- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-19
- Bylos Nr.
- 1A-601-175-2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algerdas Urbšys (pirm.), Jurgis Kiškis, Algirdas Jaliniauskas
- Nuteistasis
- E. V.
Pranešėjas Algerdas Urbšys Baudžiamoji byla Nr. 1A-601-175/2011
Teisėjas Jonas Malinauskas Teisminio proceso Nr. 1-52-1-01298-2010-2
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. rugsėjo 19 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algerdo Urbšio, teisėjų Jurgio Kiškio, Algirdo Jaliniausko, sekretoriaujant Jurgitai Barauskaitei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei gynėjui advokatui Valerijui Karpovui, nuteistajam E. V.,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. V. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 27 d. nuosprendžio, kuriuo E. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 10 mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. V. nuteistas už tai, kad 2010 m. gegužės 9 d., tiksliau nenustatytu laiku, adresu (duomenys neskelbtini) m., pralįsdamas pro tvoroje buvusią skylę, įsibrovė į UAB „B.“ teritoriją ir iš joje stovėjusio autobuso „Setra“ pagrobė 50 kg aliuminio metalo laužo, kurio 1 kg. kaina 3 litai, padarydamas UAB „B.“ 150 litų turtinę žalą.
Šalies argumentai
Nuteistasis E. V. apeliaciniu skundu prašo sušvelninti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Nuteistasis skunde teigia, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad nusikaltimą jis padarė neturėdamas kitos išeities, kadangi neturėjo kur gyventi, valgyti. Apeliantas nesutinka su tuo, kad aliuminis svėrė 50 kg, teigia, kad tokio svorio jis negalėtų panešti. Byloje nėra fotonuotraukų su įrodymais. Be to, su juo nebuvo atliekamas parodymų patikrinimas vietoje.
Teismo posėdyje prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti, nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo E. V. apeliacinis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegijos nuomone, Alytaus rajono apylinkės teismas, pilnai ir visapusiškai ištyręs bylos aplinkybes, tinkamai įvertinęs įrodymus, priėmė teisėtą bei pagrįstą nuosprendį. Teismas E. V. bausmę paskyrė teisingai, nepažeisdamas bausmių skyrimo pagrindų, numatytų LR BK 54 str., ją tinkamai individualizavo.
Nuteistasis teigia, kad nusikaltimą padarė, kadangi neturėjo kur gyventi, valgyti ir prašo į tai atsižvelgti skiriant bausmę. Teisėjų kolegija pažymi, kad LR BK 59 str. 1 d. 4 p. numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės – veikos padarymo dėl labai sunkios turtinės padėties – buvimas teismų praktikoje pripažįstamas tada, kai kaltininko elgesį nulemia susiklosčiusios objektyvios sąlygos (priverstinis nedarbas, turto praradimas, jo ar šeimos nario sunki liga ir pan.). Jei sudėtinga turtinė padėtis susiklosto dėl paties kaltininko tyčinio veikimo ar neveikimo, BK 59 str. 1 d. 4 p. numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimas nekonstatuojamas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-113/2011). Už nusikaltimus nuosavybei E. V. teisiamas šeštą kartą. Iš to seka, kad asmeninių problemų sprendimas nusikalstamu būdu E. V. yra įprastas ir priimtinas. E. V. yra darbingas, bet po to, kai išėjo iš pataisos namų, pasirinko tokį gyvenimo būdą, kad ir toliau daro nusikaltimus, nors galėjo kreiptis dėl socialinės pagalbos į nuteistaisiais besirūpinančias organizacijas. Todėl negali būti laikoma atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kad nusikaltimą E. V. padarė dėl labai sunkios ar beviltiškos padėties, juolab, kad už nusikalstamu būdu gautus pinigus nuteistasis, kaip nurodė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, būtų pirkęs ne tik valgį, bet ir alkoholį (b.l. 108). Daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino E. V. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos LR BK 59 str. 1 d. 4 p.
LR BK 56 str. 1 d. numatyta, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta. E. V. anksčiau teistas 6 kartus, penkis iš jų už panašaus pobūdžio nusikaltimų padarymą. Nusikaltimą jis padarė netrukus po to, kai buvo paleistas iš pataisos namų atlikęs bausmę. Šios aplinkybės rodo, kad E. V. yra linkęs nusikalsti, nusikaltimas padarytas ne atsitiktinai, o yra nuosekli jo gyvenimo būdo ir ankstesnio elgesio pasekmė. Todėl, įvertinus šias aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad E. V. pagrįstai paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, kadangi paskyrus kitos rūšies bausmę, nebūtų pasiekti LR BK 41 str. numatyti bausmės tikslai.
LR BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatyta, kad už šios nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama laisvės atėmimo iki šešerių metų bausmė. Teismas, įvertinęs E. V. padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumą visuomenei, atsižvelgęs į atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi), sunkinančių aplinkybių nebuvimą, E. V. asmenybę, už jo padarytą nusikaltimą, paskyrė žymiai mažesnę, negu straipsnio, numatančio atsakomybę už jo padarytą nusikaltimą, sankcijos vidurkis bausmę. Todėl laikyti šią bausmę per griežta ir švelninti, atsižvelgus į apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo.
Apeliantas ginčija pavogto metalo kiekį, teigia, kad nepavogė 50 kg aliuminio metalo laužo, tačiau iš liudytojų J. Pikučio ir V. M. parodymų matyti, kad iš UAB „B.“ teritorijos buvo pavogta 50 kg. aliuminio metalo laužo. Šių liudytojų parodymais netikėti teismas neturi pagrindo. Be to, ir pats nuteistasis nurodė, kad nešti metalą jam padėjo draugas, nes buvo sunku. Pažymima ir tai, kad aliuminio metalo laužą nuteistasis pagrobė iš saugomos teritorijos, todėl jo veika pagal LR BK 178 str. 2 d. būtų kvalifikuojama nepriklausomai nuo pagrobto metalo laužo kiekio (išskyrus atvejį, jei būtų LR BK 178 str. 3d. numatyti kvalifikuojantys požymiai).
Nuteistasis nurodo, kad nebuvo atlikti tam tikri ikiteisminio tyrimo veiksmai. Dėl šių apeliacinio skundo argumentų pažymima, kad baudžiamojo proceso įstatymas neįpareigoja prokuroro ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu tiriamu atveju atlikti visus minėtame įstatyme numatytus procesinius veiksmus. Baudžiamojo proceso paskirties esmei būdingi ekonomiškumo, proporcingumo, greitumo principai, įpareigojantys už ikiteisminį tyrimą atsakingus pareigūnus per trumpiausią laiką atlikti tyrimą ir atskleisti nusikalstamą veiką (BPK 2 str.). Taigi, kokius procesinius veiksmus, tyrimus ir pan. reikalinga atlikti, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia ikiteisminio tyrimo pareigūnas ir už ikiteisminį tyrimą atsakingas prokuroras, ir vien tai, kad kažkurie, pareigūnų manymu, nebūtini tyrimai nebuvo atlikti, nesurinkti tam tikri ikiteisminiam tyrimui nereikšmingi duomenys, nėra pagrindas išvadai, kad ikiteisminis tyrimas atliktas neišsamiai.
Atsižvelgiant į išdėstytą, daroma išvada, kad apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo E. V. apeliacinį skundą atmesti.