūros vykdymo laikotarpiu privalo būti namuose savo gyvenamosios vietos adresu nuo 22.00 val. vakaro iki 06.00 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar sveikatos priežiūra.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 6 punktu, 8 punktu, 10 punktu, M. S. per paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį paskirti įpareigojimus:

1. Dalyvauti elgesio pataisos programoje;

2. Neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

3. Nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių ar psichotropinių medžiagų).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 69 straipsniu, skirti M. S. baudžiamojo poveikio priemonę, įpareigojant per 2 (du) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos atlyginti R. Š. padarytą turtinę žalą.

Tenkinti pareikštą civilinį ieškinį ir priteisti iš M. S. R. Š. 210,00 Eur (du šimtus dešimt eurų) turtinei žalai atlyginti.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

1. Nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir jos dydžiu, nuteistasis turi teisę per 14 (keturiolika) dienų nuo įsakymo gavimo paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą, bylos nagrinėjimas teisme bus rengiamas privalomai, tačiau šią bylą nagrinėjantis teismas nebus saistomas teismo baudžiamajame įsakyme nurodytu baudos dydžiu, be to, galės paskirti ir bet kurią kitą sankcijoje numatytą bausmę.

3. Nepateikus prašymo surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnyje nustatyta tvarka.

4. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.