Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 101 000 EUR nuostolių, 6 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas su atsakovu 2007 m. kovo 26 d. sudarė privačios bankininkystės sutartį, 2007 m. rugsėjo 4 d. – investicijų portfelio valdymo konsultavimo pagrindais sutartį, 2008 m. birželio 10 d. – vertybinių popierių sąskaitos tvarkymo sutartį, 2008 m. rugsėjo 10 d. – komiso sutartį. Pagal šias sutartis atsakovas teikė ieškovui konsultacijas/rekomendacijas investavimo klausimais, investavimo paslaugas, tarp jų ir finansinių priemonių įsigijimo. Atsakovas 2008 m. rugsėjo mėn. ieškovo patikėtus 100 000 EUR paskolino GILD Arbitrage fondui, kuris registruotas Estijoje. Dėl šios paskolos atsakovas su Fondu pasirašė 2008 m. rugsėjo 10 d. paskolos sutartį, o iš ieškovo sąskaitos nurašė 101 000 EUR sumą, t.y. paskolą ir 1 000 EUR kaip mokestį už suteiktą paslaugą. Atsakovas atsisakė grąžinti ieškovui ne tik už netinkamai atliktas paslaugas sumokėtus pinigus, bet ir be pagrindo nuo jo sąskaitos nurašytus ir ne pagal ieškovo (kliento) interesus panaudotus 100 000 EUR. Šie pinigai buvo paskolinti ieškovo nurodymu, todėl visa rizika teko ieškovui, Fondas negrąžino tų pinigų atsakovui, todėl atsakovas negali grąžinti jų ieškovui. Atsakovas, teikdamas rekomendacijas dėl investicinio sprendimo ir įgyvendindamas ieškovo investicinį sprendimą, pažeidė sudarytų sutarčių ir taikytinų teisės normų sąlygas. Atsakovas ieškovo patikėtus pinigus panaudojo ne tam investiciniam sprendimui, kurį ieškovas priėmė iš tikrųjų, t.y. atsakovas suklaidino ieškovą, nes iš ankstesnių atsakovo veiksmų ir pateiktos informacijos ieškovas suprato, kad už 100 000 EUR bus perkamos Fondo obligacijos, o ne skolinama pačiam Fondui. Atsakovas suteikė ieškovui netinkamos kokybės paslaugas. Atsakovas savo nuožiūra įsigijo tą investicinę priemonę, kuri jo paties buvo rekomenduota, tačiau nepatikrinta dėl rizikos reikiamu lygiu – atsakovas iki galo neįsitikino Fondo sugebėjimu laiku grąžinti suteiktą paskolą. Pagal sudarytų sutarčių ir CK 6.965 straipsnio sąlygas asmuo, kuriam patikėti pinigai juos valdyti, atsako už juos pinigus patikėjusiai sutarties šaliai ir privalo atlyginti nuostolius dėl to turto praradimo. Pagal CK 6.718 straipsnio 2 dalį paslaugų teikėjas atsako už tinkamą paslaugų teikimą. Asmuo, netinkamai įvykdęs sutartinę prievolę, turi atlyginti nuostolius (CK 6.256 straipsnis). Kai prievolė neįvykdoma ar įvykdoma netinkamai iš įmonės (verslininko) pusės, tai ji atleidžiama nuo atsakomybės tik tada, kai įrodo, kad prievolės neįvykdė dėl nenugalimos jėgos ar kitų įstatymuose numatytų aplinkybių. Atsakovas nepateikė jokių jo kaltę paneigiančių įrodymų, jo neteisėti (teisės aktų ir sutarčių neatitinkantys) veiksmai sukėlė neigiamas pasekmes – yra priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, todėl yra visos sąlygos taikyti atsakovui sutartinę civilinę atsakomybę ir priteisti iš jo 101 000 EUR.

Apeliaciniu skundu ieškovas V. M. prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą priteisti V. M. 101 000 ES eurų (348 732,80 Lt) iš AB SEB banko, 6 procentų metinių palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas nepagrįstai nurodė, kad byloje nėra duomenų, kad Fondui paskolintos lėšos nėra negrįžtamai prarastos. Byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovas yra Fondo kreditorius, Fondo kreditoriumi yra nurodytas atsakovas, todėl ieškovo ir atsakovo ginčas dėl nuostolių turi būti sprendžiamas pagal sutartinės atsakomybės taisykles. Nuostolius šiuo atveju sudaro ir negautos pajamos, nes ieškovą ir atsakovą siejo sutartiniai santykiai, kurių esmė buvo suteikti atsakovui ieškovo lėšas tikslinei paskirčiai – įsigyti atsakovui jo rekomenduotas finansines priemones konkrečiam laikui, o jam pasibaigus, investicijas realizuoti ir jų sąskaita atsiskaityti su ieškovu. Neįvykdžius sutartinio piniginio įsipareigojimo, kita šalis turi teisę reikalauti įvykdyti jį natūra – priteisti pinigų sumą kaip nuostolius neįvykdytos prievolės sumai. Negautos pajamos reiškia nuostolius tiek tada, kada jos negautos iš trečiųjų asmenų, tiek tada, kai jos negautos ir iš ginčo sutarties šalies, tačiau bet kuriuo atveju turi būti vertinamas jų realumas pagal sutarties uždarumo principą ir pačios sutarties esmę. Šiuo atveju buvo sudaryta sutartis su vartotoju, todėl civilinė atsakomybė atsiranda iš sutarties pažeidimo ar jos nevykdymo. Pagal sudarytas sutartis ieškovas tikėjosi ir atsakovas jam tai patvirtino, jog po šešių mėnesių bus grąžinta nurašyta pinigų suma su nuo jos gautomis pajamomis. Ieškovas turėjo realų pagrindą iki 2009 m. vasario 9 d. gauti pajamas iš padarytos investicijos, tačiau šis atsakovo įsipareigojimas nebuvo įvykdytas. Ieškovas taip pat pažymėjo, jog atsakovas jam nepaaiškino ir nepateikė įrodymų, kodėl jis ieškovą išskiria iš kitų savo klientų ir nevykdo jam įsipareigojimų net iš GILD Arbitrage fondo gautų lėšų. Apelianto nuomone, byloje nėra duomenų, kad atsakovo įsipareigojimų vykdymas ieškovui būtų priklausomas nuo GILD Arbitrage fondo įsipareigojimų atsakovui vykdymo. Pagal CK 6.206 straipsnį šalis atsako už sutarties neįvykdymą, jei įvykis priklauso jos rizikai, o CK 6.38 straipsnio 4 dalis numato, kad jei asmuo, vykdydamas prievolę, naudojasi kitų asmenų pagalba, tai už tų asmenų veiksmus atsako kaip už savo.

2. Investicinių paslaugų teikimas yra atsakovo profesinė veikla, todėl šias paslaugas jis turi teikti taip, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus, laikydamasis nusistovėjusios praktikos ir atitinkamos profesijos standartų (CK 6.718 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 6.200 straipsnio nuostatas atsakovas, vykdydamas sutartį, turi dėti maksimalias pastangas, nepriklausomai nuo to, ar nauda visa ar iš dalies atitenka kitai šaliai, nes toks reikalavimas yra įtvirtintas Finansinių priemonių rinkų įstatymo 22 straipsnyje. Remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, ieškovas nurodė, jog profesionalas turi specialių žinių ir gali daugiau negu kiti. Specialisto turima kvalifikacija sukuria teikiamų paslaugų kokybės prezumpciją, atitinkamos profesijos asmeniui yra taikomi griežtesni atidumo, atsargumo bei rūpestingumo reikalavimai. Teismas neįvertino to, kad atsakovas suteikė netinkamą rekomendaciją, pasinaudodamas paties surašytų dokumentų neskaidrumu teigia, kad kol Fondas negrąžina paskolos atsakovui, atsakovas neturi pareigos atlikti jokių mokėjimų ieškovui dėl iš jo paimtų pinigų. Teismas neatkreipė dėmesio, kad pats atsakovas pripažino, jog jis gavo pasiūlymą iš GILD Arbitrage fondo suteikti jam paskolą ir šio pasiūlymo pagrindu ieškojo savo klientų, norinčių dalyvauti tokių paskolų teikime. Finansinių priemonių rinkų įstatyme nustatyta kliento interesų apsauga, kuri numatyta teikiant kitas investicines paslaugas, klientas ar potencialus klientas turi būti įspėti apie tai, t.y. atsakovas šiuo atveju turėjo įvertinti tiek siūlomo investicinio sprendimo tinkamumą konkrečiam klientui (atsakovui), tiek ir patikrinti siūlomo investicinio sprendimo riziką, t.y. GILD Arbitrage fondo kredito riziką – įsitikinti šio fondo galimybėmis grąžinti galimai siūlomą suteikti paskolą. Be to, sutartys buvo sudarytos su ieškovu kaip vartotoju, todėl tokioms sutartims turi būti taikomi sutarties sąlygų aiškinimo ir skaidrumo principai.

3. Paskolos dokumentų surašymo dieną 2008 m. rugsėjo 10 d. GILD Arbitrage fondas jau buvo pakeitęs savo veiklos pobūdį ir padidinęs veiklos rizikos laipsnį, t.y. kaip nurodoma Estijos finansų priežiūros institucijos 2011 m. kovo 7 d. rašte, šio fondo taisyklėse, pradėjusiose galioti nuo 2007 m. lapkričio 28 d., jis veikė jau kaip rizikos kapitalo fondas ir buvo pritaikytas tik profesionaliems investuotojams, kurie tokiais pripažįstami pagal Estijos įstatymus. Pagal į bylą pateiktą Estijos Vertybinių popierių rinkos įstatymo 6 paragrafo 7 d. fiziniai asmenys, tokiais pripažįstami, jeigu jie įtraukti į specialų registrą. Ieškovas į šį registrą nebuvo įtrauktas ir atsakovas tai žinojo (turėjo žinoti), todėl atsakovas jam siūlė būtent teikti paskolą ne tiesiogiai fondui, o skolinti AB SEB bankui, kad būtent atsakovas būtų fondo kreditorius. Investicijų valdymo sutarties bendrosios dalies 4.2.3 p. numatė, kad finansinės priemonės, kurių prospektai nepatvirtinti priežiūros institucijų, savaime laikomos nepriimtinos ieškovui, nes yra padidintos rizikos dėl informacijos stokos apie tokius subjektus. Atsakovas pasiūlė ieškovui investuoti į priemonę, kuri ne tik nepritaikyta ieškovo rizikos laipsniui, bet draudžiama jam įsigyti, o tai reiškia, kad bet kuriuo atveju neatitinka ieškovo rizikos laipsnio kaip numatyta Finansinių priemonių rinkų įstatymo 22 straipsnyje.

4. Atsakovo investicinės rekomendacijos esminis trūkumas buvo ir tas, kad ji pateikta neįvertinus GILD Arbitrage fondo kredito rizikos ir nenurodžius, kad ši rizika, atsakovo manymu, tenka ieškovui. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad fondo kredito rizika iš esmės nebuvo ir neturėjo būti vertinama, bet buvo įvertinta pagal skelbiamus fondo veiklos rezultatus – jo vienetų vertės pokyčius, tačiau toks tikrinimas negali būti pripažintas pagrįstu ir tinkamu ieškovo atveju. Finansinių priemonių rinkų įstatymo 22 str. 3, 4 d., Taisyklių 11, 33–36, 157, 158 p. įpareigoja atsakovą arba tokią riziką įvertinti, arba investicinės rekomendacijos pateikimo metu nurodyti, kad investicinės priemonės rizika nebuvo vertinta. Tokius rekomendacijų teikimo standartus nurodo ir Rekomendacijų teikimo tvarka. Kadangi ieškovas nebuvo įspėtas apie tokios rizikos vertinimo neatlikimą, atsakovas turėjo atlikti fondo kredito rizikos įvertinimą pagal bendrai priimtus standartus, kadangi šalių sudarytose sutartyse kredito rizikos vertinimo tvarka ir sąlygos nebuvo aptartos.

5. Atsakovas yra bankas, todėl jis savo paslaugas klientams turi teikti maksimaliai gerai. Prieš priimdamas sprendimą, turi gauti pakankamai informacijos, kad galėtų visokeriopai įvertinti prašomo kredito riziką ir konkrečiai kiek aktualu šiai bylai – paskolą norinčio gauti asmens finansinę bei ekonominę būklę, ar klientas vykdė ir vykdo finansinius įsipareigojimus, turtą, iš kurio gali būti tenkinamas paskolos pagrindu atsiradęs reikalavimas. Atsakovas jokios GILD Arbitrage fondo kredito rizikos nevertino ir pagal turimus dokumentus/duomenis tinkamai įvertinti negalėjo, nes joje jokie veiklos, finansinių įsipareigojimų duomenys neatsispindi, taip pat nesidomėjo tikrąja GILD Arbitrage fondo finansine būkle 2008 m. rugsėjo 10 d. – investicinės rekomendacijos suteikimo metu. Aplinkybė, kad ieškovas jau buvo investavęs į fondo vienetus, atsakovo neatleidžia nuo pareigos atlikti numatytų rizikų vertinimus ir tuo pačiu nuo atsakomybės už šių pareigų neatlikimą.

6. Teismas neįvertino, kad Vertybinių popierių komisija kaip atsakovo veiklos priežiūros institucija, atlikusi tyrimą dėl atsakovo suteiktų paslaugų, 2010 m. rugsėjo 23 d. rašte taip pat konstatavo ieškovo nurodytas ginčui aktualias aplinkybes, t.y. paslaugos ieškovui buvo teikiamos nekokybiškai, nes ne visada su juo bendravo investavimo klausimais banko darbuotojai, turėję reikiamą kvalifikaciją ir tokiu būdu negalėjo suteikti ieškovui visos reikiamos informacijos, tinkamai teikti rekomendacijas; bankas nepateikė ir neturi jokių įrodymų dėl rekomendacijų atsakovui investuoti teikimo aplinkybių ir tų rekomendacijų turinio, įskaitant ir apie atsakovo menamo susitikimo datą, dalyvius, pateiktos informacijos turinį ir formą; bankas turėjo, bet neįvertino su pinigų skolinimu susijusios rizikos kaip to reikalauja Finansinių priemonių rinkos įstatymo 22 straipsnis.

7. Atsakovas sandorį pradėjo vykdyti pagal žodinį susitarimą, dar neįsitikinęs ieškovo valia, o vėliau atgaline data įformino dokumentus. Sandorio sudarymą atgaline data, ieškovo nuomone, patvirtina veiksmų gausa, kurios negalima atlikti per vieną dieną, t. y. susitikti su ieškovu dėl siūlomos investicijos, pasirašyti sutartis su ieškovu ir kitoje valstybėje esančiu fondu bei padaryti tarptautinį pavedimą.